Visą karjerą diplomatu dirbusiam ganiečiui priskiriami nuopelnai dėl JT įvaizdžio pagerinimo tarptautinėje arenoje per jo dvi kadencijas nuo 1997 iki 2006 metų.

K. Annanas vadovavo Jungtinėms Tautoms neramiais Irako karo laikais ir vėliau sulaukė kaltinimų korupcija, kilus skandalui dėl JT programos „nafta už maistą“. Tai buvo viena sunkiausių akimirkų per visą jo kadenciją.

K. Annanas „įžvalgiai atvedė Jungtines Tautas į 21-ąjį amžių, apibrėždamas ambicingą programą, kuri visame pasaulyje pavertė JT neatsiejama nuo taikos, klestėjimo ir žmogiškojo orumo“, sakė K. Annano įpėdinis JT generalinio sekretoriaus poste Ban Ki-moonas (Ban Ki Munas).

Kaip skelbė K. Annano šeima, Ženevoje gyvenęs buvęs JT vadovas po trumpos ligos mirė šeštadienį Berno ligoninėje.

„Pavyzdinė geroji jėga“

Dabartinis JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) išreiškė didelį apgailestavimą dėl šios žinios ir apibūdino savo pirmtaką kaip „pavyzdinę gerąją jėgą“.

„Tam tikru požiūriu, Kofi Annanas buvo Jungtinės Tautos. Jis pakilo karjeros laiptais ir vedė organizaciją į naują tūkstantmetį su neprilygstamu orumu ir ryžtu“, – apie buvusį JT generalinį sekretorių sakė A. Guterresas.

JT paskelbė iki antradienio visas savo vėliavas nuleisianti iki pusės stiebo.

Tuo tarpu Ganos prezidentas Nana Akufo-Addo (Nana Akufo-Adas) paskelbė savaitės gedulą dėl „vieno iš didžiausių mūsų tautiečių“.

2001-aisiais, kuomet pasaulis vis dar bandė atsigauti po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Jungtinėse Valstijose, K. Annanas, kartu su JT, gavo Nobelio taikos premiją už „savo darbą geriau organizuotam ir taikesniam pasauliui“.

Kitas Nobelio premijos laureatas, į pensiją išėjęs Pietų Afrikos Respublikos (PAR) arkivyskupas Desmondas Tutu (Desmondas Tutu) K. Annaną vadino „puikiu žmogumi, kuris atstovavo mūsų žemyną ir pasaulį su didele malone, sąžiningumu ir išskirtinumu“.

„Diplomatijos roko žvaigždė“

Kumasyje gimęs K. Annanas keturis savo darbo dešimtmečius paskyrė JT ir tapo pirmuoju vadovu, iki aukščiausio posto pakilusio iš organizacijos vidaus.

1993 metais jis tapo JT taikos palaikymo pajėgų vadovu ir šį postą užėmė per du itin tamsius JT istorijos laikotarpius – genocidą Ruandoje bei karą Bosnijoje.

Jo reputacijai smarkų smūgį sudavė 2005-aisiais pradėtas tyrimas prieš K. Annaną ir jo sūnų dėl „naftos už maistą“ schemos. Tyrimas parodė, kad K. Annanas jokių rimtų pažeidimų nepadarė, tačiau buvo nustatyta etinių ir vadybos klaidų, susijusių su jo sūnaus Kojo (Kodžo) ryšiais su viena Šveicarijos įmone, kuri laimėjo ne vieną pelningą sutartį „naftos už maistą“ schemoje.

Nepaisant šio skandalo, K. Annanas generalinio sekretoriaus postą paliko būdamas vienu populiariausių visų laikų JT lyderių, o tarptautinėje arenoje jis buvo laikomas „diplomatijos roko žvaigžde“.

„Įkūnijo JT misiją“

Pastaruoju metu K. Annanas buvo išreiškęs nusivylimą dėl lyderystės trūkumo ir menko ryžto spręsti krizes tarptautinėje arenoje.

„Tiesą pasakius, esame betvarkėje“, – praėjusių metų gruodį naujienų agentūrai AFP sakė jis, perspėdamas, kad „šiandien lyderiai eina neteisinga kryptimi... lyderiai atsitraukia“.

Tačiau nepaisant K. Annano kritikos, buvę ir dabartiniai pasaulio lyderiai išreiškė savo susižavėjimą buvusiu JT vadovu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė K. Annano „išmintį ir drąsą“, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvritino, kad ganietis buvo „išskirtinis vadovas“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) kol kas neišsakė savo komentarų, bet valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) sekmadienį pagyrė K. Annaną už tai, kad šis „praleido gyvenimą skatindamas taiką ir žmogiškąjį orumą“.

Tuo tarpu JAV ambasadorė JT Nikki Haley (Niki Heili) sakė, jog „Annanas be atokvėpio dirbo tam, kad mus suvienytų ir niekada nenustojo kovoti už kiekvieno asmens orumą“.

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) anksčiau sakė, kad K. Annanas „Jungtinių Tautų misiją įkūnijo geriau nei beveik bet kas kitas“, K. Annaną gyrė ir kitas buvęs prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) bei jo žmona, buvusi JAV valstybės sekretorė bei kandidatė į prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton).

„Annanų šeima ir Kofi Annano fondas su didžiuliu liūdesiu praneša, kad buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius ir Nobelio taikos premijos laureatas ramiai mirė šeštadienį, rugpjūčio 18 dieną, po trumpos ligos“, – sakoma fondo pranešime.

„Paskutinėmis dienomis šalia jo buvo žmona Nane (Nanė) ir jų vaikai Ama, Kojo (Kodžas) ir Nina“, – priduriama jame.

K. Annanas buvo Ganos pilietis, gyvenęs Šveicarijoje.

Dabartinis JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) išreiškė didelį apgailestavimą dėl žinios ir apibūdino savo pirmtaką kaip „pavyzdinę gerąją jėgą“.

Ganoje 1938 metais gimęs K. Annanas Jungtinėse Tautose pradėjo dirbti 1962-aisiais.

1997 metais jis buvo išrinktas septintuoju JT generaliniu sekretoriumi ir šias pareigas ėjo dvi kadencijas iki 2006 metų. Per šį laikotarpį K. Annanas išgarsėjo savo tylia charizma, o daugelis apžvalgininkų mano, kad jam pavyko pagerinti institucijos įvaizdį tarptautinėje arenoje.

Jis buvo pirmasis JT generalinis sekretorius, kilęs iš Užsachario Afrikos.

K. Annanas greitai tapo televizijos žiūrovams gerai pažįstamu veikėju, o jo vardas dažnai buvo minimas spaudos antraštėse. Jis taip pat buvo itin laukiamas svečias iškilminguose renginiuose ir Niujorko formaliuose vakarėliuose.

Savo pareiškime A. Guterresas pabrėžė, kad „daugeliu atžvilgių K. Annanas buvo Jungtinės Tautos“.

„Jis pakilo karjeros laiptais ir atvedė organizaciją į naująjį tūkstantmetį su neprilygstamu orumu ir ryžtingumu“, – sakė A. Guterresas.

„Kaip ir daugeliui kitų, man teko garbė vadinti K. Annaną geru draugu ir auklėtoju“, – pridūrė dabartinis JT vadovas.

K. Annanas vadovavo Jungtinėms Tautoms neramiais Irako karo laikais ir vėliau sulaukė kaltinimų korupcija, kilus skandalui dėl JT programos „Nafta už maistą“. Tai buvo viena sunkiausių akimirkų per visą jo kadenciją.

2001 metais K. Annanas ir Jungtinės Tautos buvo apdovanoti Nobelio taikos premija „už jų įnašą į geriau organizuotą ir taikesnį pasaulį“.

„Geriausias žmonijos pavyzdys“

Ašančio regiono sostinėje Kumasyje gimęs K. Annanas buvo „United Africa Company“ – buvusio tarptautinės bendrovės „Unilever“ antrinės įmonės – generalinio direktoriaus sūnus.

Po savo antros JT vadovo kadencijos K. Annanas ėmėsi tarpininko vaidmenų Kenijoje ir Sirijoje.

Be to, jis įsteigė fondą, skirtą karinių konfliktų sprendimui ir prisijungė prie vadinamosios Vyresniųjų grupės – dažnai apie pasaulio problemas pasisakančių politinių veikėjų klubo.

Užuojautą dėl K. Annano mirties pareiškė ir JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al Husseinas (Zeidas Raadas Huseinas).

„Kofi buvo geriausias žmonijos pavyzdys – žmogaus padorumo ir kilnumo įkūnijimas. Pasaulyje, kuriame dabar apstu visiškai kitokių lyderių, mūsų ir pasaulio netektis yra dar skausmingesnė“, – pareiškė jis.

Skelbia savaitės gedulą

Dėl garbaus žmogaus mirtie Ganos prezidentas Nana Akufo-Addo (Nana Akufo-Adas) paskelbė savaitės trukmės gedulą. Prezidentas nurodė pareiškime, kad Gana „labai liūdi“ dėl „meistriško“ diplomato K. Annano mirties Šveicarijoje po trumpos ligos.

„Liepiau, kad jo garbei visoje šalyje ir visose Ganos diplomatinėse atstovybėse (vieną savaitę, pradedant nuo pirmadienio) Ganos valstybinės vėliavos būtų nuleistos iki pusės stiebo“, – nurodė N. Akufo-Addo.

„Savo pareigomis ir elgesiu pasaulinėje arenoje jis suteikė mūsų šaliai didelę šlovę“, – pridūrė Ganos lyderis.

„Jis buvo tvirtai įsitikinęs, kad Gano žmonės gali patys rinktis kryptį į pažangą ir klestėjimą“, – teigė prezidentas.

Prezidentė pareiškė užuojautą

Dėl iškilaus Ganos piliečio, diplomato mirties nuoširdžią užuojautą pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak D. Grybauskaitės, savo gyvenimą K. Annanas paskyrė darbui ginant žmogaus teises ir taiką visame pasaulyje. Tai lėmė jo ilgametę karjerą Jungtinėse Tautose, telkiant bendras tarptautines pastangas apsaugoti žmonių gyvybes daugelyje konfliktų, nelaimių ir skurdo paliestų pasaulio kraštų, teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos pranešime.

Šalies vadovės užuojautos laiške Ganos prezidentui Nana Akufo-Addo pabrėžiama, jog K. Annanas išliks ryškiu pavyzdžiu visiems pasaulio žmonėms, diplomatams ir Jungtinių Tautų pareigūnams, siekiantiems taikos, ginantiems žmogaus teises ir lygybę.

D. Grybauskaitė reiškia nuoširdžią užuojautą ir linki stiprybės K. Ananno šeimai ir artimiesiems, jo gausiems bendražygiams ir pasekėjams bei visiems Ganos žmonėms.

Už vaikų teises kovojanti Malala Yousafzai (Malala Jusafzai), jauniausia visų laikų Nobelio taikos premijos laureatė, antradienį buvo apdovanota JAV Laisvės medaliu ir pažadėjo šią 100 tūkst. dolerių premiją skirti švietimui gimtajame Pakistane.

M.Yousafzai metinę, nepelno institucijos „National Constitution Center“ (NCC) skiriamą premiją laimėjo už „drąsą ir gebėjimą atsitiesti nelaimės akivaizdoje ir už ... galingą balsą dėl tų, iš kurių atimtos jų pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės“.

17-metė M.Yousafzai pasakė kalbą apie savo troškimą, kad 57-iems mln. mokyklos nelankančių vaikų būtų suteikta teisė į švietimą. Ji kalbėjo mažiau nei dvi savaitės po to, kai drauge su vaikų teisių gynėju iš Indijos Kailashu Satyarthi (Kailašu Satjarthiu) laimėjo Nobelio taikos premiją.

„Man garbė gauti šį medalį“, – sakė ji kalboje, kurioje buvo ir pokštų.

„Tai skatina mane tęsti savo kampaniją už švietimą ir kovoti už kiekvieno vaiko teises“, – pridūrė ji ir paskelbė, kad premijos pinigai bus skirti švietimui Pakistane.

Ji paragino šalis visame pasaulyje liautis leidus pinigus ginklams ir vietoje to investuoti į savo vaikų ateitį.

„Švietimas yra geriausias ginklas, kuriuo galime kovoti su skurdu, neišmanymu ir terorizmu. Todėl prašau visų šalių visame pasaulyje: pasakykime „ne“ karams“, – sakė ji.
Ši moksleivė, kuri dabar gyvena Didžiojoje Britanijoje, išgarsėjo savo kampanija Pakistane už mergaičių teisę į švietimą.

2012 metų spalį jai į galvą šovė Talibano kovotojas, daugelis Pakistane ją vertina su įtarumu ir neapykanta.

„Drąsi Malalos kova už lygybę ir laisvę nuo tironijos įrodo, kad ugningas, atsidavęs lyderis, nepriklausomai nuo amžiaus, turi galią įžiebti judėjimą už reformą“, – sakė NCC pirmininkas Jebas Bushas (Džebas Bušas).

Laisvės medalis yra skiriamas žmonėms, kurie stengiasi užtikrinti laisvę žmonėms visame pasaulyje.

Tarp ankstesnių šio apdovanojimo laureatų yra buvę JAV prezidentai George'as Bushas (Džordžas Bušas) ir Billas Clintonas (Bilas Klintonas), Pietų Afrikos Respublikos kovos su apartheidu didvyris Nelsonas Mandela, buvęs Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofi Annanas (Kofis Ananas), buvęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas (Šimonas Peresas) ir muzikantas Bono (Bonas).

Turtingosios valstybės neskubėjo imtis priemonių kovai su Ebolos epidemija, nes ji prasidėjo Afrikoje, ketvirtadienį pareiškė buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas (Kofis Ananas), griežtai sukritikavęs tarptautinį atsaką į šią krizę.

„Esu labai nusivylęs šiuo atsaku... Esu nusivylęs tarptautine bendrija, kad ji neveikė greičiau“, - sakė K.Annanas BBC laidai „Newsnight“.

„Jei krizė būtų smogusi kuriam nors kitam regionui, veikiausiai ji būtų sprendžiama visiškai kitaip. Žiūrint į krizės evoliuciją, tarptautinė bendrija iš tiesų atsibudo tik tada, kai liga pasiekė Ameriką ir Europą“, - sakė jis.

Ganos diplomatas, kuris Jungtinėms Tautoms vadovavo dešimtmetį, iki 2006-ųjų, sakė, jog iš karto turėjo būti aišku, kad tik laiko klausimas, kad virusas iš epidemijos židinio Vakarų Afrikoje išplis į kitas šalis.

Ebolos virusu užsikrėtė viena slaugė Ispanijoje ir dvi slaugės Jungtinėse Valstijose, prižiūrėjusios pacientus, užsikrėtusius juo Afrikoje.

Daugiau kaip du trečdalius Žemės paviršiaus sudaro vanduo, tačiau vos 3 proc. jo yra gėlas. Tai nebūtų problema, jei ne faktas, kad didžioji dalis slypi ledynuose, o tas, kuris lengvai išgaunamas, Žemėje nevienodai pasiskirstęs. Dėl šios priežasties dar 2001 m. buvęs Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Kofi Annanas pabrėžė, kad nuožmi konkurencija dėl gėlo vandens jau netolimoje ateityje gali tapti žiaurių konfliktų ir karų šaltiniu.

JTO duomenimis, pasaulyje daugiau žmonių turi mobilųjį telefoną nei tualetą. 3,5 mln. žmonių kasmet miršta nuo nešvaraus vandens sukeltų ligų. Tai – beveik visas JAV Los Andželo miestas. Švaraus geriamo vandens trūkumas nusineša daugiau gyvybių nei bet koks karas.

Vandens trūksta 2 mlrd. žmonių

Lietuva – pasaulyje viena turtingiausių gėlo vandens išteklių. Čia net tualete nuleidžiame geriamą vandenį. Tai sunkiai įsivaizduojama Afrikos valstybėse, Indijoje ar Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur litras vandens kainuoja daugiau nei litras benzino, o tualetų daug kur tiesiog nėra.

Šią savaitę Stokholme vyksta pasaulinė konferencija, skirta kovai su švaraus geriamo vandens stygiumi, kuris naudojamas ne tik buityje, bet ir pramonėje, žemės ūkyje. Konferencijoje bandoma rasti naujų būdų, kaip kovoti su šia problema. O ji, kaip sako, Stokholmo tarptautinio vandens instituto mokslinis darbuotojas daktaras Hakanas Troppas, yra labai didelė, tačiau vakariečiams ją dažnai sunku suvokti.

„Beveik 2 mlrd. pasaulio žmonių neturi galimybės gauti švaraus geriamo vandens. Tokiose šalyse, kaip Somalis, vos vienas iš keturių gyventojų turi bent patenkinamos kokybės geriamojo vandens. Beveik 3 mlrd. žmonių neturi net elementarių sanitarinių sąlygų, todėl plinta užkrečiamosios ligos, vaikai miršta nuo viduriavimo ir, be abejo, kai kurios šalys tiesiog nesivysto“, – pabrėžia jis.

Profesorius Janas Lundqvistas, nagrinėjantis vandens trūkumo problemas, priduria, kad padėtis tik blogėja: „Mes turime tiek pat vandens, kiek ir prieš 100 ar 1000 metų, nes tai – atsinaujinantis šaltinis. Žinoma, vandens kiekį kai kuriuose regionuose lemia sezoniškumas. Skirtingose pasaulio vietose vandens kiekis skiriasi, bet pasaulyje jo visada yra tiek pat, o žmonių daugėja.“

Pasak J. Lundqvisto, per ateinančius keliasdešimt metų gyventojų bus 2 mlrd. daugiau, taigi nuolat didėja ir konkurencija bei vandens poreikis. „Tuos žmones turėsime išmaitinti ir pagirdyti, pagaminti reikalingų prekių. Vidurio Rytai, Afrika, Kinija, Indija beveik neturi vandens, kai, tarkim, Europoje tokios problemos iš esmės nėra“, – pastebi profesorius.

Moterų ir vaikų darbas – parnešti vandens

Dėl nuolatinio vandens trūkumo šalys tiesiog negali vystytis. 3 mlrd. žmonių turi eiti keliolika ar net keliasdešimt kilometrų kasdien, kad atsineštų gėlo vandens. Tai dažniausiai daro moterys ir vaikai. Mokslininkai apskaičiavo, kad, sudėjus laiką, kurį moterys visame pasaulyje kiekvieną dieną eina iki vienintelio vandens šaltinio, gautume 200 mln. valandų kasdien.

Šį laiką jos galėtų skirti mokslams, darbui ar dalyvavimui socialiniame bei politiniame gyvenime, vaikai galėtų eiti į mokyklą, bet jie žingsniuoja vandens. Be to, daug vaikų miršta nuo nešvaraus vandens sukeltų ligų nesulaukę nė penkerių, todėl valstybės negali normaliai vystytis.

Kai kuriuose regionuose jau kritinę ribą pasiekė gėlo vandens naudojimo bei taršos tendencijos. Pastaraisiais dešimtmečiais staigus žmonių populiacijos, urbanizacijos ir industrializacijos augimas labai paaštrino šią problemą. Be to, pasak J. Lundqvisto, net ir išsivysčiusių šalių pramonė bei žemės ūkis ima nerimauti.

„Kasmet vyksta Pasaulio ekonomikos forumas, kuriame aptariamos svarbiausios pasaulio ekonomikos problemos bei lūkesčiai. Pastarajame dalyviai išryškino problemas, susijusias su vandeniu, jo kiekiu, užterštumu bei įtaka pramonei. Taigi šiuo metu didelė dalis pramonės šakų susiduria su vis augančia vandens trūkumo problema, nes gamybos mastai nuolat auga, todėl auga ir vandens poreikis. O kai kuriuose regionuose jo tiesiog nėra“, – kalba J. Lundqvistas.

Dėl to tarp kai kurių šalių aštrėja konkurencija, kyla aršūs konfliktai, yra žmonių, sakančių, kad dėl to gali kilti ir trečiasis pasaulinis karas. Tačiau, pastebi H. Troppas, kartais bendros problemos ne tik supykdo, bet ir suvienija valstybes: „Pavyzdžiui, Nilo baseine kelis pastaruosius dešimtmečius buvo siūloma, kad Etiopija investuotų į vandens infrastruktūrą, dėl to įtampa tarp Etiopijos ir Egipto buvo didelė. Bet šią vasarą Etiopija, Sudanas ir Egiptas pagaliau susitarė. Buvo atliktos kelios studijos, sukurti rezervuarai, kuriuos naudos visų trys šalys.“

Vanduo – iš asteroidų ir meteoritų

Sprendimo būdų yra daug. Apie vienus dar tik svajojama, kiti jau naudojami, pavyzdžiui, gėlinamas jūros vanduo. Tokia technologija jau naudojama Izraelyje, kai kur Vidurio Rytuose bei JAV: specialia technika vanduo paimamas iš jūros ir iš jo išstumiama druska, mineralai bei gyvi organizmai. Vis dėlto išgėlintas vanduo gali patenkinti tik buitinius žmonijos poreikius, tačiau absoliučiai neaprūpins pramonės ir žemės ūkio, kurie, pasak J. Lundqvisto, ir sunaudoja daugiausia vandens.

„Vis daugiau vandens reikia žemės ūkyje. Vandens kiekis, reikalingas šiam sektoriui, toks didelis, kad neįmanoma naudoti išgėlinto, nes tai per brangu, tam reikėtų per daug energijos, todėl kiltų kitų ekologinių problemų. Reikalingi kitokie sprendimai, pavyzdžiui, nuotekų valymo ir vandens panaudojimo antrą kartą“, – pabrėžia J. Lundqistas.

Žinoma, nereikėtų pamiršti kylančių ekologinių problemų, nes, semiant vandenį iš jūros, žūva daug čia esančių mikroorganizmų, o druska, likusi išvalius vandenį, pilama atgal į jūrą, todėl ji tampa vis sūresnė – prie tokios nėra prisitaikę čia gyvenantys organizmai.

Taip pat bandoma išgauti gėlą vandenį iš ledkalnių, atskylančių tirpstant ledynams, nes jie sudaryti iš paties gryniausio vandens, kuris, ledynams tirpstant, tiesiog įsilieja į jūrą. Todėl norima atskilusius ledkalnius tirpdyti ir naudoti jų vandenį, tačiau kol kas tai per brangu ir neefektyvu.

Fantastiškai skamba planas imti vandenį iš kosmoso, kur jo netrūksta. Tačiau jį įgyvendinti bus galima tik praėjus keliasdešimčiai metų ir ištobulinus technologiją, kaip pargabenti į Žemę asteroidus ir meteoritus, kuriuose yra didžiuliai kiekiai vandens. Bet tai bus negreitai.

O kol kas, kaip sako daktaras H. Troppas, svarbu rūpintis teisine baze ir griežta turimų išteklių kontrole: „Yra keletas būdų, kaip galima spręsti šią bėdą. Mums reikia priimti daug mažų sprendimų, kaip vartoti vandenį, kokios institucijos turėtų reguliuoti vandens suvartojimą bei taršą visame pasaulyje. Tuo pat metu reikia turėti sistemą, kad galėtume gerai reguliuoti turimas jo atsargas.“

Lietuvoje švaraus geriamo vandens turime kelis kartus daugiau, nei galėtume sunaudoti. Tačiau juo negalime pagelbėti trokštančioms šalims. Bet, kaip sako mokslininkai, galima prisidėti prie oro ir vandens taršos mažinimo, nes ji pasklinda po visą Žemės rutulį. Nedaryti nieko kainuoja daugiau, nei imtis net ir labai brangių priemonių.

Vadinamoji Pasaulio vyresniųjų grupė, vadovaujama buvusio JT generalinio sekretoriaus Kofi Annano (Kofio Anano), trečiadienį stojo prieš karinius smūgius Sirijai.

„Nėra karinio sprendimo šiam konfliktui“, – sakoma Pietų Afrikos prezidento Nelsono Mandelos įsteigtos grupės „The Elders“ pareiškime.

„Todėl reikia labai stengtis, kad būtų nutrauktas kraujo liejimas ir atgaivintas politinis procesas, padarysiantis galą konfliktui, Sirijos niokojimui ir brutaliam elgesiui“, – nurodoma pareiškime.

Grupė „The Elders“, kurioje yra buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris (Džimis Karteris), arkivyskupas emeritas Desmondas Tutu ir buvusi Airijos prezidentė Mary Robinson (Merė Robinson), pasmerkė rugpjūčio 21-ąją buvusią cheminę ataką Damasko pakraštyje kaip „nežmonišką ir nusikalstamą“.

„Kaltieji turi už tai atsakyti, ir individualiai, ir kolektyviai“, – pabrėžia grupė, bet kartu ragina pasaulio lyderius palaukti JT cheminės ginkluotės ekspertų tyrimo ataskaitos bei jos „apsvarstymo JT Saugumo Taryboje“ ir tik tada spręsti dėl veiksmų Sirijos atžvilgiu.

„Saugumo Tarybai priklauso moralinė atsakomybė rasti bendrą pagrindą, iškelti Sirijos žmonių gerovę į priekį, priimant sprendimus, kad būtų nutrauktas smurtas ir pasiektas taikus sprendimas, remiantis tik politiniu procesu“, – nurodė grupė „The Elders“.

Nuo 2011 metų, kai prasidėjo konfliktas, Sirijoje žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių daugiau kaip du milijonai pabėgo iš Sirijos.