Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė prokurorų skundą ir paliko galioti šių metų sausį Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą. Teismas taip pat atmetė Klaipėdos mėsinės buhalterės skundą panaikinti pirmos instancijos teismo jai paskirtą 6 tūktst. eurų baudą, pranešė Klaipėdos apygardos teismas.

Klaipėdos mėsinė ir trys jos darbuotojai buvo kaltinami apgaulingu įmonės apskaitos tvarkymu 2012–2013 metais.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas sausį išteisino įmonės generalinį direktorių Gintarą Valančių, pirkimų vadovą Vytautą Žalgirį ir pačią įmonę. Įmonės buhalterė Rita Mikaitė dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos, susijusios su neįtrauktos į apskaitą skerdienos įsigijimu ir pardavimu, taip pat išteisinta, tačiau apylinkės teismas dėl neįtrauktų į apskaitą atlyginimų (premijų) išmokėjimo Klaipėdos mėsinės darbuotojams jai skyrė beveik 6 tūkst. eurų baudą.

„Nustatyta, kad įmonės generalinis direktorius, pirkimų vadovas, buhalterė ir juridinis asmuo nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl išteisinti pagrįstai“, – rašoma Klaipėdos apygardos teismo pranešime spaudai.

Prokurorai teismo prašė įmonės darbuotojams skirti 7,5-11,3 tūkst. eurų baudas, o pačią įmonę nubausti 75,3 tūkst. eurų bauda.

2016 metų balandį baigto ikiteisminio tyrimo metu teisėsauga nustatė, kad Klaipėdos mėsinė iš įvairių Lenkijos, Vokietijos, Estijos įmonių be apskaitos dokumentų įsigydavo kiaulienos skerdieną ir vėliau ją parduodavo Kauno bei Pakruojo rajono bendrovėms. Šios vėliau skerdieną pardavinėjo Kauno ir kitų miestų turgavietėse.

Skelbta, kad per kiek daugiau nei vienerius metus bendrovė už šešėlinėje rinkoje parduotą skerdieną gavo beveik 600 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų, nuo kurių į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta daugiau nei 180 tūkstančių eurų pelno ir pridėtinės vertės mokesčių.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Byloje nustatyta, kad „Klaipėdos mėsinės“ vyresnioji buhalterė apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės apskaitą. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2013 metų vasario mėnesio 86 atvejais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė darbo užmokesčio priskaitymo darbuotojams, iš viso beveik 16 tūkstančių eurų, bei darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams, iš viso daugiau kaip 12 tūkstančių eurų. Dėl ko apskaitos registre „Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis“ neužregistravo mokėtino į Valstybės biudžetą beveik 3 tūkstančių eurų gyventojų pajamų mokesčio, apskaitos registre „Mokėtinos socialinio draudimo įmokos“ neužregistravo mokėtinų mokesčių ir įmokų į VSDF biudžetą nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso daugiau kaip 6 tūkstančius eurų.

Be to ji kaltinta tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą, o būtent, kad ji minėtu laikotarpiu veikdama kartu su „Klaipėdos mėsinės“ pirkimų vadovu ir kitais ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytais įmonės darbuotojais, iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, be apskaitos dokumentų įsigijo kiaulių skerdieną, kurią be apskaitos dokumentų pardavė kitoms įmonėms, iš viso už beveik 600 tūkstančių eurų ir PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė realizavimo pajamų bei veikdama per „Klaipėdos mėsinės“ vyr. buhalterę, nesupratusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio 10 atvejų PVM deklaracijose pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą.

„Klaipėdos  mėsinė“ byloje buvo kaltinama, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą, veikdama per įmonės vyr. buhalterę, nesant pakankamos juridinio asmens vadovo – generalinio direktoriaus priežiūros ir kontrolės organizuojant buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Įmonės generalinis direktorius buvo kaltinamas aplaidžiu apskaitos tvarkymu, neužtikrino,  kad  į „Klaipėdos mėsinės“ apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat neužtikrino, kad buhalterė visais  atvejais  bendrovės apskaitoje registruotų darbuotojams priskaičiuotą ir faktiškai išmokėtą darbo užmokestį.

Kaltinamoji buhalterė savo kaltės nepripažino ir teisminio nagrinėjimo metu parodymus duoti atsisakė. Įmonės pirkimų vadovas kaltu taip pat neprisipažino ir tvirtino, kad į jo pareigas neįėjo kontroliuoti ar visos sąskaitos yra įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Apie tai, kad dalis žalios mėsos buvo vežama be apskaitos dokumentų, jam nežinoma. Įmonės generalinis direktorius kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis, kaip įmonės vadovas, atliko visas būtinas priemones dėl apskaitos organizavimo pagal savo pareigybes. Kaltinamojo „Klaipėdos mėsinė“ atstovas parodė, kad dėl bendrovei pareikšto kaltinimo kaltės nepripažįsta, nes bendrovėje nebuvo vykdoma apgaulinga buhalterinė apskaita. Dėl bendrovės buhalterinės apskaitos gerinimo buvo investuota labai daug piniginių lėšų, įdiegti visi aukščiausio lygio standartai. Bendrovėje nenustatyta nei mėsos trūkumų, nei pinigų pertekliaus.

Motyvuodamas nuosprendį teismas nurodė, kad nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau buhalterinės apskaitos organizavimo negalima sutapatinti su jos vedimu (tvarkymu). Buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškia tuo, kad ūkio subjekto vadovas paskiria ar įdarbina už finansus atsakingą asmenį, kuris ją tvarko. Byloje nustatyta, kad „Klaipėdos mėsinės“ generalinis direktorius tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, nes  bendrovėje veikė ne tik atskira savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba, o buvo sukurtas visas Ekonomikos ir finansų padalinys. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad įmonės generalinis direktorius nepadarė nusikaltimo, nes nėra šio nusikaltimo subjektas. Kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jo atžvilgiu teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Spręsdamas „Klaipėdos mėsinės“ kaltės klausimą, teismas pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė įmonei kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais. Bylos kontekste įmonės vadovaujantys asmenys, turintys teisę atstovauti juridinį asmenį, šioje byloje nebuvo kaltinami jokiomis nusikalstamomis veikomis, o įmonės generalinis direktorius – išteisintas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo juridinis asmuo gavo kokią tai naudą. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas „Klaipėdos mėsinės“ atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo daroma išvada, kad „Klaipėdos mėsinės“ pirkimų vadovas su bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu nebuvo susijęs. Jam taip pat nebuvo suteikta teisė išrašyti sąskaitas faktūras. Byloje nustatyta, kad ir vyresnioji buhalterė nebuvo atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl pirkimų vadovas negalėjo jai padėti apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, taigi buvo išteisintas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime nurodyta, kad skerdiena buvo įsigyta ir parduota be apskaitos dokumentų, tačiau pačiame kaltinime detaliai išvardintos visos PVM sąskaitos – faktūros, pagal kurias kitoms įmonėms buvo tiekiama skerdiena. Be to, nors byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad neapskaityta skerdiena buvo vežama „Klaipėdos mėsinės“ transportu, byloje iš esmės nebuvo tiriama už kieno lėšas buvo įgyjama ši skerdiena – ar tai buvo „Klaipėdos mėsinės“ lėšos, ar kokių tai privačių asmenų. Be to nebuvo nustatyta, kas gavo naudos, pardavus šią skerdieną – ar bendrovė, ar kiti fiziniai asmenys; nenustatyta kam atiteko pinigai, gauti už parduotą skerdieną, todėl kategoriškai negalima teigti, kad tai buvo įmonės nelegali veikla, neatvaizduota įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatavo, kad, įmonės buhalterės veikoje dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos, susijusios su neapskaitytos skerdienos įsigijimu ir pardavimu, nėra nusikaltimo sudėties privalomojo požymio – subjekto. Be to, byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad neapskaityta skerdiena priklausė „Klaipėdos mėsinei“, o ne atskiriems šios bendrovės darbuotojams, todėl buhalterę šioje dalyje teismas išteisino.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, buhalterės įvykdyta nusikalstama veiką dalyje dėl neapskaitytų atlyginimų (premijų) išmokėjimo „Klaipėdos mėsinės“ darbuotojams, teismas pripažino įrodyta ir atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad įvykdytas vienas tyčinis  apysunkis nusikaltimas, į tai, kad buhalterė neteista, dirba, be to šiuo metu serga sunkia liga. Teismas už padarytą nusikalstamą veiką jai skyrė beveik 6 tūkstančių eurų baudą.

"Apmaudu, bet tenka pripažinti, kad žingsnis į mažmeninės prekybos rinką Gruzijoje nebuvo sėkmingas. Nemaža dalimi tai lėmė ir gruzinų mentalitetas. Jie renkasi arčiausiai namų esančią parduotuvę, todėl net siūlydamas geriausią kainą, aukščiausią kokybę nepriviliosi gyvenančiųjų kitame miesto mikrorajone. Į parduotuvę ateina tik tam tikru spinduliu aplink ją gyvenantys pirkėjai, todėl naujos vietos atsiperkamumas tampa per ilgas, kad būtų prasmė plėtoti tinklą", - tvirtino Klaipėdos mėsinės projektų vadovas Tomas Valauskas.

Anot jo, dėl to iš septynių esančių parduotuvių šiemet penkias teko uždaryti, o jų tinklo plėtros planų - atsisakyti.

Teisėsaugininkai baigė ikiteisminį tyrimą dėl šešėlinės vienos didžiausių šalies mėsos perdirbimo įmonių Klaipėdos mėsinės prekybos. Baudžiamoji byla perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė, kad įtarimai dėl šešėlinės prekybos mėsa pareikšti bendrovei bei jos darbuotojams, tačiau FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius oficialiai BNS nepatvirtino, kad tai - Klaipėdos mėsinė. Prieš trejus metus skelbta, kad FNTT kratas atliko būtent šioje įmonėje.

„Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Klaipėdoje veikianti bendrovė iš įvairių Lenkijos, Vokietijos, Estijos bendrovių be apskaitos dokumentų įsigydavo kiaulienos skerdieną, kurią vėliau parduodavo Kauno bei Pakruojo rajono bendrovėms. Be apskaitos dokumentų perparduota skerdiena buvo realizuojama Kauno ir kitų miestų turgavietėse“, - rašoma pranešime.

Bendrovė, pasak pranešimo, pardavė kiaulienos už 600 tūkst. eurų ir nesumokėjo 180 tūkst. eurų mokesčių. Įtarimai, be įmonės, pareikšti jos generaliniam direktoriui Gintarui Valančiui, pirkimų ir mėsos produktų pardavimo vadovui ir buhalterei.

Be to, nustatyta, kad įmonė mokėjo atlyginimus vokeliuose - neoficialūs atlyginimai buvo išmokami kaip premijos bendrovės darbuotojams. Per daugiau nei vienerius metus darbuotojams buvo išmokėta apie 645 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio - už tai turėjo būti sumokėta 357 tūkst. eurų mokesčių.

2013 metais FNTT atlikus kratas Klaipėdos mėsinėje, netrukus po to iš gyvenimo pasitraukė tuometinis generalinis įmonės direktorius Nerijus Kuzma.

Klaipėdos mėsinė 2014 metais gavo 14,707 mln. eurų pajamų - 27,5 proc. mažiau nei 2013 metais (20,28 mln. eurų), jos grynasis pelnas tuomet išaugo 6,1 karto iki 144,5 tūkst. eurų.

100 proc. Klaipėdos mėsinės akcijų valdo bendrovė „Klaipėdos mėsa“, kuri priklauso įmonei „Vilagaras“. 62 proc. „Vilagaro“ valdo G.Valančius, 23,7 proc. - Eglė Kuzmienė, po 7,2 proc. - Linas Kuzma ir Karolina Marija Kuzmaitė.