Liūdna žinia ligoninė pasidalijo feisbuko paskyroje.

„Šiandien liūdėdami pranešame, kad Klaipėdos universiteto ligoninės bendruomenė neteko O. Mitalienės – kolegės, kūrusios šios įstaigos istoriją. Beveik penkis dešimtmečius savo gyvenimo pašventusi mediko profesijai, sergančiam, kenčiančiam žmogui ir dėl šio savo pasirinkimo niekada neabejojusi, O. Mitalienė  visada išliks atmintyje besišypsanti, nuoširdi, bet ir reikli“, – jautriais žodžiais dalijamasi socialiniame tinkle.

Klaipėdos universiteto ligoninės bendruomenė pareiškė nuoširdžią užuojautą O. Mitalienės sūnui Algirdui ir jo šeimai, artimiesiems, kolegoms bei visiems, kam velionė buvo brangi.

Velionės palaikai bus pašarvoti laidojimo namuose „Aterna“, žalsvojoje salėje (Joniškės g. 36, Klaipėda).

Atsisveikinti su mirusia medike bus galima rugsėjo 9 d. nuo 14 val. iki 22 val. ir rugsėjo 10 d. nuo  8 iki 13 val. Karstas išnešamas sekmadienį, 13 val. į Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kur bus aukojamos šv. Mišios. Po šv. Mišių karstas bus išlydėtas į Lėbartų kapines.

Artimieji prašo velionę pagerbti vienu baltu gėlės žiedu.

Mokytoja. Legenda. Ligoninės vizitinė kortelė.

„Onutė buvo mūsų mama. Kaip ir dera mamoms, ji buvo labai gera, tačiau griežta. Mokėdavo pabarti, pareikalauti, bet tuo pačiu sugebėdavo nuoširdžiai įvertinti, padėkoti ir paskatinti“, – prisiminė jos darbus tęsiančios kolegės.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje O. Mitalienė dirbo nuo pat šios ištakų ir prižiūrėjo keturių ligoninės korpusų statybos darbus.

Tad guminiai botai pradžioje buvo dažnas jos darbo apavas.

O. Mitalienės prižiūrimos stiebėsi ne tik ligoninės statybos. Didelę dalį gyvenimo ji pašventė profesinio prestižo kėlimui, skatino slaugytojas tobulėti, siekti geresnio išsilavinimo.

O. Mitalienė buvo aktyvi ne tik profesinėje veikloje. Ji akylai sekė įvykius mieste, į juos reaguodavo, buvo jautri socialinėms žmonių problemoms.

Skaudžiai išgyvenusi vyro, kapitono Algirdo Mitalo mirtį, įsteigė jo vardo stipendijos fondą Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Beveik 20 metų ji teikdavo stipendiją pažangiam ir motyvuotam studentui.

Šeima visada buvo jos užuovėja, jos uostas po sunkios darbo dienos. O. Mitalienė nepaprastai mylėjo savo sūnaus Algirdo šeimą, savo anūkes.

Nutraukusi aktyvią profesinę veiklą O. Mitalienė išleido autobiografinę knygą „Norėčiau apkabinti visus…“, kurioje, kaip sakė pati autorė, sudėta viskas, nuo ko prasideda žmogaus istorija: „Namai, tėveliai, mano sesė dvynė, mano vyras ir sūnaus šeima, mano žinių kelias, mano mokytojai“. Tai buvo jos misijos gyvenime ataskaita sau, žmonėms, kuriuos sutiko savo kelyje ir galėjo jiems padėti.

O. Mitalienė gimė 1940 m. Girininkų kaime (Šilutės r.). Baigė Kvėdarnos vidurinę mokyklą. Mokėsi medicinos mokykloje ir Klaipėdos universiteto Sveikatos fakultete. Profesinį kelią pradėjo Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Nuo 1975 iki 2013 m. dirbo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai.

Medikė apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko padėka, jai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos darbuotojo vardas, už nuopelnus Klaipėdos krašto žmonėms ji apdovanota Klaipėdos apskrities Garbės ženklu, suteiktas Klaipėdos universitetinės ligoninės Garbės daktaro vardas.

Operacinėje jaučiasi asu

Iškilmingame ligoninės atidaryme dalyvavęs buvęs ilgametis LOR skyriaus vedėjas Bronius Praškevičius detaliai prisimena savo karjeros pradžią ligoninėje: kaip jauną specialistą, dar neturintį pakankamai patirties, „įmetė“ į administracinio darbo vandenis.

„1976 metais rugpjūčio 3 dieną mane paskyrė LOR skyriaus vedėju. Tuo metu ligoninėje buvau pats jauniausias skyriaus vedėjas. Rugpjūčio 6-ąją paguldėme pirmą ligonį. Mūsų 40 lovų skyrius ligoninėje buvo pats mažiausias“, – prisimena B. Praškevičius.

Stebėjęs įvairias ligoninės reformas, gydytojas su pertraukomis skyriui vadovavo 33 metus, iš jų 10 metų ėjo ir Veido ir žandikaulių chirurgijos padalinio vedėjo pareigas.

„Klaipėdos universitetinė ligoninė – mano namai. Čia užaugau ir sutvirtėjau kaip specialistas, – apie darbą KUL atsiliepė gydytojas. –  Baltas chalatas dar nereiškia, kad esi daktaras. Pirmiausia turi būti geras bei empatiškas žmogus.“

Buvęs ilgametis LOR skyriaus vedėjas dar ir šiandien operuoja ir ramiai pasakoja, kaip metų pradžioje iš mirties nagų ištraukė jauną vaikiną. „Operacinėje esu chirurgijos asas. Rankos nedreba“, – tvirtu balsu pareiškia gydytojas, apgailestaudamas, kad šiandien iki penkių lovų sumažėjusiame LOR sektoriuje operuojamų pacientų nėra daug.

Prisiminęs, kaip kartu su prancūzų specialistais ligoninėje pradėjo vystyti ausies mikrochirurgiją, B. Praškevičius pasidžiaugė, kad tuomet padėjo ne vienam sunkiam pacientui, ne vieną jų ištraukė iš mirties nagų, o jo paties operuotų pacientų sąraše – žinomos šalies scenos ir politikos žvaigždės.

„Nė karto gyvenime neturėjau nedarbingumo pažymėjimo. Ir dabar jaučiuosi tvirtai. Turiu Dievo dovaną – stiprią sveikatą“, – pasidžiaugė kitąmet 80 metų jubiliejų švęsiantis ir vis dar dirbantis vyresnysis gydytojas otolaringologas.

Darbo vietos poveikis – magiškas

„Nauja ligoninė, jaunas kolektyvas, mes – jauni, gerai susigyvenome ir nuolat tobulėjome. Dabar kartu su ligonine ir senstame“, – pokalbį apie ilgametį darbą KUL Insultų skyriuje pradeda vyresnioji gydytoja neurologė Zita Bertašienė. 

Energija trykštanti gydytoja mano, kad 46 metų darbui vienoje vietoje įtakos turėjo geras mikroklimatas ligoninėje. „Mūsų kolektyvas kaip akmenėlis, galime vienas kitu pasitikėti ir sklandžiai dirbti vardan paciento gerovės. Man daugiau nieko ir nereikia“, – pasakoja gydytoja ir pabrėžia, kad darbe svarbu sutarti su kolektyvu.

„Į ligoninę ateinu kaip į antrus namus ir čia smegenys pradeda suktis tokiu tempu kaip jaunystėje“, – juokiasi Z. Bertašienė.

Pasak neurologės, amžius nėra riba, kiekviename gyvenimo etape norime gyventi kokybiškai, tad norisi, kad blogai besijaučiantis pacientas namo iš ligoninės išeitų su šypsena. Deja, ne visada pavyksta, bet svarbiausia stengtis padėti.

Gydytoja ligoninės gyvavimą prilygino kopimui į kalną – visada tik aukštyn: nuolat tobulėjanti medicinos įranga, besiplečiantys skyriai, darbo gausėjimas, o keitėsi tik ligoninės pavadinimas.

„Ką galėčiau patarti jaunam specialistui? Pacientą reikia išklausyti. Daug kas, ir toje pačioje diagnostikoje, prasideda nuo to, ką pasako ligonis. Jei nėra aišku, reikia nebijoti paklausti. Man taip pat ne visada viskas aišku. Kartais garsiai išsakyta mintis sukelia tam tikras asociacijas ir pradedi mąstyti tinkama linkme“, – patirtimi dalijasi Z. Bertašienė.  

Žvaliai nusiteikusi gydytoja gera savo energija užkrečia ir aplinkinius. Pašnekovė įsitikinusi, kad gydytojas pas pacientą turi ateiti energingas ir pasitempęs, tada ir pacientas pasijaučia geriau.

Lyg darni šeima

„Visą darbo praktiką stengiausi ir stengiuosi būti profesionali, jautri, nuoširdi, paslaugi, darbšti, atidi sunkiai sergantiems, negalią turintiems pacientams. Manau, kad tai yra būtini bruožai gerai slaugytojai. Vadovaujuosi požiūriu „padėk ir daryk sergančiam taip, kaip tu norėtum, kad tau padėtų ir darytų“, – apie savo ilgametį darbą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atsiliepia Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Irena Bagdonienė. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, į kurį patenka itin sunkios būklės ligoniai ir kone kasdien susiduriama su mirtimi, pajėgia dirbti tik be galo mylinčios, stiprios dvasiškai ir fiziškai moterys.

Anot slaugytojos, jai didžiulė laimė daugiau nei keturis dešimtmečius dirbti mėgstamą darbą puikiame kolektyve. „Esu iš tų žmonių, kurie nori turėti tvirtus namus ir darnią šeima. Dirbdama Klaipėdos universitetinėje ligoninėje radau ir pastovius namus ir darnią šeimą. Todėl ši darbo vieta – pirma ir paskutinė“, – užtik-rintai kalbėjo I. Bagdonienė.

Svarbiausia – darbo sąlygos

Biruta Jansonienė elektrokardiogramų kabinete dirba nuo pirmos ligoninės atidarymo dienos. „Kai pamilsti savo darbą, įpranti ir, atrodo, taip turi būti. Net minčių nebuvo kilę apie kitą darbą“, – prisipažįsta slaugytoja. Ji visada dirbo tame pačiame kabinete, keitėsi tik jo vietos ir aukštai.

Vien per vieną darbo dieną slaugytoja B. Jansonienė atlieka apie 50 kardiogramų: „Kardiogramas sapnuoju ir naktimis, greičiausiai taip bus net, kai nebedirbsiu.“

Pašnekovė pastebi, kad paciento paruošimas procedūrai per tuos keliasdešimt metų nepakito visame pasaulyje, o štai aparatūra gerokai pasikeitė: anksčiau tekdavo keisti rašalines plunksnas, kuriomis buvo rašomos kardiogramos, tad ji nuolat vaikščiojo rašaluotomis rankomis.

Pats aparatas buvo gana sunkus, o jį dar reikėdavo nustumti į skirtingus ligoninės skyrius, nes ne visi pacientai gali patys ateiti į elektrokardiogramos kabinetą. Iš aparato išlindusias juosteles reikėjo sukarpyti ir suklijuoti ant vieno lapo, tad išrašyta daug popieriaus ritinių.

Paklausta, kaip pavyksta taip ilgai dirbti vienoje vietoje, B. Jansonienė mano, jog viskas priklauso nuo darbo sąlygų. Kai jos tinkamos, nesinori blaškytis, o svarbiausia – gerai atlikti savo darbą.

Vaikystės svajonę įkūnijo savaip

Nuo atidarymo ligoninėje dirbanti siuvėja Herta Irina Vilkienė pati nustebo, kai sužinojo, kiek metų čia dirba. Jai skaičių padala buvo užstrigusi ties 26 metais. „Tie metai prabėgo kaip viena diena“, – stebisi moteris. 

H. I. Vilkienė prisimena, kad pradėjus dirbti buvo pastatytas tik pagrindinis ligoninės korpusas. Iš pradžių kelerius metus ji prižiūrėjo lauko gėlynus, bet kai aplinkui vyko intensyvios kitų ligoninės korpusų statybos, Hertą įdarbino valytoja, o vėliau pasiūlė vietą siuvykloje.

„Siuvame medicinines kaukes, kepures – viską, ką atneša, lopome chalatus“, – apie specifinį darbą pasakojo moteris. Nors kai kuriems iš šalies darbas atrodo nuobodus, H. I. Vilkienė nesutinka – ji dirbdama atsipalaiduoja ir jaučia malonumą. Gal net taip savotiškai įkūnija savo vaikystės svajonę dirbti medicinos sesele.

Ji sutinka, kad atidirbus beveik 50 metų jau galėtų nedirbti ir mėgautis užtarnautu poilsiu, bet neįsivaizduoja gyvenimo tarp keturių sienų. „Gyvenime niekada negalvojau apie savo metus ir išėjimą į pensiją“, - prisipažįsta ji.

Komentaras

Prof. habil.dr. Vinsas Janušonis:

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas

Su didžiausia pagarba galiu pasakyti, kad ligoninė užaugino visą gydytojų, puikių slaugytojų, vadovų ir kitų sričių darbuotojų kartą. Visų jūsų darbas labai svarbus ir reikalingas sergančiam, silpnam ir pažeidžiamam žmogui – ligoniui. Dėkoju kiekvienam iš jūsų už nuoširdų, ilgametį, sąžiningą, nepriekaištingą darbą, atsidavimą savo profesijai, atsakomybės ir pareigingumo jausmą gelbėjant pacientų gyvybę bei grąžinant sveikatą jiems ir viltį artimiesiems. Taip pat norėčiau priminti pirmojo Klaipėdos universitetinės (tuomet Klaipėdos miesto) ligoninės vyriausiojo gydytojo Antano Vinkaus didžiulį indėlį kuriant įstaigą, kuri išaugo į dabartinę Klaipėdos universitetinę ligoninę. Tai buvo visa ko pradžia.

Pasiekimai džiugina

Ligoninės vadovo prof. habil. dr. Vinso Janušonio strateginiai planai dėl robotinės chirurgijos įdiegimo uostamiestyje pildytis pradėjo 2017-aisiais, o jau 2018 m. lapkričio mėnesį KUL atlikta pirmoji robotinė operacija. Pasak V. Janušonio, kolegos iš kitų didžiųjų šalies ligoninių iki šiol stebisi, kaip Klaipėdos universitetinės ligoninės komandai pavyko tapti robotinės chirurgijos pionieriais Baltijos šalyse.

„Per ketverius metus pasiekėme puikių rezultatų. Robotinės chirurgijos atsiradimas ir vystymas Klaipėdoje atnešė didžiulį proveržį ne tik Lietuvos medicinoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Kaimyninėse valstybėse robotų su tokiomis plačiomis galimybėmis kol kas nėra. Pasiruošimas robotinėms operacijoms, apimantis organizacinį, klinikinį ir mokslinį aspektus, yra jų sėk-mės pagrindas“, – sako ligoninės vyriausiasis gydytojas ir atkreipia dėmesį, kad naujų, ypač sudėtingų technologijų diegimui būtinas kolektyvo susitelkimas tikslui pasiekti, komandinis darbas, geras psichologinis klimatas, tinkamos darbo sąlygos.

V. Janušonis pastebėjo, kad robotinėje chirurgijoje labai svarbus ir mokslinis KUL medikų įdirbis. Naudojant robotinę įrangą pasiektus darbo rezultatus ligoninės medikai pristato prestižiniuose Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose publikuojamuose straipsniuose.

Prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.

Taip pat patirtimi dalijamasi skaitant pranešimus nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose: „Tai savos ir jau kai kuriose srityse unikalios Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistų patirties apibendrinimas, mokslinės publikacijos, tarptautinės ir respublikinės konferencijos. Įstaigos gydytojai patirtimi robotinės chirurgijos srityje dalinosi skaitydami kviestinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Portugalijoje, Kinijoje, Korėjoje, Rusijoje, Irane ir Vokietijoje. Ši chirurgijos sistema išnaudota ir mokymo procese – robotinėse operacijose dalyvavo praktiką čia atliekantys įvairių specialybių rezidentai ir studentai, įskaitant ir užsieniečius – iš JAV, Gruzijos ir Portugalijos.

Robotinės chirurgijos atsiradimas ir vystymas Klaipėdoje atnešė didžiulį proveržį ne tik Lietuvos medicinoje, bet ir visose Baltijos šalyse.

Įžengė į naują chirurgijos erą

Robotinę chirurgiją ligoninėje atlieka specializuota gydytojų komanda: tikslingai apmokyti pilvo chirurgai, urologai ir ginekologai, su šios chirurgijos anestezijos ypatybėmis susipažinę anesteziologai, operacinės slaugytojos – instrumentatorės.

Pasak KUL Chirurgijos klinikos, robotinės chirurgijos programos vadovo prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, robotinė chirurgija – tarsi kelionė į naują chirurgijos erą. „Daugelį techninių ir operacijų atlikimo etapų teko spręsti įsisavinant robotinę chirurgiją. Ir tai buvo išties novatoriškas ir labai įdomus klinikinio darbo etapas. Pabrėžčiau, kad nors chirurgjoje mes daug kalbame apie mokymosi kreivę, įdiegiant šią chirurgiją dėl robotinės įrangos tobulumo jos kokybė nuo pat pirmųjų operacijų nesiskyrė – tik pradžioje jos truko ilgiau nei alternatyvios mažai invazinės (laparoskopinės) operacijos. Šiuo metu robotinių operacijų trukmė nebesiskiria nuo kitu būdu atliekamų tokių pačių operacijų. Stabili robotinė akimis valdoma vaizdo kamera, padidintas ir erdvinis (3D) vaizdas padeda ypač tiksliai matyti anatomines struktūras, išsaugoti autonominę operuojamų sričių inervaciją ir naudojant robotą tiksliau ne kitais operacijų būdais pašalinti piktybinį naviką su visais jį drenuojančiais limfatiniais ir veniniais baseinais“, – robotinių operacijų pranašumus vardijo N. E. Samalavičius.

Tai buvo išties novatoriškas ir labai įdomus klinikinio darbo etapas.

Pasak KUL Chirurgijos klinikos vadovo, robotinė chirurgija viltis pateisino visose trijose srityse ir turi nemažai pranašumų prieš tradicinę chirurgiją. „Atlikus 800 operacijų nemirė nė vienas pacientas – tai didžiulis pasiekimas.

Prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius.

Visą šį sudėtingą naujos technologijos įsisavinimo etapą nebuvo nė vienos robotinei įrangai ar jos poveikiui priskirtinos komplikacijos.

Robotinės operacijos pasižymi minimalia chirurgine invazija. Jų metu vietoj didelio pjūvio daromi tik maži pjūveliai. Taip išvengiama atviro ertmės sąlyčio su aplinka, egzistuoja mažesnė infekcijos tikimybė, o proceso metu pacientas praranda mažiau kraujo. Visa tai lemia geresnę žmogaus pooperacinę būklę: jaučiamas mažesnis skausmas, greičiau sveikstama, sparčiau sugrįžtama į įprastą gyvenimą“, – patirtį apžvelgė N. E. Samalavičius.

Medicinos darbuotojai padės įvertinti cukrinio diabeto rizikos veiksnius, patars, ko reikėtų imtis, norint šios ligos išvengti. Į rūpimus klausimus atsakys ligoninės Endokrinologijos skyriaus specialistai. Įtarus cukrinį diabetą, pacientai bus nukreipti tolimesniam ištyrimui ir gydymui.

Išankstinės registracijos profilaktiniams tyrimams nereikia.

Ši iniciatyva skirta pasitikrinti, ar nesergate cukriniu diabetu, o gal turite rizikos veiksnių, dėl kurių tikimybė susirgti cukriniu diabetu yra labai didelė.

Cukrinis diabetas yra tyli pandemija. Tai liga, kuria pasaulyje, praėjusių metų duomenimis, sirgo 537 mln. žmonių, o, pasak Tarptautinės diabeto federacijos (IDF), numatoma, kad iki 2045 metų jau sirgs net 783 mln. Lietuvoje ši klastinga liga, pasižyminti savo nepastebima eiga ir pavojingomis komplikacijomis, diagnozuota virš 140 tūkst. gyventojų.

Pažymėtina, kad beveik vienam iš dviejų suaugusiųjų diabetas dar lieka nediagnozuotas (44 proc.). Todėl Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), minint Pasaulinę cukrinio diabeto dieną, lapkričio 14-oji bus konsultacijų dėl cukrinio diabeto diena.

Pirmame ligoninės korpuse (Liepojos g. 41) nuo 9 iki 13 val. bus atliekami nemokami profilaktiniai gliukozės kiekio kraujyje tyrimai (pacientas turėtų būti nevalgęs), matuojamas arterinis kraujo spaudimas (AKS), skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI).

Medicinos darbuotojai padės įvertinti cukrinio diabeto rizikos veiksnius, patars, ko reikėtų imtis, norint šios ligos išvengti. Į rūpimus klausimus atsakys ligoninės Endokrinologijos skyriaus specialistai. Įtarus cukrinį diabetą, pacientai bus nukreipti tolesniam ištyrimui ir gydymui. Išankstinės registracijos profilaktiniams tyrimams nereikia.

Ši iniciatyva skirta pasitikrinti, ar sergate cukriniu diabetu, o gal turite rizikos veiksnių, dėl kurių tikimybė susirgti cukriniu diabetu yra labai didelė.

Lapkričio 14 d. Endokrinologijos skyriaus gydytojai Ambulatoriniame skyriuje Nr. 2 konsultuos tik cukriniu diabetu sergančius pacientus. Į šias konsultacijas pacientai kviečiami registruotis nuo lapkričio 7 d. telefonu (8 46) 410 000. Registruojantis reikalingas šeimos gydytojo siuntimas endokrinologo konsultacijai, patariama turėti siuntimą ir slaugytojo-diabetologo konsultacijai.

KUL medikai pataria susirūpinti cukrinio diabeto profilaktika bei ankstyva diagnostika ir įspėja, jog laiku nediagnozuota ir negydoma cukraligė sukelia rimtų komplikacijų – inkstų, širdies bei kraujagyslių ligas, miokardo infarktą, insultą, regos sutrikimus ar net apakimą, polineuropatijas (nervų sistemos pažeidimus), kurios gali baigtis trofinėmis opomis, negyjančiomis žaizdomis, gangrenomis, kojų amputacijomis.

„Klaipėda yra vienas iš tik trijų miestų Lietuvoje – ir vienintelis Vakarų Lietuvoje – turintis stacionarų endokrinologijos skyrių Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Norime, kad žinia apie cukrinį diabetą ir jo gydymą pasiektų kuo daugiau gyventojų. Diagnozavus ligą, labai svarbu jos neignoruoti, nes šiandieninė medicina leidžia taikyti efektyvų gydymą ir kontrolę. Cukrinis diabetas – valdoma liga, kurią nustačius laiku, vartojant vaistus ir pakeitus gyvenimo būdą, įmanomas normalus gyvenimas. KUL medikai turi galimybę cukriniu diabetu sergantiems pacientams skirti naujausius ir efektyviausius pasaulyje gaminamus medikamentus. Pacientams siūlomas kompleksinis gydymas, kurį užtikrina moderni aparatūra, atidūs darbuotojai ir galimybė gauti tikslius tyrimų rezultatus laboratorijoje. KUL Endokrinologijos skyriuje dirba patyrę gydytojai endokrinologai. Komandą sudaro ilgametę medicininę patirtį turintys medikai ir ambicingi jauni specialistai“, – pabrėžė Endokrinologijos skyriaus vedėjas A.Pangonis.

Ligoniams gelbsti gydytojai oftalmologai, angiochirurgai, nefrologai, kardiologai, neurologai, chirurgai. Kai ligoniais rūpinasi daug patyrusių specialistų, gydymo efektas pasiekiamas greičiau, rezultatai geresni.

KUL nuotr.

Neužkrečiama, tačiau klastinga liga

Žvynelinė – lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Sergant šia liga odos ląstelės atsinaujina kas 4–7 dienas vietoje įprastų 21–28 dienų.

Pirmieji žvynelinės požymiai – odos bėrimai, kurie atrodo tarsi žvyneliai. Dažniausiai jie atsiranda alkūnių, kelių, galvos plaukuotosios dalies odoje, tačiau plokštelės gali atsirasti ir bet kurioje kūno vietoje. Pažeistas odos vietas niežti, kartais net ir skauda. Žvynelinė kliniškai pasireiškia labai įvairiai – nuo lengvos formos, kai vargina tik kelios rausvos plokštelės ir negausus pleiskanojimas, iki sunkios, – kai visa kūno oda yra paraudusi, infiltruota, sausa, įtrūkusi, padengta plokštelėmis su storu balkšvu pleiskanų luobu, o sąnariai sustingę, patinę, skausmingi ir deformuoti.

Kaip pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, psoriazė Lietuvoje yra gana paplitusi. Skaičiuojama, kad šia liga serga iki 3 proc. šalies gyventojų. Be to, liga vienodai gali kamuoti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.

„Psoriazė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir trukti visą gyvenimą. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kas sukelia žvynelinę. Moksliniai tyrimai rodo, kad ligą lemia imuninės sistemos sutrikimas, tačiau tam gali turėti įtakos ir genetika. Vaikas, kurio vienas tėvų serga žvyneline, turi 10 proc. susirgimo tikimybę, o jei serga abu tėvai – 50 proc. Žvynelinę įprastai sukelia infekcija, tam tikri vaistai, odos pažeidimai ar patirtas didelis stresas. Vyresniame amžiuje ligos išsivystymui įtakos turi žalingi įpročiai, antsvoris, taip pat padidėjęs stresas, medžiagų apykaitos sutrikimai, įvairios ūminės ir lėtinės infekcijos. Pabrėžtina, kad moksliškai įrodyta, jog žvynelinė nėra užkrečiama“, – dėstė J.Česienė.

Jolanta Česienė. KUL nuotr.

Veikia kur kas daugiau nei odą

Žvynelinė gali paveikti kur kas daugiau nei odą. Ji sukelia ne tik skausmą, diskomfortą, niežėjimą ar nemigą, bet ir didelį stresą bei nepasitenkinimą gyvenimo kokybe.

Nenuspėjamos eigos ir nuolat pasikartojanti odos liga gali pažeisti nagų plokšteles ir sąnarius. Maždaug trečdalis žmonių, sergančių žvyneline, taip pat serga psoriaziniu artritu – skausminga ir sunkią negalią sukeliančia uždegimine sąnarių liga. Žvynelinė dažnai lydima gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kepenų, kraujagyslių ligos, depresija ar nutukimas.

Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės medikės, dažniausiai žvynelinę identifikuoti itin paprasta – tereikia pačiupinėti ir pakrapštyti odą. Jei tai negelbsti ar beriama nelabai tipinėse vietose, pasitelkiamas dermatoskopas ar atliekama odos biopsija, kai paimamas odos gabalėlis ir jis pasluoksniui išnagrinėjamas. Diagnozuoti ligą sudėtingiau, kai ji pažeidžia tik nagus.

Moderniausias ir greitesnis gydymas

Nors žvynelinė yra nepagydoma liga, pasak J.Česienės, šią ligą galima kontroliuoti. Psoriazės gydymas priklauso nuo jos sunkumo. „Įvertinę ligos sunkumą, bėrimų išplitimą ir pobūdį, paciento savijautą, dėliojame individualų gydymo planą ir taktiką. Lengvai psoriazei paskiriame gydymą vietinio poveikio priemonėmis, vidutinei ar sunkiai – sisteminį gydymą tradiciniais cheminiais vaistais ar biologine terapija, kuri šiuo metu yra inovatyviausias ir efektyviausias būdas žvynelinei suvaldyti. Visas šias galimybes turime Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, – pasakojo KUL Infekcinių ligų departamento vadovė. Medikė pasidžiaugė, kad SAM pakeitus psoriazės gydymo biologiniais vaistais tvarką, neveikiant cheminiams vaistams, juos pacientams galima skirti dvigubai greičiau: „Biologiniai medikamentai gali būti skiriami po 3 mėnesių gydymo metotreksatu, o ne po šešių – kaip buvo iki šių metų kovo mėnesio. Tad nebereikia žmogaus pusmetį įtikinėti dar pakentėti – o gal bus geriau.“

Vartojant biologinius vaistus žvynelinės simptomai išnyksta. Vaistai neleidžia uždegimo mediatoriams citokinams jungtis prie imuninių ląstelių ir palaikyti uždegimo odoje ir sąnariuose. J.Česienės teigimu, šie pažangiausi vaistai sergantiesiems vidutine ar sunkia psoriaze gali sugrąžinti sveiką odą ir visavertį gyvenimą.

KUL nuotr.

Ragina nedelsti kreiptis į medikus

Nors žvynelinė dažnai gerokai paveikia žmogaus išvaizdą, medikai pastebi, kad vis dar vengiama lankytis pas specialistus. „Trečdalis pacientų serga vidutine ir sunkia ligos forma, ir liūdniausia, kai jie nesikreipia į gydytojus profesionalios pagalbos. Žmonės mano, kad tai brangu, bus sugaišta daug laiko, o rezultatai menki. Todėl kai gatvėje pamatau žmogų su psoriazės paženklintomis alkūnėmis, norisi prieiti ir papasakoti, kad šiandien gydytojai tikrai gali padėti. Tad tikrai nereikėtų imtis saviveiklos ir gydytis patiems, remiantis internetiniais forumais. Taip sau galima tik pakenkti“, – ragina kreiptis pagalbos į medikus J.Česienė.

Taip pat medikė pažymi, kad žvynelinės gydymo taktika kiekvienam pacientui yra individuali, ilgalaikė nuo pat pradžių, todėl svarbu, kad tarp gydytojo ir sergančiojo žvyneline būtų geras tarpusavio supratimas, pasitikėjimas, užsimegztų atviras pokalbis. Pasak J.Česienės, jei pacientas išties pasiryžęs įveikti ligą, jis turi paisyti nurodymų, nes dėl sveikos odos ir geros savijautos stengtis verta.

Statistika

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga per 125 mln. žmonių – apie 4 proc. viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje ši liga paplitusi daugiau nei tarp 120 tūkst. gyventojų.

Svarbu

Pasaulinė žvynelinės diena minima kasmet spalio 29 d. Šiuo minėjimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žvyneline sergančiųjų problemas, gyvenimo kokybę ir socialinę atskirtį bei informuoti visuomenę, kad ši liga nėra užkrečiama ir kad ja sergantiems žmonėms turi būti prieinami šiuolaikiniai ligos gydymo metodai.

Tęs darbus ir diegs naujoves

Pakeitęs ilgametį Klaipėdos universitetinės ligoninės Endokrinologijos skyriaus vedėją Antaną Navicką, naujasis vadovas dar nepriprato prie naujųjų pareigų. Nuo liepos skyriui vadovaujantis gydytojas endokrinologas A.Pangonis šypsodamasis prisipažįsta, kad kartais vis dar nustemba, kai aplinkiniai į jį kreipiasi kaip į vedėją.

– Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nesate naujokas?

– Ligoninėje pradėjau dirbti prieš 13 metų, patekau į puikų gydytojo A.Navicko vadovaujamą skyrių. Po rezidentūros turėjau daug teorinių žinių, kurias reikėjo paversti praktika. Čia buvo labai gera klinikinio darbo mokykla. Tai pagrindinė vieta, kur patenka Vakarų Lietuvos gyventojai, sergantys cukriniu diabetu ir kitomis endokrininėmis ligomis, tad pamačiau ne ką mažiau įvairių patologijų nei mokydamasis Kauno klinikose.

Endokrinologija – labai plati medicinos sritis, tad kasdien skyriuje arba gydytojo kabinete ambulatoriniame padalinyje galėjau susidurti nuo kasdienių iki retesnių ligos atvejų. Kartu su skyriumi prisidėjome ir prie naujų technologijų atsiradimo regione: pirmieji Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje įdiegėme sensorius – aparatus cukraus kiekiui kraujyje matuoti kas keletą minučių. Dabar tai jau įprastas dalykas, nors daugiau nei prieš penkerius metus buvo naujovė.

– Kokius darbus, galbūt pokyčius planuojate kaip naujasis skyriaus vedėjas?

– Tęsiu pradėtus darbus, nes jiems padėtas pagrindas – gana stiprus. Neplanuoju revoliucijų, labiau – evoliuciją judėti toliau į priekį. Medicina, kartu ir endokrinologija, sparčiai vystosi.

Mano vizija yra stiprus ir šiuolaikinis cukrinio diabeto ir endokrininių ligų centras Vakarų Lietuvoje, suburiantis geriausius specialistus ir teikiantis įvairiapusę, profesionalią pagalbą tokiomis ligomis sergantiems pacientams.

Kalbant apie cukrinį diabetą, šioje srityje esama daug naujovių: insulino pompos, sensoriai, „uždaro ciklo“ sistemos – sekame naujienas, jas naudojame kasdieniniame darbe ir ruošiamės išmaniosiomis technologijomis „grįstai“ ateičiai. Matau mūsų ligoninę kaip išmaniųjų technologijų, skirtų cukrinio diabeto kontrolei, centrą: „sensoriaus nuo pirmos diagnozės dienos“ principo diegimas, nuolatinio glikemijos matavimo sistemų ir insulino pompų duomenų nuskaitymas, mokymui skirtos aplikacijos turėtų būti jo veiklos dalimi.

Cukrinio diabeto komplikacijų gydymas – labai sudėtingas ir nedėkingas darbas. Sergantiems cukriniu diabetu reikia ne tik endokrinologo, bet ir angiochirurgo, radiologo, nefrologo, oftalmologo – mūsų ligoninėje jau dabar dirba plati multidisciplininė visų reikalingų specialistų grupė. Mano vizijoje – diabetinės pėdos priežiūros komanda, kad galėtume kuo greičiau ir kompetentingiau įvertinti į stacionarą dėl diabetinės pėdos patenkančio paciento būklę ir suteikti reikiamą pagalbą.

Arūnas Pangonis. KUL nuotr.

Turiu ir daugiau minčių, ką galėtume nuveikti, plėsdami, tobulindami kitomis endokrininėmis ligomis sergančių pacientų priežiūrą.

Ligoninėje turime puikią ir patikimą laboratoriją, tad norėtume praplėsti atliekamų tyrimų spektrą, įdiegti šiuolaikines antinksčių, skydliaukės ir kitų endokrininių ligų ištyrimo ir gydymo metodikas.

Turime visus reikiamus nutukimo gydymo specialistus: endokrinologus, dietologus, jau dabar sudėtingas skrandžio mažinimo operacijas atliekančius chirurgus. Nutukimo gydymas laikui bėgant tampa vis svarbesne sritimi, čia, mano nuomone, mes turime labai daug galimybių būti šios ligos gydymo centru Vakarų Lietuvoje.

Mano vizija yra stiprus ir šiuolaikinis cukrinio diabeto ir endokrininių ligų centras Vakarų Lietuvoje, suburiantis geriausius specialistus ir teikiantis įvairiapusę, profesionalią pagalbą tokiomis ligomis sergantiems pacientams.

– Pagrindiniai jūsų skyriaus pacientai – sergantieji cukriniu diabetu. Kokias perspektyvas įžvelgiate šių pacientų gydyme?

– Sergančiųjų cukriniu diabetu daugėja. Pagal statistiką pasaulyje nuo 5 iki 10 proc. populiacijos turi tam tikrą medžiagų apykaitos sutrikimą. Lietuvoje pusė žmonių turi antsvorį, tad didėja ir rizika susirgti cukriniu diabetu. Tobulėjanti diagnostika, valstybinės programos ir naujos metodikos skiriamos tam, kad kuo anksčiau būtų nustatomas cukrinis diabetas ir pradedamas tinkamas gydymas, siekiant išvengti komplikacijų.

Po pandemijos pastebime, kad gerokai padaugėjo sergančiųjų komplikuotu cukriniu diabetu. Nemažai pacientų, vengusių ligoninės, čia dabar patenka dėl sudėtingų situacijų. 

Nuo šių metų sausio 1 d. pasikeitė cukrinio diabeto gydymo gairės. Dabar gydymas parenkamas pagal paciento riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, net jei jis tinkamai kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje. Sergančio diabetu paciento konsultacija dėl to tapo gerokai sudėtingesnė dėl naujų cukrinio diabeto gydymo gairių: įvertiname ne tik gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, naujai iš esmės turime peržiūrėti ligos istoriją, gretutines ligas ar riziką jomis sirgti. Tad dabar bet kuris pas endokrinologą patenkantis pacientas, net ir senokai sergantis, tampa nuodugnios analizės objektu.

Čia mums, gydytojams, puikiai padeda slaugytojos. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi mūsų slaugytojų kolektyvu – jų žiniomis gali pasitikėti tiek pacientai, tiek gydytojai. Didžioji jų dalis turi slaugytojos-diabetologės kvalifikaciją, gali tiek pravesti diabeto mokymus, tiek pasirūpinti turinčiais problemų dėl diabeto komplikacijų.

Pandemija buvo pristabdžiusi mūsų ligoninės cukrinio diabeto kabineto veiklą. Dabar jis vėl grįžta į ankstesnį darbo ritmą. Kviečiame šeimos gydytojus savo pacientus siųsti pas mus, kad galėtų pasimokyti, kaip keisti mitybą, koreguoti gyvenimo būdą, susileisti insuliną, prižiūrėti pėdas. Kaip minėjau, išsamioms pacientų konsultacijoms reikia daug laiko, tad mes pražūtume be šio kabineto. Čia  pacientas taip pat gali pasitikrinti pėdų jautrumą, padaromas pedikiūras ar sutvarkomos opos. Kabinete yra visa reikiama aparatūra ir priemonės sergančiojo cukriniu diabetu pėdų priežiūrai.

Pritaikys patirtį ir sieks padrąsinti

Spalio pradžioje bus metai, kai LSMU Kauno klinikose Branduolinės medicinos skyriuje ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete Radiologijos klinikoje dirbusi dr. doc. N.Jurkienė persikraustė į uostamiestį dėl darbo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Prieš kelis mėnesius ji tapo naująja ligoninės Diagnostikos departamento Branduolinės medicinos skyriaus vedėja.

Doc. dr. Nerima Jurkienė. KUL nuotr.

– Kodėl nusprendėte dalyvauti skyriaus vedėjo konkurse?

– Į radiologijos sritį gilinuosi jau beveik 25-erius metus. Esu apsigynusi mokslų daktaro laipsnį, prieš trejus metus man suteiktas docentės vardas. Džiaugiuosi, kad žengdama profesiniu keliu visuomet turėjau galimybę mokytis iš pačių geriausių branduolinės medicinos ir radiologijos srities specialistų. Jie skatino ieškoti ir nuolat tobulėti. Vykdant klinikinę ir mokslinę veiklą, turėjau galimybės susipažinti su Branduolinės medicinos skyrių darbu kitose Europos šalyse, mokytis, dalintis informacija. Prieš daugiau nei 10 metų prisidėjau diegiant pirmą PET/KT LSMU Kauno klinikose. Taip pat teko konsultuoti ir latvių kolegas Rygoje, jiems ruošiantis pradėti darbą su šia technologija.

Sprendimas dalyvauti vedėjų konkurse buvo nuosekli veiklos tąsa, tam tikras išėjimas iš komforto zonos.

Manau, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra ir gali būti lygiavertė savo technologinėmis galimybėmis kitoms universitetinėms ligoninėms. Vakarų Lietuvos gyventojai turi galimybę operatyviai naujausius ir svarbius tyrimus pasidaryti uostamiestyje. Tai ypač svarbu sunkiai sergantiems pacientams, kuriems per sudėtinga nuvykti į Vilnių ar į Kauną dėl PET/KT tyrimo, ypač kai visą kitą diagnostiką, gydymą ir aukštos kvalifikacijos specialistų priežiūrą, sekimą gali gauti vietoje.

Sprendimas dalyvauti vedėjų konkurse buvo nuosekli veiklos tąsa, tam tikras išėjimas iš komforto zonos. Pirmiausia turėčiau pasakyti: „Ačiū už pasitikėjimą, stengsiuosi neapvilti.“ Man norisi nuosekliai įsilieti į skyriaus veiklą ir pastūmėti kolegas tinkama linkme, panaudojant mano turimą patirtį.

– Koks vadovavimo stilius jums yra artimesnis?

– Pirmiausia turėčiau pasakyti: „Ačiū už pasitikėjimą, stengsiuosi neapvilti.“ Nesu tradicinė lyderė ar viršininkė. Mėgstu dirbti su lyderių komanda ir kad viskas judėtų į priekį. Mano požiūriu, interviu su manimi kaip su skyriaus vedėja turėtų pasirodyti po penkerių, galbūt po trejų metų. Pradinių idėjų ir planų gali būti, tačiau tik vėliau gali pasakyti, ką iš jų pavyko įgyvendinti. Stebuklų nepadarysiu, juos kuria čia dirbantys žmonės.

– Kokius artimiausius darbus planuojate?

– Skyriuje dirba daug puikių, profesionalių, turinčių didžiulį potencialą ir...  kuklių žmonių. Galiu tik džiaugtis turėdama tokius kolegas savo skyriuje. Tad man daugiau norisi kalbėti ne apie save, o apie juos. Matau jų galimybes ir norisi padrąsinti kolegas, kad klinikinė eiga būtų nuoseklesnė, geresnė bei tvarkingesnė, patogesnė pacientui ir didinanti ligoninės prestižą.

Man norisi nuosekliai įsilieti į skyriaus veiklą ir pastūmėti kolegas tinkama linkme, panaudojant mano turimą patirtį. Noriu, kad Vakarų Lietuvos regiono pacientams visos paslaugos būtų pasiekiamos vietoje ir nereikėtų važiuoti į Vilnių ar Kauną. Norisi sukurti optimalią komforto zoną, kad būtų patogiau pacientams ir dirbantiems specialistams. Kiek tai pavyks įgyvendinti, parodys laikas.

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra išlaikiusi Branduolinės medicinos skyrių ir šios srities darbo tradiciją. Tikiuosi, kad galėsiu prisidėti prie sėkmingo pozitronų emisijos tomografo paslaugų įdiegimo Vakarų Lietuvoje. Ši technologija suteikia galimybę matuoti, vaizduoti ir palyginti biologinių metabolinių procesų aktyvumą bei kraujotaką įvairiose organų sistemose, stebėti jų kitimus, anksti vertinti atsaką į taikomą gydymą.

Iš patirties žinau, kad pozitronų emisijos tomografo įdiegimo procesas reikalauja įvairių technologinių, organizacinių ir kt. sprendimų ir tam reikalingi įvairių sričių specialistai, jų komanda, kurią turi Klaipėdos universitetinė ligoninė. Tikiu, kad kartu pacientų labui galime nuveikti labai daug.

Planuojame didinti darbų apimtis, kad galėtume patenkinti pacientų poreikius. Kaune dabar atliekamos tam tikros pertvarkos, tad mes perimame dalį skubių pacientų, gyvenančių tarp Kauno ir Klaipėdos. Manau, kad ateityje tokio bendradarbiavimo tarp ligoninių tik daugės. 

– Minėjote, kad kaip mokslininkė turite idėjų mokslo ir mokymosi srityse.

– Klaipėdos universitetinė ligoninė su savo infrastruktūra – puiki mokymo bazė. Tad kaip mokslininkė, turiu idėjų ir mokslo bei mokymosi srityje.

Planuojama, kad ateityje 30 proc. rezidentūros bus atliekama kitose bazėse, tad čia mes galėtume pasitarnauti, kur būtų ruošiami specialistai, rašomi moksliniai darbai bendradarbiaujant su universitetais. Visa tai ligoninėje jau yra, tik dar reikia šiek tiek pastūmėti į priekį. Kolegoms norisi „įspirti“ daugiau pasitikėjimo. Norisi, kad teigiama darbuotojų energija būtų nukreipta konsolidacijos ir geros kokybės linkme.

Galimybių ir perspektyvų čia be galo daug, ir įvairiose srityse. Pradedant mokymų organizavimu, kurie reikalingi licencijavimui, konferencijų rengimu respublikinėje ir tarptautinėje plotmėje, baigiant savų mokslininkų ugdymu.

„Daug lengviau įveikti išskirtinius ar unikalius atvejus, kai visa komanda vienas kitu visiškai pasitikime ir turime sukaupę patirties, žinių bei įgūdžių bagažą, būtiną tokiais sudėtingais atvejais. Pacientas ir jo pasveikimas – visų mūsų komandos darbuotojų siekis“, – komandos vardu kalbėjo G.Klimavičiūtė ir A.Bagajevas.

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) atlikta unikali operacija – trachėjos apatinės dalies rezekcija. Medikų komanda susidorojo su itin reto atvejo iššūkiu ir išsaugojo pacientei gyvybę bei atstatė kvėpavimo funkciją.

Pacientė galėjo uždusti

Į Klaipėdos universitetinę ligoninę pacientė atvyko ištikta ūmaus kvėpavimo nepakankamumo. „Negalėjau įkvėpti ir iškvėpti. Atrodė, kad tuoj uždusiu. Nuodugniai ištyrę medikai informavo, kad vienintelė galimybė pasijusti geriau – operacija. Pasitikėjau Klaipėdos universitetinės ligoninės komanda, jų profesionalumu ir ryžausi. O šiandien nuoširdžiai dėkoju už galimybę vėl įkvėpti be baimės“, – savo istorija dalijosi 59 metų pacientė Elita Senkevič, kuri po sklandaus pooperacinio laikotarpio nukreipta tolesniam gydymui ir kontrolei.

Pasak KUL Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo Aleksandro Bagajevo, pacientės atvejis buvo itin retas ir sudėtingas. Mat dažniausiai trachėjos susiaurėjimas (stenozė) aptinkamas kaklinėje jos dalyje ir gana lengvai bei įprastai gydomas. „Tačiau šis atvejis unikalus tuo, kad atlikus fibrobronchoskopiją stenozė fiksuota trachėjos apatiniame trečdalyje ties trachėjos bifurkacija (išsišakojimu) iki 0,5 cm spindžio. Atlikus krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją virš trachėjos išsišakojimo pastebėta apie 1,5 cm ilgio stenozė. Ši patologija atsirado po ilgalaikės dirbtinės plaučių ventiliacijos dėl galvos smegenų insulto. Nesiimant skubių veiksmų moteris galėjo tiesiog uždusti. Gyvybiškai svarbi buvo kiekviena minutė“, – paaiškino gydytojas chirurgas.

Dvi sudėtingos užduotys

Ligonės būklė operatyviai aptarta gydytojų konsiliume: nuspręsta pagal gyvybines indikacijas taikyti chirurginį gydymą – trachėjos apatinio trečdalio rezekciją.

„Efektyviausias trachėjos stenozės gydymo būdas, o ir vienintelis šios pacientės atveju – chirurginis. Operacijos metu pašalinta apie 1,5 cm ilgio trachėjos apatinės dalies susiaurėjusio segmento, atkurtas trachėjos vientisumas, todėl moters nebevargina apsunkintas kvėpavimas (pašalinti garsai kvėpuojant) ar dusulys“, – pasakojo A. Bagajevas. Jis pabrėžė, kad operacijos metu buvo dvi svarbiausios ir sudėtingos užduotys: chirurginis priėjimas prie trachėjos, kadangi reikėjo operuoti kvėpuojant plaučiu ir anestioziologinis aprūpinimas, užtikrinant kvėpavimo funkciją.

Pasak Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo, trachėja – ypač jautrus organas, vienintelis, kurio neįmanoma pakeisti jokiu kitu ar transplantuoti. Atliekant chirurginius veiksmus būtinas besąlyginis kruopštumas, preciziškumas bei operatyvumas.

Geda Klimavičiūtė ir Aleksandras Bagajevas. KUL nuotr.

„Šiuo atveju prieiti prie trachėjos apatinės dalies buvo galima dviem būdais: arba per krūtinkaulį, skeliant jį per širdies stambias kraujagysles arba taip, kaip pasirinkome mes – per dešinės pusės tarpšonkaulinį tarpą. Operacijos metu per operacinę žaizdą įvestas intubacinis vamzdelis į kairįjį – pagrindinį bronchą. Taip pritaikyta dirbtinė plaučių ventiliacija. Pašalinus trachėjos stenozę, ji buvo susiūta, intubacinis vamzdelis pašalintas ir pradėta įprasta plaučių ventiliacija per trachėją“, – operaciją aptarė A.Bagajevas.

Kaip paaiškino KUL gydytoja anesteziologė reanimatologė Geda Klimavičiūtė, pacientės atvejis buvo kritiškas. Taikyti įprastos endotrachėjinės nejautros nebuvo įmanoma. „Susiaurėjimas buvo itin žemai, todėl endotrachėjinis vamzdelis buvo įvestas per jau atvertą krūtinės ląstą, tiesiai į bronchą. Kitas iššūkis buvo išlaikant sterilumą prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą ir užtikrinti adekvačią plaučių ventiliaciją, kraujotaką, išvengti hipoksemijos, galimos pooperacinės plaučių pažaidos, kad pacientė galėtų atsibusti ir spontaniškai pati kvėpuoti.

Operacijos metu užtikrinome pakankamą plaučių ventiliaciją, organizmo prisotinimą deguonimi. Pacientė dar operacinėje buvo prižadinta, norint įsitikinti, kad viskas pavyko sklandžiai, moteris į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių buvo grąžinta jau be dirbtinės plaučių ventiliacijos, su užtikrinta kvėpavimo funkcija“, – pasakojo medikė.

Sėkmę lėmė – komandinis darbas

Operacija truko 1 val. 45 min. Ligonė išrašyta šeštą pooperacinę parą be komplikacijų, laisvai kvėpuojanti. Pasak medikų, operacijos sėkmę lėmė sinchroniškas komandinis darbas, patirtis, įgūdžiai ir, žinoma, kaip ir kiekvienu atveju – tikslas padaryti viską, kas įmanoma, pacientės gerovei.

„Dirbti reikėjo greit ir itin kruopščiai. Tikėjome, kad viskas bus gerai ir rezultatai išties labai geri, viskas vyko stabiliai ir be komplikacijų“, – pasidžiaugė A.Bagajevas. Jam antrino ir G.Klimavičiūtė: „Kaip chirurgas be anesteziologo nieko nepadarys, taip ir anesteziologas be chirurgo – nieko. Daug lengviau įveikti išskirtinius ar unikalius atvejus, kai mes – šios dvi grandys – viena kita visiškai pasitikime ir turime sukaupę patirties, žinių ir įgūdžių bagažą, būtiną tokiais sudėtingais atvejais. Pacientas ir jo pasveikimas – visų mūsų komandos darbuotojų siekis.“

Operaciją atliko A.Bagajevas, jam asistavo krūtinės chirurgas Paulius Radziminskas ir rezidentė Karolina Tuzaitė. Pacientės būkle rūpinosi gydytoja anesteziologė G.Klimavičiūtė ir anestezistė Vaida Jurgutienė, operacinės instrumentatorė Roma Venckutė.

A.Bagajevas priminė, kad tai ne vienintelė operaciją, kurią KUL krūtinės chirurgai atliko pirmieji Baltijos šalyse. Štai 2016-aisiais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo atlikta išskirtinė ir pasaulyje itin reta operacija. Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo atlikta vėžio pažeisto plaučio ir dalies trachėjos pašalinimo operacija naudojant EKMO („dirbtinio plaučio“) aparatą. „Šįkart operacija buvo dar sudėtingesnė, nes nenaudojome pagalbinės aparatūros EKMO“, – pridūrė Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje per metus įprastai iš viso atliekama virš 30 tūkst. operacijų.

Kolegos stebisi iki šiol

KUL robotinė chirurgija vystoma trimis kryptimis: pilvo chirurgijos, urologijos ir ginekologijos. Ligoninėje surengtame moksliniame seminare gydymo įstaigos vadovai ir chirurgai aptarė nueitą kelią bei pasidžiaugė rezultatais.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis prisiminė nelengvą robotinės chirurgijos pradžią: tokia galimybe Lietuvoje pradėta domėtis 2015 m., tačiau robotinės chirurgijos pradininkai pasaulyje (Da Vinci) nebuvo nusiteikę šios medicinos šakos plėtoti Rytų Europoje ar Lietuvoje.

Ligoninės vadovo strateginiai planai dėl robotinės chirurgijos įdiegimo uostamiestyje pildytis pradėjo 2017-aisiais, o jau 2018 m. lapkričio mėnesį KUL atlikta pirmoji robotinė operacija.

Pasak V.Janušonio, kolegos iš kitų didžiųjų šalies ligoninių iki šiol stebisi, kaip Klaipėdos universitetinės ligoninės komandai pavyko tapti robotinės chirurgijos pionieriais Baltijos šalyse. „Pasiruošimas robotinėms operacijoms, apimantis organizacinį, klinikinį ir mokslinį aspektus, yra jų sėkmės pagrindas. Robotinės chirurgijos įdiegimas ir vystymas KUL – proveržis Baltijos šalių medicinoje“, – pabrėžė ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Ligoninės darbuotojai stažavosi įvairiose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prieš pat pirmąsias operacijas visa robotinės chirurgijos komanda išėjo būtinuosius mokymo kursus Italijoje, Milane, „Senhance“ robotinės chirurgijos mokymo centre.

Įsibėgėjus robotinei chirurgijai numatomos ir plėtros galimybės. Svarstoma, kad ateityje ligoninėje galėtų atsirasti dar viena robotinė sistema. Pasekti Klaipėdos universitetinės ligoninės pėdomis jau planuoja didžiosios šalies klinikos, paskelbusios konkursus robotinės chirurgijos aparatūrai įsigyti.

Pasiekimai džiugina

Robotinės chirurgijos operaciją ligoninėje atlieka specializuota gydytojų komanda: tikslingai apmokyti pilvo chirurgai, urologai ir ginekologai, su šios chirurgijos anestezijos ypatybėmis susipažinę anesteziologai, operacinės slaugytojos – instrumentatorės.

Pasak KUL Chirurgijos departamento robotinės chirurgijos programos vadovo prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, robotinė chirurgija viltis pateisino visose trijose srityse ir turi nemažai pranašumų prieš tradicinę chirurgiją. „Atlikus 750 operacijų nemirė nė vienas pacientas – tai didžiulis pasiekimas. Galime drąsiai teigti, kad po robotinių operacijų pacientai greičiau atsigauna, mažiau reikia skausmą malšinančių vaistų, trumpesnė gulėjimo ligoninėje trukmė, anksčiau grįžtama prie įprastinės gyvenimo veiklos. Nors pradžioje robotinės operacijos truko ilgiau, šiuo metu robotinių operacijų trukmė nebesiskiria nuo kitu būdu atliekamų tokių pačių operacijų“, – apžvelgė N.E.Samalavičius.

Kuršėniškis Juozas Daunys – vienas iš pacientų, kuriam buvo atlikta robotinė pilvo ertmės chirurginė operacija. Vyras, sužinojęs kokiu būdu bus atliekama operacija, net apsidžiaugė – jau buvo girdėjęs apie šiuolaikines, toli pažengusias technologijas.

„Robotas tikslumu pralenkia net patyrusio gydytojo ranką, tačiau jis būtų bevertis be kvalifikuotos komandos“, – įsitikinęs pacientas. Šeštąją dieną po operacijos išleistas namo kuršėniškis pasakojo, kad jaučiasi gerai ir džiaugėsi, kad gydytojai užkirto kelią galimai onkologinei ligai.

Nauda pacientui ir gydytojui

Robotinės operacijos metu naudojama 3D vaizdo sistema specialiame monitoriuje perteikia platų geros raiškos erdvinį bei stabilų operuojamos zonos vaizdą. Be to, speciali technologija leidžia chirurgui tiesiog savo akimis valdyti operacinį lauką fiksuojančią kamerą. Matydamas geros raiškos bei stabilų vaizdą, operaciją atliekantis gydytojas nuotoliniu būdu valdomais instrumentais gali preciziškiau, kokybiškiau ir tiksliau atlikti veiksmus. Tai ypač aktualu operuojant nedidelius, sunkiau prieinamus operacinius plotus, pavyzdžiui, dubens sritį. Nuotolinis instrumentų valdymas taip pat sumažina bet kokią rankų judesių įtaką.

„Roboto ranka nedreba“, – vardydamas privalumus pašmaikštavo KUL Akušerijos ir ginekologijos departamento vadovas Raimondas Šiaulys. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad robotinė chirurgija padeda prailginti ir gydytojo profesinį gyvenimą. Net 70 proc. operuojančių ginekologų ilgainiui susiduria su tam tikromis profesinėmis sveikatos bėdomis.

Robotinės operacijos pasižymi minimalia chirurgine invazija. Jų metu vietoj didelio pjūvio atliekami tik maži pjūveliai. Taip išvengiama atviro ertmės sąlyčio su aplinka, egzistuoja mažesnė infekcijos tikimybė, o proceso metu pacientas praranda mažiau kraujo. Visa tai lemia geresnę žmogaus pooperacinę būklę. Labai svarbu ir tai, kad chirurgas nuvargsta mažiau, tad, atliekant išplėstines operacijas, kurios trunka ilgiau, operuojantis gydytojas, dirbdamas ergonomiškomis sąlygomis, gali išlaikyti maksimalią koncentraciją, negalvodamas apie pečių juostos skausmą ir nuovargį, tai kur kas saugiau ir pacientui.

Ligoninėje surengtame moksliniame seminare gydymo įstaigos vadovai ir chirurgai aptarė nueitą kelią bei pasidžiaugė rezultatais. Juos įvertino ir svečiai iš Vokietijos. Dr. T.Brandtas (ketvirtas iš dešinės) ligoninės vadovams įteikė atminimo lentą, kurioje pažymima, jog KUL – pirmojoje ir vienintelėje Baltijos šalyse ligoninėje – įdiegta ir plėtojama robotinė chirurgija. KUL nuotr.

Prieš vėžį – robotinė chirurgija

Pasak KUL medikų, po robotinių operacijų išauga žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, šansai pasveikti.

„Didžioji dalis operacijų yra dėl navikų – tiek gerybinių, tiek piktybinių. Tačiau apie pusę operacijų sudaro onkologinės, daugiausia – gimdos vėžio. Didėjant patirčiai, vis dažniau atliekamos tokios sudėtingos operacijos, kai šalinama ne tik ligos pažeista gimda su priedais, bet ir dubens limfinės struktūros. Būtent jų metu atsiskleidžia visas robotinės chirurgijos efektyvumas“, – teigė Akušerijos ir ginekologijos departamento vadovas.

R.Šiaulys pastebėjo, kad robotinė chirurgija padeda spręsti ir operuojamų pacientų, kurių kūno masės indeksas būna didesnis nei 40 kg/m², problemą. Daugiau nei pusei operuotų pacienčių buvo diagnozuotas nutukimas. Jas itin sudėtinga operuoti laparoskopiškai.

Urologijoje – auksinis standartas

KUL Urologijos skyriaus vedėjas Raimundas Venckus pasakojo, kad urologijoje robotinės operacijos tapo auksiniu standartu. Pirmoji urologinė roboto asistuojama operacija – robotinė varikocelektomija. Tai santykinai mažesnio sudėtingumo operacija, po kurios atliekamos operacijos vis sudėtingėjo išnaudojant robotinės įrangos specifiką.

„Prasidėjus robotinėms operacijoms mes bandėme robotinę įrangą įvairioms urologinėms operacijoms, atlikome operacijas dėl inkstų ligų – dėl inkstų auglių, inkstų konkrementų, šlapimtakių susiaurėjimo, taip pat operavome mažojo dubens srityje – atlikome radikalias prostatos operacijas dėl auglių. Šiai operacijai robotinė įranga ypač tinka“, – vardijo R.Venckus.

Gydytojo teigimu, neabejotinai roboto asistuojama operacija pasiteisina radikalioje prostatektomijoje. Tai radikalus prostatos pašalinimas sergant lokaliu prostatos vėžiu.

„Ypač robotinė įranga tinka operacijoms kuriose būtinas preciziškumas, tikslumas operuojant nedideliame operaciniame plote. Dėl to be radikalios prostatektomijos atliktos robotinės sakrokolpopeksijos (operacijos dėl dubens prolapso ligos), robotinės pieloplastikos (operacijos dėl geldelės-šlapimtakio jungties susiaurėjimo), robotinė pielolitotomija (operacijos del didelio geldelinio akmens).

Robotinė radikali prostatektomija tapo auksiniu gydymo standartu, nes 3D videosistema, judesių preciziškumas leidžia tiksliau identifikuoti anatomines struktūras, jas išdalinti ir suformuoti uretros – šlapimo kaklelio jungtį.

Aktyvūs mokslo srityje

Robotinėje chirurgijoje labai svarbus ir mokslinis KUL medikų įdirbis. Tai savos ir jau kai kuriose srityse unikalios Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistų patirties apibendrinimas, mokslinės publikacijos, tarptautinės ir respublikinės konferencijos.

Paruošti straipsniai apie KUL medikų robotinės chirurgijos patirtį publikuoti prestižiniuose užsienio, Lietuvos moksliniuose leidiniuose. Nuo robotinės chirurgijos pradžios ligoninės komanda paskelbė 14 mokslo straipsnių, liudijančių ligoninės aktyvumą ir mokslo srityje.

Įstaigos gydytojai patirtimi robotinės chirurgijos srityje dalijosi skaitydami kviestinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Portugalijoje, Kinijoje, Korėjoje, Rusijoje, Irane ir Vokietijoje. Ši chirurgijos sistema išnaudota ir mokymo procese – robotinėse operacijose dalyvavo praktiką čia atliekantys įvairių specialybių rezidentai ir studentai, įskaitant ir užsieniečius – iš JAV, Gruzijos ir Portugalijos. Įsisavinti robotinę chirurgiją padėta ir Ukrainos gydytojams.

Įteiktas svarbus pažymėjimas

Visos KUL atliekamos robotinės operacijos nuodugniai registruojamos ne tik ligoninės duomenų bazėje, bet ir tarptautiniame TRUST robotinės chirurgijos registre.

Moksliniame seminare apie robotinių operacijų tarptautinį TRUST registrą kalbėjęs svečias iš Vokietijos dr. Thorstenas Brandtas ligoninės vadovams įteikė atminimo lentą, kurioje pažymima, jog KUL – pirmojoje ir vienintelėje Baltijos šalyse ligoninėje – įdiegta ir plėtojama robotinė chirurgija ir jau atlikta 750 operacijų. „Pagal šiuos skaičius gydymo įstaiga yra aktyviausias robotinės chirurgijos centras Europoje. Tarptautinių robotinių operacijų registre šiuo metu įvesti duomenys apie 1 800 atliktų operacijų, trečdalis jų – KUL. Tai didžiulis ligoninės vadovų ir chirurgų nuopelnas, nes per tokį trumpą laiką pasiekta puikių rezultatų. Akivaizdu, kad čia dirba žmonės, kurie siekia naujovių, eina į priekį“, – įstaigos pasiekimais džiaugėsi T.Brandtas.

Atminimo lenta iškart po renginio buvo pakabinta prie ėjimo į operacinę, kur atliekamos robotinės chirurgijos operacijos. Pasak KUL Chirurgijos departamento vadovo N.E.Samalavičiaus, šis apdovanojimas įvertina kiekybinį, kokybinį ligoninės darbą ir mokslo atradimus, tad šis įvertinimas labai svarbus.

Ką slepia genai?

„Kai pacientas ateina apgamų patikrai, įprastai klausiama, ar koks nors apgamas buvo operuotas, ar nustatytas vėžinis susirgimas, ar kas nors šeimoje serga melanoma, odos ar kitų lokalizacijų vėžiu. Šito klausiama neatsitiktinai, nes tie patys genai atsakingi už odos ir kitų – inkstų, šviesiųjų ląstelių, centrinės nervų sistemos – vėžius“, – paaiškino Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Infekcinių ligų departamento vadovė, Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja, gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.

Pasak gydytojos, kai jaunam pacientui iki 50 metų nustatoma melanoma – pavojinga odos vėžio forma, labai svarbu išsiaiškinti šeimos anamnezę, nes galbūt tą patį geną paveldėjo vaikai ar kiti paciento artimieji. Būtent tokiais atvejais itin svarbiu tampa bendradarbiavimas su gydytoju genetiku, kuris pacientui ar jo artimiesiems atlieka genetinius tyrimus ir nustato genus, atsakingus už kitų lokalizacijų vėžį.

KUL Diagnostikos departamento Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja, gydytoja genetikė dr. Jūratė Gruodė atkreipia dėmesį, kad jei tarp šeimos narių iki 50 metų yra sergančiųjų ne tik odos, bet ir kitų lokalizacijų vėžiu, ypač kiaušidžių ar krūties, gydytojui dermatologui tai – kaip signalas suklusti, nes galbūt šios šeimos nariams reikalingi genetiniai tyrimai.

Pasak genetikės, sergant melanoma taip pat svarbu atlikti naviko molekulinius tyrimus, padedančius parinkti tolesnį gydymą.

Gerina ankstyvąją diagnostiką

Gydytoja J. Česienė genetiko konsultacijai siunčia apie ketvirtadalį savo pacientų. „Atlikti reikiamus tyrimus ir sužinoti prognozę svarbu ir pačiam pacientui. Turint vienos lokalizacijos vėžį, gali išsivystyti ir kito organo onkologinė liga. Genetiniai tyrimai leidžia prognozuoti paciento sveikatos būklę, jo paties ir artimųjų galimas ligas ateityje“, – paaiškino dermatologė.

Glaudus bendradarbiavimas su genetiku praplečia prevencinės ir ankstyvosios diagnostikos galimybes dėl onkologinių ligų. KUL gydytojai chemoterapeutai su genetikais bendradarbiauja daugelį metų. Įprasta, kad gydytojai krūties ar kiaušidžių vėžiu sergančias pacientes siunčia genetiniam ištyrimui. Apsilankymas pas genetiką po dermatologo konsultacijos – dar naujas dalykas.

„Daugelis kolegų girdėjo apie gydytojus genetikus, tačiau gal ne visi žino, kada pacientą galima siųsti genetiko konsultacijai. Jei siuntimas atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus, genetiko konsultacija ir tyrimai pacientui nekainuoja. Mūsų ligoninėje galimybės bendradarbiauti su kitų sričių specialistais, gydant onkologinius pacientus, yra didesnės ir patogesnės, nes visi gydytojai: chemoterapeutai, radioterapeutai, genetikai, dermatologai – dirbame tame pačiame ligoninės korpuse. Jei kyla abejonių dėl konsultacijos būtinybės, galima paklausti kolegos“, – paaiškina J. Česienė.

Kitose gydymo įstaigose, kur nėra tokios komandos, gal ne visada aišku, kada pacientą reikia siųsti genetiko konsultacijai arba trūksta reikiamos informacijos apie šią specialybę.

Jūratė Gruodė. Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.

Šeiminės mutacijos paveldėjimo tikimybė – 50 proc.

Gydytoja J. Česienė pastebi, kad piktybinių odos ligų kasmet daugėja, nepaisant to, kokie vasaros orai. Kalta būna ne tik kaitri saulė. Didžiausias pacientų antplūdis prasideda vėlyvą pavasarį, o vienas dažniausiai gydytojai užduodamų klausimų – ar galiu degintis?

Genetikė J. Gruodė paaiškino, kad paveldimas ne pats vėžys, o polinkis sirgti, tai yra aplinkos veiksniai – melanomos atveju – UV spinduliuotė, apgamo traumavimas – kelia daug didesnę riziką sirgti melanoma nei žmonėms be genetinio polinkio. Konsultuojant asmenis dėl pakitusio apgamo ar padidėjusio jų skaičiaus, tikslinga paklausti, ar yra šeimoje sergančių melanoma, ypač jauname amžiuje. Taip pat svarbu pasiteirauti, ar yra piktybinių susirgimų šeimoje jauname amžiuje. Esant teigiamai šeiminei anamnezei, tikslingas intensyvus paciento sekimas, tam tikrais atvejais – genetiko konsultacija ir ištyrimas.

Remiantis literatūros duomenimis, 8 proc. pacientų, kuriems nustatoma melanoma jauname amžiuje (iki 50 metų amžiaus), nustatomi genetiniai pokyčiai, didinantys riziką sirgti piktybinėmis ligomis. Priklausomai nuo to, koks genas pakitęs, vienais atvejais didėja rizika sirgti melanoma (kitų lokalizacijų piktybiniai susirgimai artimi bendrapopuliacinei rizikai), kitais atvejais didėja rizika sirgti krūties, kiaušidžių, prostatos vėžiu. Turint tokią informaciją, tikslingas intensyvus sekimas ar kitos prevencinės priemonės.

„Nustačius genų pokyčius, rekomenduojama tirti pirmos eilės gimines – tėvus, brolius, seseris ir vaikus. Kiekvienam iš jų tikimybė turėti genetinę klaidą yra 50 proc. Jeigu nustatoma šeiminė mutacija, sudaromas sekimo planas, aptariamos prevencinės priemonės“, – atkreipė dėmesį J. Gruodė.

Bendras dermatologo ir genetiko darbas neapsiriboja tik melanoma, nes yra daugybė kitų odos ligų, kurių požymiai yra specifiniai odos pakitimai. Viena tokių – neurofibromatozė, kai vaikystėje atsiranda netaisyklingos, penkių centų monetos dydžio balintos kavos dėmės, strazdanos pažastyse ir kirkšnyse. Ateityje tokiems žmonėms didėja rizika sirgti smegenų navikų, moterims – krūties vėžiu.

Sveikatos patikra – sąmoningesnė

Nustačius konkrečių genų pokyčius, genetikė rekomenduoja dermatologo konsultaciją dėl odos melanomos ar nemelanoninio vėžio bei kitų specifinių odos pokyčių vertinimui ir stebėsenai.

„Taip, tokiais atvejais melanomos ar kitos ligos diagnozė pasitvirtina. Šeimos nariai kartais pastebi pakitusius apgamus, tačiau jų nesureikšmina. Pro gydytojo akis tokie pokyčiai nepraslysta. Kartais būna keista, kad siunčia ne šeimos gydytojas, o būtent genetikas“, – neslėpė dermatologė.

Pacientai noriai priima pasiūlymą atlikti genetinius tyrimus. Moterys, sergančios krūties vėžiu, nerimauja dėl savo dukterų, kartais ir būsimų anūkių sveikatos.

„Dabar žmonės supranta, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo geresni gydymo rezultatai. Kai žmogus žino turintis polinkį sirgti onkologine liga, jis daug sąmoningiau atlieka reguliarias sveikatos patikras. Svarbu ir tai, kad genetinės žinios ir nustatyti pokyčiai leidžia įvertinti ligos vystymosi mechanizmus, kurti terapines priemones. Viena jų – biologinė terapija sergantiesiems melanoma“, – sakė J. Gruodė.

Genetiniai tyrimai – neinvaziniai, neskausmingi, atliekami iš kraujo mėginio. Tiesa, rezultatų tenka palaukti. Priklausomai nuo situacijos, genetinis tyrimas, kaip ir daugelyje Europos šalių, trunka nuo 2 iki 6 mėnesių. Didžiąją šio laiko dalį sugaištama analizuojant genų pokyčius bei galimą įtaką paciento sveikatai.