„Labai netikėtas ir malonus apdovanojimas. Pernai buvome pagerbti kaip socialiai atsakingiausia bendrovė. O antrus metus paeiliui gauti aukščiausią kolegų įvertinimą už kitus pasiekimus – neįtikėtina staigmena, juk konkuruojame su didžiausiomis Klaipėdos uosto, Laisvosios ekonominės zonos bendrovėmis“, – sakė Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos paslaugos“ generalinis direktorius.

KPA konkurse dalyvaujančios įmonės varžosi keturiose skirtingose kategorijose. Nominantai vertinami pagal aštuonis kriterijus: apyvartos augimas, darbuotojų skaičiaus augimas, vidutinio atlyginimo augimas, o taip pat vertinamos darbuotojų skatinimo priemonės, aplinkosauga, dalyvavimas miesto gyvenime ir parama, studentų praktika įmonėje.

Labiausiai savo įmonės darbuotojais besirūpinančiai įmonei įteikiamas apdovanojimas „Už darbuotoją“, kurį šiemet pelnė Klaipėdos miesto savivaldybei priklausanti bendrovė „Klaipėdos paslaugos“.

Pasak jos vadovo V. Ramanausko, kasmet didinamas bendrovės darbuotojų atlyginimas, taikomos papildomos finansinio skatinimo priemonės pagal darbo rezultatus. Didžiųjų švenčių, asmeninių jubiliejų proga kolektyvo nariams įteikiami dovanų kuponai, organizuojami nemokami sporto ir pramoginiai renginiai, šventės bei išvykos, mokymai.

Pernai atliktas „Klaipėdos paslaugos“ darbuotojų nuomonės tyrimas atskleidė ne tik jų poreikius, bet ir parodė aukštą darbuotojų lojalumą bendrovei.

„Naudojuosi galimybe ir noriu padėkoti kolektyvui už nuolatinį tobulėjimą. Kasdien jaučiu ir matau teigiamus pokyčius kolegų tarpusavio darbe, bendravime. Šis pramonininkų asociacijos apdovanojimas yra dėsningas ir pelnytas mūsų bendrų pastangų įvertinimas“, – bendradarbiams dėkojo V. Ramanauskas, UAB „Klaipėdos paslaugos“ generalinis direktorius.

UAB „Klaipėdos paslaugos“ yra didžiausia keleivinio transporto bendrovė Vakarų Lietuvoje, kuriai pagrindinis akcininkas – Klaipėdos miesto savivaldybė – patikėjo rūpintis uostamiesčio gatvių apšvietimu, šviesoforų priežiūra, elektromobilių įkrovos stotelių eksploatacija, dalies miesto gatvių ir šaligatvių valymu bei kitomis komunalinėmis paslaugomis. Bendrovėje 2023 m. dirbo 326 darbuotojai, metinė apyvarta siekė 17 536 612 Eur.

KPA vienija virš pusės šimto Vakarų Lietuvos įmonių ir iš savo narių kasmet pagal veiklos rezultatus išrenka keturias labiausiai pasižymėjusias. Kaip numato apdovanojimų nuostatai, nominantai renkami atsižvelgiant į 8 vertinimo kriterijus: apyvartos augimo, darbuotojų skaičiaus augimo, vidutinio atlyginimo augimo, o taip pat vertinamos darbuotojų skatinimo priemonės, aplinkosaugos priemonės, dalyvavimas miesto gyvenime ir parama, studentų praktika įmonėje.

Susumavus šiemetinių konkursantų rezultatus už 2022 metų pasiekimus pagrindinis Atsakingiausios įmonės apdovanojimas atiteko UAB „Klaipėdos autobusų parkas“.

„Praėję metai išties buvo neeiliniai. Nors pasaulyje siautė energetinė, finansinė krizė, jautėme šalia vykstančio karo padarinius, pavyko įvykdyti netgi daugiau projektų, nei buvome suplanavę. Esu dėkingas visam bendrovės kolektyvui, nes tai yra jų darbo įvertinimas“, – sakė Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.

Praėjusių metų vasarą uostamiesčio savivaldybei priklausantis „Klaipėdos autobusų parkas“ užbaigė reorganizacijos procesus – prie jo prijungta kita municipalinė bendrovė „Gatvių apšvietimas“.

Miesto ambicija atsisakyti iškastiniu kuru varomo viešojo transporto tampa realybe – vykdant pernai pradėtus tris projektus „Klaipėdos autobusų parkas“ įsigis 33 elektrinius autobusus. O vienas pirkimo sandoris Ekonomikos ir inovacijų ministerijos buvo pripažintas nugalėtoju inovatyviausių pirkimų kategorijoje už pritaikytą naują „sutarties iki rakto“ principą perkant keleivių transporto nuomą.

2022 m. į bendrovės istoriją pateks ir kaip ekologiškiausio kuro naudojimo pradžia. Dujiniai bendrovės autobusai pradėjo naudoti biometaną, kurą, kuris sukuria mažiausią CO2 pėdsaką, yra draugiškiausias aplinkai Klimato kaitos aspektu.

Pernai bendrovė įgyvendino išmanaus eismo valdymo projektą. Minijos – Pilies – Naujojo Uosto – Dariaus ir Girėno gatvėse įrengtos naujos šviesoforų atramos, sumontuoti modernūs valdikliai leis įdiegti „žaliosios bangos“ principą, užtikrins sklandesnį transporto judėjimą viena iš pagrindinių miesto arterijų.

O praėjusių metų pabaigoje „Klaipėdos autobusų parkas“ daug ką nustebino laimėjęs konkursą elektriniais vandens autobusais aptarnauti reguliaraus susisiekimo maršrutus Danės upe.

„Nebijome pokyčių, esame atviri naujovėms, stebime rinką ir ieškome veiklų, kurios neštų miestui ne vien finansinę naudą, o formuotų tvarumo principais grįstą Klaipėdos ateitį. Tad tariu ačiū pramonininkų asociacijos kolegoms, kad pastebėjo ir įvertino mūsų darbus, ir nuoširdžiai linkiu visiems pralenkti mus“, – kvietė V. Ramanauskas, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius.

Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA) prezidentą renka dvejiems metams.

Kovo 21-ąją kaip tik baigėsi buvusio "Smiltynės perkėlos" generalinio direktoriaus D.Butvydo kadencija.

Jo prezidentavimo klausimas, nebaigus kadencijos, iškilo po to, kai jis pasitraukė iš "Smiltynės perkėlos" direktoriaus pareigų.

Nepaisant to, tada pasitarusi asociacijos taryba nusprendė nesuspenduoti prezidento įgaliojimų.

D.Butvydas iš posto "Smiltynės perkėloje" pasitraukė pernai birželį, kaip pats teigė, taip siekdamas "nuimti įtampą bendrovėje".

Jo darbu nepatenkintas buvo tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis, o ministerijos sudaryta darbo grupė jo veikloje esą aptiko tam tikrų procedūrinių pažeidimų.

Pats D.Butvydas tiek tada, tiek vėliau tikino esąs švarus ir neketino trauktis iš KPA prezidento pareigų, kurias užėmė nuo 2018-ųjų kovo.

Tada, jam išėjus iš "Smiltynės perkėlos", vyko asociacijos tarybos posėdis, ir buvo priimtas sprendimas nieko nekeisti.

Jo paprašyta pabaigti kadenciją. Po netikėto D.Butvydo pasitraukimo iš "Smiltynės perkėlos" direktoriaus posto kilo tam tikrų abejonių esą dėl reputacijos dalykų ir neva buvo svarstyta, ar jis galėtų likti KPA prezidentu.

Per 23 asociacijos veiklos metus prezidento veikla nė sykio nebuvo suspenduota.

Taip pat per visą KPA istoriją asociacijos prezidentu niekada nebuvo asmuo, kuris tuo pat metu nevadovavo jokiai įmonei.

"Naujo prezidento rinkimai nukelti iki ataskaitinio rinkiminio susirinkimo. Įstatai tam neprieštarauja. Mūsų organizacija nėra tokia, kuri būtų labai suvaržyta savo sprendimų. Kas galėtų pakeisti D.Butvydą, kol kas atskleisti negaliu", – teigė vienas asociacijos narių Rimantas Taraškevičius.

"Konstruktyvūs miesto piliečiai"

Renginyje dalyvavęs miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad ši asociacija – vienas svarbiausių miesto partnerių, ypač rengiant Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją.

"Klaipėdos pramonininkų asociacija yra gerasis mentorius, nes čia susibūręs ne tik formalusis pramonininkų žiedas, bet ir labai atsakinga miesto bendruomenė, aktyvūs ir konstruktyvūs miesto piliečiai", – gerų žodžių negailėjo V.Grubliauskas.

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovas Simas Simanauskas pristatė ambicingus ekonominės plėtros planus ir priemones, kuriuos miestas turėtų įgyvendinti iki 2030-ųjų.

Siekiama, kad per šiek tiek daugiau nei dešimtmetį Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi ir investuoti ne tik šalyje, bet ir visame Baltijos regione.

Prie strategijos "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" apie dvejus metus dirbo daugiau nei 300 savo sričių profesionalų ir konsultantų.

Teigiama, kad įgyvendinus numatytus planus Klaipėdoje atsiras net 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų, 200 proc. išaugs eksportas, miestas turės 40 tūkst. daugiau gyventojų, padvigubės atlyginimai.

"Lietuvoje esame pirmieji, kurie sukūrė ir kuria tokią ekonominės plėtros strategiją. Siekiame, kad Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti pajamas. Norime tapti pramonės flagmanais, ne atsilikti, o pirmauti. Sieksime kurti aukštos pridėtinės vertės technologijas", – tikino S.Simanauskas.

Pasigenda universiteto įsitraukimo

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio žodžiais, šis dokumentas yra labai svarbus miesto ateičiai.

"Visada norisi, kad tas planas būtų arčiausiai įgyvendinimo. Ambicija labai didelė, bet aš pasigendu tvirto pamato. Mes galime prisirašyti sau daug įvairių, gražių norų, bet svarbu įvertinti Klaipėdos pramonės ir ekonomikos dalyvių, kurie įgyvendins šį planą, potencialą. Manau, visų pirma strateginiai miesto planai turėtų susidaryti iš įmonių strategijų, kurios taptų pamatu šiam veiksmų planui. Taip pat reikėtų stipresnio ir aktyvesnio Klaipėdos universiteto dalyvavimo, kurio dar pasigendu", – tvirtino R.Dargis.

Visuotinio Klaipėdos pramonininkų susirinkimo metu išrinktas ir naujasis asociacijos prezidentas. Vietoj V.Adomaičio šias pareigas pradėjo eiti D.Butvydas.

Išrinkta atsakingiausia metų įmonė

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R.Dargis įteikė tris konfederacijos apdovanojimus. Profesijos riterio vardas atiteko bendrovės "Techvitas" direktoriui Renatui Petroniui.

Garbės aukso ženklais apdovanoti Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas ir "Mars Lietuva" generalinė direktorė Aušra Žemaitienė. Antradienį atvykti į renginį ji negalėjo.

Taip pat Klaipėdos pramonininkų asociacija jau septintą kartą surengė atsakingo verslo apdovanojimus, kurių tikslas – įvertinti ir pagerbti įmones, praėjusiais metais padariusias didžiausią pažangą socialinės atsakomybės srityse.

Šiuose apdovanojimuose galėjo dalyvauti visos be išimties asociacijos įmonės, nepriklausomai nuo dydžio ar apyvartų. Konkurso dalyviai pretendavo į keturias nominacijas. Šiemet paraiškas konkursui pateikė aštuonios įmonės.

Pagrindinis – atsakingiausios įmonės apdovanojimas paprastai skiriamas daugiausia balų bendroje vertinimo lentelėje surinkusiai įmonei.

Kategorijoje "Už atsakingą verslą" nugalėjo bendrovės "Klaipėdos energetika" generalinis direktorius Vytautas Kymantas.

Apdovanojimą "Už darbuotoją" atsiėmė bendrovės "Techvitas" direktorius Renatas Petronis, nominaciją "Už mūsų Klaipėdą" – jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Atsakingiausia Klaipėdos pramonininkų asociacijos įmone 2017 m. paskelbta bendrovė "Fortum Klaipėda", kurios direktorius Tomas Eikinas atsiimti apdovanojimo dėl nenumatytų priežasčių neatvyko.

Laimėtojams atiteko klaipėdiečio dailininko-juvelyro Vido Bizausko sukurtas apdovanojimas planketė-koliažas iš Klaipėdai būdingų senamiesčio fragmentų, atspaustų iš melchioro.

Nominacijos pavadinimas išrašytas sidabrinėje plokštelėje, kuri prie planketės pritvirtinta bronzinėmis kniedėmis.

Iki vasario 15 d. Klaipėdos universitetas turi pateikti veiksmų planą, kuriame bus įvardyti regiono savivaldybių ir asocijuotų verslo struktūrų finansiniai bei kiti įsipareigojimai.

Todėl Klaipėdos savivaldybėje kalbėta, kokio universiteto reikia miestui ir kokį jį nori matyti verslininkai.

Savo nuomonę pareiškė ir pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius, Klaipėdos universiteto tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas ir kiti.

A.Šileikos manymu, siekiant gerųjų pokyčių pirmiausia būtina universiteto bendruomenės lyderystė. Laukianti reforma – tarsi impulsas persitvarkyti ir taip užsitikrinti ateities sėkmę. Todėl reikėtų dėti visas pastangas, kad universitetas atlieptų verslo poreikius.

Maža to, būtina pelnyti tarptautinio universiteto vardą, auginti studentų skaičių neatmetant galimybės privilioti į Klaipėdą studentų iš kitų Lietuvos miestų.

"Įmonės, perkančios inovacijas, mokslines paslaugas, gali rinktis iš bet kur, joms nebūtinas vietinis universitetas", – sakė E.Kiudulas.

Tačiau, jo žodžiais tariant, universitetinis miestas pranašesnis ne tik verslo, bet ir socialine prasme. Miestas be universiteto paprasčiausiai taps mažu miesteliu.

Klaipėdos universiteto rektorius E.Juzeliūnas papasakojo apie būsimus pokyčius universitete: vasarį bus atidarytas Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastatas, numatoma perimti žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje.

Be to, pritarus aukštojo mokslo reformai, jau vykdoma struktūrinė pertvarka: šiemet turėtų likti trys fakultetai, o Menų akademija iki rugsėjo bus perduota Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, tad naujas priėmimas jau vyks Vilniuje. Dar planuojamas universitetinės gimnazijos steigimas.

Apdovanojimą – iš gintaro pagamintą stilizuotą plunksną – nugalėtojui įteikė KPA prezidentas Viktoras Adomaitis gruodžio 14 d. KPA kalėdinio vakaro metu.

E.Macius Klaipėdos istoriją fiksuoja jau 40 metų. Jis nufilmavo per 100 dokumentinių, mokslo-populiarinimo, informacinių ir reklaminių filmų, daugiau nei keturis tūkstančius siužetų ir laidų kino žurnalams bei televizijai, sukūrė per 15 videofilmų apie Klaipėdos miesto įmones.

Daugiau kaip ketvirtį amžiaus savo sukauptus vaizdo ir fotoarchyvus Eugenijus padovanojo I.Simonaitytės viešajai bibliotekai. Iš šios medžiagos skaitmeniniu analoginiu vaizdo formatu filmuotus ir fotografuotus archyvinius kadrus jis "guldo" į laidas ir montuoja filmus, kuriuos bus galima pamatyti vienoje bibliotekos interneto svetainių www.krastogidas.lt.

KPA apdovanojimą "Gintarinė plunksna" įteikė 12 kartą. Kandidatus apdovanojimui teikia Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Dėl naujos tvarkos Klaipėdos pramonininkų asociacijos atstovai diskutavo savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino kabinete.

"Kai kurie taisyklių punktai, sąvokos sukėlė klausimų pramonininkams. Baimintasi, kad terminai gali būti suprantami skirtingai. Susitikome pasiaiškinti", – tvirtino direktorius.

Anot S.Budino, su pramonininkais apsispręsta peržiūrėti ir kai ką patikslinti.

"Šiose taisyklėse, kurios bus teikiamos tvirtinti miesto tarybai, nemažai kas perkelta iš Triukšmo valdymo įstatymo. Tai viršesnio galiojimo teisės aktas, ir mes turime juo vadovautis. Tačiau niekam tikrai nepakenks, jei atsiras daugiau aiškumo", – komentavo direktorius.

Anot S.Budino, ir ateityje bus organizuojami susitikimai su pramonininkais, kai bus tvirtinamos su jų veikla susijusios tvarkos taisyklės.

"Žinoma, miestiečiai, jų interesai yra pirmoje vietoje. Tačiau supažindinsime ir pramonininkus su jų veiklai įtakos turinčiomis keičiamomis tvarkomis", – komentavo direktorius.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos nariai su Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovais pirmadienį rinkosi į diskusiją dėl uostamiestyje planuojamos įvesti dvinarės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal Vyriausybės paruoštus sprendimų projektus nuo šių metų liepos verslininkams mokesčiai už atliekas gali išaugti kelis, o kai kurioms įmonėms – ir keliasdešimt kartų.

Tokias naujoves verslininkai vadina absurdiškomis, teigia esantys nepelnytai baudžiami.

Nepasitenkinimą naująja tvarka reiškiantys pramonininkai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės administraciją – šiuo metu atnaujinta darbo grupė, kurioje – ir verslo atstovai, ieško bendro sprendimo.

Pasitvirtinti naujus dvinarės vietinės rinkliavos dydžius uostamiestis privalo iki liepos 1-osios.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Viktoras Adomaitis teigė, kad susiklosčius juodžiausiam scenarijui mokesčiai net pažangiausiai atliekas tvarkančioms įmonėms padidėtų iki 20 kartų.

"Jeigu kai kurios Klaipėdos įmonės iki šiol už atliekų surinkimą mokėjo 15–17 tūkst. eurų, įsigaliojus naujai tvarkai tektų suploti 300 tūkst. eurų per metus. Suprantame, kad viskas šalyje brangsta, tačiau apmaudu, kad nebuvo tariamasi su verslu. Taip išeina, kuo daugiau rūšiuojame, tuo daugiau mokame. Manau, sukurta darbo grupė išspręs visus klausimus", – tikino V.Adomaitis.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad iki šiol trūko diskusijos su rinkliavos mokėtojais.

"Tam dar yra šiek tiek laiko. Tikiu, kad situacija nėra beviltiška ir per tris savaites bus parengta nauja tarybos sprendimo redakcija, kuri tenkins visus", – kalbėjo meras.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino žodžiais, jei ne Vyriausybės sprendimas, savivaldybė būtų galėjusi tvarkytis pagal iki šiol veikusią sistemą.

Tačiau dabar teks ieškoti visiems priimtinų sprendimo variantų.

"Laiko turime nedaug. Tikiuosi, kad artimiausiu metu susitarsime. Galutinį sprendimą bet kokiu atveju priims miesto taryba", – komentavo S.Budinas.

Šeštą kartą vykusio KPA atsakingo verslo konkurso tikslas – pagerbti įmones, kurios praėjusiais metais padarė didžiausią pažangą auginant verslą, rūpinantis darbuotojais ir aplinka, plėtojant visuomenines iniciatyvas. Dėl keturių nominacijų šiemet varžėsi 12 asociacijos įmonių.

"Net neabejoju, jog dauguma KPA įmonių augina socialinę atsakomybę ir yra nusipelniusios pagarbos bei pripažinimo, tačiau konkursas tam ir skirtas, kad išrinktumėme metų stipriausiuosius. Sveikinu šiandienos laimėtojus ir linkiu nesustoti auginant atsakingą verslą, darant gerus darbus", – džiaugėsi KPA prezidentas Viktoras Adomaitis.

Sparčiausiai 2016 m. auginusiai verslą įmonei – saugos tarnybai "Argus" – atiteko apdovanojimas "Už atsakingą verslą".

Labiausiai savo įmonės darbuotojais besirūpinančiai socialinei įmonei "Regseda" teko apdovanojimas "Už darbuotoją".

Daugiausia dėmesio skyrusi visuomeninėms ir socialinėms iniciatyvoms Smiltynės perkėlos bendrovė nuskynė apdovanojimą "Už mūsų Klaipėdą".

Pagrindinį apdovanojimą "Atsakingiausia KPA įmonė 2016" pelnė daugiausia balų vertinimo lentelėje surinkusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Ypatingi apdovanojimai įmonių vadovams įteikti vakar vykusio metinio KPA narių susirinkimo metu.

Įmonėms įteikti juvelyro Vido Bizausko pagaminti apdovanojimai – planketės-koliažai.

Nominacijos pavadinimas išrašytas sidabrinėje plokštelėje, kuri prie planketės pritvirtinta gryno aukso kniedėmis. Nominacija įrėminta į tūrinius aukso spalvos rėmus su nominuojamos įmonės pavadinimu.

Dokumentų iš svetimų neprašė

Afera dvelkianti istorija išaiškėjo tik tuomet, kai Senosios Įpilties apylinkėse esančius keturis sklypus, kurių bendras plotas sudaro beveik du hektarus, J.Braukylienė kartu su teta nusprendė deklaruoti pačios.

Į Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūniją moterys pasibeldė beveik prieš pat pasibaigiant žemės deklaravimo terminui.

"Žemės ūkio specialistės mes buvome išprašytos, liepta sugrįžti tik tuomet, kai atsinešime nuosavybės dokumentus. Pasiėmėme dokumentus ir sugrįžome. Tačiau atvažiavusios kitą dieną išgirdome, kad mūsų žemė jau yra deklaruota. Kaip taip galėjo atsitikti, kad iš teisėtų savininkų nuosavybės dokumentų paprašė, o iš svetimų, kurie net neturi jokios žemės nuomos sutarties, niekas jokių nuosavybę įrodančių dokumentų neprašė? Deklaravo ir viskas", – stebėjosi J.Braukylienė.

Moteris vietos specialistės tiesiai šviesiai paklausė, kaip ji galėjo leisti deklaruoti žemę svetimiems žmonėms?

"Tačiau paaiškinimo negavau. Atsakyta, kad specialistė neturi laiko, buvau pasiųsta situacijos aiškintis į Vilnių", – dėl valdininkų abejingumo šiurpo klaipėdietė.

Gavo pinigų, bet paaiškinti negali

Norėdama išsiaiškinti, kokie asmenys gavo išmokas už ne savo žemę, J.Braukylienė paprašė žemės ūkio specialistės duoti jai šių asmenų kontaktus.

Tačiau išgirdo atsakymą, kad tai būsią neteisėta – esą remiamasi asmens duomenų apsauga.

"Pavyko išsiaiškinti, kad išmokas gavo trys asmenys. Vienas jų yra ūkininkas. Jis žemes deklaravęs Gargžduose. Kiti du – kaimyninių sklypų savininkai. Kai radau šiuos žmones, kreipiausi, kad jie panaikintų deklaracijas. Patikinau, kad priešingu atveju mes kreipsimės į teismą. Tačiau įdomu tai, jog nė vienas negalėjo paaiškinti, kodėl jie taip padarė. Jie tiesiog nenorėjo aiškintis", – stebėjosi J.Braukylienė.

Pati ne vienerius metus dirbusi valstybės tarnyboje, klaipėdietė pabandė pasiaiškinti, kokia teisine baze vadovaujasi Nacionalinė mokėjimo agentūra, jei išmokos mokamos asmenims, net nepateikusiems žemės nuosavybės dokumentų.

"Nacionalinės mokėjimo agentūros Klaipėdos skyriuje išgirdau tą patį atsakymą – siūlymą kreiptis į Vilnių. Nė vienas valdininkas nesureagavo į mano skundą, nė vienas nepasakė, kad tai yra neteisėta ir kad jie imsis tyrimo", – nusivylusi kalbėjo žinoma uostamiesčio moteris.

Moka bet kam?

J.Braukylienės manymu, bet koks pinigų gavimas už svetimas valdas vertas baudžiamosios atsakomybės.

"Šiais laikais buto negali išsinuomoti be sutarties. Mano galva, tokiais atvejais turi būti privalu pateikti žemės nuomos sutartis. O jas turėtų tikrinti seniūnijos. Pasirodo, kad niekas net neklausia, yra toks dokumentas ar ne. Išeitų, kad jie moka vagims. Taip ir pasakiau jiems. Negaila, jei kaimynas nusišienauja žolę, bet jie dar ir pelnosi iš mano nuosavybės – gauna pinigų", – kalbėjo J.Braukylienė.

Ribas braižo ranka

Paaiškėjo, kad deklaracijų metu žemės sklypų ribų niekas negali patikrinti. Savivaldybių specialistai net nesidomi, kur kokio savininko žemės baigiasi, o kur prasideda kito žmogaus valdos.

"Deklaruojant mūsų žemes, žemės ūkio specialistė parodė kompiuterio ekrane, kaip realiai tai vyksta. Žemėlapyje sklypų ribos tik sumirksi, tuomet darbuotoja kompiuterio pele pati apibrėžia sklypo ribas ir išsaugo elektroninėje sistemoje. Supratau, kad žemės ūkio specialistai patys "tiesina" sklypų ribas taip, kaip jiems patinka", – stebėjosi J.Braukylienė.

Moteris specialistės paklausė, kas atsakingas už neteisingai pateiktą informaciją?

"Buvo pareikšta, kad deklarantas. Tuomet paklausiau, o kokia atsakomybė tam, kas ranka linijas braižė? Neišgirdau jokio atsakymo. Sukurta tokia sistema, kad išlieka galimybė manipuliacijoms. O kas gali paneigti, kad už tam tikrą atlygį specialistas gali pabrėžti į vieną ar į kitą pusę daugiau?" – retoriškai klausė klaipėdietė.

Užarė svetimą žemę

Kretingos savivaldybės Darbėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Rima Ridikienė tikino, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką nuosavybės dokumentų ar nuomos sutarčių prašoma iš deklarantų tik tuomet, kai žemė deklaruojama pirmą kartą.

Tačiau kokiu būdu buvo deklaruota J.Braukylienės žemės dalis be jokių dokumentų, R.Ridikienė niekaip nesugebėjo atsakyti.

"Kiek pamenu, ten skyrėsi nedideli plotai, gal 8 ar 10 arų. Spėju, kad ši žemė ilgą laiką buvo nedirbama. Kaimynas, ardamas technika, "pasislinko" į laisvą žemės plotą. Niekas nenori piktžolių. Jis aria ir po truputį užaria tuos laukiukus. Na, taip, svetimus", – neslėpė R.Ridikienė.

Seka iš kosmoso

Seniūnijos darbuotoja tiesiai šviesiai išpyškino, kad žemės naudmenys deklaruojami visai ne pagal dokumentus, o pagal iš kosmoso gautus duomenis.

"Mes nuosavybės dokumentų net nematome. Deklaruojame pagal tai, kaip žmogus dirba. Jei žemė suarta, aš elektroniniame žemėlapyje matau kitą laukų spalvą. Matyti, ar pieva ten, ar užsėtas laukas", – palydovinių nuotraukų privalumus vardijo žemės ūkio specialistė.

R.Ridikienė aiškino, kad nedirbamų žemių savininkams numatyta baudų sistema, tačiau pati seniūnija tikrina tik tas valdas, kurios įregistruotos kaip namų valdos.

Moka ne už nuosavybę

Paaiškėjo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra suskumba tikrinti deklarantų dokumentus tik tokiu atveju, kai susikerta dvi deklaracijos tame pačiame plote. Jei nesusikirs ir niekas nepasiskųs, visko gali būti, kad gudruoliui bus išmokėta išmoka už svetimas žemes.

"Mokama už žemės dirbimą, ne už nuosavybę", – akcentavo R.Ridikienė.

Darbėniškės galva, kaime yra įprasta, kad realiais sklypų riboženkliais pasirūpina tik vienas kitas ūkininkas.

"Juos dažniausiai technika išvarto. O mes realiai nežinome, kur kieno žemės. Realias nuosavybių ribas mes anksčiau galėjome matyti mūsų sistemoje, bet tai buvo prieš keletą metų. Dabar vėl žadama, kad gal kitais metais vėl galėsime matyti, kur kieno nuosavybė", – kalbėjo moteris.

Paklausus, ar už ES išmokų gavimą už svetimus žemės plotus nevertėtų kelti baudžiamosios bylos, R.Ridikienė prasitarė, kad gal ir galima įžvelgti neteisėto pasipelnymo apraiškų.

"Kiekvienas žemės savininkų galėtų kreiptis į teisėsaugą. Deklaravus iki 30 hektarų žemės, mokama iki 150 eurų už hektarą. Deklaruojant daugiau, mokama 100 eurų už hektarą", – aiškino R.Ridikienė.

Nespėtų tikrinti

Išgirdusi klausimą, ar sunku būtų patikrinti nuomos sutartis, R.Ridikienė ėmė dejuoti, kad vieno deklaranto dokumentacijos patikrinimas esą užtruktų mėnesį.

"Žemes seniūnijoje deklaruoja per 700 ūkininkų, tai yra 16 tūkst. hektarų žemės plotai. Vienam darbuotojui nebūtų įmanoma per dieną aptarnauti 20 gyventojų. Deklaravimui skirta apie 20 minučių. Kas būtų, jei tikrinčiau kelis šimtus sutarčių? Juk turiu sutikrinti kiekvieną lauką – įrašoma, kokia kultūra užsėta, reikia tikrinti, ar sertifikuota sėkla sėta. Ją turiu patikrinti pagal sąskaitą. Žmogus 1,7 tūkst. ha žemės deklaruoja tris dienas, tuomet tai užtruktų savaitę", – tvarkas aiškino R.Ridikienė.

Esą jau kitais metais žemės ūkio specialistus pasieks tokia kompiuterinė sistema, kurioje bus įmanoma nustatyti ne tik tai, ar buvo dirbama žemė, bet net ir kada tai buvo padaryta.

Pinigų nemokėjo

Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Milekaitė, komentuodama situaciją, aiškino, kad išmokų už J.Braukylienės senelių žemes niekas dar nespėjo gauti, nes deklaravimas ką tik baigėsi, o paraiškos nepradėtos vertinti.

Tačiau kiek ir kokių pažeidimų per metus pavyksta išaiškinti pačiai NMA, specialistė negalėjo atsakyti.

"Deklaravimas vyksta seniūnijose arba pareiškėjai tai daro savarankiškai namuose. Pasibaigus deklaravimui, duomenys atkeliauja į agentūros informacines sistemas ir tuomet prasideda paraiškų sutikrinimai. Šiuo metu vyksta duomenų perdavimas. Jei du pareiškėjai deklaruoja tą patį plotą, agentūra, paraiškų sutikrinimo metu nustačiusi didesnio kaip 0,1 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalaus pareiškėjų pateikti "persidengiančio" ploto žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus", – tikino A.Milekaitė.

Ji akcentavo, kad turint informacijos apie galimus bandymus nesąžiningai pasinaudoti parama apie tokius atvejus privalu pranešti agentūrai.

"Jei išaiškėtų, kad deklaruota neteisėtai, bus taikomos teisės aktų nuostatos ir atitinkamos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo", – pabrėžė A.Milekaitė.

Pupos aerodrome?

Tai ne pirma skandalu dvelkianti istorija Klaipėdos krašte.

Praėjusią savaitę Šilutės žemės ūkio specialistai išsiaiškino dar įdomesnių faktų.

Paaiškėjo, kad Pasvalio rajone registruota žemės ūkio bendrovė sugebėjo deklaruoti 125 ha neegzistuojančių pupų pasėlių.

Juos esą ūkininkai iš Pasvalio augina įvairiose Šilutės rajono vietose ir net Armalėnų aerodromo teritorijoje.

Patikrinus šiuos plotus, jokių pupų nerasta.

"Kadangi dar net neprasidėjus paraiškų sutikrinimui "Pasitikėjimo linija" gavome prašymų išsiaiškinti bendrovės "Žalsva" pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo teisėtumą, inicijuotos visų jos deklaruotų plotų patikros, taip pat bendrovė turės pateikti žemės valdymo teisę ir dirbimo faktą įrodančius dokumentus", – pupų skandalą komentavo agentūros atstovė.

A.Milekaitė aiškino, kad agentūra pagal kompetenciją negali tirti, pavyzdžiui, seniūnijų darbuotojų ar žemės ūkio specialistų veiklos.

"Jei mes gauname informaciją apie kitos institucijos darbuotojo korupcinio pobūdžio veiklą, ją perduodame Specialiųjų tyrimų tarnybai", – tikino pašnekovė.