Ramovę norima įkurti Klaipėdos piliavietės teritorijoje, atnaujinus ir pritaikius buvusį gamybinį pastatą.

Darbai bus vykdomi laikantis paveldosaugos reikalavimų. Statinys ir aplinka bus prieinama visuomenei. Planuojama, kad Klaipėdos įgulos ramovė piliavietės teritorijoje galėtų įsikurti iki 2027 m.

Karinės jūrų pajėgos užtikrina saugumą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, dalyvauja jūrinių minų paieškos ir nukenksminimo operacijose.

Taip pat koordinuoja, vykdo paieškos ir gelbėjimo darbus, kartu su kitų Lietuvos kariuomenės pajėgų kariais dalyvauja tarptautinėse operacijose.

Karinės jūrų pajėgos aktyviai dalyvauja ir prisideda prie mieste vykstančių renginių. Jau šį savaitgalį, gegužės 20 d., Klaipėdoje numatoma didžiulio masto Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos organizuojama šventė – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.

Pasak uostamiesčio savivaldybės vadovo Vytauto Grubliausko, renginio programą pristatė kariuomenės atstovai, o dabar svarbu išspręsti infrastruktūros klausimus.

„Kalbėjome apie infrastruktūros aspektus ir ypač apie vietos paruošimą šitam tikrai labai dideliam renginiui. Gyvenimas nestoja. Kaip tik dabar artėja darbai ne tik stovėjimo aikštelėje, bet ir prasideda bokšto atstatymas pačioje piliavietėje. Rangovai, kurie užsiims bokšto atstatymu, pasiruošę ir norėtų ten pradėti sandėliuoti kai kurias medžiagas, apsitverti teritoriją, galbūt atsigabenti technikos“, – pasakojo meras.

Taigi buvo sprendžiama, ką reikėtų daryti, kad minėti darbai niekaip nesutrukdytų artėjančios šventės.

Tad trečiadienį Klaipėdos savivaldybės atstovai kartu su kariškiais ir darbų rangovais susitiks pačioje piliavietėje.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas į Klaipėdą sugrįš po devynerių metų. Kasmet jis vykdavo vis kitame Lietuvos mieste.

„Klaipėda šiais metais pasirinkta miestu, kuriame ta diena vyks. Šventėje dalyvaus ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir sąjungininkų atstovai, bus daug technikos ir kitų panašių dalykų, dėl to buvo ieškoma rasti tam tikrų sprendimų, kad viską suderintume“, – pažymėjo V. Grubliauskas.

Prieš kokius 25 metus ant archeologų atkastų buvusio didžiojo bokšto pamatų buvo pastatyta apvali, kelių metrų aukščio cisterna su betonine perdanga.

Ją prieš ketverius metus nugriovė, pastatė labai panašią. O šiomis dienomis vėl ardo. Čia numatyta atstatyti autentiškos išvaizdos buvusios pilies bokštą.

Tikrai pritariu tokiems ir panašiems istorinio paveldo atstatymams, bet šiuo atveju seniai buvo žinoma, kad bus atstatinėjamas senasis pilies bokštas, tai kam reikėjo ant jo pamatų statyti laikinus kapitalinius statinius?

Juk tai tik papildomos išlaidos ir savotiškas koziris įvairiems skeptikams, kurie turi pagrindo dejuoti, kad istorinio paveldo atstatymai yra labai brangūs ir gal neverta jais užsiimti.

Pasiekta teisinė pergalė

Kaip pasakojo profesorius, jis pats su šia teritorija susijęs jau trečią dešimtmetį, nors kasinėjimai čia prasidėjo dar 1968 m.

Tada čia buvo atvykęs garsus to meto Lietuvos archeologas Vytautas Tautavičius, kuris iškasęs perkasą konstatavo, kad "kažkas šioje vietoje po žeme yra vertingo".

"Judėjimas ties Klaipėdos pilimi prasidėjo apie 1974-uosius, kai čia ėmė kasinėti archeologas Vladas Žulkus. O dar po dviejų dešimtmečių, 1994 metais, buvo pasiekta mūšio už Klaipėdos piliavietę juridinė pergalė. Tais metais Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą, kad Klaipėdos piliavietės teritorijoje, kuri tuomet dar buvo užstatyta gamybiniais sovietiniais sandėliais ir garažais, pramonė vystoma nebebus", – pasakojo J. Genys.

1994 m. sausio 13 d. A. Šleževičiaus vadovaujama vyriausybė priėmė nutarimą, kad ši teritorija nebebus ūkinė, bet tai turi tapti miestiečių rekreacijos, poilsio, kultūros ir turizmo zona.

"O juk istorija galėjo pasisukti visiškai kitaip. Čia stovėjusi Bandomoji laivų remonto įmonė buvo sąjunginio pavaldumo, ir bet kokių permainų niekas nenorėjo. Bet mūsų šalies valdžia nusprendė, kad šita gamykla bus Lietuvos interesų zonoje, ir tada įtampa atslūgo, – ši teritorija neliks uždara miestiečiams", – prisiminė J. Genys.

Jonas Genys. Vytauto Petriko nuotr.

Pirmiausia atsikratė svetimkūnių

Tik tada kilo problema, kur gauti lėšų senojo miesto ištakų projektui vystyti.

Pasak J. Genio, per tuos metus šioje teritorijoje buvo nugriauta 20 pastatų – miesto piliavietės svetimkūnių, jų nugriovimas kainavo ne vieną milijoną litų.

"Per tą laiką nuveikta tikrai labai daug. Reikėjo nemažai diplomatijos, o ilgamečiam Klaipėdos vadovui Alfonsui Žaliui – diplomatijos ir tam tikrų galių pakako. Tad darbai čia pajudėjo labai sklandžiai", – teigė profesorius.

Pasak muziejaus vadovo, daugiau jokių kėsinimųsi į šią teritoriją ar verslo ambicijų nebebuvo.

Suniokota gerokai anksčiau

Pati pilies teritorija buvo pradėta naikinti ne sovietmečiu, o dar XV a. viduryje. Tuomet pilis buvo praradusi savo reikšmę, jos tiesiog nebereikėjo.

O XX a. pradžioje netgi pradėti nukasinėti apsauginiai pylimai, pilies korpusų jau nebebuvo, jie buvo išardyti ir plytos išnešiotos į senamiestį.

Dar ir šiandien galima pamatyti daug pastatų iš didelių senosios miesto pilies plytų.

Ypač tų plytų reikėjo po didžiojo Klaipėdos gaisro 1854 m.

Viskas uostamiestyje buvo panaudota labai racionaliai, kol pilis tiesiog dingo iš akiračio.

"Klaipėdą prijungus prie Lietuvos, atsirado intencijų piliavietėje įrengti lietuvių istorijos paminklą. Tačiau netoliese veikusi P. Lindenau laivų gamykla turėjo kitų tikslų, ji kaip tik norėjo plėstis į dabartinės piliavietės pusę. Ir jiems tai kažkiek pavyko, kai dar prieškariu atsirado pastatas, kuris šiuo metu yra perduotas Krašto apsaugos ministerijai, ir jį restauravus čia turėtų įsikurti karininkų ramovė. Aplink irgi buvo labai daug su gamykla susijusių pastatų, o ypač daug jų atsirado sovietmečiu", – pasakojo J. Genys.

Atvėrė: nuvertus piliavietę ir miestą skyrusias sovietines tvoras, šioje teritorijoje vyksta įvairiausios Klaipėdos šventės. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Naudojo karo reikmėms

Antrojo pasaulinio karo metais vieta šalia piliavietės irgi nebuvo pamiršta, netoliese driekėsi laivų-minininkų krantinė.

Rytinėje kurtinoje buvo sprogmenų saugyklos, čia pat – povandeninių laivų mokomoji bazė, o priešais įėjimą į pirmąją muziejaus ekspoziciją yra išlikusi 25 m skersmens ir kelių metrų storio metalinė priešlėktuvinės patrankos aikštelė.

Gerai, kad to stiklo nepastatėme, nes dabar graužtume nagus.

"Nieko keista, kad tuo metu ši teritorija buvo panaudota karinėms reikmėms. Ši vieta vėliau buvo labai transformuota, lyginant su tuo, kai čia stovėjo Vokiečių ordino pilis. Tačiau sovietmečiu, nors čia buvo labai užstatyta, vis dėlto išliko dvi autentiškos patalpos po pylimais – tai princo Karlo bastionas ir princo Friedricho bastionas. Jie išliko, nes ten buvo numatytos priedangos atominio karo atveju. Tik todėl šie požemiai sulaukė mūsų dienų, nes rado paskirtį sovietmečiu", – pastebėjo J. Genys.

Laukia naujas etapas

Profesoriaus teigimu, po nepriklausomybės atkūrimo niekada nekalbėta apie pačios pilies korpuso atkūrimą, nes investicijos būtų buvusios per didelės.

Dabar yra atkurtas senosios pilies kontūras. Jis išryškintas želdynais.

Nuspręsta pilies perimetrą tiesiog pažymėti plytelėmis.

Netrukus bus pradedamas atstatyti ir 46 m aukščio bokštas, kuris šioje teritorijoje buvo istoriškai.

"Tai yra grįžimas prie idėjos, kai pačioje nepriklausomybės pradžioje buvo galvojama pilies neatstatyti, o pastatyti stiklo bokštą, nes stiklas tada atrodė labai modernu. Gerai, kad to stiklo nepastatėme, nes dabar graužtume nagus. Tačiau pilies idėja grįžo kiek kitu pavidalu, kuri vis tiek bus kultūros centras. Valdovų rūmai jau parodė, kokią jėgą gali turėti toks centras, nors prieš tai diskusijų buvo labai daug. Manau, ir mums su savo bokštu reikėtų eiti ta pačia kultūros puoselėjimo kryptimi dėl miesto žmonių, kuriems tikrai reikia tokių erdvių", – kalbėjo J. Genys.

Rekordo nepagerino

Pasak vieno iš renginio organizatoriaus ir programuotojo Deimanto Špučio, čempionate sudalyvavo per beveik šimtas klaipėdiečių, tarp kurių savo jėgas išbandė ir patys mažiausi.

„Sekėsi puikiai. Tikėjomės, kad bus daug žmonių, bet buvo rekordiškai daug. Iš užsiregistravusių vos keli atšaukė ir neatėjo, bet atėjo nemažai neužsiregistravusių. Juos užregistravome vietoje, nes vedame į sistemą. Dalyvių iš viso buvo apie 65, o žiūrovų apie 10–20”, – sakė pašnekovas.

Tikėjomės, kad bus daug žmonių, bet buvo rekordiškai daug.

Renginys prasidėjo 18 val. Sustiprėjus vėjo gūsiams, valandos bėgyje, sušalę dalyviai ėmė skirstytis. Tačiau nugalėtojai vis tiek buvo išrinkti.

Kiekvienas dalyvis klaviatūrą galėjo mesti po du kartus, o geriausiai pasirodžiusieji pateko į finalą, kur vėl turėjo pademonstruoti savo gebėjimus keliais metimais.

„Turime Lietuvos rekordus, tų rekordų niekas nepagerino, bet buvo labai arti. Vyrų rekordas – 44,87 m. Šį kartą vienas vyras finale numetė 38,40 m., prieš finalą – net 42,19. Moterų rekordas siekia 25,26 m. Viena moteris finale numetė apie 21,24 m., prieš finalą  – 24.38 m. Irgi buvo visai šalia, tad rezultatai buvo išties neblogi“, – pastebėjo D.Špučys.

Dalyvavo ir vaikai

Šių metų nugalėtojai dar nebuvo dalyvavę čempionate.

Nors atskiros vaikų grupės nėra, jauniausių dalyvių rezultatai irgi buvo fiksuojami. Toliausiai šie numetė nuo 10 iki 15 metrų.

Vieni klaviatūras atsinešė ir išsinešė, neturintiems paskolino organizatoriai.

„Daug kas atsinešė savo klaviatūras ir išsinešė. Galbūt laikys kitiems metams. Prieš metimą liepiame jas apvynioti lipnia juosta, nes iš pirmų renginių pastebėjome, kad kai meta išsibarsto mygtukai. Kadangi jos būna taip apvyniotos, po to nelabai tinkamos naudojimui“, – priminė pašnekovas.

Atidavė žaliavų surinkėjams

Renginys startavo 2015-aisiais. Pasak organizatorių, jo tikslas – suburti informacinių technologijų srityje dirbančius žmones ir visus, kuriuos domina ši netradicinė sporto šaka.

2020-aisiais renginys neįvyko dėl pandemijos. 2021 m. įvyko, bet dėl lietingo oro dalyvių skaičius tesiekė tik apie 20, galbūt 30 žmonių.

Žadama, kad renginys įvyks ir kitąmet. Tikimasi, kad sulauks dar daugiau susidomėjimo.

„Žinoma, planuojame. Kadangi bus septintasis, tai būtinai. Kiekvienais metais galvojame, kaip renginį išplėsti, didinti“, – kalbėjo D.Špučys.

Po renginio visas klaviatūras organizatoriai drauge su dalyviais surinko ir atidavė žaliavų surinkėjams.

Klaipėdos miesto savivaldybė iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų buvo gavusi prašymą perduoti šį pastatą valdyti Lietuvos kariuomenei.

Motyvuojama, jog skirtingai nei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, Klaipėdoje tarnybą atliekantys karinių įgulų atstovai iki šiol neturi ramovės, skirtos karių dvasiniam ir kultūriniam ugdymui. Ribota apimtimi ramovė šiuo metu veikia Klaipėdos regioninio Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus patalpose, esančiose Vytauto gatvėje.

Per tarybos posėdį miesto politikai ilgai diskutavo, ar šis pastatas, esantis piliavietėje, yra tinkamas kariuomenės ramovės poreikiams ir ar netaps kliūtimi ateityje plėtoti Klaipėdos pilies ir jos kurtinų atstatymo projektą.

Po diskusijų 21 balsu už ir trims politikams susilaikius sprendimas buvo priimtas.

Bus atviras visuomenei

Karinių jūrų pajėgų (KJP) vadas Giedrius Premeneckas tarybos nariams teigė, jog šiame paveldui priskirtame pastate ketinama įkurti erdvę, skirtą ne tik kariuomenės poreikiams, bet ir visuomenei.

„Kaune karo muziejus atviras visuomenei, tai būtų kažkas panašaus“, – sakė vadas.

Dviejų aukštų pastate, anot KJP vado būtų rengiami koncertai, parodos. Pastate atsirastų ir sielovados patalpos, kuriose vyktų mišios.

Kaune karo muziejus atviras visuomenei, tai būtų kažkas panašaus.

„Jo lokacija, marinistinis paveldas atitinka mūsų, Karinių jūrų pajėgų, idėją ir vizualizaciją. Kitų tokių pastatų, kurie atitiktų tūriu, paskirtimi ir lokacija Klaipėdos mieste nematėme. Pastatas 30 metų stovėjo apleistas, matome galimybę investuoti ir sukurti gražų, jaukų kampelį, tiek Lietuvos kariuomenės, tiek miestiečių poreikiams“, – sakė G. Premeneckas.

Anot jo, ministerija šio objekto renovacijai yra numačiusi 2,5 mln. eurų. Kiek tiksliai truktų jo įveiklinimas, nežinia, nes formalumus tektų derinti ir su Kultūros paveldo departamentu bei kitomis institucijomis, atlikti viešuosius pirkimus ir kitas procedūras, tačiau, G. Premenecko teigimu, perėmus pastatą procesai būtų pradėti iškart.

Nerimauja dėl komplekso darnos

Liberalė Alina Velykienė teigė, jog perduodama pastatą kariuomenei Klaipėdos savivaldybė atsisako savo paviešintų ir priimtų dokumentų, kuriuose numatyta, jog šiame pastate turėtų įsikurti jūrinės tematikos centras.

Anot politikės, Turto bankas Klaipėdoje parduoda buvusios bibliotekos pastatą, kuris nėra kultūros paveldo statinys, tad procesas būtų paprastesnis ir greitesnis, jei kariuomenė pasirinktų kitą objektą.

„Strateginiame plėtros plane esame suplanavę šiame pastate atkurti vakarinę kurtiną ir įveiklinti esamą nenaudojamą pastatą, įkuriant jūrinės tematikos centrą. Mes nekreipiame dėmesio į plėtros plano tikslus, vizijas“, – teigė politikė.

Šiam sprendimui perduoti pastatą nebuvo pritaręs ir Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas.

„Neturime kurtinos projekto, kaip derės kurtina ir šis pastatas? Negalėsime išduoti sąlygų. Komitetas nepritarė pastato atidavimui. Prašome, kad 2023-2025 metų plane numatytų priemonę  – vakarinės kurtinos atstatymas, pirminis darbas suprojektuoti“, – sakė šio komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė.

Konservatorius Andrius Petraitis teigė, jog perdavus pastatą teritorijoje atsiras du šeimininkai, tad naujasis savininkas galės reikšti pretenzijas vykdant kurtinų atstatymus ir perduodant pastatą be jokių išankstinių sąlygų „paliekame procesą gerai valiai“.

Tarybos narys Arvydas Vaitkus replikavo, jog į pastatą ateina „ne Šiaurės Korėjos kariuomenė“, tad planus tarp institucijų galima suderinti.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas į politikų pasisakymus atsakė pasitikintis „kariuomenės geranoriškumu, kolegiškumu ir jos vizija“.

Klaipėdos tarybai pritarus pastato, esančio Priešpilio gatvėje, perdavimui, Vyriausybė savo sprendimu po keleto mėnesių jį turėtų perduoti kariuomenei.

Klaipėdiečiai juokauja, esą ant tokių suoliukų sėdėti – bent šiek tiek minkščiau, tik patariama to nedaryti puošniais drabužiais.

Kelis tokius suoliukus nufotografavęs vienas klaipėdietis nuotraukas įkėlė į socialinių tinklų grupę "Tvarkau Klaipėdą".

Kaip ir buvo galima tikėtis, netrukus kilo miestiečių šurmulys.

"Medienai reikia priežiūros, negalima pastatyti medinio suoliuko ir jį tiesiog pamiršti, reikia kasmet skirti pinigų jam atnaujinti", – tikino viena klaipėdietė.

Kiti pastebėjo, kad problemų piliavietėje glūdi ir daugiau.

"Taip sakant, gamtiniai suoleliai. Sulaužyti lentų takeliai, plytelės suskaldytos, įkritusios", – stebėjosi kita moteris.

Pasak Klaipėdos savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyriausiosios specialistės Silvijos Mockuvienės, suoliukai bus nuvalyti.

"Piliavietės teritorijoje suoliukus prižiūri Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Miesto tvarkymo skyrius pranešė, jog muziejaus darbuotojai jau informuoti apie gyventojo pastebėjimus ir pasirūpins, kad suoliukai būtų nuvalyti. Jų būklė yra gera, keisti nereikia", – teigė S.Mockuvienė.

Pažadai buvo tesėti – visi suoliukai jau nuvalyti.

Rikiuotėje pagarbą šiai vėliavai išreiškė ir Jungtinių Amerikos Valstijų bei Portugalijos rotacinių pajėgų Lietuvoje kariai.

Kovinėje vėliavoje pavaizduota erelio ir liūto mitologinė būtybė. Šis ženklas kadaise puošė didžiojo karvedžio, brigados "Žemaitija" globėjo J.K.Chodkevičiaus giminės herbą ir kovines vėliavas.

Nuo seniausių laikų vėliava turėjo praktinę ir simbolinę prasmę. Mūšiuose jos praradimas buvo vienas didžiausių moralinių smūgių karvedžiams ir kariams, o priešams ji buvo reikšmingiausias karo grobis.

Iškilmingoje ceremonijoje vakar dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Artūras Radvilas, pėstininkų brigados "Žemaitija" vadas Aurelijus Alasauskas, Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karinių vienetų, sukarintų ir statutinių organizacijų vadovai bei svečiai.

A.Radvilas palinkėjo kariams ištvermės ir stiprybės išlikti tokiems, kokie yra.

"Smagu matyti, kad brigada auga, tvirtėja, stiprėja, juda į priekį", – džiaugėsi A.Radvilas.

A.Alasauskas pasveikino susirinkusiuosius su švente ir ragino nepamiršti istorinės praeities.

"Tos istorijos puoselėjimas, vertybių, gyvybės, savo ženklo nešimas į priekį, pagarba, jėga, stimulas – visa tai yra mumyse", – sakė A.Alasauskas.

Po sveikinimų buvo įteikti garbės ženklai ir padėkos už uolią tarnybą.

Baigiantis ceremonijai karius palaimino kunigas Remigijus Monstvilas.

Po to nuaidėjo trys šūviai – Lietuvai Tėvynei, Lietuvos kariuomenei ir pėstininkų brigadai "Žemaitija".

Iki 14 val. piliavietėje dar vyko ginklų ir technikos paroda, kurioje buvo galima iš arčiau apžiūrėti ir susipažinti su karine technika, karių ekipuotės elementais bei ginkluote.

Klaipėdos pilis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1252 m. Vėliau daug kartų perstatyta, kol XIX a. buvo nugriauta.

Šiuo metu išlikusiuose pilies bastionuose veikia muziejus. Mintis atstatyti istorinį pilies bokštą puoselėjama jau senokai, juolab atskirose vietose yra išlikusių Didžiojo bokšto pamatų fragmentų.

Miestas bokšto atstatymo konkursą paskelbė kovo pradžioje, tačiau jis buvo nutrauktas, atmetus vienintelio dalyvio pasiūlymą. Esą potencialaus rangovo darbų kaina buvo didesnė, nei numatyta.

Taigi pilies bokšto atstatymo konkursas paskelbtas dar kartą.

Statinio paskirtis – kultūros. Statytojas – Klaipėdos miesto savivaldybė.

Numatomas statinio operatorius – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Remiantis statytojo pateikta technine užduotimi, reikalinga atkurti Klaipėdos pilies didžiojo bokšto siluetą (iki 47 m aukščio), naudojant šiuolaikiškas medžiagas ir gaminius.

Miesto valdžia konkurso sąlygose buvo numačiusi, jog rangovo pasiūlymo kaina neturėtų viršyti 1,75 mln. eurų su PVM.

Naujo konkurso sąlygose kaina nenurodoma.

Darbų terminas – 25 mėnesiai su galimybe jį pratęsti dar keturis mėnesius.

Tad, jei viskas vyks sėkmingai, bokštas turėtų būti pabaigtas nepraėjus nė trejiems metams.

Pilies didžiojo bokšto atkūrimo rangos darbų pradžia miesto strateginiuose dokumentuose numatyta šiemet.

Bokšto pirmajame aukšte planuojama įrengti Klaipėdos kultūros ir informacijos centrą, tarpinės aikštelės numatytos ekspozicijai, kur bus naudojamos projekcijos, hologramos, LED ekranai, interaktyvūs ekranai ir kiti eksponavimo būdai.

Instaliacija buvo sukurta specialiai Laisvės gynėjų dienai. Ji turėjo būti rodoma dar pernai, minint šios dienos 30-metį, tačiau dėl tuomet paskelbtos pandemijos instaliacijos peržiūra taip ir neįvyko.

Instaliaciją užsakė Klaipėdos miesto kultūros centras Žvejų rūmai.

Minėto kūrinio autorius – videomenininkas, teatro dailininkas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Rimas Sakalauskas.

Jis gimė ir užaugo gausioje patrioto, laisvės gynėjo, nukentėjusio dėl Sausio 13-osios nakties įvykių, Antano Sakalausko šeimoje.

Šviesios atminties R.Sakalausko tėvas 1991 m. buvo apdovanotas IV laipsnio Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, o 1992 m. – Sausio 13-osios atminimo medaliu.

D. Rimeikos nuotr.

„Po tamsios nakties ateina šviesus rytas. Virtualus memorialas pakvies pajausti laisvės virpulį imersinės trimatės instaliacijos pagalba. Abstrakčiais grafiniais elementais – teksto iškarpomis, smėlio dalelėmis, tiesiomis ir chaotiškomis linijomis, įtemptomis ir atsipalaiduojančiomis stygomis bus atkurta šviesos ir tamsos mūšio arena. Iš šių vizualinių, semantinių ir fonetinių dėmenų sukurta instaliacija ar projekcija žymės tą lemiamą naktį, kai žmonės jautė laisvę visais savo jutiminiais impulsais, o keturiolika užgesusių sielų išvadavo viltį iš tamsos gniaužtų“, – pranešime spaudai mintimis dalinosi R.Sakalauskas.

Rodant vaizdo instaliaciją fone suskambės monumentali kompozitoriaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojo, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininko Mykolo Natalevičiaus muzika.

Instaliacija bus rodoma ir Sausio 13-ąją nuo 17 iki 23 val. Jos trukmė – aštuonios minutės.