Galima tik pagirti Klaipėdos valdžią, kuri nepabijojo visokių veikėjų, viršininkais vaikščiojančių tarp puvėkų ir aiškinančių, kad čia nieko negalima liesti, nieko negalima kirsti ir pjauti, nes taip jie nori, taip jiems asmeniškai liepia Dievulio balsas iš kaimo koplytėlės.

Šitiems turbūt jau senokai vieta būtų kur nors tarp medikų ir slaugytojų. Tad jų žodis neturėtų eiti į dangų, o keliauti ten, kur kai kam duodamas kelias.

Gaila tik vieno, kad puiki aikštė vis tiek liks nesutvarkyta iki galo. Liko nenupjauti kiti medžiai, kurie jau virtę net ne medžiais, o kažkokiais peraugusiais gumbuotais stagarais. Juk galima buvo šiuos neestetiškus augalus pašalinti ir pasodinti naujus, jaunus medelius. Dabar aikštė vis tiek atrodo kaip sena boba, kuriai nesudėjo dantų, bet padarė pusmetinę šukuoseną. Pjaukite lauk tuos medžius, nebijokite, pakaks baimintis asocialių, nieko doro miestui nedarančių, bet kiekviena proga rėkiančių ir kitus vis pamokančių asmenų.

Vis dėlto reikia pripažinti ir įvertinti, kad nors tiek padaryta. Padaryta tai, ko bijojo daryti ankstesnės miesto valdžios. Ir tai jau progreso požymis.

Išvarė iš koplyčios

Klaipėdos valdžios vizijos apie miesto veidą buvo ir tebėra siejamos su noru turėti vertikalių akcentų, kad artėjant prie mūsų miesto iš tolo pažintume jį ne iš kaminų, o bažnyčios bokšto.

Būtent evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčia su 75 metrų aukščio bokštu buvo vienas pagrindinių miesto simbolių nuo XIX a. vidurio, kai ji buvo atstatyta ant 1854-aisiais per didįjį Memelio gaisrą pražuvusios šventovės pamatų.

1945 m. sausį bažnyčią sugriovė bomba, jos sienos dar ilgokai riogsojo, bet vėliau buvo sulygintos su žeme. Brandaus socializmo metais plynoje aikštėje atsirado medinis paviljonas, kur prekiauta baldais bei ūkinėmis prekėmis, klaipėdiečiai tada šį statinį vadino mediniu univermagu.

1955 m. evangelikų liuteronų parapijos tikintiesiems leista melstis Liepų gatvėje buvusioje miesto laidojimo koplyčioje. Vėliau sovietų valdžia atidavė šią koplyčią stačiatikiams, kurie ir dabar meldžiasi čia įrengtoje cerkvėje.

1990 m. evangelikų liuteronų parapijai grąžintas Šv. Jono bažnyčios parapijos namų pastatas. Šiame ant Jono kalnelio stovinčiame pastate tikintieji meldžiasi ir šiandien.

Klaipėdos savivaldybė 2001 m. evangelikų liuteronų parapijai panaudos teise sklypu buvusios bažnyčios vietoje leido naudotis 100 metų. Tai buvo pirmas rimtas šios bažnyčios atstatymo žingsnis.

Tikslas: L. Petraitienė pasakojo, kad siekis atstatyti bažnyčią yra didysis jos gyvenimo darbas. / „Facebook“ paskyros „Švento Jono bažnyčios atstatymas-archeologija“ nuotr.

Netrūko tikėjimo ir vilties

Netrukus buvo surengtas architektūrinis konkursas bažnyčios techniniam projektui. Jį laimėjo vilnietė architektė Elena Nijolė Bučiūtė, kurios darbai, projektuojant Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo pastatą bei Operos ir baleto teatrą, buvo gerai žinomi ir puikiai įvertinti. Jai mirus, darbą baigė Olegas Repovas.

Tai buvo sumažinto tūrio bažnyčios projektas, manyta, kad autentiškos bažnyčios atstatymą parapija nebus pajėgi finansuoti.

Tikėtasi išlaikyti buvusį pastato siluetą. 2011 m. išduotas leidimas naujos bažnyčios statybai be bokšto. Vėliau jis pakoreguotas – prie sumažintos bažnyčios ketinta statyti autentišką bokštą.

Tokiam tikslui pinigus rinkti nuo 2005 m. ėmėsi Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija. Tikintieji turėjo viltį, kad bažnyčia bus greitai atstatyta, ir noriai šiam kilniam tikslui aukojo pinigus. Iki 2009 m. parapijiečiai paaukojo 51 659 litus.

Užgriuvusi ekonominė krizė kirto ir per aukotojų kišenes. 2009 m. parapijiečiai dar paaukojo 5 406 litus, o jau kitais ir vėlesniais metais sąskaita kasmet pasipildydavo vos keliais tūkstančiais ar šimtais litų.

Norėjo pamatyti rezultatą

2008 m. neabejingi klaipėdiečiai subūrė Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinę grupę, kuri vadovu išsirinko Jurgį Aušrą. Pagrindinis jos siekis – atstatyti bažnyčią, kaip miesto istorinį simbolį, suteikiant jai Šv. Jono Atminimo bažnyčios vardą, ir taip įprasminti Klaipėdos krašte gyvenusių ir ne savo valia jį palikusių žmonių atminimą.

Šios grupės siekis buvo atkurti autentišką bažnyčią.

Tada SEB banke atidaryta sąskaita, jos numeris paskelbtas aukotojams.

Po penkerių metų įsteigtas Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas. Jis taip pat ėmė rinkti aukas.

Laikas ėjo, aukotojai norėjo pamatyti ką nors apčiuopiamo, bet viskas, ką galima parodyti, tebuvo krūvos dokumentų, jų jau susidarė keturios dėžės.

Aukotojų Lietuvoje ir Vokietijoje entuziazmas ėmė slūgti dar ir todėl, kad visi suaukoti pinigai buvo panaudoti darbams, kurie nebuvo realizuoti.

Mat 2015 m. po labai aršių diskusijų savivaldybė nusprendė nebenaudoti E. N. Bučiūtės projekto, o atkurti bažnyčią tokią, kokia ji yra buvusi.

„Buvęs projektas buvo uždarytas, mes su kunigu apraudojome paaukotus ir be reikalo išleistus 83 725 eurus. Tik 2022-aisiais parapijiečių paaukotais pinigais baigėme mokėti skolas mirusios architektės paveldėtojams. Tikiuosi, kad projektuotojai pasakys, ar bent požeminių komunikacijų brėžinius dar galėsime panaudoti“, – neslėpė nusivylimo Lilija Petraitienė.

Kai 2020 m. ji perėmė vadovavimą Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondui, sąskaitą rado tuščią ir net pluoštą skolų, nors nuo 2015 iki 2022 m. parapijiečiai paaukojo 10 250 eurų.

Mieste sklandė gandai, skeptiškos mintys atsklisdavo ir iš Vokietijoje gyvenančių memelenderių.

Bažnyčios viduje ir aplinkui ją turėtų būti nemažai palaidojimų.

Ištyrė tik trečdalį ploto

2020 m. prasidėjo archeologiniai tyrimai. Už juos tais metais parapija sumokėjo 10 650 eurų. Vėliau tęsiant kasinėjimus iš parapijos lėšų, tyrimams išleisti 36 976 eurai. L. Petraitienė patikslino, kad į šią sumą reikėtų įskaičiuoti ir savivaldybės indėlį.

Dar apie 9 tūkst. eurų kainavo geologiniai tyrimai, jie apmokėti fondo lėšomis.

„Išleidome visą, ką turėjome, neliko nieko, dar ir iš bažnyčios veiklos pinigų teko paimti“, – neslėpė fondo vadovė.

Klaipėdos universiteto mokslininkė, archeologė Raimonda Nabažaitė pasakojo, kad šiuo metu archeologiniai tyrimai atlikti tik bokšto statybai paruoštame sklype, o tai tėra tik apie 30 proc. viso sklypo.

Viliamasi, kad atstatytas bokštas taps ženklu, kad miestas ir bendruomenė yra pajėgi atstatyti visą bažnyčią, tokią, kokia ji buvo. Tikimasi, kad bokštas patrauks daugiau norinčiųjų prisidėti ir atmesti skeptiškas mintis.

R. Nabažaitė atviravo žinanti, kad bendrovės „Senamiesčio projektai“ specialistai netrukus ketina surengti viešą projekto pristatymą. Tikėtina, kad jo metu bus atsakyta į visus klaipėdiečiams kylančius klausimus.

„Bokšto statybos metu reikės vietos pasistatyti techniką, medžiagas, todėl tirti likusį buvusios bažnyčios plotą nebūtų logiška. Gerai, kad į priekį judama atskirais etapais. Tai gerai dar ir ta prasme, kad visada prieš imantis kito etapo, galima pergalvoti, gal galima padaryti kažką geriau, nei buvo suplanuota, – svarstė archeologė. – Dar tikimės atsakyti į klausimą, ar bažnyčios viduje buvo požemiai. Istoriškai tarsi yra nuorodų, bet kol kas arčiau bokšto požemio neaptikome. Jei jis yra, tikėtina, aptiksime arčiau altoriaus. Bažnyčios viduje ir aplinkui ją turėtų būti nemažai palaidojimų. Todėl turtingiausia moksliniu požiūriu bažnyčios dalis palikta ateičiai.“

Raimonda Nabažaitė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Stebina dosnumu ir kuklumu

Nepaisant nusivylimo, kad bažnyčia iškils, daugybė žmonių tvirtai tiki šiuo projektu.

Berlyne veikianti memelenderių grupė nuolat perveda pinigų į 2013 m. SEB banke atidarytą fondo sąskaitą. Senoliai, turintys sentimentų Klaipėdai ir šiam kraštui, perveda ir po kelias dešimtis eurų.

Kai kurie Klaipėdos tikintieji aukoja bažnyčios atstatymui grynaisiais. Šie pinigai pajamuojami kasoje ir padedami į tam skirtą sąskaitą.

L. Petraitienė pasakojo apie nuoširdžius aukotojus, kurie iki šiol, nesiekdami garbės ar padėkų, pildo fondo piniginę. Ji minėjo Algirdą, kuris dažną mėnesį perveda po 100 eurų. Per metus vien jis paaukoja iki 800 eurų.

Prieš ketverius metus garbaus amžiaus vieniša klaipėdietė Birutė pasikvietė evangelikų liuteronų kunigą ir prašė priimti 7 tūkst. eurų parapijos reikmėms ir 8 tūkst. eurų – bažnyčios atstatymui.

Pasak ataskaitos, pernai gruodį į fondo sąskaitą įplaukė 1 870 eurų, išleista 24 018 eurų, šių metų pradžioje sąskaitoje liko 11 605 eurai.

Vadina gyvenimo darbu

L. Petraitienė ne kartą girdėjo senus žmonės sakant: „Ką jūs čia rausiate ir pinigus į žemę metate?“.

Jiems sunku išaiškinti, kad be archeologinių tyrimų tokioje vietoje jokios statybos negalimos.

„Kai kitais metais prasidės bokšto statyba, prašysiu savivaldybės pagalbos sukurti savotišką darbo grupę. Su šiais žmonėms bandytume lankytis įmonėse, verslininkų organizacijose, rengti padėkos vakarus. Jų metu viešintume jau nuveiktus darbus ir pasakotume apie planus“, – kabėjo L. Petraitienė.

Paklausta apie atlygį už darbą fonde, ji tikino dirbanti be algos. Atlygio neima ir pernai įsteigtos viešosios įstaigos „Klaipėdos šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas“ vadovas Dainius Rudys.

Kiekvieną mėnesį jie abu susideda po kelias dešimtis eurų ir sumoka už būtinų teikti ataskaitų parengimą.

„Vaikus jau užauginau, algą gaunu už tiesioginį darbą, butą turiu, to, ką uždirbu, man užtenka, nesu godi pinigams. Kiek turėsiu jėgų, stengsiuosi, kad bažnyčia būtų atstatyta, tai – prasmingiausias mano gyvenimo darbas. Kai nebegalėsiu, perduosiu šį darbą išmintingam ir doram žmogui. Jau nuėjome sunkų, mažiausiai matomą kelią, tikiu, kad toliau bus lengviau“, – kalbėjo L. Petraitienė.

Optimistiškai vertinant, galima tikėtis, kad pačios bažnyčios sienos pradės kilti ne anksčiau nei 2028 m. Jei viskas pasiseks, klaipėdiečiai turės paminklą ne tik sunaikintam miestui, bet ir sau patiems, įveikusiems daug kliūčių ir neatsisakiusiems kilnios idėjos.

Štai vienas radijas (prieš ką ir su kuo jis?) vieną praėjusios savaitės rytą transliavo kažkokio veikėjo propagandinę kalbą, neva būtinai turėtų būti statoma nauja poliklinika už 20 milijonų, o ne remontuojama dabartinė.

Aiškinta, kad taip nori klaipėdiečiai. Net kažkas kažkokius parašus surinko, ir dabar vyksta atviras, gėdingas mero terorizavimas.

O gal taip draskomasi dėl to, kad kažkas labai nori jau gauti rangos sutartį ir įsisavinti tuos milijonus (nes taip buvo pažadėta), o dabar tiesiog manipuliuoja viešąja nuomone? Ar ne dėl to čia ir tie beprasmiški piketai, nepasitenkinimas bei politikavimas tų, kuriems gyventojai per rinkimus pagailėjo balsų?

Gal ir kai kas kai kam yra pažadėjęs procentą nuo „stebuklingai“ brangių rangų? Kaip kitaip paaiškinti tą abejonių keliančių projektų su požeminėmis aikštelėmis brangumą? Palikime tai paanalizuoti STT.

Siūlo nuimti ženklus

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus siūlo galimybes, kurios sumažintų spūstis uostamiestyje. Dėl šių klausimų miesto vadovas ne kartą bendravo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu.

Stebint situaciją Lypkių gatvėje, kur automobiliai taip pat kerta geležinkelio bėgius, aiškėja, kad „Stop“ ženklų pašalinimas iš pervažos gerokai padidina šio kelio ruožo pralaidumą.

„Atrodo, tokia nereikšminga detalė, kaip „Stop“ ženklas Tilžės gatvėje, ties geležinkelio pervaža, iš tiesų yra labai reikšmingas dalykas. Lypkių gatvėje, kur nėra tokio ženklo, neįvyko nė vieno nelaimingo atsitikimo“, – pastebėjo A. Vaitkus.

Susisiekimo ministerijoje meras išgirdo, kad įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ turi 14 tokių prašymų modernizuoti pervažas. Ir mes esame tame sąraše. Prašėme aukščiausio prioriteto. Prašėme ministro įvertinti Klaipėdos situaciją“, – patikino A. Vaitkus.

Jis viliasi, kad per savaitę ar dvi sulauks paaiškinimų, kada realiai galima būtų tikėtis pokyčių Tilžės gatvėje.

Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas patikslino – nėra taip paprasta pašalinti „Stop“ ženklą.

„Reikia techninio projekto, nors rangovą įmonė jau turi, bet vis tiek tai gali užtrukti. Reikės įrengti atitvarus, signalizaciją“, – patikslino A. Kamarauskas.

Veikiausiai ženklus pavyks nuimti tik kitais metais.

A. Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Remontuos kelią

Apžvelgus visas aplink Klaipėdą išsidėsčiusias įvažas, A. Vaitkus susisiekimo ministrui turėjo ir daugiau klausimų.

Prieš kelerius metus žadėtas remontuoti kelias nuo Jakų žiedinės sankryžos iki Rimkų viaduko vis dar yra labai prastos būklės.

Didelė dalis gyventojų šiuo keliu kas rytą važiuoja į Klaipėdą dirbti.

Tai ženkliai pagerintų situaciją mieste.

„Ministerija mus informavo, kad šį kelią tvarkys Lietuvos automobilių kelių direkcija. Darbams numatyta vienuolika mėnesių. Tie, kas gyvena Dituvoje ar Šernų sodų bendrijoje, šiuo keliu važiuoja į Klaipėdą dirbti. Sutvarkius Lypkių išvažą, būtų protinga sunkųjį transportą nukreipti Lypkių gatve iš pietinės miesto dalies“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Taip sumažėtų automobilių srautai Šilutės plente, kur vyrauja didelis oro užterštumas.

„Su susisiekimo ministru kalbėjome apie tai, kad turėtų prasidėti pietinio aplinkkelio planavimas. Aktualus ir Rimkų sankryžos sutvarkymas. Sumažėjus krovinių skaičiui geležinkeliais, į pietinę uosto dalį kroviniai galėtų būti gabenami nuo Šilutės ir Tauragės pusės. Tuomet traukiniams nebūtų būtina važiuoti per Rimkus. Tai ženkliai pagerintų situaciją mieste“, – svarstymais dalijosi A. Vaitkus.

Norėtų juostos

A. Vaitkus M. Skuodžiui iškėlė dar vieną idėją – vertėtų papildomai suformuoti eismo juostą ties Jakų žiedine sankryža, važiuojant nuo Palangos pusės.

Į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą vasarą buvo gabenamas reaktorius. Dėl 2,5 tūkst. tonų sveriančio krovinio teko platinti vieną įvažos į Jakų žiedinę sankryžą juostą.

„O kodėl ji negalėtų tapti papildoma eismo juosta? Pagrindas juk įrengtas. Ši juosta galėtų tapti papildomu keliu važiuojantiems į Tilžės gatvę“, – pasvarstė A. Vaitkus.

A. Vaitkus patvirtino, kad jo siūlymui ministras pritarė.

„Tik Kelių direkcija turėtų dar atsakyti, kokių sprendimų tam reikia“, – teigė A. Vaitkus.

Pirmąjį naujos kadencijos Klaipėdos miesto tarybos posėdį pradėjo Klaipėdos miesto rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas. Jam vadovaujant, prisiekė 29 posėdyje dalyvavę tarybos nariai ir meras.

Du naujai išrinkti politikai – socialdemokratas Romaldas Sakalauskas ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Henrikas Galinauskas į posėdį neatvyko.

Klaipėdos taryboje daugiausia – aštuonis mandatus – per šiuos rinkimus iškovojo A. Vaitkaus vadovaujamas politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ (Arūnas Tuma, Rimantas Taraškevičius, Vidmantas Dambrauskas, Jolanta Skrabulienė, Vaida Raugelė, Tomas Juočys ir Romaldas Idzelevičius), septynis mandatus gavo partija „Laisvė ir teisingumas“ (Lina Šukytė-Korsakė, Kęstutis Bartininkas, Steponas Venckus, Vidas Karolis, H. Galinauskas, Sergej Mažūga ir Monika Žvinklytė), po tris – „valstiečiai“ (Jurandas Altuchovas, Algimantas Šniepis ir Raimondas Tamošauskas), taip pat socialdemokratai (Vytautas Grubliauskas, Arvydas Cesiulis ir R. Sakalauskas).

Praeitą savaitę Klaipėdoje tarp keturių politinių jėgų pasirašyta valdančiosios koalicijos sutartis.

Valdančiąją daugumą sudaro komitetas „Ištikimi Klaipėdai“, partija „Laisvė ir teisingumas“, „valstiečiai“ ir socialdemokratai.

Tris mandatus laimėjęs Liberalų sąjūdis (Saulius Budinas, Saulius Liekis ir Edmundas Kvederis) bei septynis mandatus turintys konservatoriai (Artūras Razbadauskas, Aušra Pacevičiūtė, Andrius Dobranskis, Andrius Petraitis, Ugnius Radvila, Laura Šaltytė-Vaisiauskė ir Aidas Kaveckis) nusprendė likti opozicijoje.

A. Vaitkus kelis kartus pabrėžė, jog į valdančiąją koaliciją kvietęs visas politines jėgas, tačiau esą ne visi priėmė kvietimą.

Po inauguracijos naujojo mero pasiteiravus, ar nesunki miesto vadovo regalija – sidabrinė grandinė –, A. Vaitkus trumpai atsakė: „Grandinė nesunki, pareigos sunkios“.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Po priesaikos buvo kelių valandų pertrauka, po kurios buvo tęsiamas posėdis, jo metu išrinkti vicemerai, tiksliau, vicemerės, o balsavimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atidėtas kitam tarybos posėdžiui.

Kadenciją baigęs meras turėjo du pavaduotojus, naujasis gali turėti tris, taip nubalsuota paskutiniame senosios tarybos posėdyje, bet kol kas pasirinko tik du – tiksliau, dvi moteris.

Naujoji vicemerė – iš A. Vaitkaus komandos – 44 metų V. Raugelė, kuri į tarybą išrinkta trečią kartą, jos atsakomybėje bus švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir viešosios tvarkos klausimai.

Vicemerė išrinkta vienbalsiai. Už V. Raugelę balsavo ir opozicijos atstovai.

Antrasis mero pavaduotojo postas suderėtas partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovei 52 metų L. Šukytei-Korsakei, kuri į tarybą pateko pirmą kartą, nors ankstesniuose rinkimuose politikė pretendavo į Klaipėdos miesto mero postą, bet nelaimėjo.

Antrosios vicemerės atsakomybėje bus aplinkosaugos, kultūros, sporto ir kiti klausimai.

Nors Liberalų sąjūdžio atstovai ir nepalaikė L. Šukytės-Korsakės kandidatūros, už ją balsavo 19 iš 29 tarybos narių, vienas buvo prieš, o 9 susilaikė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Savivaldybės administracijos direktoriaus vieta pažadėta „Laisvės ir teisingumo“ atstovui.

Portalo duomenimis, šios pareigos turėtų būti patikėtos V. Karoliui, tačiau ketvirtadienio posėdyje į dienotvarkę klausimas dėl administracijos vadovo paskyrimo įtrauktas nebuvo, jis atidėtas kitam tarybos posėdžiui.

V. Raugelė ir L. Šukytė-Korsakė – naujai išrinktos ir prisiekusios tarybos narės, gavusios vicemerių pareigas, neteks tarybos nario mandato, taigi jų vietas taryboje vietoj V. Raugelės užims 70 metų Leonas Makūnas, buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas ir buvęs mero patarėjas.

Vietoj naujas pareigas gavusios „Laisvės ir teisingumo“ partijos narės L. Šukytė-Korsakės vietą taryboje turėtų užimti 28 metų Aleksej Diukin, privačios bendrovės direktorius, kuris Vyriausiosios rinkimų komisijos paviešintoje anketoje visais klausimais, išskyrus savo gimimo datą, neatviravo, nenurodė nei tautybės, nei išsilavinimo, nei darbo patirties, nei pomėgių.

Plačiau skaitykite penktadienio dienraštyje „Klaipėda“.

Po dvylikos metų poste

Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui vakar buvo paskutinė darbo diena šiame poste, kuriame jis dirbo 12 metų.

Šiandien V. Grubliauskas prisieks kaip Klaipėdos miesto tarybos narys. Į tarybą jis buvo išrinktas su socialdemokratų komanda, kuri praėjusį penktadienį prisijungė prie naujojo miesto vadovo A. Vaitkaus valdančiosios koalicijos.

Socialdemokratams kol kas pažadėtas tik Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko postas. Kuris iš trijų į tarybą išrinktų šios partijos atstovų bus deleguotas į šias pareigas, neaišku.

Pasak V. Grubliausko, paskutinę darbo savaitę mero poste rūpesčių buvo gana daug, nors reikšmingų įvykių ir nebuvo.

„Darbai buvo kasdieniai, jų viešai per daug nesimatė. Tuo pat metu sulaukiau daugybės miesto įstaigų ir įmonių vadovų vizitų, jie dėkojo už per dvylika metų drauge nueitą kelią ir atliktus darbus. Aš taip pat jiems dėkojau ir padrąsinau, kalbėjome, kad darbai turi tęstis su nauja energija ir nauju impulsu“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Norėtųsi pakeisti tiek gyvenimo ritmą, tiek tempą, o po to būsiu atviras pasiūlymams.

Ką veiks po tokių įtemptų darbo metų, buvęs meras per daug neatviravo, pirmiausia bent mėnesį ar du norėtų tiesiog pailsėti.

„Norėtųsi pakeisti tiek gyvenimo ritmą, tiek tempą, o po to būsiu atviras pasiūlymams. Tai bus nauja situacija, nauji laukiantys iššūkiai, kuriems reikia kiek įmanoma pasiruošti, kalbu ir apie darbą naujoje taryboje“, – teigė ilgametis miesto vadovas.

Vicemerams reikia poilsio

Kadenciją baigęs meras turėjo du pavaduotojus, naujasis turės tris, tai patvirtinta paskutiniame senosios tarybos posėdyje.

Du naujieji vicemerai bus iš A. Vaitkaus komandos, vienas mero pavaduotojo postas suderėtas partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovui.

Iš buvusių vicemerų tik Arvydas Cesiulis pateko į naująją tarybą, jis, kaip ir V. Grubliauskas, rinkimuose dalyvavo su socialdemokratais.

„Žinoma, kažką veiksiu, ieškosiu kažkokio darbo, turiu dar sutartį su Klaipėdos universitetu. Bet pirmiausia norėčiau atsikvėpti. Dar turiu sumanymą permąstyti, kokius darbus galėjome padaryti per savo kadenciją, bet nepadarėme, bandysiu išsiaiškinti kodėl“, – teigė A. Cesiulis.

Antrasis buvęs mero pavaduotojas konservatorius Arūnas Barbšys į miesto tarybą nebuvo išrinktas.

„Kol kas planų ateičiai neturiu, norėčiau tik pailsėti, jokių darbo pasiūlymų dar nesulaukiau“, – ne itin noriai kadencijai baigiantis kalbėjo A. Barbšys.

Grįš į buvusias pareigas

Bene vienintelis iš visų Klaipėdos vadovų – savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis – žino, kad grįš į savo buvusią darbovietę „Klaipėdos keleiviniame transporte“, kuriai vadovavo prieš jį paskiriant administracijos direktoriumi.

Toks buvo sutarimas prieš pradedant jam dirbti savivaldybėje. Galimybė išlaikyti buvusią darbo vietą, laikinai skiriant asmenį į tam tikras pareigas savivaldybėje, yra numatyta įstatymo.

Kadenciją baigiantis meras įsakymą dėl G. Neniškio sugrąžinimo į „Klaipėdos keleivinį transportą“ pasirašė, o naujasis miesto vadovas A. Vaitkus tam, regis, neprieštaravo.

„Planuoju grįžti į seną darbovietę, ten darbų irgi nemažai. Tačiau šioje įstaigoje dirbti tikrai paprasčiau nei savivaldybės administracijoje. O išeinant norėjosi naujajai valdžiai perduoti viską tvarkingai, nes pradėtų ir nepabaigtų projektų yra labai daug. Norėtųsi, kad tas darbų tempas būtų išlaikytas. Tačiau natūralu – naujoji valdžia turbūt peržiūrės projektus, išdėlios prioritetus, patvirtins darbų programą ir priims sprendimus“, – dėstė iš administracijos direktoriaus posto besitraukiantis G. Neniškis.

Planuose – piloto licencija

Kadenciją baigia ir G. Neniškio pavaduotoja Asta Dirgėlienė, kuri šiuose savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvavo su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, tačiau ši politinė jėga mandatų nelaimėjo, taigi politikė netapo naujosios tarybos nare.

„Kažkaip tokio rinkimų rezultato ir tikėjausi, nesu partijos narė, nesu politikė, tik buvau įtraukta į tą sąrašą, kad išbandyčiau, kaip man seksis. Malonu buvo tai, kad po reitingavimo pakilau viena pozicija aukščiau“, – neslėpė A. Dirgėlienė.

Iki darbo savivaldybės administracijoje A. Dirgėlienė vadovavo baseinui „Gintaro sporto centras“.

Per tuos ketverius metus ši įstaiga taip ir neišsirinko naujo vadovo, nors buvo skelbti mažiausiai penki konkursai. Pati A. Dirgėlienė į buvusias pareigas grįžti esą negali, nes, kaip pati teigė, reikalingas „atšalimo periodas“, kuris, pagal teisės aktus, trunka metus.

Moteris tvirtino, kad kurį laiką negali dirbti buvusio pavaldumo įstaigose.

„Kol kas mano ateities planai migloti. Pirmiausia reikėtų poilsio, nes per tuos metus įtampos buvo tikrai daug, juk kadencija prasidėjo pandemija, reikėjo rūpintis, kur apgyvendinti iš užsienio grįžtančius žmones, spręsti jų saviizoliacijos klausimus. Paskui turėjome ir migrantų nuo Baltarusijos pasienio, kuriais reikėjo pasirūpinti, dar vėliau užgriuvo geopolitinių įvykių lemtos problemos – karo pabėgėliai iš Ukrainos, kuriems taip pat reikėjo padėti“, – vardijo A. Dirgėlienė.

Ji teigė, kad norėtų galiausiai įgyti piloto licenciją, užsiimti akademiniu darbu, kurį dėl rūpesčių savivaldybėje buvo apleidusi.

Turi darbo pasiūlymų

Dar vienas administracijos direktoriaus pavaduotojas, kurio kadencija irgi baigėsi, – konservatorius Andrius Dobranskis.

Jis, skirtingai nei jo kolegė A. Dirgėlienė, pateko į naująją tarybą ir dirbs opozicijoje, nes taip nusprendė konservatoriai dar prieš valdančiosios koalicijos pasirašymą praeitą penktadienį.

„Ką veiksiu? Per tą ketverių metų kadenciją iššūkių buvo nemažai. Reikėtų poilsio ir protui, ir kūnui, norėčiau atitrūkti nuo kasdienybės, o po atostogų galvosiu, ką veikti, minčių yra įvairių. Yra ir įvairių darbo pasiūlymų iš privataus sektoriaus“, – tikino A. Dobranskis.

Rinks vicemerus ir direktorių

Šiandien Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje bus inauguruotas išrinktas meras A. Vaitkus, prisieks ir 31 naujosios tarybos narys.

Inauguracija: šiandien pirmajame naujos kadencijos uostamiesčio tarybos posėdyje bus inauguruotas klaipėdiečių išrinktas meras A. Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos taryboje daugiausia – aštuonis mandatus – iškovojo A. Vaitkaus vadovaujamas politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“, septynis mandatus gavo partija „Laisvė ir teisingumas“, po tris – „valstiečiai“ ir socialdemokratai.

Likus mažiau nei savaitei iki naujos kadencijos tarybos pirmojo posėdžio, Klaipėdoje tarp keturių politinių jėgų pasirašyta valdančiosios koalicijos sutartis.

Valdančiąją daugumą sudaro komitetas „Ištikimi Klaipėdai“, partija „Laisvė ir teisingumas“, „valstiečiai“ ir socialdemokratai.

Tris mandatus laimėjęs Liberalų sąjūdis bei septynis mandatus turintys konservatoriai nusprendė likti opozicijoje.

A. Vaitkus kelis kartus pabrėžė, jog į valdančiąją koaliciją kvietęs visas politines jėgas, tačiau esą ne visi priėmė kvietimą.

Šiandien per posėdį turėtų paaiškėti, kas taps Klaipėdos vicemerais, savivaldybės administracijos direktoriumi bei jo pavaduotojais.

Vyriausybei išsiųstas kreipimasis su daugumos miesto tarybos narių parašais. Kaip BNS sakė Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, kol kas reakcijos uostamiesčio politikai dar nesulaukė.

J. Polovinskas-Budrys ir jo sutuoktinė Regina Kašubaitė-Budrienė palaidoti lietuvių kapinėse Čikagoje, tačiau, anot vicemero, vyras buvo išreiškęs valią būti palaidotas Lietuvoje.

„Buvo ta valia – norėčiau grįžti į Lietuvą, Klaipėdą, prie jūros. Norėjo grįžti su kauleliais čia. Niekas iki galo nežino, yra testamentas, ar nėra. Valia lyg ir žinoma, bet ar rašytine forma, nežinia“, – teigė vicemeras.

Spręs dėl palaidojimo vietos

Kur palaikai būtų perlaidoti, anot vicemero, savo valią turėtų išreikšti politikai tarybos posėdyje. Planuojama, kad tai galėtų būti padaryta dar kovą.

„Nusipelnęs Klaipėdos krašto žmogus, jo kapai galėtų būti prižiūrėti čia. Kiek girdėjome, Čikagoje kaip tik baigiasi jo kapo priežiūros galiojimo sutartis su tam tikra bendrove. Diskusijos vyksta, kur palaidoti – ar Skulptūrų parke prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“, ar Kopgalio kapinaitėse, Smiltynėje“, – sakė A. Cesiulis.

Jo žiniomis, pasiūlymų perlaidoti šį reikšmingą Klaipėdos kraštui asmenį būta ir anksčiau tiek iš JAV lietuvių organizacijų, tiek klaipėdiečių.

Kaip BNS sakė istorikas Aleksejus Safronovas, J. Polovinskas-Budrys buvo pagrindinis prieš šimtmetį vykusio sukilimo vadas, klausė tuomečio premjero Ernesto Galvanausko ir kitų asmenų nurodymų. Sėkmingo sukilimo dėka Klaipėdos kraštas, valdytas prancūzų, atiteko Lietuvai.

„Čikagoje, ant paminklo prie kapo yra Klaipėdos herbas. Biografiniuose tekstuose, kiek išlikę apie Klaipėdos atvadavimą, jis šį įvykį laikė svarbiausiu savo gyvenimo darbu“, – sakė A. Safronovas.

Po Pirmojo pasaulinio karo, nuo 1920 metų Klaipėdą administravo Prancūzija, palaikoma sąjungininkių. Nors uostamiesčio klausimas buvo keliamas tarptautinių derybų metu, Lietuva palankaus sprendimo nesulaukdavo. Tikslingai suplanuota operacija pavyko 1923 metų sausio 15 dienos naktį.

Iškili istorinė asmenybė

Kreipimesi Vyriausybei, kurį padėjo parengti istorikas Jonas Genys, rašoma, kad J. Polovinskas-Budrys – svarbų vaidmenį 1923 metų sausio įvykiuose suvaidinęs kontržvalgybininkas, diplomatas, Klaipėdos operacijos vadas.

„Oficialios jo pareigos nuo 1921 metų spalio 21 dienos iki 1923 kovo buvo Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus kontržvalgų dalies viršininkas. Nuo 1922 rugpjūčio jis buvo pasiųstas į Klaipėdą ir tapo faktišku 1923 metų sausio veiksmų organizatoriumi, Ypatingo paskyrimo rinktinės vadu. Po sėkmingo krašto užėmimo Jonas Budrys Klaipėdoje ėjo Aukštojo Lietuvos valstybės įgaliotinio pavaduotojo, vėliau ir įgaliotinio, o nuo 1924 spalio 27 dienos ir Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas“, – rašoma kreipimesi.

Tolesnė J. Budrio karjera tęsėsi Vidaus reikalų ministerijoje, o nuo 1928 m. dirbo diplomato darbą – pradžioje Karaliaučiuje, o nuo 1936 metų iki mirties 1964 metais buvo Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke.

J. Budrys savo atsiminimuose, pasisakymuose lietuvių išeivijos spaudoje didžiavosi „Klaipėdos atvadavimu“, vadovavimą sukilimui laikė „didžiule garbe“ ir bene svarbiausiu savo gyvenimo darbu, rašoma savivaldybės kreipimesi Vyriausybei.

„Apie J. Budrio norą būti palaidotam Klaipėdoje kalbėta laidotuvių dieną. Lietuvos reikalų patikėtinio Vašingtone Juozo Kajecko žodžiais „nuožmus okupantas neleidžia įgyvendinti tą velionies ir tautos troškimą“. Dėl suprantamų priežasčių sovietinėje Lietuvoje to padaryti nebuvo galima, tačiau tam – Jono Budrio perlaidojimui Klaipėdoje – visos galimybės yra dabar“, – rašoma dokumente.

Anot savivaldybės, 2023-ieji Klaipėdos krašto metai suaktyvino ne tik istorinius tyrimus, diskusijas apie Klaipėdos krašto reikšmę atsikuriančios Lietuvos istorijai, bet ir paskatino atversti naujus kultūrinės atminties įamžinimo puslapius. Tarp tokių Klaipėdos miesto bendruomenė mato ir Jono Budrio ir jo žmonos urnų pergabenimą į Lietuvą ir perlaidojimą Klaipėdoje.

Prieš apsisprendžiant, kurį rūmų atnaujinimo projektą svarstyti ir patvirtinti šią savaitę vyksiančiame tarybos kolegijos posėdyje, nuspręsta pasižvalgyti po pastatą.

Ekskursija prasidėjo nuo rūsio, katilinės, šildymo bei vėsinimo įrenginių bei kitų užkaborių, kurių kultūros renginių lankytojai nemato.

Tai savotiška mūsų miesto kultūros Rukla, kur glaudžiasi visi tie, kurie nebeturi savo stogo.

Didžioji rūmų įrenginių dalis yra pastato amžininkai, jiems ne mažiau kaip 40 metų. Jeigu už Žvejų rūmų šildymą nemokėtų savivaldybė, patys rūmai šios naštos nepakeltų.

"Kai rūmai buvo pastatyti ir atsirado tie įrenginiai, buvo svarbu, kad visa tai atliktų funkciją, bet nesirūpinta, kiek tai kainuos. Pasaulis per tą laiką pasikeitė neatpažįstamai, erdvių išlaikymas tampa vienu aktualiausių dalykų. Todėl buvo svarbu apsispręsti, kuriuo keliu eisime. Apžiūrėjome, kas yra salėje, po ja, virš jos, antrajame aukšte. Reikia konstatuoti svarbų dalyką – nepaisant amžiaus, visa viduje esanti infrastruktūra labai gerai prižiūrima. Atvirai sakant, turime gerokai prastesnių objektų, apie kurių renovaciją nekalbama", – situaciją apibūdino miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Aplink rūmus ką tik paklotas naujas grindinys, kaip tik penktadienį darbininkai atliko paskutiniuosius darbus.

Kapitali panašių pastatų rekonstrukcija atliekama kas kelis dešimtmečius, todėl dabartinės rekonstrukcijos rezultatų turėtų užtekti pusei šimtmečio.

Miesto tarybos kolegija dar svarstys, kaip ir ką daryti, bet tie jos nariai, kurie savomis akimis pamatė tikrąją pastato būklę, šiuo klausimu apsispręs lengviau.

Tikėtina, kad Žvejų rūmų rekonstrukcija neprasidės anksčiau, nei atvers duris naujasis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.

"Manau, kad šiuos du įvykius pavyks suderinti. Be Žvejų rūmų būtų neišgyvenęs nei perstatomas Klaipėdos dramos, nei muzikinis teatrai. Tai savotiška mūsų miesto kultūros Rukla, kur glaudžiasi visi tie, kurie nebeturi savo stogo. Teatras turi labai daug rekvizito, todėl tikiuosi, kad terminai bus suderinti taip, kad nereikės į gatvę išnešti jokių daiktų", – vylėsi V.Grubliauskas.

Tokiu būdu ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo klubų auklėtiniai bei treneriai norėjo priminti uostamiesčio valdžiai neįvykdytus pažadus pastatyti ledo areną.

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto taryba turėtų galutinai nuspręsti, ar pasirašys koncesijos sutartį dėl multifunkcinio sporto centro statybos. Žiemos sporto šakų atstovai baiminasi, kad dėl išaugusių kainų statybos sektoriuje sutarties svarstymas bus atidėtas.

„Tiesiog norime parodyti valdžiai, kad mūsų pakankamai daug suinteresuotų, ir atkreipti į save dėmesį. Ledo ritulys pakankamai stipriai populiarėja, rinktinės rezultatai geri, mūsų darbas jaučiasi. „Akropolio“ ledo mums nebeužtenka“, – sakė ledo ritulio klubo „Skatas“ atstovas Eduaras Pavliukovas.

Ledo ritulio klubų auklėtiniai prie savivaldybės atsinešė kamuoliukų, vartus ir ledo ritulio lazdų. Čia apie 15 minučių vyko sportininkų treniruotė.

Miesto valdžiai apie šį sumanymą pranešta nebuvo, todėl administracijos atstovai pakalbėti su sportininkais neatėjo.

Visas pasaulis turi čiuožyklas, o mes treniruojamės prekybos centre.

E. Pavliukovo teigimu, Klaipėdoje veikia trys ledo ritulio mokyklos, jas lanko apie 300–350 auklėtinių, o infrastruktūros stinga.

„Pakankamai daug užsiiminėja ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, negalime užtikrinti normalaus proceso. Kaunas ėmė ir pastatė areną“, – teigė vadovas.

Daugiau kaip 15 metų vaikus treniruojantis E. Pavliukovas sakė dešimtmetį girdintis, kad uostamiestyje atsiras ledo arena.

„Seniai žada, kad pastatys ledo areną. Kažkokie procesai vyksta, bet bijome, kad gali būti niuansų su kylančiomis kainomis, kad nebūtų sustabdyta ar atidėta“, – tvirtino treneris.

Dailiojo čiuožimo klubo „Speigas“, kuriame šiuo metu treniruojasi apie 70 auklėtinių, vadovė ir trenerė Edita Dvarionienė teigė, kad prekybos centre treniruotės vaikams vyksta jau daug metų.

„Visas pasaulis turi čiuožyklas, o mes treniruojamės prekybos centre. Patys suprantate, kad tai nėra geras dalykas. Vis tikimės, kad pastatys, vis žada, kad jau bus čiuožykla, mes vis tikime ir laukiame“, – kalbėjo E. Dvarionienė.

Jos teigimu, nuvykus į pasaulinio lygio varžybas kolegos negali patikėti, jog Klaipėdos čiuožėjai treniruojasi ant prekybos centre esančio ledo.

Trenerė vylėsi, kad ketvirtadienį tarybos sprendimas bus palankus žiemos sporto klubų atstovams.

Anot Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, savivaldybė yra atrinkusi projekto koncesininką. Sutartis ketvirtadienį bus svarstoma per miesto tarybos posėdį.

„Sutartis dar nėra pasirašyta. Derybų eigoje buvo pakoreguota. Pirminiame variante buvo numatytos dvi ledo ritulio aikštelės, kurios būtų transformuojamos ir pritaikomos kitoms sporto šakoms. Naujausiame variante liko viena nuolatinė ledo ritulio aikštelė, kita esant reikalui gali būti paskirta ledui. Problema, kuri kelia abejonių, kad planuojamame objekte labai išaugo komercinio ploto“, – BNS sakė vicemeras.

Jei miesto taryba pritars, savivaldybės administracija bus įpareigota pasirašyti koncesijos sutartį.

Paryžiaus Komunos gatvėje objektą pastatęs koncesininkas jį valdytų 25 metus.

Jau parengtas tokios sutarties projektas, kuriam artimiausiu metu turi pritarti miesto taryba. Valymo įrenginiai bus įrengti bendrovės „Grigeo Klaipėda“ lėšomis.

„Bendradarbiavimo sutarties tikslas – bendromis „Klaipėdos vandens“, Klaipėdos miesto savivaldybės ir „Grigeo Klaipėdos“ pastangomis įrengti lietaus nuotekų valymo įrenginius, kurie leistų išvalyti nuo miesto gatvių į Kuršių marias nutekantį vandenį. Lietaus nuotekų tvarkymas yra Klaipėdos miesto savivaldybės ir „Klaipėdos vanduo“ funkcijos, „Grigeo Klaipėda“ sutinka finansuoti valymo įrenginių projektavimo ir statybos darbus“, – BNS sakė savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Anot jo, sutartyje bus minimi 2-3 valymo įrenginiai, kurių kiekvieno kaina svyruoja nuo šimto tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių eurų, priklausomai nuo valymo įrenginio pajėgumo.

Pasak vedėjo, sėkmingai įgyvendinus sutartį, valymo įrengimai leistų išvalyti lietaus nuotekas nuo skęstančių dalelių bei naftos produktų , o tai ilgainiui teigiamai atsilieptų Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės vandens kokybei bei smėlio sąnašų mažėjimui.

„Esame prisiėmę moralinę bei teisinę atsakomybę dėl 2020-ųjų taršos incidento ir atlyginsime visą teismo patvirtintą žalą gamtai, tačiau jaučiame pareigą jau dabar, savo iniciatyva investuoti į aplinkos atkūrimo priemones, nepriklausomai nuo ilgai trunkančių teisinių procesų ir jų rezultatų“, – BNS sakė „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Bendrovė Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) yra pateikusi detalų aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimo planą. Į jį įtraukta ir departamento pasiūlyta priemonė – Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų modernizavimas.

Anot T. Eikino, Aplinkos apsaugos departamentas įmonei nurodė, jog į Klaipėdos sąsiaurį nuotekos patenka iš 56 išleistuvų. Dalis jų priklauso „Klaipėdos vandeniui“, į juos patenka iš miesto įmonių patenkančios paviršinės nuotekos. Jos į sąsiaurį išleidžiamos nevalytos arba nevisiškai išvalytos, taip blogindamos sąsiaurio būklę.

Pasak T. Eikino, „Grigeo Klaipėda“, „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės inicijuota modernizavimo programa leistų pagerinti Kuršių marių ekologinę būklę ir sumažintų miesto užtvindymo riziką, padidintų miesto aplinkos patrauklumą.

„Suderinus su Klaipėdos vanduo Paviršinių nuotekų tinklų modernizavimo programą ir gavus AAD pritarimą Bendrovė per sutartus terminus ir sutartomis sąlygomis įsipareigoja finansuoti  paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybą“, – sakė T. Eikinas.

Pasak jo, tikslus investicijų dydis paaiškės atlikus projektavimo ir rinkos dalyvių apklausos procedūras.

„Grigeo Klaipėdos“ baudžiamoji byla dėl Kuršių marių teršimo Šiaulių apygardos teisme bus pradėta nagrinėti rugsėjį.