Estetine pėdų būkle taip pat svarbu rūpintis ne tik artėjant pavasariui, ilgesnį laiką nekreipdami dėmesio į kojų išvaizdą, galime praleisti pirmuosius ligų atsiradimo požymius.

„Paprastai žmonės nėra linkę sureikšminti pėdų skausmo, dažniausiai nemalonius pojūčius siejame su per dideliu fiziniu aktyvumu ir rūpinamės tik estetine pėdų būkle: bandome vengti kulnų odos suragėjimo, nuospaudų. Žiemą dar aktualus ir odos sausėjimas, padidėjęs prakaitavimas bei kartu su juo atsirandantis nemalonus kvapas, odos ar nagų grybelis,“, – pagrindines pėdų problemas vardija „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova.

Pasak jos, estetinės problemos dažniausiai yra lengvai sutvarkomos kremais ar šveitikliais, o štai atsiradęs pėdų skausmas, patinimas ar deginimo jausmas gali pranešti ir apie vidaus organų sutrikimus, tad ignoruoti nemalonių pojūčių nereikėtų.

Atpažinti ligą

Farmacijos specialistė atkreipia dėmesį, kad deginimo pojūtis pėdose ar jų tinimas gali būti stipraus nuovargio pasekmė, bet jei intensyviai nesportavote, pakitusi pėdų išvaizda ar nemalonūs pojūčiai dažniausiai signalizuoja apie kraujotakos sutrikimus.

„Jeigu karštis pėdose pereina į dilgčiojimą, skausmą ar nejautrą pėdų srityje, tai gali pranešti apie venų varikozę. O pėdų tinimui pasireiškiant kartu su skausmu pečių srityje, kvėpavimo sunkumu, ar galvos svaigimu, nedelsiant reiktų kreiptis į gydytojus, nes tai gali reikšti, jog formuojasi pavojingi krešuliai, galintys užkimšti kraujagysles“, – įspėja vaistininkė.

Ji pataria atkreipti dėmesį ir į vartojamus vaistus – tinimas gali būti ir vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo ar diabeto šalutinis poveikis.

Vaistininkė pataria atidžiai stebėti ir kojų nagų būklę. Nors pageltę nagai dažniausiai yra susiję su grybeline infekcija, pakitusi jų spalva, padidėjęs minkštumas ir nuolatinis lūžinėjimas gali pranešti ir apie kepenų, inkstų, plaučių veiklos sutrikimus ar net širdies nepakankamumą.

Asmeninė higiena ir mankšta

Norint išvengti pėdų problemų, pradėti rūpintis kojomis svarbu nuo tinkamos avalynės parinkimo. Ji turėtų būti pritaikyta pagal kojos dydį, formą ir nereikėtų galvoti, kad batai „prasinešios“. Nors kai kurios medžiagos ilgainiui tempiasi, pasak R. Molotkovos, kojas spaudžianti avalynė gali pakenkti audiniams ir kaulams, kyla pėdos deformacijos grėsmė. Ne ką mažiau svarbu – kruopšti higiena.

„Svarbu kiekvieną dieną kojas plauti šiltu vandeniu, o po to kruopščiai nušluostyti, ypač tarpupirščius, nes būtent juose pradeda veistis grybelinės infekcijos. Atsiradusioms nuospaudoms ir suragėjusiai odai šalinti naudokite pemzą arba kremus su pieno rūgštimi ir šlapalu, kurie drėkina ir šveičia odą“, – pažymi „Eurovaistinės“ specialistė ir primena kojų nagus kirpti tiesiai, jų neapvalinti, antraip gresia įaugimai.

Kojų skausmo ir tinimo gydymas priklauso nuo būklės sunkumo. Jeigu kamuoja lengvas kojų tinimas, svarbu gerinti kraujotaką, tam gali padėti paprasti pratimai. Bent tris kartus per dieną skirkite 5 min., kurių metu pajudinkite kojų pirštus, pramankštinkite kulkšnis kilnojant jas į viršų ir apačią. Pagerinti kraujotaką galite ir tada, jei sėdėdami nekryžiuosite kojų, taip pat laiką leisite aktyviai – daugiau vaikščiosite, bėgiosite, važinėsitės dviračiu ar plaukiosite baseine.

Ypač vasarą, kai laukimą apsunkina ne tik fiziologiniai pakitimai, bet ir karštis, saulė bei tvankus oras. Vaistininkė Ilma Plynytė įvardija 3 problemas, kurios šiltuoju metų laiku dažniausiai kankina nėštukes.

Kojų tinimas

Kojų tinimui įtaką daro veninės kraujotakos sutrikimai. Nėštumo metu moters kapiliarai tampa labiau pralaidūs. Dėl šios priežasties daugiau skysčių patenka į audinius ir ten kaupiasi, rašoma pranešime spaudai.

„Veninė kojų kraujotaka lėtėja su kiekvienu nėštumo mėnesiu, nes didėjanti gimda vis labiau spaudžia pilvo srities kraujagysles. Sutrikus kraujotakai, dažniausiai tinimas prasideda nuo pėdų ir kyla aukštyn: patinsta blauzdos ir šlaunys“, – paaiškina vaistininkė.

Kas vakarą apie 15 min. pamirkykite kojas jūros druskos ar mėtų vonelėje bei jas pamasažuokite.

Neštumo metu ji pataria vengti ilgo stovėjimo ir rinktis kuo patogesnę avalynę. „Taip pat siūlyčiau išmėginti specialiai nėščiosioms skirtas kompresines kojines bei kojų voneles. Kas vakarą apie 15 min. pamirkykite kojas jūros druskos ar mėtų vonelėje bei jas pamasažuokite“, – rekomenduoja I. Plynytė.

Saulė ir pigmentinės dėmės

Farmacijos specialistės teigimu, nėščių moterų oda itin jautriai reaguoja į nudegimus ir turi polinkį į naujų pigmentinių dėmių atsiradimą. Pasitaiko atvejų, kada ant moters veido atsiranda balintos kavos spalvos pigmentinės dėmės, kurios dar yra vadinamos nėštumo kauke.

„Tačiau nėščioms moterims saulė pavojinga ne tik dėl šių, su oda susijusių, problemų. Taip pat įdegusioje odoje susidaro biologiškai aktyvių medžiagų, kurios patekusios į kraują gali sukelti nepageidaujamus gimdos susitraukimus“, – aiškina I. Plynytė.

„Eurovaistinės“ atstovė pabrėžia, kad nėščioms moterims derėtų vengti ilgų pasibuvimų saulėje intensyviausiu metu – nuo 12 iki 16 valandos. Taip pat rekomenduojama naudoti kuo stipresnius apsauginius kremus nuo saulės su SPF 50 apsauga.

Vitaminų stoka ir perteklius

Vasarą gausu įvairių vaisių ir daržovių. Dažniausiai jie vartojami mažai apdoroti, todėl juose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jei nėščioji sveikai maitinaisi, vaistininkė nerekomenduoja papildomai vartoti kitų vitaminų. 

„Per didelis vitaminų kiekis gali pakenkti nėštukei. Vitaminų ir mikroelementų stoka geriau nei jų perteklius. Jeigu valgote daug vaisių, daržovių, vitaminai nėra būtini. Tačiau, jei norite įsitinkinti kokių vitaminų organizmui trūksta, pasidarykite kraujo tyrimą, kuris tiksliai parodys, ką reikia vartoti, o ko ne“, – pataria I. Plynytė.

Pasak farmacininkės, vieni iš svarbiausių vitaminų nėštumo metu yra folinė rūgštis ir vitaminas D. Folinė rūgštis palaiko normalią imuninės sistemos veiklą ir užtikrina, kad kraujyje nesumažėtų geležies. Jos gausu kiaušiniuose, piene ir visose žalialapėse daržovėse. Vitaminas D yra svarbus kalcio įsisavinimui, kuris yra itin reikalingas besivystančiam kūdikiui.

Sergančiųjų limfoedema Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje –  daug, tačiau informacijos apie šią ligą vis dar trūksta. Žmonės, besiskundžiantys galūnių tinimu, nežino, kur kreiptis pagalbos, o laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, šią ligą galima kontroliuoti ir užkirsti kelią sunkiausiai stadijai, kuomet gydymo galimybės tampa žymiai sudėtingesnės.

Pirmas simptomas – stiprus tinimas

Kristina kojų tinimu skundėsi jau seniai, tačiau po čiurnos traumos moteris pradėjo jausti stiprų skausmą, čiurna ištino, sukietėjo. Tuomet ji net nenumanė, kad laukia ilgas, pastangų reikalaujantis, gydymas. „Pirmasis požymis buvo stiprus tinimas nuo kelio iki čiurnos, apsilankymo pas gydytoją metu, buvo nustatyta limfoedema ir sąnario uždegimas“, –  pasakojo Kristina. Gydytoja jai paskyrė kompleksines procedūras: manualinį limfos drenažą, fizinę bei kompresinę terapiją. „Geriau pradėjau jaustis po dviejų dienų, visiems žmonėms labai svarbu žinoti, kad pagalba yra ir geriau jaustis tikrai galime, svarbiausia rūpintis savo sveikata“, – įsitikinusi Kristina.

Zitai pirmieji simptomai atsirado praėjus pusei metų po onkologinės operacijos, kuomet buvo pašalinti limfmazgiai pažasties srityje . „Pradėjau jausti tinimą, tempimą, rankos skausmą. Klinikose buvo atliekamas vakuuminis masažas, bet niekas nepadėjo, rezultatai atsirado tik pradėjus limfodrenažinius masažus rankomis, vyniojimus porolonu ir elastiniais bintais, tai buvo ilgas ir kruopštus gydymas“, –  pasakojo moteris. Šiuo metu Zita jau puikiai moka atlikti bintavimą namuose. Pasak jos, informacijos apie šios ligos gydymą labai trūksta, pradėjus tinti rankai ar kojai, ar išsivysčius komplikacijai po operacijų, reikia žinoti, kad yra galimybė pasveikti, nes apie limfoedemą beveik niekas nekalba, kokia tai liga ir kaip ją gydyti, labai mažai kas žino.

Pacientę prižiūrinti gydytoja kineziterapeutė Giedra Bušmanienė sako, kad pirmieji limfoedemos simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį –  tinimas, pilnumo ir sunkumo jausmas, odos tempimas bei spalvos pasikeitimas, sumažėjusi judesių amplitudė sąnariuose, diskomfortas.

Gydymas susideda iš dviejų stadijų. Pirmas – intensyvus gydymas su kineziterapeuto priežiūra ir pagalba. Vėliau pacientas yra išmokomas, ką turi atlikti namuose ir toliau tęsia gydymą pats.

Didesnė rizika – moterims

Lietuvoje limfoedemos gydymo problema ilgą laiką liko nuošalyje, nes limfotakos sutrikimai nėra pavojingi gyvybei ir ne visada sumažina žmogaus darbingumą, todėl pacientai likdavo nuošalyje ir nežinodavo, kur kreiptis pagalbos. Tačiau toks sutrikimas neabejotinai kenkia gyvenimo kokybei, estetiškai nemaloni ir dėl jo išsivystanti komplikacija – žymus galūnių patinimas.

Pasak G. Bušmanienės, didesnė rizika susirgti limfoedema yra moterims. Išskiriama pirminė ir antrinė limfinė edema. Pirminė – įgimtoji, dažniausiai išryškėja 11 – 17 metų mergaitėms, tačiau būna atvejų, kai pirmieji simptomai išryškėja nėštumo metu. Antrinė limfinė edema atsiranda, kai limfinę sistemą pažeidžia patologiniai procesai, pavyzdžiui, operacijos metu pašalinami limfmazgiai (ypač po krūtų, gimdos, prostatos operacijų). Didelę įtaką antrinės limfinės edemos atsiradimui daro ir spindulinė bei radiacinė terapija, odos infekcijos, parazitų sukeltos ligos, nutukimas, traumos, piktybiniai augliai, chroniškas venų nepakankamumas.

Ligos progresavimą galima sustabdyti

Limfoedemos gydymui naudojamas vienintelis šiuo metu egzistuojantis ir gerus rezultatus garantuojantis JAV ir Vokietijos specialistų ištobulintas kompleksinis gydymo metodas. „Metodas puikiai veikia, bet kurioje ligos stadijoje, netgi labai pažengusioje (dramblialigės, trofinės opos ir kitų ligų atveju). Jis naudojamas ir sergant lipoedema (didelės riebalinės sankaupos apatinėje kūno dalyje nuo juosmens iki pėdų), potrauminės ir poopercinės edemos bei chroninio venų nepakankamumo atvejais“, –  pasakojo Darius Grečna.

Įvertinus paciento būklę ir ligos stadiją, parenkamas individualus gydymo planas ir pasiekus maksimalius rezultatus gydymo kurso metu, labai svarbu juos užfiksuoti parenkant tinkamą kompresinę aprangą, kurią pacientas dėvi dieną, o nakčiai dedami specialūs porolonai, kurie bintuojami elastiniais bintais. Tai sumažina limfos grįžimą ir tinimą.

Pacientas su bintais turi būti dvylika – dvidešimt valandų per parą. Likusį laiką naudojamos kompresinės kojinės arba rankovės. Būtina ir nuolatinė odos bei nagų priežiūra, nes infekcija gali būti limfoedemos komplikacija, todėl labai svarbu, kad pacientas mokėtų tinkamai apsaugoti odą nuo bakterijų.

„Tokį gydymą žmogus turi tęsti visą likusį gyvenimą. Tuomet limfoedema gali būti puikiai kontroliuojama ir neprogresuoti. Sunkesniais atvejais, labai svarbi ir rekomenduojama artimųjų pagalba, juos galima įtraukti į gydymo procesą“, –  sakė D. Grečna.

Žmonėms, turintiems limfinės sistemos pažeidimų, rekomenduojama vengti vabzdžių įkandimų, traumų, didelių fizinių krūvių, karščio, keisti  mitybos įpročius ir  gyvenimo būdą. Skrendant lėktuvu dėvėti kompresinę aprangą.