Bent keleto metrų ilgio ir aukščio darbai jūrine tematika šį pavasarį buvo įgyvendinti ant elektros pastočių daugiabučių kiemuose Naikupės, Kalnupės, Rambyno ir Nidos gatvėse. Patys gyventojai nustatė poreikį papuošti nykiai atrodžiusias transformatorines, o N. Dubietytės darbai išrinkti po balsavimo.

„Sveikintina buvo tai, kad į diskusijas įsitraukė viso Žvejybos uosto rajono gyventojai – tai dar labiau sujungė žmones į stipresnę bendruomenę. Šitaip vis gražėja mūsų rajono estetinė gyvenamoji aplinka“, – padėkoje Klaipėdos LEZ rašė gyventojų buvusi bendruomenės pirmininkė Rasa Senkienė.

Klaipėdos LEZ jau kelerius metus remia ir kitų teritorijos kaimynystėje esančių gyventojų bendruomenių inicijuotus projektus.

Žvejybos uosto rajono bendruomenės nuotr.

Be šio transformatorinių projekto, pernai buvo suteikta parama benzininiam traktoriukui ir LED šviestuvui su baterija Paupių bendruomenei, taip pat pagalba papuošiant ir nupuošiant Kalėdų eglutes bei organizuojant vaikų namų „Rytas“ ekskursiją kartu su Berželio bendruomene.

Pasak Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktoriaus pavaduotojo Raimondo Bako, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona didžiuojasi galėdama prisidėti prie gyventojų iniciatyvų – būtent tai kuria tvarius ir ilgalaikius ryšius.

„Tam tikra prasme prisidedame prie demokratinių procesų, diskusijų ir įsitraukimo skatinimo – juk patys gyventojai išrenka ir mums pasiūlo jiems svarbiausius projektus. Tikiu, kad diskusijos ir bendruomeniškumas yra tvariausias visuomenės raidos kelias, todėl tokius projektus ketiname tęsti ir ateityje“, – teigė LEZ atstovas.

Pasak mero, Klaipėdos LEZ dėl savo darbų jau žinomas ne tik Europoje, bet ir Taivane. Be to, LEZ esanti flagmanas, į miestą pritraukiantis užsienio investicijas.

„Kadangi mano kadencijos pabaiga, o ir tuo pat metu mano, kaip LEZ valdybos nario, kadencijos pabaiga, tai buvo paskutinis susitikimas su visa valdyba, aptariant tiek praėjusių metų rezultatus, tiek perspektyvas šiems metams. Buvo ir tam tikras atsisveikinimo elementas šitame susitikime. Džiugu išeiti išdidžiai pakelta galva, nes LEZ kaip buvo, taip ir yra flagmanas Lietuvoje, kalbant apie investicijų lauką ir investicijų pritraukimo erdvę. Apie tai tenka girdėti labai plačiai ne tik Europoje, bet ir Taivane“, – sakė V. Grubliauskas.

Jo nuomone, LEZ ir ateityje išliks traukos objektas, padėsiantis vystyti įvairias verslo rūšis.

„Manau, kad Klaipėdos LEZ iš tikrųjų išlaikys gerą tempą, gerą traukos elementą ir ypač pradedant vystyti tam tikras naujas verslo rūšis. Turiu omenyje vėjo jėgainių komponentų gamybą ar kitų pramonės rūšių ir sričių plėtrą. Klaipėdos LEZ tikrai išliks patraukli vieta ir tikiuosi, kad pokyčiai valdyboje po mano išėjimo užtikrins tęstinumą ir tikrai labai gerą, rimtai vertinamą institutą ne tik Europoje, bet ir gerokai plačiau“, – vylėsi uostamiesčio vadovas.

Bendrovė 2,5 hektaro ploto žemės sklypą iš Klaipėdos LEZ išsinuomojo šių metų pradžioje. Maždaug 5 tūkst. kv. metrų ploto gamyklos pastatas su biurais suplanuotas pietiniame zonos pakraštyje, o darbai dar nepradėti.

„Finegri“ vadovė ir akcininkai yra Rusijos piliečiai, gyvenantys Vokietijoje, Rusijoje ir Kipre.

Klaipėdos LEZ komunikacijos vadovė Indrė Dudonienė BNS sakė, sklypo nuomininkai šiuo metu reziduoja kitur.

Gamykloje per metus planuojama pagaminti apie 24 tūkst. tonų talko miltelių. Gamybai būtinas žaliavas planuojama atsivežti konteineriais per Klaipėdos uostą, per jį produkcija būtų išvežama.

Smulkių miltelių pavidalo talkas naudojamas kaip užpildas medicinos, parfumerijos ir kosmetikos, dažų ir lako, popieriaus, gumos, plastikų ir kitų medžiagų gamyboje.

2019 m. pabaigoje paskelbusi apie 20 mln. EUR vertės investicinį projektą Klaipėdos LEZ, „Elme Metall“ nuosekliai jį įgyvendina. Pernai kompanija užbaigė modernų metalo produktų saugojimui ir platinimui skirtą kompleksą, o šiemet numato pradėti svarbiausią jo etapą – 17 mln. EUR vertės metalo apdirbimo gamyklą. Užbaigus pastarąjį objektą, „Elme Metall“ pastatuose Klaipėdos LEZ dirbs apie 150 specialistų.

Pasak „BLRT Grupp“ valdybos nario Algerd Andruškevitšaus, bendrovė šiuo metu projektuoja gamybos kompleksą, kuris turėtų tapti didžiausia lakštinio ir profilinio plieno apdirbimo gamykla Baltijos šalyse.

„Užbaigus pastarąjį etapą, mūsų Klaipėdos padalinys galės apdoroti apie 50 tūkst. tonų lakštinio ir profilinio plieno produkcijos per metus. Produkciją planuojame tiekti klientams iš laivų statybos, remonto, įrenginių gamybos bei kitų sektorių. Puiki Klaipėdos lokacija leis mums padidinti užsakymų įgyvendinimo efektyvumą mūsų Baltijos, Skandinavijos, Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitose rinkose“, – komentuoja A. Andruškevitšus.

Jo teigimu, ypatingas dėmesys vystant gamyklą yra skiriamas švaresnės gamybos ir aplinkosaugos technologijoms. Sklandžiai vykstant parengiamiesiems procesams, faktinę komplekso statybą ketinama pradėti antroje šių metų pusėje.

Klaipėdą ir Klaipėdos LEZ plėtrai kompanija prieš keletą metų pasirinko įvertinusi daugelį skirtingų lokacijų, o Lietuvos uostamiestis pasirodė patraukliausias dėl tinkamos infrastruktūros, puikios logistikos ir konstruktyvaus LEZ valdymo bendrovės požiūrio. Kompanija palankiai įvertino klaipėdiečių kompetencijas. Šiuo metu sandėliavimo padalinyje dirba apie 15 specialistų, tačiau užbaigus gamyklą, numatoma apie 150 darbo vietų.

Klaipėdos LEZ vadovo Eimanto Kiudulo teigimu, „Elme Metall“ plėtra yra išskirtinė vien tuo, kad bus vykdoma didžiausiame pagal plotą sklype LEZ istorijoje. Kita vertus, bendrovės investicija toliau stiprina aukštesnės pridėtinės vertės gamybos portfelį bei iliustruoja Klaipėdos LEZ patrauklumą įvairioms veiklos sritims – ne vien gamybai, bet ir logistikai, platinimui, prekybai ir kt.

„Elme Metall“ įmonių grupėje Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Rusijoje iš viso dirba apie 500 žmonių. Praėjusių metų „Elme Metall“ grupės konsoliduota apyvarta siekė daugiau kaip 230 mln. eurų.

Savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitetui klausimą pristatęs savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis tikino, kad LEZ teritorijoje gyvenamoji veikla negalima.

"Todėl ir nuspręsta nupirkti šiuos sklypus. Du sklypai priklauso vienam fiziniam asmeniui, trečiasis – kitam fiziniam asmeniui. Teritorija yra pramoninė. Sklypai yra pačioje LEZ teritorijoje, pastatų ten nėra. Žemės reikėtų naujoms įmonėms įsikurti", – paaiškino E.Simokaitis.

Vieną sklypą sudaro 15 arų, jis įvertintas 19 tūkst. eurų. Antras sklypas yra 65 arų ploto, jis įvertintas šiek tiek daugiau nei 78 tūkst. eurų. Dar vienas sklypas yra vieno hektaro, jis įvertintas 114 660 tūkst. eurų.

Iš viso iš savivaldybės biudžeto šiam pirkiniui reikės 211 675 eurų.

"Įsigijus sklypus, jie bus išnuomoti LEZ valdančiai bendrovei, kuri mokės nuomą. Kokia plėtra numatyta šiuose sklypuose, turi paaiškinti LEZ valdytojai", – kalbėjo E.Simokaitis.

Tarybai bus teikiamas dar vienas prašymas – išnuomoti 7,2 ha ploto sklypą, esantį Pramonės gatvėje. Nuomos sutartis numatoma 99 metų laikotarpiui.

Komitetų ir vėliau tarybos narių svarstymui teikiamas projektas, kuriuo žemės sklypo nuomos sutartis numatoma sudaryti dėl planų LEZ teritorijoje statyti modernaus metalo apdirbimo gamybinį kompleksą. Kompleksas orientuotas į Baltijos ir Skandinavijos šalis.

Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima savivaldybės taryba. Sprendime išnuomoti savivaldybės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties terminas ir jo nustatymo motyvai.

Žemės sklypo dalies nuomos terminas 99 metams nustatomas pagal Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą.

Prieš dešimt metų, kai Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė pasirašė sutartį su investuotoju iš Rusijos, buvo pradėtos žuvų perdirbimo gamyklos "Vesvela" statybos.

Jau tada buvo teigiama, jog visą žaliavą bendrovė importuos, todėl vietos žvejai į naują rinkos žaidėją nedėjo vilčių uždirbti.

Gamykla, kurios specializacija – šviežių ir šaldytų Atlanto menkių ir ledjūrio menkių filė gamyba, pradėjo veikti 2015 m. pavasarį.

Pirmiesiems veiklos metams įmonė buvo užsibrėžusi ambicingą planą: maksimaliai išnaudoti naujos gamyklos pajėgumą ir pasiekti 30 mln. eurų apyvartą.

Tačiau jau 2019 m., anot rekvizitai.lt, bendrovės pardavimo pajamos nesiekė nė 4 mln. eurų, o grynasis nuostolis buvo beveik 2 mln. eurų.

Rekvizitai.lt pateikiamais duomenimis, 2016 m. lapkritį bendrovėje dirbo 191 darbuotojas.

Dar praeitą savaitę bendrovėje dirbo 79 darbuotojai, užvakar formaliai jų liko 14, tačiau faktiškai atleisti bus visi.

Bankrotų departamento tinklalapyje matyti, kad "Vesvelai" iškelta bankroto byla rugpjūčio 6 d.

Rekvizitai.lt duomenimis, šią savaitę "Vesvela" turėjo 180 tūkst. eurų socialinio draudimo skolą.

Nors dar prieš mėnesį vidutinis atlyginimas įmonėje siekė 1,4 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

Paskambinus į įmonę viešai nurodytu telefonu, atsiliepė kitos bendrovės administratorė ir patikino, kad "Vesvela" nebeegzistuoja.

Bankrotų administratorius Marius Tamošiūnas patvirtino, kad įmonei pradėta bankroto procedūra.

"Buvo bandyta įmonę restruktūrizuoti, kreditoriai tam nepritarė, todėl nuspręsta inicijuoti bankrotą. Kokia dydžio skola susidarė, dar tiksliai nežinome. Formaliai liko keliolika darbuotojų, bet atleisti bus visi, nes kai kurie jų dabar turi nedarbingumo pažymas, yra vaiko priežiūros atostogose. Tačiau su žmonėmis bus atsiskaityta, nes yra Garantinis fondas, galbūt tai užtruks, bet atsiskaityta bus su visais", – patikino M.Tamošiūnas.

Esą su karantinu bankrotas nėra tiesiogiai susijęs, nes, pasak bankroto administratoriaus, tokie dalykai nenutinka per dieną.

Ministrė susitiks su Klaipėdos LEZ, įmonės „Neo Group“ bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko vadovais, taip pat su verslo bendruomene, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Klaipėda turi didelį potencialą pritraukti naujas investicijas ir kurti darbo vietas. Tai regionas, kuris domina užsienio investuotojus“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Pasak pranešimo, šiuo metu vyksta pasiruošimas steigiant dar vieną didelę įmonę Klaipėdos LEZ, kurioje galėtų dirbti keli šimtai žmonių. Užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“ derasi su 49 potencialiais investuotojais, kurie svarsto galimybes steigti naujas įmones Lietuvoje.

Klaipėdos LEZ infrastruktūrai įrengti šiais metais skirta 1,84 mln. eurų.

Nuo LEZ veiklos pradžios čia veikiančių įmonių investicijos siekia daugiau nei 667 mln. eurų, veikia 40 įmonių, dirba 2,7 tūkst. darbuotojų.

A. Armonaitė taip pat lankysis Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (MTP). Su jo vadovybe ministrė aptars parko augimo galimybes, kylančius iššūkius ir konkrečias priemones jiems spręsti.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) važiuojantys klaipėdiečiai nuogąstauja, jog šalia gatvės įrengtas informacinis stendas trikdo vairuotojus.

"Važiuojant iš Metalo gatvės į Pramonės gatvę matomumą užstoja stendas. Dėl jo gali įvykti avarijų", – teigė klaipėdietis.

Klaipėdos miesto savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Uptienė teigė, jog skundų dėl LEZ'o teritorijoje įrengto stendo iš gyventojų anksčiau sulaukta nebuvo, tačiau į žmonių nuogąstavimus bus atsižvelgta.

"Pagal galiojančią tvarką, reklamos ir stendai vairuotojų matomumui trukdyti negali. Anksčiau tokių stendų įrengimas turėjo būti derinamas su kelių policijos pareigūnais, tačiau, patvirtinus teisės aktų pakeitimus, to daryti nebereikia. Nuvyksime pasižiūrėti, kokia ten situacija", – sakė J.Uptienė.

Pasak LEZ'o generalinio direktoriaus pavaduotojo Raimondo Bako, šalia sankryžos esantis informacinis stendas įrengtas prieš dešimtmetį.

Darbams buvo gautas leidimas. Vis dėlto artimiausiu metu objektą planuojama pašalinti.

"Šis ir kiti informaciniai stendai šalia Pramonės gatvės sankryžų stovi jau apie 10 metų. Stendai yra fiziškai ir morališkai susidėvėję. Šiuo metu teritorijoje įgyvendinamas projektas, kurio metu bus demontuojami ir pasenę stendai", – tikino R.Bakas.

Prieš kelias dienas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas susitiko su Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais.

Susitikimo metu svarstyta galimybė iš Vilniaus pusės atvažiuojantiems vairuotojams įrengti nuovažą, kuri eitų palei geležinkelį, LEZ'o teritorijos link.

"Sulaukėme pageidavimo surasti sprendimą, kaip, atvažiuojant iš Vilniaus pusės ir pasukus į dešinę, supaprastinti įvažiavimą į LEZ'o teritoriją. Užduotis jau perduota projektuotojams", – kalbėjo S.Budinas.

Šiuo metu A kategorijos kelyje LEZ'o teritorijos link numatytas tik kairysis posūkis, o tai pažeidžia keliamus saugaus eismo reikalavimus.

Užbaigus rekonstrukcijos darbus, bus išspręsta kamšačių problema, mat šiuo metu žiedinėje sankirtoje nuolat susidaro eilės.

Bus projektuojamos dvi estakados, kurios virš žiedinės sankryžos sujungs Vilniaus plentą su Baltijos prospektu Vilniaus–Klaipėdos ir Klaipėdos–Vilniaus kryptimis. Vykdant projektą ketinama rekonstruoti ir pačią žiedinę sankryžą bei padidinti jos pralaidumą.

Pėstiesiems numatyta įrengti keturias požemines perėjas po Baltijos prospektu ir Šilutės plentu. Taip pat bus atnaujinami rekonstruojamoje dalyje esantys viadukai per geležinkelį, modernizuojami inžineriniai tinklai – apšvietimo, ryšių, vandentiekio ir nuotekų sistemos.

Estakadą rytų-vakarų kryptimi nuspręsta statyti atlikus eismo srautų modeliavimą.

Projektą įgyvendina transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė "Kelprojektas".

Projektavimo darbus planuojama atlikti per devynis mėnesius.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas surengė susitikimą, kuriame aptartas Statybininkų prospekto tęsinio likimas.

Anot miesto vadovo, šis projektas itin svarbus įgyvendinant Klaipėdos darnaus judumo planą, tad natūralu, jog juo domisi dauguma uostamiesčio verslininkų.

Susitikime dalyvavo Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, investuotojų ir savivaldybės administracijos atstovai.

Panašu, jog sėkmingai užbaigti projektą vien savivaldybės lėšomis nepavyks, tad imtasi žvalgytis potencialių partnerių ir investuotojų.

"Įgyvendinti šį projektą vienai savivaldybei praktiškai neįmanoma. Susitikimo metu svarstėme galimybę suremti pečius su kitomis institucijomis", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Svarstoma, kad projekto partneriais galėtų tapti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Susisiekimo ir Ūkio ministerijos.

Taip pat neatmetama galimybė skelbti viešą konkursą.

Planuojama, kad užbaigus projektą iš Statybininkų prospekto bus galima patekti tiesiai į kelią Šilutė–Klaipėda.

Prospekto tęsinys turėtų nusidriekti per Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritoriją.

Anot V.Grubliausko, šis projektas svarbus tiek uostamiesčiui, tiek ir visai Lietuvai.

"Miestui ir valstybei reikia tokios arterijos. Ši jungtis ne ką mažiau reikšminga už Baltijos prospekto–Šilutės plento projektą", – teigė V.Grubliauskas.

Tikimasi, kad Statybininkų prospekte nutiesus 4 eismo juostų B2 kategorijos trasą sumažės sunkiasvorių transporto priemonių apgultis Vilniaus plente ir Baltijos prospekte.

Šiuo sprendimu viliamasi sumažinti ir lengvųjų automobilių srautus, kadangi pratęsus prospektą atsiras papildoma išvaža iš Klaipėdos miesto teritorijos.