Klaipėdos savivaldybė antradienį pranešė, kad su bendrove susitarta, jog demontavimo darbai būtų pradėti šią savaitę.

Miesto meras Arvydas Vaitkus teigė, kad toks sprendimas priimtas po susitikimų su „Achemos grupės“ vadovybe.

„Šios palapinės ilgą laiką buvo diskusijų ir teisminių ginčų objektas. Pagaliau šioje istorijoje padėtas taškas. Kelis kartus buvau susitikęs su „Klasco“ ir koncerno vadovais bei sutarėme, kad laikas užbaigti ilgai besitęsiančius teisminius ginčus ir atrasti kompromisą“, – pranešime teigė A. Vaitkus.

„Klasco“ vadovas Vitalijus Muštukas sakė, jog sandėlių demontavimo darbai bus pradėti trečiadienį.

„Priėmus sprendimą, dar kurį laiką užtruko, kol radome rangovus šiems darbams atlikti bei tinkamiausius techninius sprendimus. Demontavimo darbai pradedami jau šį trečiadienį“, – pranešime sakė V. Muštukas.

Anot savivaldybės pranešimo, palapinės įrengtos 2016 metais kaip laikino statinio statusą turintys objektai, tačiau  Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija po 2019 metais atlikto tyrimo konstatavo, jog palapinės yra ypatingi statiniai, pastatyti pažeidžiant Statybų įstatymą. Po tyrimo inspekcija nurodė iki 2020 metų sausio 25 dienos palapines nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Ilgą laiką šis sprendimas buvo ginčijamas skirtingų instancijų teismuose.

Birželį Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad sandėliai yra nekilnojamojo turto objektai, pastatyti be privalomo projekto ir statybos leidimo.

Į teismus dėl taršos

Šiemet rugsėjo 13 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi priėmė KLASCO palankų teismo sprendimą dėl krovos taršos.

Ši kompanija Klaipėdos uoste krauna įvairius birius krovinius, žemės ūkio produktus, trąšas, statybines medžiagas, metalus ir kitką. Jiems krauti Aplinkos apsaugos agentūra išduoda vadinamuosius taršos sąlygų leidimus.

Taršos leidimų išdavimo sąlygos buvo nurodytos dar 2014 m. tuometinio aplinkos ministro įsakymu. Po to, kai dėl galimos taršos Klaipėdoje kilo nepasitenkinimas, buvo priimtas jau naujo aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymas dėl palaidų kietųjų medžiagų gabenimo.

Po šio įsakymo Aplinkos apsaugos agentūra sugriežtino KLASCO taršos leidimų sąlygas, kas ir sukėlė ginčą, kuris nusirito iki teismų. KLASCO atstovai tikino, kad buvę pritaikyti griežtesni reikalavimai nei numatė galiojanti tvarka. Iš kompanijos reikalauta informacijos apie priemonių taikymą, kurios nebuvo privalomos, numatyti įvairūs su taršos leidimų sąlygomis nesusiję įpareigojimai.

KLASCO tikino, kad nepagrįstai buvę apriboti kraunami kroviniai, taip pat jų kiekiai. Aiškinta, kad krovos kompanijai netgi buvę įvesti apribojimai pasirinkti efektyviausias dulkėtumo mažinimo priemones. KLASCO turėjusi krovos poveikio aplinkai mažinimo planą, kurio po taršos leidimo sąlygų sugriežtinimo nebegalėjusi vykdyti.

Klaipėdos miesto gyventojų skundas, kur buvo išdėstyta, kad tarša yra aiškiai matoma ir galimai sklido iš KLASCO teritorijos, netapo tvirtu argumentu teisme.

KLASCO atstovai aplinkosaugininkų veiklą įvertino kaip veikimą viršijant įgaliojimus.

Aplinkosaugininkai su KLASCO svarstymais nesutiko. Jų atstovų teigimu, buvo susidariusi situacija, kai reikėję pasirinkti griežtesnes oro taršos mažinimo priemones uosto teritorijoje. Aplinkosaugininkai tikino, kad jie nekeitę KLASCO krovinių kiekio ir nenurodę ką krauti. Jie tik atsižvelgę į krovinius, kurių sandėliavimo ir krovos metu susidarė tarša, ir pagal tai tikslinę taršos leidimo sąlygas. KLASCO Poveikio aplinkos kokybei mažinimo planu, kuris neva nesprendęs dulkių sklaidos iš uosto problemos, aplinkosaugininkai vadino tik nekonkrečius gairių ir ilgalaikių tikslų planus.

Pradžia – ne KLASCO naudai

Vilniaus apygardos administracinis teismas dar 2021 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos skundą buvo atmetęs.

Teismas laikėsi nuostatos, kad aplinkosaugininkai taršos leidimo nekeitę, o tik patikslinę tris jo punktus keliomis lentelėmis su papildoma informacija.

Teismas teigiamai vertino ir papildomus reikalavimus, nes jie buvę nustatyti tam, kad mažintų taršą ir ribotų kenksmingų medžiagų patekimą į aplinką ir Klaipėdos miesto gyvenamąsias teritorijas. Reikalavimo nuostatos neva nebuvusios sugriežtintos ar pakeistos, o buvę tik nurodyta, kaip pasiekti iš uosto mažesnį dulkėtumą.

Teismas iš esmės pritarė ir aplinkosaugininkų pozicijai dėl KLASCO pateikto taršos mažinimo priemonių plano. Jis neva buvęs abstraktus su ilgais įvykdymo terminais, nors tam tikra tarša iš uosto reikalavo nuolatinių priemonių ir itin konkretaus veiksmų plano.

Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi ir Klaipėdos miesto gyventojų skundu, kur buvo išdėstyta, kad tarša yra aiškiai matoma ir galimai sklido iš KLASCO teritorijos. Teismas darė išvadą, kad uosto taršos ir dulkėtumo mažinimo klausimai turi būti tiksliai reglamentuoti su aiškiomis nuostatomis, ko privalo laikytis krovos kompanija.

Aplinkosaugininkų dviprasmybės

Kas atsitiko, kad pirminis 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, buvęs aplinkosaugininkų naudai po teismų maratono neskundžiamoje nutartyje, virto KLASCO laimėjimu.

KLASCO atstovai įrodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas jų skundą nagrinėjo ne pilna apimtimi. Teismas neanalizavęs visų ginčijamų taršos leidimo sąlygų. Jis, neva, tik atkartojęs aplinkosaugininkų argumentus.

Iškeltas klausimas, kuo vadovaujantis buvo keičiamos taršos leidimo sąlygos. Teismas, KLASCO atstovų nuomone, be jokio teisinio pagrindo nusprendęs, kad aplinkosaugininkai galėję keisti taršos sąlygas, nors nebuvę pagrįstų aplinkybių.

Po konkrečių ir detalių KLASCO argumentų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir perdavė jį tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Tokiais atvejais jau būna beveik aišku, kad byla verčiasi į kitą pusę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 11 d. KLASCO skundą tenkino. Jis panaikino Aplinkos apsaugos agentūros nuostatas dėl taršos leidimo tikslinimo. Tai yra taršos leidimo sąlygas sugrąžino į pradinę būseną, pagal kurią jis buvo išduotas. Aplinkosaugininkai neva negalėję pakankamai aiškiai pagrįsti, kokiu pagrindu reikėję griežtinti taršos leidimą. Susidariusios sąlygos, kai, patikslinus taršos leidimą, buvusios išbrauktos tam tikros krovinių rūšys neišsiaiškinus ateities krovos galimybių.

Teisme atkreiptas dėmesys ir į tai, kad vienu atveju aplinkosaugininkai nurodė griežtinę reikalavimus tikslindami taršos leidimo sąlygas, kitu atveju nurodė, kad sąlygų negriežtinę, o tik ieškoję tinkamiausio būdo, kaip mažinti dulkėtumą iš uosto. Tai teismas kvalifikavo kaip dviprasmybę, nes nėra aiškaus pasirinkimo pagrindo. Tai irgi tapo pretekstu naikinti aplinkosaugininkų sprendimą. Pagal Viešojo administravimo principus priimtas sprendimas negali turėti jokių dviprasmybių.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dar kartą teko atversti KLASCO ir aplinkosaugininkų ginčo dėl taršos leidimo bylą. KLASCO nebuvo patenkinta jai priteistų teismo išlaidų dydžiu. Aplinkosaugininkai nesutiko su teismo išvada, kad jų sprendimas dėl taršos leidimo tikslinimo buvo su dviprasmybėmis, abstraktus, grindžiamas prielaidomis. Aplinkosaugininkų vertinimu, teismas nesigilinęs į aplinkos apsaugą ir leidimų priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus.

Iškelta ir daugiau argumentų dėl uosto krovinių dulkėtumo, reikalavimų juos laikyti atvirose aikštelėse, krovos technologijų ir kita.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė tiek KLASCO skundą dėl teismo išlaidų dydžio, tiek aplinkosaugininkų argumentus. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepanaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo, laimėtoju šioje byloje pripažinta KLASCO.

Gatvė – po langais?

Palei įmonės tvorą dar neseniai sukinėjosi sunkioji technika, buvo kasami grioviai, atrodė, kad šioje vietoje ruošiamasi tiesti gatvę.

Žmonės sunerimo ir prisiminė nesenus planus jiems po langais tiesti gatvę, kuria turėtų važiuoti vilkikai.

Kvartalo gyventojai, akylai stebintys veiksmą ties naujuoju Vitės progimnazijos stadionu, nustebo, kai vieną dieną darbai sustojo.

Iš žemės liko kyšoti spalvoti vamzdžiai, ekskavatoriai sustingo pastatę kaušus ant žemės. Taip nuo pavasario viskas šioje vietoje sustingo.

Smalsuoliai vis dar suka galvas ir nesupranta tokių įvykių esmės.

Kai bene prieš penkerius metus buvo viešai paskelbta, kad miestui, o ypač uostui reikia gatvės, sujungsiančios Naująją Uosto gatvę, gyventojai pašiurpo ir labai tikėjosi, kad griežtai prieš šį planą pasisakęs Arvydas Vaitkus taps miesto meru ir neleis tokios neteisybės.

Nepagrįstos baimės ir abejonių nebūtų kilę, jeigu prie aptvertos aikštelės būtų įrengtas informacinis stendas, o jame skelbiama, kas ir kokius darbus šioje vietoje atlieka.

Dabar esu įsitikinęs, kad rengiant kitą miesto bendrąjį planą tokių galimybių tiesti magistralinę gatvę žmonėms po langais nebus numatyta.

Tikina, kad pažadą vykdys

Šiemet meru išrinktas A. Vaitkus patvirtino, kad darbai palei uosto tvorą nesietini su ankstesniais miesto valdžios ketinimais Švyturio gatvę paversti magistraline su estakada, nusidriekiančia į P. Lideikio gatvę.

Šioje vietoje ketinama tiesti ruožą nuo Naujosios Uosto iki Švyturio gatvės.

„Projektas – absurdiškas, visiškai nesistengiant suprasti, kad žmonės gyvena prie pat gatvės. Šalia gatvės yra visa eilė penkiaaukščių namų. Daug kartų kartojau, kad iš miesto administracijos pusės buvo sakoma netiesa, aiškinant, kad šios gatvės reikia uostui. Kai 2013 m. pradėjau vadovauti uostui, aš pasitelkiau teisininkus ir drauge padarėme teisinį sutarties tarp miesto savivaldybės administracijos, uosto direkcijos ir kompanijos KLASCO vertinimą. Jau tada sakiau, kad ši sutartis vien uosto direkcijos atžvilgiu – nesąžininga. Prieš porą metų tvirtinant miesto bendrąjį planą prašiau šios gatvės nelaikyti magistraline, bet į tai nebuvo reaguojama. Dabar esu įsitikinęs, kad rengiant kitą miesto bendrąjį planą tokių galimybių tiesti magistralinę gatvę žmonėms po langais nebus numatyta. Pats prieš rinkėjus įsipareigojau, kad man valdant miestą tokia gatvė ten nebus įrengiama, nors ji ir yra numatyta bendrajame plane“, – nuostatos neslėpė A. Vaitkus.

Radiniai neatitiko brėžinių

Pasirodo, šiemet minimoje vietoje suplanuota atnaujinti lietaus nuotekų kolektorių.

Palei uosto tvorą rengiamas kolektorius turės surinkti lietaus vandenis iš viso Sportininkų gatvės rajono ir nukreipti į marias. Senasis lietaus nuotekų tinklas buvo avarinės būklės ir labai senas.

„Darbai įpusėjo, bet, kaip neretai būna, tai, ką darbininkai rado po žeme, skiriasi nuo projekto. Tenka keisti projekto sprendinius, derinti papildomą sąmatą. Tikimės, kad darbai greitai bus atnaujinti. Kolektorius turėtų būti įrengtas per šiuos metus, darbų vertė – iki 700 tūkst. eurų“, – paaiškino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

V. Štumbergas bendrovei vadovavo nuo 2019-ųjų balandžio, kai pakeitė tuometinį „Klasco“ generalinį direktorių Vytautą Kauną.

Nuo vasario 9 dienos bendrovės vadovu paskirtas ligšiolinis vykdantysis direktorius Vitalijus Muštukas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) sausio 5 dieną atmetė „Klasco“ skundą kaip nepagrįstą. Bendrovė siekė, kad agentūra panaikintų savo sprendimą atsisakyti derinti planą ir jį patvirtintų.

Pasak teismo, agentūros sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuriuo remiamasi priimant galutinį sprendimą.

„Atsižvelgiant į sprendimo turinį, agentūros pastabos dėl pateikto tvirtinti plano yra tarpinis dokumentas, o dėl tarpinių dokumentų skundas negali būti teikiamas“, – nutarė VAAT.

VAAT „Klasco“ skundą nagrinėjo antrą kartą – pernai birželį jis bylą nutraukė remiantis tais pačiais argumentais. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2022 metų spalį VAAT nutartį panaikino ir nurodė skundą nagrinėti iš naujo.

Parengti planą 2021-ųjų spalio 13 dienos privalomuoju nurodymu „Klasco“ įpareigojo Aplinkos apsaugos departamentas.

Tuo pačiu nurodymu buvo sustabdyta geležies rūdos krova „Klasco“ teritorijoje nustačius, kad rūdos dulkės patenka už įmonės ribų ir nusėda ant šalia esančių pastatų, tarp jų – ir gyvenamųjų – paviršių.

Įmonė rūdos poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą AAA pateikė 2021 metų spalį, o gruodį agentūra jam pateikė pastabas, nurodė trūkumus ir rekomendacijas, kaip jis turi būti parengtas. Būtent šį sprendimą bendrovė palaikė trukdymu atnaujinti geležies rūdos krovą ir apskundė teismui.

„Klasco“ taip pat siekia panaikinti ir privalomąjį nurodymą nutraukti rūdos krovą, tačiau jos prašymą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai pernai spalį atmetė kaip nepagrįstą, apeliacinis šios nutarties skundas šiuo metu nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Tiesa, pernai įmonė BNS patvirtino, jog geležies rūdos daugiau neketina krauti, Klaipėdos uosto teritorijoje sukauptas jos likutis išgabentas su aplinkosaugininkų leidimu ir jiems prižiūrint.

Rūda į Klaipėdos uostą buvo vežama iš Rusijos metalurgijos gamyklos „Metalloinvest“.

Bendrovės generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigia, jog jol kas vyksta tik pokalbiai, sprendimai nepriimti, kol nėra informacijos apie anglies rūšį.

„Su Lenkijos kompanijomis tokie pokalbiai vyksta, jie prašo krauti. Komunikacija vyksta, pateikėme užklausą – kad atsakytų, kokia tai anglis, kokia jos struktūra. Ddabar laukiame atsakymų – kai jie bus, tada bus ir sprendimai“, – BNS  sakė „Klasco“ vadovas.

Pasak jo, labai taršios vadinamosios antracitinės anglies krova Klaipėdoje neįmanoma, tuo metu stambią akmens anglį būtų galima krauti terminale ties pietine miesto dalimi.

„Jeigu antracitinė anglis, tai jokių galimybių, nes ji yra labai tarši, dulki, labai lengvos jos frakcijos. Jeigu akmens anglis, bet stambi frakcija, tai, ko gero, galimybių būtų galima atrasti pietinėje uosto dalyje, Smeltės terminale. Ar norėtume krauti – pirmiausiai reikia žinoti, kokia tai anglis“, – kalbėjo V. Štumbergas.

Jo žiniomis, į Klaipėdą atvežta anglis būtų perkraunama į mažesnius laivus ar vilkikus ir toliau keliautų į Lenkiją.

„Ta anglis laivais keliautų į Lenkiją. Dalis – perkrauta į mažesnius laivus, dalis – autotransportu: kraunama į specializuotus konteinerius ir vežama“, – sakė „Klasco““ vadovas.

Pasak jo, Lenkijos įmonės siūlo „Klasco“ krauti įvairios rūšies anglį, o tai dėl griežtų Lietuvos aplinkosaugos reikalavimų neįmanoma net ir norint padėti kaimyninei šaliai.

„Pagal pirminę informaciją iš jų (Lenkijos kompanijų – BNS) vadybininkų, tai gali būti įvairi anglis – tokiu atveju, ko gero, nematau jokių galimybių. Pirmiausiai dėl aplinkosaugos. Jos labai didelis dulkėtumas, o ypač jei tai neplauta anglis. Lyg ir norisi dėl globalių ekonominių dalykų, dėl sankcijų padėti Lenkijai, bet nematau galimybių“, – kalbėjo V. Štumbergas.

Balandžio 27-ąją Rusija nutraukė gamtinių dujų tiekimą Lenkijai, kai ši atsisakė už jas atsiskaityti rubliais, todėl šalis bando energetinių išteklių atsargas užpildyti iš kitų šaltinių.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) praėjusį penktadienį pareiškė, kad šalyje turi būti daugiau anglių negu reikia, kad būtų galima išgyventi atšiaurią žiemą, ir pridūrė, jog, be vidaus gavybos, bus toliau importuojamos anglys iš kitų šalių, išskyrus Rusiją.

V. Štumbergas negalėjo pasakyti, iš kur į Klaipėdą galėtų atvykti Lenkijai skirta anglis.

„Jie kol kas uždari. Kiek man žinoma, tos anglies kilmės šalis gali būti Afrikos šalys, gali būti Pietų Amerika“, – sakė jis.

Rusijos anglių eksportas į Lenkiją siekdavo 9-10 mln. tonų per metus, anksčiau dalis šio kuro tranzitu keliaudavo per Lietuvą ir Kaliningradą.

Nuo rugpjūčio 10-osios turėjo įsigalioti draudimas per Lietuvą vežti rusiškos kilmės anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, tačiau Europos Komisijai neseniai išaiškinus sankcijų Kaliningrado tranzitui taikymą šie kroviniai galės važiuoti tik geležinkeliais, jei neviršys 2019-2021 metų vidurkio.

Vilniaus apygardos administracinis teismas birželio 23 dieną nutarė, kad bendrovės skundžiamas Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas jai nesukelia teisinių pasekmių, dėl to bylą nutraukė.

„Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamas raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas plano derinimo procese, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl administracinę bylą nutraukė“, – BNS pranešė teismas.

Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) pernai spalį nustačius, kad „Klasco“ kraunamos geležies rūdos dulkės patenka už įmonės teritorijos ribų Klaipėdoje ir nusėda ant šalia esančių statinių paviršių, krova privalomuoju nurodymu sustabdyta, o bendrovė turėjo parengti geležies rūdos poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą.

Šį planą „Klasco“ turėjo suderinti su agentūra, kuri pernai gruodžio 9-ąją pateikė pastabas planui, nurodė trūkumus ir aiškias rekomendacijas, kaip jis turi būti parengtas. Būtent šį sprendimą bendrovė palaikė trukdymu atnaujinti geležies rūdos krovą ir apskundė teismui.

„Sprendimu agentūra nederino pateikto plano, be jokio pagrindo nustatydama tariamus pateikto plano trūkumus ir taip užkirsdama jai kelią atnaujinti privalomuoju nurodymu sustabdytą geležies rūdos krovą“, – skunde nurodė „Klasco“.

Tačiau, teisėjų nuomone, šiuo sprendimu agentūra nei patvirtino, nei nepatvirtino pareiškėjos plano.

„Klasco“ nesutinka su tokiu teismo vertinimu, teigia bendrovės atstovė. Įmonė gali šią teismo nutartį skųsti, tačiau ar šia galimybe pasinaudos, neatsakė.

„Teismo nutartyje agentūros sprendimas traktuojamas kaip tarpinis aktas, nesukeliantis teisinių pasekmių, tačiau su tokiu traktavimu sutikti negalime, nes tada agentūrai, prieštaraujant viešojo administravimo principams, suteikiamos galimybės neribotą laiką vilkinti sprendimų priėmimą nesant įstatyminių pagrindų“, – BNS sakė „Achemos“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Anksčiau „Klasco“ nesėkmingai bandė teisme naikinti AAD privalomąjį nurodymą, kuriuo stabdoma geležies rūdos krova. Bendrovė argumentavo, kad jai bus padaryta nepataisoma žala – ji turės prisiimti atsakomybę už sutarties su Rusijos metalurgijos gamyklos „Metalloinvest“, iš kurios keliavo krovinys, nevykdymą, atleisti dalį darbuotojų.

Šių metų pradžioje „Klasco“ prižiūrint aplinkosaugininkams leista išgabenti anksčiau sukauptą geležies rūdos likutį, įmonė BNS patvirtino, jog neketina daugiau krauti šio aplinką teršiančio krovinio.

„Atleidžiami 49 žmonės, procesai pradėti, į numatytas likusias vietas žmonės nebus priimami, todėl etatai naikinami“, – BNS sakė „Achemos grupės“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė.

Bendrovės krova pastaruoju metu sumažėjo ketvirtadaliu, o atrasti naujų rinkų ir diversifikuoti veiklą trukdo institucijų nesusikalbėjimas, pranešė bendrovė.

„Krovinių apimtys sumažėjo ketvirtadaliu, įmonė bando diversifikuoti veiklą, tačiau tam kuriamos kliūtys. Neturime kito pasirinkimo, kaip mažinti darbuotojų skaičių“, – pranešime sakė „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

Pasak J. Macelytės, darbuotojai bus atleidžiami ne vienu metu, todėl bendrovė neprivalo apie tai informuoti Užimtumo tarnybą.

„Bendrovė neturi pareigos informuoti Užimtumo tarnybą, nes darbuotojai atleidžiami ne iš karto, o palaipsniui“, – BNS teigė ji.

Darbo kodeksas numato, kad tarnybai apie atleidimą būtina pranešti tuo atveju, kai atleidžiama daugiau nei 10 proc. darbuotojų.

„Kol kas informacijos apie planuojamus atleidimus Užimtumo tarnybai įmonė nėra pateikusi, todėl ir komentuoti tai nėra pagrindo“, – BNS sakė tarnybos komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus.

„Klasco“ dabar dirba 560 darbuotojų, pasak įmonės vadovo, jei situacija artimiausiu metu nesikeis, gali tekti atleisti ir daugiau darbuotojų.

„Įmonė yra tapusi užburto rato įkaite. Vos gauname pasiūlymą krauti naujus krovinius, aplinkosaugininkai prašo tokios krovos poveikio aplinkai vertinimo, o miesto valdžia, remdamasi tų pačių aplinkosaugininkų išvadomis, tokio vertinimo atlikti neleidžia. Kreipėmės į Susisiekimo bei Aplinkos ministerijas dėl šios situacijos, tačiau kol kas jokių teigiamų žinių nėra“, – tikina V. Štumbergas.

„Klasco“ neseniai pristatė planus didinti krovos apimtis uoste, tačiau pirmadienį Klaipėdos taryba nepritarė bendrovės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai.

„Klasco“ numato metalo laužo krovą padidinti tris kartus, o birių krovinių – keturis kartus, o bendra maksimali metinė krova, įskaitant ir šiuo metu kraunamus grūdus, neviršytų 1,5 mln. tonų, vienkartinio sandėliavimo – 250 tūkst. tonų.

Klaipėdos savivaldybė miesto tarybai siūlo užkirsti kelią tokiai galimybei, nes šalia įmonės teritorijos yra nemažai gyvenamųjų namų, nutolusių vos 30 metrų.

„Situacija ten ir taip negera, o šalia gyventojų atviros krovos ir krovos, kuri kelia dulkes bei triukšmą, nenorime“, – BNS sakė sprendimo projektą rengusi savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Pasak jos, didžiausią nerimą kelia 10 ir 11 krantinėse planuojama birių krovinių krova bei metalo laužo krova 8-9 krantinėse.

„Ten dabar kraunami tik grūdai, o norima krauti viską. Metalo laužo krova labai susijusi su triukšmu, o trąšos – su dideliu dulkėtumu. Ta teritorija yra iš esmės per gatvę nuo gyvenamųjų namų“, – sakė savivaldybės atstovė.

Klausimų savivaldybei kelia ir  tinkamai nepaaiškinta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programoje numatyta geležies šlako ir geležies silikato krova bei sandėliavimas, baiminamasi, kad tai bus medžiagos, panašios į geležies rūdą, kurią aplinkosaugininkai uždraudė krauti.

„Dabar jie yra sugalvoję kitą krovą, kuri susijusi su geležies šlaku ir silikatu, programos rengėjas produkto aprašyme nėra pateikęs duomenų apie šį krovinį. Todėl vertinant kaip patį blogiausią scenarijų mes manome, kad gali pasikartoti geležies rūdos scenarijus – mes nematome skirtumo. Yra rizika dėl panašios aplinkos oro taršos, kaip ir šiuo metu uždraustos geležies rūdos, tik kitu pavadinimu“, – BNS aiškino R. Jievaitienė.

„Klasco“ ketvirtadienį žadėjo pateikti komentarą dėl savivaldybės pozicijos.

Klaipėdos taryba dėl pasiūlymo turėtų apsispręsti balandžio 25-ąją – jeigu tam bus pritarta, sprendimas bus siunčiamas Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri išduoda leidimus tokiai veiklai.

Kovo pabaigoje savivaldybei pateiktoje „Klasco“ PAV programoje numatoma metalo laužo krova nuo 100 tūkst. iki 300 tūkst. tonų per metus, birių krovinių – fosforitų, perlito, gipso anhidrito, klinkerio, geležies šlako ir geležies silikato – nuo 200 tūkst. iki 800 tūkst. tonų. Birių trąšų krovos apimtis norima didinti 120 tūkst. tonų  – iki 1,12 mln. tonų per metus.

„Klasco“ palaidos geležies rūdos krova praėjusį rudenį sustabdyta aplinkosaugininkams nustačius, kad krovinių dulkės patenka už įmonės teritorijos ribų ir nusėda ant šalia esančių statinių paviršių, o kai kur net apie pusę tokios taršos sudarė būtent „Klasco“ krovinių dulkės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vasarį galutinai atmetė bendrovės skundą, kuriuo ji prašė stabdyti pernai lapkritį Aplinkos apsaugos departamento priimtą nurodymą nutraukti palaidos geležies rūdos krovą.

Bendrovė krovė iš Rusijos metalurgijos gamyklos „Metalloinvest“ atvežamą rūdą.

Šių metų pradžioje „Klasco“, prižiūrint aplinkosaugininkams, leista išgabenti anksčiau sukauptą geležies rūdos likutį, įmonė tuo metu BNS patvirtino, jog neketina daugiau krauti šio aplinką teršiančio krovinio.

„Piketas įvyko, susirinko 12 žmonių, gal ir daugiau. Jie buvo iš kelių organizacijų – Lietuvos maistininkai, KLASCO darbuotojų profsąjungos, Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovai. Iš KLASCO vadovybės niekas nebuvo išėjęs pasišnekėti, bet ir ne prieš ją buvo piketas iš tikrųjų. Tai buvo prieš jų savininką, „Achemą“ . Buvo tik žmogus iš administracijos ir stebėjo, kaip piketas vyksta“, – Eltai sakė R. Tamošauskas.

KLASCO vadovybė, pabrėžianti, kad nuolat palaiko dialogą su bendrovės darbuotojais ir profesinėmis sąjungomis, stebėjosi piketavusiais darbuotojais.

„Nors verslo situacija tikrai sudėtinga, kasdien prarandami kroviniai, o tai reiškia ir pajamos, tačiau šioje situacijoje KLASCO kol kas išsaugo darbo vietas, peržiūri atlyginimus, kuriuos nuo šių metų pakėlė 90 procentų darbuotojų. Esant neapibrėžtai ekonominei situacijai, stebina šiandien prie KLASCO susirinkę keletas piketuojančių asmenų, iš kurių tik du yra bendrovės profesinių sąjungų vadovai, o visi kiti nėra susiję su bendrove ir į ją nesikreipė“, – sako KLASCO vadovas Vytautas Štumbergas.

„Matome dėl geopolitinės situacijos šalyje ir uoste išaugusias grėsmes verslui, tačiau šiems procesams negalime daryti įtakos, todėl šiuo metu rūpinamės savo kasdienės veiklos klausimais ir veiklos tęstinumu“, – sako V. Štumbergas.

Jo teigimu, su geopolitiniais iššūkiais šiuo metu susiduria visos uosto bendrovės. Stabdomi tranzitiniai krovinių srautai, iš Lietuvos važiuojantys Rytų kryptimi. Prarasti kroviniai tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos, kurių pakeisti kol kas nėra kuo. Stabdomos ir investicijos, nes šioje ekonominėje situacijoje planuojamas uosto pajėgumų sumažėjimas, kuris gali nukristi dvigubai.

„Situaciją sunkina ir konkurencinė aplinka bei ženkliai nuo šių metų pakelti uosto žemės nuomos tarifai. Matome, jog kai kurios didelės logistikos kompanijos jau paskelbė apie darbuotojų atleidimus. Prognozuojama, jog artimiausiais metais uoste gali būti prarasta daugybė darbo vietų“, – sako bendrovės generalinis direktorius V. Štumbergas.