10,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje šiemet užregistruoti 7 888 kvėpavimo takų ligos atvejai, pranešė Valstybinis visuomenės sveikatos institutas.

Praėjusią savaitę sveikatos priežiūros institucijos užregistravo 1 494 naujus ligos atvejus – tai sparčiausias savaitinis augimas šiais metais. Maždaug 183 sergantieji gydomi ligoninėje.

Kaip rodo oficialūs įrašai, toks sergamumo mastas yra didžiausias nuo 1959 metų, kai buvo pradėtas skiepijimas nuo kokliušo.

Čekijoje skiepijimas yra privalomas, tačiau jis nėra visam gyvenimui ir kai kurie žmonės jo atsisako.

Paaugliai yra labiausiai nukentėjusi amžiaus grupė, nes tėvai dažnai ignoruoja rekomenduojamą pakartotiną skiepijimą vaikams sulaukus 10–11 metų, sakė vyriausioji visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnė Pavla Svrcinova.

Šiais metais mirė trys šia liga sirgę žmonės: 62 metų vyras, 84 metų moteris ir naujagimis. Visi jie turėjo ir kitų sveikatos problemų.

Toks didelis sergamumas prieštarauja ankstesnėms sveikatos priežiūros institucijų, praėjusį mėnesį teigusių, kad susirgimų skaičius pasiekė piką, prognozėms.

Šios ligos atvejų daugėja kitose Europos šalyse ir Kinijoje, o pasaulio sveikatos priežiūros institucijos dėl to kaltina COVID-19 pandemiją.

Praėjusį mėnesį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pareiškė, kad kokliušas yra endeminė liga visame pasaulyje, piką pasiekianti kas trejus–penkerius metus.

„Dabartinis padidėjimas gali būti susijęs su mažesne cirkuliacija COVID-19 pandemijos metu ir neoptimaliu skiepijimu tam tikrose grupėse COVID-19 pandemijos metu“, – pridūrė centras.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinų ir imunizacijos skyriaus vadovė Kate O'Brien (Kate Obrajen) praėjusiais metais teigė, kad mažėjantis skiepijimo nuo tokių ligų, kaip kokliušas, tymai ir poliomielitas, mastas „sudaro prielaidas vėl atsirasti kitoms sunkioms ligoms, kurių galima išvengti skiepijant“.

– Kokios yra dabar sugrįžtančios ligos? Kokių pacientų bangą dabar turite klinikose?

– Šiuo metu išgyvename kokliušo sugrįžimą ir tai mus labai neramina. Tai yra infekcinė liga, kurios ilgą laiką nematėme. Na, buvo registruojama pavienių šia liga sergančių vaikų atvejų Lietuvoje, bet kad tiek daug sergančių vaikų prireiktų gydymo stacionare, tikrai nesame matę. Tai kelią nerimą, nes tai buvo tokia infekcinė liga, kurios buvome įpratę nebematyti. 2023 m. duomenys rodo, kad skiepijimo apimtys nedidėja, yra apie 90 proc. Iš tikrųjų tai yra mažas rodiklis, mūsų, medikų, vertinimu. Tai reiškia, kad labai smarkiai didėja imlios visuomenės dalis. 

– Skiepai pas mus neprivalomi, tėvai turi teisę nuspręsti, nori jie savo vaiką apsaugoti nuo tos ligos ar nenori, būna visokių sprendimų, skirtingų požiūrių. Kiti juk pasakytų, kad 90 proc. – labai geri rodikliai.

– Deja, taip nėra. Matome, kad jau keletą metų iš eilės, iš tikrųjų, turbūt nuo 2011–2012 m., palaipsniui vis po vieną kitą procentą šios apimtys mažėjo. Anksčiau mes kalbėdavome apie 95–97, kai kuriomis vakcinomis ir 98 proc. Mūsų siekiamybė, aišku, 100 proc., bet tai pasiekti būtų labai sunku. Taigi kiekvienais metais tas procentas krinta, na, ir tie, kas nepaskiepyti, lieka imlūs ir kiekvienais metais tų imlių vaikų vis daugėja.

– Kokių atvejų turite klinikose? Kokių vaikų, kokių būklių jie yra?

– Jau teko susidurti su įvairaus amžiaus vaikais, bet svarbu pabrėžti tai, kad kūdikiai serga sunkiausiai ir jiems ši infekcija pavojingiausia. Didžioji dalis vaikų, kuriems šiais metais Lietuvoje buvo diagnozuota ši liga, buvo neskiepyti.

Šiuo metu išgyvename kokliušo sugrįžimą ir tai mus labai neramina. Tai yra infekcinė liga, kurios ilgą laiką nematėme.

– Ar turite atvejų, kurie pasibaigė mirtimi?

– Laimei, šiemet tokių atvejų neturime, bet Lietuvoje yra buvę.

– Ar yra liekamųjų reiškinių, kuriuos vaikai, persirgę kokliušu ar tymais, jaustų visą likusį gyvenimą?

– Jei kalbėtume apie pirmų gyvenimo mėnesių kūdikius, tai esminis dalykas – kad jie išvis susidorotų su ta infekcija ir pasveiktų, nes jų mirtingumas yra labai didelis. Jei atsitinka taip, kad susirgo ir, laimei, pasveiko, tuomet tų liekamųjų reiškinių, bent jau gerai žinomų, iš esmės kaip ir nėra. Tačiau pats sirgimas yra labai sunkus. Vaikai kosėja, kosulys yra priepuolinis, jį išprovokuoti gali labai įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, juokas, stresinės situacijos, fizinis krūvis. Jie kosti priepuoliais, kurie baigiasi vėmimu, ir tie priepuoliai gali kartotis vienas paskui kitą. Tad gyvenimo kokybė yra labai prasta ir apsunkina ne tik vaiko, bet ir visos šeimos gyvenimą. Anksčiau kokliušą vadino 100 dienų liga. Įsivaizduokite visą tą procesą, besitęsiantį, pavyzdžiui, 100 dienų. Tai labai vargina, labai sunku. Galiu pasidalyti tokia viena istorija, kurią šiemet teko girdėti. Sirgo suaugęs žmogus, viskas baigėsi tuo, kad jis turėjo pereiti į nuotolinį darbą, nes kosulio priepuoliai buvo tokie dažni ir tokie varginantys, kad dirbti buvo neįmanoma: sėdi žmogus prie kompiuterio, pasidėjęs dubenį, kad priepuolio, kuris gali baigtis vėmimu, metu turėtų po ranka pagalbą sau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kada reikia skiepytis ir kam?

– Pagal skiepijimo kalendorių vaikus skiepijame nuo dviejų mėnesių. Pirmaisiais gyvenimo metais yra trys vakcinos dozės, vėliau revakcinacija. Skiepijame ir 6–7 metų vaikus. Prieš keletą metų įdiegta ir paauglių vakcinacija, nes pastebėta, kad paaugliai serga gana lengvai, bet jie gali užkrėsti savo mažesniuosius brolius, seses ar šiaip platinti infekciją.

– Ar gali sirgti suaugusieji?

– Taip. Ši vakcina neapsaugo visą gyvenimą ir bėgant metams imuninis atsakas nyksta. Todėl yra reikalingos revakcinacijos. Labai svarbu pabrėžti, kad nėščiosios yra jautrioji mūsų populiacijos dalis. Susirgusi mama, susilaukusi naujagimio, gali jį užkrėsti ir tada rizika blogajai ligos išeičiai – didelė. Pasiskiepijusi ji apsaugo ir save, ir savo būsimą kūdikį. 

– Pabaigai, keli sakiniai tiems, kurie galbūt laukiasi ar neseniai susilaukė šeimos pagausėjimo ir svarsto, skiepyti savo vaikus ar ne.

– Tai yra seniai naudojama, gerai žinoma vakcina, tikrai saugi, ir nematau priežasčių, kodėl to nepadaryti. Tai yra paprastas, lengvas, gerai žinomas, saugus, efektyvus būdas apsisaugoti nuo pavojingų infekcinių ligų.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės, praėjusiais metais buvo paskiepyta 85,72 proc. septynmečių vaikų. Ji pabrėžia, kad gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai pasiekiamas  90–95 proc. pasiskiepijusių asmenų skaičius.

„Praėjusiais metais sumažėjo besiskiepijančių asmenų nuo tymų, jų nėra net 86 proc. Esant tik tiek procentų pasiskiepijusių asmenų, tymai yra nevaldomi“, – teigia D. Razmuvienė.

NVSC duomenimis, nuo 2005 m. septynmečių vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtis krito 9,2 proc. Pasak D. Razmuvienės, prognozės rodo, kad sergančių tymais asmenų skaičius per ateinančius metus augs visoje Europoje. Tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 nesergančių aplinkinių.

Pagrindine priežastimi atžalas skiepyti atsisakantys tėvai įvardija baimę dėl šalutinių poveikių. Tačiau, pabrėžia specialistė, kiekvieną nepageidaujamą reakciją gydytojai privalo registruoti.

„Nepageidaujamos reakcijos yra registruojamos. Praėjusiais metais registruota 90 (vaikų ir suaugusiųjų), iš jų tik 7 yra po tymų, raudonukės, epideminio parotito“, – sako D. Razmuvienė.

Specialistė primena, kad suaugusieji taip pat gali būti skiepijami nuo tymų. Ji pabrėžė, kad asmenys, turėję kontaktą su šia liga sergančiais, yra skiepijami nemokamai.

2023 m. sumažėjo skiepijimo nuo 5 ligų apimtys: hepatito B, tymų, raudonukės, epideminio parotito, žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Tačiau 2022 m. sumažėjo skiepijimo nuo 12 užkrečiamų ligų apimtis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos Ingos Ivaškevičienės teigimu, pastaraisiais metais ėmė daugėti kokliušu sergančių vaikų.

„Tai liga, kurią daug metų buvome pamiršę, o dabar teko prisiminti. Skiepijant buvo pavykę pasiekti, kad sergamumas stipriai sumažėjo, o šiais metais vėl ėmė daugėti sergančių. Daugiausia serga kūdikiai ir mažamečiai“, – tikina I. Ivaškevičienė.

Pasak jos, kokliušas pasižymi itin užsitęsusiu kosuliu, kuriam būdingi priepuoliai, jie gali baigtis ir vėmimu.

Ekspertai tikėjosi ir prognozavo, kad iki 2015 metų ši liga išnyks, bet nepavyko.

„Tymų virusas – labai lakus. Mes visi esame imlūs, jeigu esame nesirgę ir neskiepyti. Tai situacija baugina“, – sakė VNSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Tymų neleidžia įveikti nebesiskiepijantys, ypač – vaikai iki septynerių metų.

Rodikliai kasmet Lietuvoje prastėja. Geru vakcinacijos rodikliu laikoma, kai paskiepytųjų skaičius pasiekia 90-95 proc.

„Galutinis rezultatas – nėra pilnų 86 procentų. Tymai tikrai nevaldomi“, – įspėjo D. Razmuvienė.

Pirminiai simptomai panašūs į peršalimo – sloga, kosulys ir nedidelis karščiavimas, vėliau temperatūra kyla, prasideda bėrimas ant veido, po to viso kūno.

Šiemet Lietuvoje registruota jau vienuolika tymų atvejų: trys vaikai, aštuoni suaugę. Pernai per visus metus buvo tik trys atvejai, prasta situacija ir Europoje.

„Virš 7 tūkst. susirgusiųjų Rumunijoje ir aštuonios mirtys. Prognozės tokios, kad tymų atvejų daugės. Ateina vasara, atostogos, o atvejų yra visoje Europoje“, – kalbėjo  D. Razmuvienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Europos ligų centras susirūpinęs, todėl pateikė griežtas rekomendacijas, kad šalys skiepijimą didintų.

„Nuo tymų skiepijami vaikai pagal profilaktinį skiepų kalendorių, sveikatos priežiūros darbuotojai ir sąlytį turėję asmenys“, – vardino sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Šalyse, kur registruojami protrūkiai, nemokamai skiepijami ir suaugusieji.

„Reikia konstatuoti faktą, kad apimtys – prastos. Jos vis blogėja su nedideliais pakilimais“, – teigė Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.

Medikai kalba apie sudėtingiausius atvejus ir kokie pacientai atvyksta pastaruoju metu.

„Visiškai neskiepyti vaikai. Ta tendencija ryškiai matoma skyriuose“, – sakė I. Ivaškevičienė.

Anot I. Ivaškevičienės, ėmė daugėti vaikų, sergančių ir kokliušu. Liga, kuri buvo primiršta. Kokliušas dar vadinamas 100 dienų kosėjimo liga. Būdingi priepuoliai, kurie baigiasi vėmimu. Daugiausia serga kūdikiai ir mažamečiai. Į ligonines patenka vaikai ir dėl vėjaraupių.

„Keliavo vaikai į vadinamus vėjaraupių vakarėlius. Kai vienas suserga ir tada atveda kitus, kurie nėra sirgę. Tai tie vakarėlių dalyviai dažnai pabaigia mūsų infekcinių ligų skyriuje“, – pasakojo Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.

„Šlapinimosi metu skauda, nes išberta ne tik oda, bet ir gleivinės. Valgyti sunku, nes burna išberta“, – kalbėjo Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Jurga Dūdienė.

Ir medikai, ir visuomenė turi imtis sąmokslo teorijų naikinimo.

Būna tėvai teisinasi, kad apie vėjaraupių skiepus nežinojo, o kiti bijo šalutinių reakcijų.

„Nuo meningokokinės infekcijos irgi pasireiškia audringa reakcija. Tai – normalus organizmo atsakas, kuriam galima pasiruošti“, – teigė J. Dūdienė.

Dabar privalomų skiepų nėra, dėl to žmonės, vadinamieji natūralistai, renkasi laisvai. Yra tik profilaktinis kalendorius, rekomendaciniai skiepai nuo keturiolikos infekcijų.

„Ir medikai, ir visuomenė turi imtis sąmokslo teorijų naikinimo. Kviečiu tikrai“, – ragino J. Dūdienė.

Nuo šio rugsėjo 50-55-erių metų žmonės nemokamai bus skiepijami nuo erkinio encefalito.

Nuo kito sezono nuo gripo nemokamai pasiskiepyti galės ir vaikai nuo dviejų iki septynerių metų.

„Pasitikime medicina ir norime visko geriausio mūsų vaikams. Vėliau, po dvejų metukų, pradės lankyti darželį, norime apsaugoti ir kitus vaikučius“, – LNK teigė sutikta mama.

Kiti sutikti tėveliai taip pat planuoja skiepyti vaikus, kai tik ateis laikas. 

„Skiepijome nuo kokliušo, difterijos, nusprendėme dėl to, kad vaikas būtų paskiepytas visais skiepais ir sumažintume susirgimo riziką. O susirgus, kad būtų mažesni padariniai“, – sako viena iš mamų.

Vis dėlto kai kurie tėvai dėl skiepų dar dvejoja: „Priklauso nuo sveikatos, nes jei bus kažkokių problemų, tai aišku, kad ne“, „Rekomenduojamų ne, dėl papildomų, kaip nuo erkinio encefalito, dar galvosime.“

Nors kalbinti tėvai daugumai vaikų skiepų pritaria, skiepų kabinetas – tuščias. Skiepijamų vaikų mažėja. Specialistams ypač nerimą kelia skiepų nuo tymų mastas. Kas ši liga būtų suvaldyta, turi būti paskiepyta mažiausiai 95 proc. vaikų. 2019 m. Lietuvoje nuo šios ligos buvo paskiepyta 93 proc. septynmečių, pernai – vos 88 proc. Panašiai krito ir dvimečių vakcinavimas nuo tymų.

„Dvejų metų amžiaus grupėje liko 3 tūkst. nuo tymų nepaskiepytų vaikų. Jeigu paimsime kiekvieną iš trylikos atvejų infekcijų, kiekvienoje amžiaus grupėje bus 1 tūkst. ir daugiau neskiepytų vaikų. Rizika, kad gali įsisukti kokliušas ar kito viruso sukėlėjas, labai didžiulė“, – teigia gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Specialistai baiminasi, kad nepasikartotų prieš trejus metus kilęs tymų protrūkis.

„2019 m. buvo protrūkis, sirgo daugiau nei 800 asmenų, ir skaitėsi, kad tai labai didelis skaičius. Sirgo vidutinio amžiaus žmonės, darbingo amžiaus – nuo 30  metų. Vadinasi, kažkada jie liko neskiepyti, nesirgę, ir štai rezultatas“, – situaciją komentuoja epidemiologė D.Razmuvienė

Medikų baimę dėl tymų protrūkio didina karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdis. Ten protrūkis buvo dar didesnis.

„2018 m. Ukrainoje buvo fiksuota daugiau nei 53 tūkst. sergamumo tymais atvejų, 2019 m. – 57 tūkst. atvejų, o skiepijimo mastas, pvz., praeitais metais, buvo 88,1 proc.“, – statistika pasidalijo Šeškinės poliklinikos infekcijų kontrolės specialistė Jolanta Kuklytė.

„Į klases ir į priešmokyklinio ugdymo įstaigas ateina daug atvykusių iš Ukrainos vaikų yra ir mūsų vaikų neskiepytų, todėl tikrai reikėtų pasižiūrėti ir vaikus paskiepyti“, – teigia epidemiologė D.Razmuvienė

Anot specialistų, klaidinga manyti, kad tymai nekalta vaikiška liga, kai odą išberia raudonais taškeliais. Tai greitai plintanti, pavojingų padarinių sukelti galinti liga.

„Apie 30 proc. persirgusiųjų patiria tam tikrų komplikacijų, vienas iš keturių susirgusiųjų atsiduria ligoninėje, jiems reikalinga hospitalizacija, vienas iš 1 tūkst. pacientų miršta“, – statistinius duomenis pateikia J.Kuklytė.

Ypač pavojingas tymų viruso sukeltas plaučių uždegimas.

„Gydymo nėra, o plaučiams reikia kvėpuoti ir atlikti savo funkciją. Jeigu jie pažeisti būtent viruso, jis sukelia sudėtingų komplikacijų“, – sako D.Razmuvienė.

Vienu dūriu skiepijama ne tik nuo tymų, bet ir nuo raudonukės ir epideminio parotito, žmonių vadinamo kiaulyte. Tai taip pat rimtų komplikacijų galinčios sukelti ligos. Raudonukė besilaukiančioms moterims gali sukelti vaiko apsigimimų, o kiaulytė – vyrų nevaisingumą.

Skaičius vaikų, kurie negavo nė vienos vakcinos dozės nuo tokių ligų kaip difterija, stabligė ar kokliušas, 2020 metais išaugo 3,5 mln. iki daugiau kaip 17 mln., ketvirtadienį Ženevoje pranešė JT organizacijos. Be to, padaugėjo atvejų, kai buvo praleista būtina antra vakcinos dozė.

Lėšos ir personalas tokiems įprastiems skiepams daug kur buvo nukreiptos kovai su pandemija, pareiškė JT Vaikų fondas (UNICEF) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Be to, tėvai susidūrė su uždarytomis sveikatos įstaigomis. Kai kurie vengė skiepyti savo vaikus baimindamiesi, kad jie gali užsikrėsti koronavirusu. Dar viena priežastis, organizacijų duomenimis, buvo judėjimo ribojimai.

Ypač smarkiai įprastos vakcinacijos rodikliai traukėsi Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, taip pat Pietryčių Azijoje ir Indijos subkontinente. Mažėjantys skaičiai stebėti ir Lotynų Amerikoje. Tiesa, čia neigiamos tendencijos fiksuotos dar prieš pandemiją. Europoje, Afrikoje ir Rytų Azijoje padėtis liko santykinai stabili.

Didėjant neapsaugotų vaikų skaičiui, didėja ir tokių ligų, kaip tymai ar poliomielitas, protrūkių rizika. Todėl esą būtina atlikti pradelstus skiepijimus.

Jo duomenimis, vaikai nebuvo paskiepyti.

Vienas kokliušo protrūkis kilo Vilniaus mieste, du – Trakų rajone. Visi jie nutiko šeimose – vienas nuo kito užsikrėtė vaikai.

Vilniaus mieste kokliušu susirgo trys vienos šeimos vaikai: šešerių, aštuonerių ir dešimties metų. Dėl tėvų atsisakymo vaikai nebuvo skiepyti kombinuota kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo vakcina.

Trakų rajone kokliušu susirgo dviejų skirtingų šeimų vaikai – nuo dvejų iki 11 metų, jie taip pat neskiepyti kombinuota vakcina.

Visi vaikai lanko vaikų ugdymo įstaigas, šios informuotos apie užkrečiamosios ligos protrūkius, pateiktos rekomendacijos, teigia NVSC.

Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo sukėlėjų – ligoniui kalbant, čiaudint, ypač kosint.

Iš pradžių kokliušas nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, prasideda kosulys. Liga vystosi laipsniškai stiprėjant simptomams. Ilgainiui kosulys tampa priepuoliniu, o tai ypač pavojinga kūdikiams ir naujagimiams, kurių iš motinos gautas imunitetas jau gali būti nusilpęs, o vakcinos jie dar nėra gavę.

Dėl stipraus priepuolinio kosulio kyla kvėpavimo sutrikimo rizika. Ypač sunkiais atvejais liga gali komplikuotis. Lietuvoje pasitaikė neskiepytų kūdikių mirties nuo kokliušo atvejų.

Anot NVSC pranešimo, efektyviausia kokliušo profilaktikos priemonė yra skiepai. Pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, pirmąsias tris vakcinos dozes vaikas gauna 2–6 gyvenimo mėnesiais, kitą – pusantrų metų, penktąją – prieš pradėdamas lankyti mokyklą (šešerių–septynerių metų).

Vakcina apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip dešimt metų, todėl 16 metų vaikai gauna dar vieną vakcinos dozę.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nuo kokliušo paskiepijama vis mažiau kūdikių ir vaikų, pavyzdžiui, Vilniaus mieste 2009 metais paskiepyti 97,4 proc. vienų metų sulaukusių vaikų, 2018 metais – 93,8 procento.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo kokliušo paskiepyta visuomenės dalis turi sudaryti mažiausiai 95 procento.

Pagal amžiaus grupes daugiausia kokliušo susirgimo atvejų šiemet užregistruota tarp vyresnių nei 30 m. asmenų (38,5 proc., penki atvejai); mažiau atvejų registruota tarp sergančiųjų iki keturių metų ir 10–14 metų vaikų grupėse – atitinkamai po 30,8 proc. (po keturis atvejus). Daugiau nei pusė (53,8 proc.) sirgusiųjų buvo neskiepyti nuo kokliušo infekcijos.

ULAC medikai primena, kad kūdikiai iki šešių mėnesių priskiriami didžiausiai rizikos grupei. Jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnes ir sunkesnes komplikacijas. Dažniausiai kūdikiai kokliušo infekcija užsikrečia nuo suaugusiųjų.

Kokliušas – tai ūminė bakterinė liga, kuriai būdingas priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys. Liga dažniausiai prasideda lengvais peršalimo reiškiniais, kosuliu, be žymesnio karščiavimo ar intoksikacijos. Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa priepuoliniu. Ligai vystantis kosulio priepuoliai dažnėja, tampa ilgesni ir sunkesni.

Kokliušas suaugusiesiems dažniausiai nediagnozuojamas, o atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, nors atliktų tyrimų duomenimis, nustatyta, kad tarp ilgiau nei 14 d. kosinčių suaugusiųjų iki penktadalio yra sergančiųjų kokliušu.

Tiek persirgus, tiek pasiskiepijus nuo kokliušo infekcijos nesusidaro patvarus ilgalaikis imunitetas, o tai reiškia, kad laikui bėgant imunitetas silpsta. Atsižvelgiant į tai, 15–16 metų paaugliai nuo 2015 m. buvo pradėti skiepyti palaikomąją kokliušo vakcinos doze (kartu su difterijos, stabligės komponentus turinčia vakcina).

Pakartotinė vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiems, teigiama ULAC pranešime. Ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo šios infekcijos planuojantiems tapti tėvais ar jau susilaukusiems kūdikio tėvams, globėjams ir seneliams, kadangi didžioji dauguma kūdikių ir mažų vaikų kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atstovai teigia, kad mokykloje saugiausiai jaučiasi paskiepyti vaikai.

Dėmesys pirmokėliams

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 6–7 metų amžiuje rekomenduojama pasiskiepyti keturvalente vakcina nuo difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito (DTaP/IPV), trivalente vakcina nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR).

Kaip rašoma pranešime, tymų protrūkis akivaizdžiai parodė, kaip svarbu, kad kuo daugiau vaikų būtų laiku paskiepyta, tada ligos tiesiog negalėtų išplisti.

7 metų vaikams reikėtų nepamiršti atlikti ir tuberkulino mėginį, tai yra patikrinti vaiko sveikatą dėl tuberkuliozės. Atkreipiamas dėmesys, kad siekiant kuo geriau apsaugoti vaikus nuo šių ligų, rekomenduojama skiepus ir tyrimą atlikti tą pačią dieną. Taip sutaupytume tėvelių laiko.

Apsauga mergaitėms

11 metų mergaitėms rekomenduojama pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Skiepijimą sudaro dvi vakcinos dozės su 6 mėnesių pertrauka. Skiepijimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis, todėl mokėti nereikia.

Nepamiršti ir paaugliai

15–16 m. paaugliams rekomenduojama tik viena vakcina apsauganti nuo difterijos, stabligės ir kokliušo (Tdap). Kadangi per dešimtį metų vaikų imunitetas šioms ligoms jau bus išblėsęs, todėl būtina sustiprinančioji vakcinos dozė, rašoma pranešime.

Pastebėjus, kad vaikui neįskiepyta kokia nors vakcina, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje numatytą grafiką, šeimos gydytojas turi sudaryti individualų skiepijimų planą ir pasirūpinti, kad vaikai kuo greičiau „pasivytų“ kalendorių.

Bendras susirgimų skaičius nedidėja: pernai per tą patį laikotarpį taip pat buvo registruota 17 ligos atvejų. Tačiau ULAC atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė susirgusiųjų buvo neskiepyti.

Centro duomenimis, aštuoni susirgimo šia liga atvejai šiemet registruoti iki ketverių metų vaikų amžiaus grupėje, dar penki atvejai nustatyti 5-9 metų vaikams, po du susirgimus - 10-14 metų ir vyresnių nei 30 metų asmenų grupėse.

„Nors nuo kokliušo yra skiepai, tačiau tarp susirgusiųjų daugiau kaip kas antras (58,8 proc.) buvo neskiepyti nuo šios infekcijos, o 23,5 proc. atvejų imunizacijos (pasiskiepijimo – BNS) būklė buvo nežinoma“, – teigia ULAC.

Dėl kokliušo infekcijos 7 asmenys buvo hospitalizuoti, iš jų trys kūdikiai. Šeši į ligonines paguldyti asmenys buvo neskiepyti.

Kokliušas yra ūminė bakterinė užkrečiamoji liga, kuriai būdingas priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys. Liga dažniausiai prasideda lengvais peršalimo reiškiniais, kosuliu, be žymesnio karščiavimo ar intoksikacijos. Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa priepuoliniu. Ligai vystantis, kosulio priepuoliai dažnėja, tampa ilgesni ir sunkesni.

Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams. Jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnes ir sunkesnes komplikacijas. Dažniausiai kūdikiai kokliušo infekcija užsikrečia nuo suaugusiųjų.

Patvarus ilgalaikis imunitetas nuo kokliušo nesusidaro nei juo persirgus, nei pasisikepijus. ULAC rekomenduoja atnaujinti skiepus paaugliams, taip pat suaugusiems. Nemokamai palaikomaja kokliušo vakcinos doze skiepijami 15-16 metų vaikai ir asmenys nuo 26 metų.