„Prieš dvidešimt metų Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą tapo istoriniu ir lemiamu žingsniu šaliai siekiant užsitikrinti saugumą ir integruotis į Europos bendruomenę. Įvykdžiusi visas reikiamas sąlygas ir atitikdama aljanso narystės kriterijus 2004 metų kovo 29 dieną Lietuva oficialiai tapo NATO nare“, – teigiama pranešime.

28,3 gramo svorio sidabro moneta išleidžiama 2 tūkst. vienetų tiražu. Monetos dizainą sukūrė dailininkas Antanas Pocevičius, jos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje.

Monetos kaina – 87 eurai (su PVM).

Monetos averso ir reverso centre – trispalvė, simbolizuojanti Lietuvos valstybės savarankiškumą, aplink vėliavą averse – Lietuvos valstybės herbo simbolis Vytis, užrašas „LIETUVA“, monetos fone – fragmentuoti NATO ir ES simboliai, pavaizduoti skirtingais matinimo lygiais.

Aplink vėliavą reverse – NATO ir ES simboliai, greta – Lietuvos įstojimo į NATO ir ES datos: 2004 m. kovo 29 diena ir 2004 metų gegužės 1 diena. Monetos fone – mikrotekstu užrašytas 5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis bei ES himno – Liudviko van Beethoveno Devintosios simfonijos „Odė džiaugsmui“ muzikinės natos.

Monetą bus galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune, o nuo trečiadienio pradedama išankstinė prekyba banko elektroninėje parduotuvėje.

Monetos averse pavaizduoti choro „Ąžuoliukas“ dainininkai, reverse – H. Perelšteinas. Ją kūrė dailininkas Egidijus Rapolis.

Kolekcinė moneta bus išleista 3 tūkst. tiražu, jos kaina – 60 eurų.

Nuo spalio 12 dienos moneta bus išleista į apyvartą, tuomet ją bus galima nusipirkti ir LB kasose Vilniuje ir Kaune, pranešė LB.

„Edukacinės komisijos įsteigimas liudijo Apšvietos epochos idėjų perėmimą Abiejų Tautų Respublikoje“, – pranešime teigė kolekcinės monetos aprašymą parengusi istorikė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.

Edukacinės komisijos įsteigimas liudijo Apšvietos epochos idėjų perėmimą Abiejų Tautų Respublikoje.

Edukacinės komisijos tema simboliais atskleista ir kolekcinėje monetoje, kurią sukūrė dailininkas Giedrius Paulauskis.

Monetos averse pavaizduotas  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas Vytis ir reformuotos LDK Vyriausiosios mokyklos – Vilniaus universiteto pastatų ansamblis. Reverse – ATR Edukacinės komisijos antspaudo atvaizdas, žemiau – atversta simbolinė knyga.  Monetos briaunoje užrašas „1773“, skirtukas – laurų šakelė.

Lietuvos banko nuotr. 

Monetos tiražas – 3 tūkst., vienetų, ją nukaldino Lietuvos monetų kalykla, o jos pardavimo kaina – 72 eurai.

Kolekcinė moneta – antrasis bendras projektas su Lenkijos centriniu banku. Lietuvos ir Lenkijos centriniai bankai 2021 metai išleido sidabro monetas, skirtas ATR Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukakčiai.

Didžioji už monetas gautų lėšų dalis bus skirta Ukrainai padėti. Kiekvieno asmens, perkančio monetą, parama nuo Rusijos agresijos besiginančiai šalia sieks 70 eurų, bendra monetos kaina – 96,8 euro. Lėšos bus pervestos į Ukrainos nacionalinio banko atidarytą sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti.

„Lenkiu galvą prieš Ukrainos žmones, kovojančius už savo ir mūsų visų laisvę, už savo vaikų, artimųjų, visos šalies ir netgi visos Europos ateitį“, – monetos pristatymo renginyje Ukrainos ambasadoje antradienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Ukraina nėra viena šiame kare, mes ją palaikome. Ir šiandien pristatoma kolekcinė moneta – ne tik galimybė paaukoti, tačiau ir didvyriškos ukrainiečių kovos už laisvę pagerbimas ir įamžinimas“, – teigė jis.

Pasak Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko Ruslano Stefančuko, tiek iniciatyva išleisti monetą, tiek ir jos dizainas simbolizuoja Ukrainos ir Lietuvos vienybę, taip pat dviejų broliškų tautų vienybę – ir taikiais, ir negandos laikais.

Lenkiu galvą prieš Ukrainos žmones, kovojančius už savo ir mūsų visų laisvę, už savo vaikų, artimųjų, visos šalies ir netgi visos Europos ateitį.

Ukrainos kovai už laisvę skirtos monetos averse – tarsi išsiuvinėti stilizuoti Lietuvos Respublikos herbo simbolis Vytis ir Ukrainos herbo simbolis Trišakis.

Monetos autorė ukrainietė dailininkė Svitlana Matvieienko meninėje kompozicijoje naudoja ukrainietiškus audinio raštus, kurie tampa aliuzija į drobę, naudojamą visą žmogaus gyvenimo ciklą – nuo gimimo iki mirties.

Monetos reverse – rankos, simboliškai apglėbiančios viską, kas yra valstybė, tauta, kovojanti už tradicijas, istoriją, dabartį ir ateitį. Stilizuotas Ukrainos valstybės kontūras užpildytas audinio etnografinių ornamentų tūrinėmis detalėmis – ukrainiečiai gina savo žemę, savo tėvynę, savo namus, savo artimuosius, savo protėvių kapus, savo istoriją.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Kompozicijoje taip pat yra užrašai lietuvių kalba „UKRAINOS KOVAI UŽ LAISVĘ“ ir ukrainiečių kalba „УКРАЇНА БОРЕТЬСЯ ЗА СВОБОДУ“.

Sidabro monetos briaunoje iškaltas garsaus ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos šūkis – „ВСТАНЕ ПРАВДА! ВСТАНЕ ВОЛЯ! STOS TEISYBĖ! LAISVĖ STOSIS!“.

Kolekcinės monetos išleidžiamos 5 tūkst. vienetų tiražu, jos nukaldintos Lietuvos monetų kalykloje.

Ukrainos kovai už laisvę skirtą sidabro monetą galima įsigyti Lietuvos banko el. parduotuvėje, o nuo trečiadienio – ir Lietuvos banko kasose Vilniuje bei Kaune.

Kitų metų pradžioje centrinis bankas išleis dviejų eurų proginę monetą „Kartu su Ukraina“. Už ją surinktos lėšos taip pat bus skirtos Ukrainai palaikyti.

Kartu tai bus ir apyvartinė moneta, ji kaip mokėjimo priemonė bus naudojama visoje euro zonoje.

Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB), didžioji už monetas gautų lėšų dalis bus skirta padėti Ukrainai.

„Kiekvieno asmens, perkančio monetą, pagalba – 70 eurų, bendra monetos kaina – 96,8 eurų. Lėšos bus pervestos Ukrainos nacionaliniam bankui“, – teigia LB.

Ukrainos kovai už laisvę skirtos monetos averse bus matomi stilizuoti Lietuvos ir Ukrainos herbo simboliai Vytis bei Trišakis.

Pasak pranešimo, monetos autorė ukrainietė dailininkė Svitlana Matvieienko meninėje kompozicijoje naudoja ukrainietiškus audinio raštus. Teigiama, jog jie tampa aliuzija į drobę, naudojamą visą žmogaus gyvenimo ciklą – nuo gimimo iki mirties.

„Monetos reverse – rankos, simboliškai apglėbiančios viską, kas yra valstybė, tauta, kovojanti už tradicijas, istoriją, dabartį ir ateitį. Stilizuotas Ukrainos valstybės kontūras užpildytas audinio etnografinių ornamentų tūrinėmis detalėmis – ukrainiečiai gina savo žemę, savo tėvynę, savo namus, savo artimuosius, savo protėvių kapus, savo istoriją“, – rašoma pranešime.

Ant monetos lietuvių ir ukrainiečių kalbomis matomi užrašai „Ukrainos kovai už laisvę“ bei „Україна бореться за свободу“.

Sidabro monetos briaunoje iškaltas ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos šūkis – „Встане правда! Встане воля! Stos teisybė! Laisvė stosis!“.

Kaip nurodo LB, kolekcinės monetos išleidžiamos 5 tūkst. vienetų tiražu. Monetą nuo trečiadienio bus galima nusipirkti Lietuvos banko el. parduotuvėje.

„Tai yra aukščiausios prabos aukso moneta, sverianti beveik aštuonis gramus arba ketvirtį uncijos“, – pirmadienį KT žurnalistams sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Monetos reverse simbolių kalba perteikiami Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įtvirtinti demokratiniai valstybės kūrimo pamatai, averso centre – stilizuotas Vytis, susidedantis iš daugybės dalelių.

„Taip tarsi pabrėžiama, kad tai, kas buvo, kas vyko prieš 100 metų, tie patys pamatiniai principai yra svarbūs šiandien ir dabar“, – tvirtino G. Šimkus.

KT pirmininkė Danutė Jočienė pabrėžė, kad prieš šimtmetį priimta Konstitucija atskleidė lietuvių tautos nepriklausomybės troškimą, socialinius ir politinius siekius, joje daug dėmesio skirta žmogaus teisėms ir laisvėms, įtvirtinta valstybės demokratinė konstitucinė santvarka.

„Šimtametės Lietuvos konstitucionalizmo tradicijos yra dabartinės 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindas ir jos kūrėjų įkvėpimo šaltinis“, – teigė ji.

Tai yra aukščiausios prabos aukso moneta, sverianti beveik aštuonis gramus arba ketvirtį uncijos.

„1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucijos pirmojo straipsnio nuostata, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika ne tik įrašyta mūsų 1992 metų Konstitucijos pirmajame straipsnyje, bet ir negali būti pakeista taip, kad būtų paneigtos joje įtvirtintos pamatinės konstitucinės vertybės tokios kaip valstybės nepriklausomybė, demokratija antraip būtų paneigta pati Konstitucijos esmė“, – sakė D. Jočienė.

Monetos dailininkas – Egidijus Rapolis, nukaldino Lietuvos monetų kalykla.

50 eurų nominalo aukso monetos išleistos 3 tūkst. tiražu.

Lietuvos banko vadovo teigimu, ši moneta jau sulaukė didelio kolekcininkų susidomėjimo.

Šiemet sukanka 100 metų, kai Steigiamasis Seimas 1922 metų rugpjūčio 1 dieną priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – pirmąją modernią, nuolatinę, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Be to, šiais metais minimas ir Lietuvos piliečių 1992 metų spalio 25 dieną referendume priimtos Konstitucijos 30-metis.

Pasak D. Jočienės, tai yra ilgiausiai galiojanti nepriklausomos Lietuvos valstybės Konstitucija.

G. Šimkaus duomenimis, Lietuvos bankas iš viso yra išleidęs 138 kolekcines lito ar euro monetas, 19 iš jų – aukso.

Eduardo Mieželaičio eiliuotai pasakai „Zuikis Puikis“ skirta 5 eurų nominalo sidabro moneta bus išleista 2 750 vienetų, o 1,50 nominalo vario ir nikelio lydinio moneta – 30 tūkst. vienetų tiražu.

„Zuikis Puikis“ – antroji pasaka, įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos“. Seriją pradėjo 2021 metais išleista moneta, skirta pasakai „Eglė – žalčių karalienė“.

Naujų kolekcinių monetų dailininkė – Eglė Žemaitė, jų įsigyti iš anksto bus galima nuo rugpjūčio 3 dienos Lietuvos banko e. parduotuvėje monetos.lb.lt.

LB valdyba taip pat patvirtino banko 100 metų sukakčiai skirtų kolekcinių monetų – 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro bei 1,50 euro vario ir nikelio lydinio – etalonus.

Aukso moneta bus išleidžiama 3 tūkst., sidabro – 2 750, o vario ir nikelio lydinio – 30 tūkst. vienetų tiražu. Monetas planuojama išleisti šių metų trečiąjį ketvirtį, jų dailininkas – Giedrius Paulauskis.

Tai – šeštoji ir paskutinė „Lietuvos mokslo“ serijos moneta, jos reverse vaizduojamas geometrinis simbolis iš atskirų kubelių, formuojantis bendrą visuomenės statinį. Naujosios monetos averse – abstraktus Vyčio simbolis, suformuotas iš susikertančių ir susipinančių apskritimų linijų fragmentų, taip simbolizuojant socialinių mokslų tarpdiscipliniškumą ir tarpusavio sąsajas.

„Lietuvos mokslui skirtose monetose įamžinome tuos mokslo laimėjimus, kuriais didžiuojamės – jose galima išvysti lazerius, kosmoso palydovus, DNR fragmentus, o kartu ir neolito laikų gintarinį skridinį“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

„2012 metais „Lietuvos mokslo“ monetų seriją pradėjome moneta, skirta medicinos mokslams – kardiochirurgijai, ir vaizdavome joje žmogaus širdį. Simboliška, kad šią seriją užbaigiame moneta, kuria vėl sugrįžtame prie žmonių – būtent jų santykius tyrinėja skirtingos socialinių mokslų disciplinos, pradedant psichologija, baigiant teise, ekonomika ar politikos mokslais“, – pridūrė ji.

Grafinio projekto autorius – Antanas Pocevičius. Skrajutėje, kuri išleidžiama kartu su kolekcine aukso moneta, apžvelgiama Lietuvos socialinių mokslų raida ir laimėjimai. Lankstinuko autorius –  sociologas Arvydas Virgilijus Matulionis.

Moneta išleidžiama 3 tūkstančių vienetų tiražu.

Anksčiau šioje serijoje išleistos monetos buvo skirtos širdies chirurgijai, baltistikai, fizikai, technologijos mokslams, žemės ūkio mokslams.

Leidžiant šią seriją įamžintinos mokslo sritys aptartos su Lietuvos mokslų akademija.

Blokų grandinės technologijos pagrindu sukurtą LBCOIN sudaro šeši skaitmeniniai žetonai ir viena fizinė kolekcinė sidabro moneta. Lietuvos bankas išleis 4 tūkst. LBCOIN monetų – 24 tūkst. skaitmeninių žetonų ir 4 tūkst. fizinių kolekcinių sidabro monetų.

„LBCOIN yra atsakingas išbandymas, technologinis iššūkis, kurį įgyvendiname per skaitmeninę, numizmatinę monetą. Jos esmė, kad žmogus nuo šiandien, užsiregistravęs internetinėje svetainėje lbcoin.lb.lt greitai galės nusipirkti šešis žetonus“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Moneta skiriama 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės Aktui ir dvidešimčiai jį pasirašiusių signatarų. Kiekvienas skaitmeninis žetonas vaizduoja vieną iš dvidešimties signatarų.

Skaitmeniniai žetonai suskirstyti į šešias kategorijas pagal signatarų veiklos sritis (kunigai, prezidentai, diplomatai, pramonininkai, akademikai, savivaldybininkai) – po 4 tūkst. kiekvienos kategorijos vienetų.

Skaitmeninė kolekcinė moneta LBCOIN bus išleista liepos 23-ąją. Siekiant, kad monetų galėtų įsigyti kuo daugiau pirkėjų, per pirmąsias šešias pardavimo dienas vienas pirkėjas galės įsigyti tik vieną LBCOIN monetą, o nuo septintos pardavimo dienos monetų skaičius vienam pirkėjui nebus ribojamas.

Pirkėjas, įsigijęs LBCOIN monetą, gaus šešis atsitiktine tvarka parinktus skaitmeninius žetonus, kuriuos galės išsikeisti į vieną fizinę kolekcinę sidabro monetą, juos galės laikyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje, mainytis su kitais kolekcininkais arba pervesti į NEM viešajame blokų grandinės tinkle esančią skaitmeninių žetonų piniginę.

„Žmonės pirmuosius 24 mėnesius turės surinkti šešis žetonus iš skirtingų veiklos sričių, juos persiusti į Lietuvos banką, kuris šiuos žetonus sunaikins ir paštu išsiųs fizinę monetą. Suprasdami, kad nevisiems gali pasisekti surinkti rinkinį iš šešių skirtingų žetonų, paskutinius šešis mėnesius leisime fizinę monetą išsikeisti už bet kokius šešis žetonus“, – spaudos konferencijoje sakė LBCOIN projekto vadovas Egidijus Paleckis.

Pasak jo, po 30 mėnesių LBCOIN sistema bus išjungta, nebus prieinami nei žetonai, nei fizinės monetos.

LBCOIN monetos kaina sieks 99 eurus. Fizinė LBCOIN kolekcinė moneta – sidabrinė, kredito kortelės dydžio ir formos, jos nominalas – 19,18 euro.

Lietuvos bankas ketina išleisti 24 tūkst. skaitmeninių, blokų grandinės technologija sukurtų kolekcinių žetonų. Kiekvienas žetonas vaizduos vieną iš dvidešimties signatarų, o kolekcininkai galės bandyti surinkti visą dvidešimties žetonų kolekciją.

Žetonai suskirstyti į šešias kategorijas, atsižvelgiant į signatarų veiklos sritis – po 4 tūkst. kiekvienos kategorijos vienetų. Klientas, pirkdamas skaitmeninę kolekcinę monetą, gaus šešis atsitiktine tvarka parinktus skaitmeninius žetonus, tačiau tik surinkęs šešis skirtingų kategorijų žetonus, juos galės išsikeisti į fizinę kolekcinę sidabro monetą. Žetonus bus galima įsigyti ir laikyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje.

Fizinės kolekcinės monetos nominalas bus neįprastas – 19,18 Eur ir skirtas šiai Lietuvai svarbiai datai įamžinti. Sidabro moneta – kredito kortelės dydžio ir formos, joje vaizduojamas Nepriklausomybės aktas ir signatarai.