Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Kaip nurodo ministerija, vaistai su veikliosiomis medžiagomis ivakaftoru, tezakaftoru ir eleksakaftoras su ivakaftoru galės būti skiriami šešerių metų ir vyresniems pacientams, sergantiems cistine fibroze, kuriems nustatytos registruotos indikacijos.

Vaistai bus kompensuojami pacientams, kuriems jų reikia labiausiai ir kurie atitinka nustatytas papildomas skyrimo sąlygas. Anot SAM, jos buvo išgrynintos kartu su sveikatos priežiūros specialistais, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.

Pasak ministerijos, šie kompensuojamieji vaistai pasieks pacientus, kai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete bus numatytos lėšos jiems kompensuoti.

Valstybinės ligonių kasos skaičiavimu, prognozuojamos PSDF biudžeto išlaidos vaistams nuo cistinės fibrozės sudarytų nuo 6 iki 8,4 mln. eurų, jeigu jais pirmuosius kelerius metus būtų gydoma nuo 35 iki 48 pacientų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį žurnalistams sakė besitikintis, kad pirmiesiems pacientams vaistai nuo cistinės fibrozės galėtų būti kompensuojami dar šią Vyriausybės kadenciją.

„Pagal tai, kaip viskas vyksta, aš drįsčiau prognozuoti, kad galbūt dar šiais metais mes galėtume padėti kokiems 30 vaikų“, – anksčiau kalbėjo A. Dulkys.

Jis taip pat pažymėjo, kad vieno mėnesio gydymas vaistais nuo cistinės fibrozės siekia iki 20 tūkst. eurų. Gydant visus Lietuvoje fiksuojamus ligos atvejus, anot ministro, tai per metus kainuotų 10-12 mln. eurų.

Cistinė fibrozė yra genetinė liga, jai būdinga sutrikusi liaukų funkcija. Nuo 2022 metų sausio naujagimiai yra tiriami dėl šios retos ligos.

Šiemet jis sieks 48,36 euro.

„Priemokų krepšelio“ dydis apskaičiuojamas sudėjus tris vidutines metines priemokas už kompensuojamus vaistus su mažiausia priemoka, ji vertinama pagal praėjusių kalendorinių metų duomenis. Tai reiškia, kad kiekvienais metais jis bus skirtingas.

Viršijus šią sumą, valstybė kompensuos paciento priemokas perkant kompensuojamus vaistus su sąlyga, jog jis įsigija vaistus su mažiausia priemoka.

Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, tokia priemone gyventojai skatinami rinktis tuos vaistus, dėl kurių valstybė susiderėjo geriausią kainą, taip atveriant kelią kuo daugiau gyventojų pasinaudoti kompensacijoms vaistams.

„Ypač svarbu, kad sudaromos galimybės taupyti tiems gyventojams, kurie dažniausiai vartoja vaistus ir yra jautrūs kainai, t. y. senjorams, sergantiems lėtinėms ligoms ir kitiems. Mūsų skaičiavimais, bendrai krepšelio naudą pajaus daugiau nei šimtas tūkstančių šalies gyventojų, kas sudaro kas dešimtą kompensuojamus vaistus vartojantį pilietį“, – antradienį išplatintame Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime sakė ministras.

Anot ministerijos, „priemokų krepšelis“ taikomas tik vaistams su mažiausia priemoka, taip skatinant racionalų vaistų vartojimą.

„Mes turime neracionaliai vartojamų vaistų problemą. Apie 30 tonų vaistų per metus Lietuvoje yra tiesiog išmetama, tai tokia priemonė turi skatinti vartoti vaistus racionaliai“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo A. Dulkys.

Jis taip pat pridūrė, kad ši priemonė mažins finansinę naštą daugiausiai kompensuojamų vaistų vartojantiems žmonėms.

„Apskritai Lietuvoje yra virš milijonas žmonių, kurie naudojosi kompensuojamų vaistų sistema, ir jų daugėja, nes mūsų visuomenė senėja“, – tvirtino ministras.

Pasak A. Dulkio, „priemokų krepšelis“ paskatins gamintojus konkuruoti.

„(...) be abejo, gamintojai bus suinteresuoti, kad būtent jų vaistas būtų su mažiausia kompensuojama priemoka ir kad žmonės vartotų būtent jų vaistą“, – teigė ministras.

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas sakė, kad populiariausiems kompensuojamiems vaistams paciento priemoka nesiekia vieno euro.

„Priemokų krepšelio“ priemonėje taip pat numatyta išimtis mažo terapinio indekso (vaistams epilepsijai gydyti, imunosupresantai, skiriami po transplantacijos), biologiniams, vieno tiekėjo grupės vaistams ir medikamentams, dėl kurių skyrimo konkrečiu vaisto pavadinimu pagal jų terapines indikacijas konkrečiam pacientui sprendimą priėmė gydytojų konsiliumas. Šiems vaistams priemonė bus taikoma nepriklausomai nuo to, ar įsigijiamas medikamento variantas su mažiausia priemoka.

Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais, „priemokų krepšelis“ padės sumažinti išlaidas vaistams maždaug 120 tūkst. pacientų. Taip pat tikimasi didesnės gamintojų konkurencijos dėl mažiausios priemokos, o tai sudarytų sąlygas kompensuojamųjų vaistų kainoms mažėti.

Įvedus „priemokų krepšelį“, vaistų kompensavimui bus kasmet papildomai skiriama 8,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

A. Pečkauskas sakė negalintis pasakyti, kiek Lietuvos gyventojų nuo sausio 1 dienos yra pasiekę metinio „priemokų krepšelio“ lubas.

Nuo šių metų pradžios, įsigaliojus Farmacijos įstatymo pataisoms, kompensuojamųjų vaistų kainodara remiasi mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkiu, taip pat nustatytos galimos didžiausios paciento priemokos už vaistus ir medicinos pagalbos priemones.

Nuo liepos taip pat įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Anot viceministro, vaistų kiekis išlieka panašus kaip ir ankstesniais metais.

„Kalbame apie daugiau negu du tūkstančius skirtingų pavadinimų vaistinių preparatų. Skaičius yra tikrai labai panašus“, – nurodė jis.

Patikrinti, kiek išlaidų jau sukaupta „priemokų krepšelyje“, gyventojai galės e. sveikatos asmeninėje paskyroje. „Priemokų krepšelis“ yra kaupiamas nuo šių metų sausio 1 dienos.

SAM skaičiavimais, siūlomos taikyti priemonės padės sutaupyti 18,5 mln. eurų valstybės lėšų. Šiomis lėšomis bus galima kompensuoti naujus vaistus, kurių sveikatos technologijų vertinimas šiuo metu atliekamas ir laukiama sprendimo dėl jų kompensavimo tikslingumo.

„Dabartinis kompensavimo mechanizmas nepakankamai skatina vaistų tiekėjus konkuruoti tarpusavyje, todėl turime gana aukštas vaistų kainas. Pataisomis padidinus konkurenciją, galime tikėtis mažesnių vaistų kainų, o tai reiškia, kad sutaupytos lėšos grįžtų pacientams papildomų, inovatyvių, pridėtinę terapinę vertę turinčių vaistų kompensacijomis“, – pristatydamas pokyčius teigė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

SAM, ieškodama galimybių padėti šalies gyventojams sutaupyti, įsigyjant kompensuojamuosius vaistus, ir siekdama racionalaus PSDF biudžeto naudojimo, pasiūlė įvesti visų, o ne tik vieno tiekėjo, kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkį. Ministerijos skaičiavimu, padidėjusios konkurencijos ir bazinių kainų pokyčių būtų sutaupyta apie 16 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų, o dengiant paciento priemokas tik už kompensuojamuosius vaistus ar MPP, už kuriuos paciento priemoka kainynų grupėse yra mažiausia, – 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Padės taupyti daug vaistų vartojantiems pacientams

Siekiant, kad kuo daugiau gyventojų gautų kompensuojamuosius vaistus, bus skatinama rinktis kompensuojamuosius vaistus su mažiausiomis priemokomis. Šios priemonės finansinį efektą pajus visi gyventojai, o ypač tie, kurie dažniausiai perka kompensuojamuosius vaistus.

Jei pacientas, per kalendorinius metus pirkdamas kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka, priemokoms išleistų didesnę nei trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą – šiuo metu tai sudaro 45 eurus – vėliau tais pačiais metais jam būtų padengtos visų kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka išlaidos. Skaičiuojama, kad toks „krepšelio“ įteisinimas padėtų sutaupyti namų ūkio lėšų bent 120 tūkst. pacientų, kurie dažniausiai vartoja vaistus.

Tokiu pat principu bus remiami ir tie, kam to labiausiai reikia. Tai vyresni nei 75 metų amžiaus pacientai ir mažas pajamas gaunantys asmenys. Jie gali tikėtis visos priemokos dengimo, kai įsigys vaistus su mažiausia priemoka.

Valstybės interesas yra, kad kuo daugiau gyventojų galėtų pasinaudoti vaistų kompensavimo privalumais.

„Valstybės interesas yra, kad kuo daugiau gyventojų galėtų pasinaudoti vaistų kompensavimo privalumais. Tam reikia skatinti racionalų vaistų vartojimą tarp visų pacientų, ir efektyviausiais būdas tai padaryti yra rinkimasis vaistų su mažiausia priemoka“, – teigė A. Pečkauskas.

Keičiant paciento priemokų dengimo tvarką, kartu įvertinti ir poreikiai pacientų, kuriems reikalingi vaistai, kurių dėl jų medicininių savybių negalima keisti kitais. SAM pasiūlė patikslinti Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas ir numatyti, kad Vyriausybė būtų įgaliota nurodyti vaistus, kurie būtų laikomi vaistais su mažiausia priemoka. Tokiais vaistais bus laikomi vieno tiekėjo vaistai, visi biologiniai vaistai (pavyzdžiui, insulinas) ir mažo terapinio indekso vaistai (pavyzdžiui, po transplantacijos skiriami imunosupresantai, vaistai epilepsijai gydyti ir pan.), nepriklausomai nuo šiuos vaistus tiekiančių gamintojų skaičiaus.

Bus lengvinama našta sunkiai sergantiems

Dar vienas reikšmingas pokytis, padėsiantis gyventojams sutaupyti, yra maksimalių pacientų priemokų ribojimas, įsigyjant MPP. Šiuo metu didelės dalies į kainyną patenkančių MPP pacientų priemokos viršija 100 proc., o kai kuriais atvejais – net 300 proc. valstybės kompensuojamos kainos. Tai didelė finansinė našta sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, slaugomiems pacientams ar jų šeimos nariams.

SAM siekia nustatyti, kad maksimalios pacientų priemokos už MPP neviršytų 50 proc. bazinės kainos. Šis pokytis, skatindamas tiekėjų konkurenciją, leistų mažinti MPP kainas ir taupyti namų ūkių išlaidas. Kartu nenukentėtų ir kompensuojamųjų MPP kokybė, nes šiuo metu taip pat yra rengiami MPP esminių savybių aprašymai ir tik šiuos aprašymus atitinkančios priemonės bus įrašomos į Kompensuojamųjų MPP kainyną.

Jei Seimas pritars, pokyčiai įsigalios jau nuo 2023 m. sausio 1-osios.

SAM Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus paruošė ir pateikė po Konstitucinio Teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo nurodoma, kad valstybės kompensuojamųjų vaistų kainodara ir kompensavimo sąlygos turi būti nustatomos įstatymo lygmeniu.

Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2022 m. valstybė vaistams kompensuoti numatė 453 mln. eurų. Planuojama, kad 2023-aisiais ši suma išaugs iki 491 mln. eurų.

Iki šiol vaistai nuo skausmo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis buvo kompensuojami tik vaikams, senjorams ir neįgaliesiems. Tam tikromis ligomis sergantys asmenys, nepriklausantys anksčiau minėtoms grupėms, šių kompensuojamųjų vaistų gauti negalėjo.

Atnaujinus kompensavimo tvarką, vaistai nuo skausmo galės būti kompensuojami platesnei grupei pacientų. Pavyzdžiui, nuo liepos 1 d. kompensaciją vaistams nuo skausmo gydytojas galės skirti pacientams, sergantiems vėžiniais susirgimais, nervų sistemos ligomis, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis. Taip pat, vaistai nuo skausmo bus kompensuojami ir asmenims, patyrusiems traumas, sužalojimus, nudegimus ir kt.

Vaistams nuo skausmo kompensuoti kasmet numatyta skirti daugiau kaip 4,6 mln. eurų iš PSDF.

Todėl Sveikatos apsaugos ministerija siūlo naują kompensuojamų vaistų pardavimo tvarką, kuri, Aurimo Pečkausko teigimu, žmones ska­ti­ns ra­cio­na­liau ir at­sa­kin­giau var­to­ti vais­tus, o ren­kan­tis ma­žiau­sią prie­mo­ką sutau­pyti.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, kad nauja tvarka, jei bus priimta, kiek li­be­ra­li­zuos vais­tų įsigijimą.

„Bus pa­cien­tui lei­džiama rink­tis ne tik kompensuojamų vaistų są­ra­še esan­tį pi­giau­sią vais­tą, bet ir ki­tą vais­tą, gau­nant už tai pi­giau­sių vais­tų ly­gio kom­pen­sa­ci­ją pri­mo­kant tik prie­dą, prie­mo­ką, ko anks­čiau ne­bu­vo“, – Seime šią savaitę teigė A. Matulas parlamentarams svarstant Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pataisas. Siūloma, kad jos įsigaliotų nu 2023 metų. 

A. Pečkausko teigimu, ma­žas pa­ja­mas (iki 267 eurų per mėnesį) gau­nan­tiems ir vyresniems nei 75 me­tų gyventojams siūloma deng­ti ma­žiau­sią prie­mo­ką, o jei vais­tas yra vie­nin­te­lis, – visą prie­mo­ką. Jei pacientas pa­si­rinktų vais­tą su di­des­ne prie­mo­ka, jis ją tu­rėtų sumokėti. 

Kitu pakeitimui, at­si­žvel­giant į Skan­di­na­vi­jos ša­lių ge­rąją pa­tir­tį siekiama įvesti vaistų prie­mo­kų krepšelį: būtų su­ku­ria­mas kiek­vie­no pa­cien­to krepšelis, ku­rio viršutinė ri­ba – trijų vi­du­ti­nių me­ti­nių prie­mo­kų su­ma, dabar – 45 eu­rai.

„Tai reiš­kia, kad pa­cien­tui įsi­gy­jant kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus su ma­žiau­sia prie­mo­ka skaičiuojama, kiek lė­šų per me­tus jis tam iš­lei­džia, ir nuo mo­men­to, kai vir­ši­ja­ma 45 eu­rų ri­ba, įsi­jun­gia vals­ty­bės vi­sų ki­tų kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų su ma­žiau­sia prie­mo­ka iš­lai­dų den­gi­mas, ku­rias tu­rė­tų pri­si­mo­kė­ti pats pa­cien­tas iki ka­len­do­ri­nių me­tų pa­bai­gos“, – Seime pasakojo viceministras.

Jo teigimu, prie­mo­kų krep­še­lis būtų ak­tu­a­lus tiems pa­cien­tams, ku­rie pa­si­ta­rę su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku nu­spren­džia, kad ma­žiau­sią prie­mo­ką tu­rin­tis vais­tas jiems yra pri­im­ti­nas. Pasak A. Pečkausko, ši prie­mo­nė dau­giau kaip 120 tūkst. žmonių leistų su­tau­py­ti.

Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų priemokoms žmonės per metus išleidžia apie 15 eurų. 

Ma­to­me ne­pro­por­cin­gai au­gan­čias vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­das, ski­ria­mas deng­ti žmogaus prie­mo­koms už bran­gius ir bran­giau­sius vais­tus jų gru­pė­se.

Be to, ketinama nustatyti mak­si­ma­lias prie­mo­kas už kom­pen­suo­ja­mas me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nes – jų riba ne­vir­šy­tų 50 proc. ba­zi­nės kai­nos. Dabar priemokų lubos galioja tik vaistams ir sudaro 20 proc. bazinės kainos.

A. Pečkausko teigimu, valstybė dabar kom­pen­suo­ja­mie­siems vais­tams skiria daug lėšų. 

„Ma­to­me ne­pro­por­cin­gai au­gan­čias vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­das, ski­ria­mas deng­ti žmogaus prie­mo­koms už bran­gius ir bran­giau­sius vais­tus jų gru­pė­se. Ste­bi­me ten­den­ci­jas, kad pa­cien­tai, vais­tus gau­nan­tys vi­siš­kai ne­mo­ka­mai, pa­pras­tai lin­kę rink­tis bran­ges­nius ar net brangiausius vais­tus to­se pa­čio­se jų gru­pė­se, taip ska­ti­na­mas ne­ra­cio­na­lus vais­tų var­to­ji­mas“, – Seime sakė viceministras. 

„Lietuvoje ski­ria­ma nuo ben­dros svei­ka­tos prie­žiū­rai ski­ria­mos su­mos iš­lai­dų da­lis yra vie­na di­džiau­sių Eu­ro­po­je ir tarp EBPO ša­lių, kai tuo tar­pu nau­jų vais­tų pri­ei­na­mu­mas yra vie­nas pras­čiau­sių“, – pridūrė jis.

Anot A. Pečkausko, tai pa­tvir­ti­na kas­met vis di­dė­jan­tis ir nai­kin­ti­nų vais­tų kie­kis. Pasak jo, pernai iš gy­ven­to­jų su­rink­ta apie 30 to­nų vais­tų: „Tai yra še­ši sunk­ve­ži­miai įsi­gy­tų, tačiau ne­su­var­to­tų vais­tų“.

Pasak jo, vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai renkasi brangiausius kompensuojamus vaistus.

„Šios am­žiaus gru­pės pa­cien­tai ju­da link tik­rai nera­cio­na­liau­sio vais­tų var­to­ji­mo, tai yra apie 60 proc. at­ve­jų ren­ka­si bran­ges­nį ar­ba bran­giau­sią vais­ti­nį pre­pa­ra­tą iš esan­čių gru­pė­je. Mū­sų siūlymas yra kom­pen­suo­ti tik vais­to su ma­žiau­sia prie­mo­ka prie­mo­kas“, – Seime tvirtino viceministras.

Pasak jo, dabar Lie­tu­vo­je be­veik 1,2 mln. pa­cien­tų var­to­ja kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus.

Kompensuojamųjų vaistų kainodaros ir kompensavimo pakeitimus numatantis įstatymo projekto pateikimas įtrauktas į antradienio vakarinio Seimo posėdžio darbotvarkę. Darbotvarkėje numatyta, kad parlamentarams jį pristatys Sveikatos apsaugos ministras  Arūnas Dulkys.

Prognozuoja, kad mažės vaistų

Asociacijų vertinimu, nauja įstatymo redakcija nespręs įsisenėjusių problemų ir gali dar labiau siaurinti kompensuojamųjų vaistų pasirinkimą Lietuvoje.

„Suprantame, kad šį įstatymo projektą skubama priimti, siekiant iki 2023 m. sausio 2 d. įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, tačiau būtina įvertinti, kad šie pakeitimai nustatys vaistų gamintojams tokį reguliavimą, kurio pasekmes pajaus pacientai. Dėl to tikimės, kad svarstant projektą Seimo Sveikatos reikalų komitete, bus įsigilinta į gamintojų argumentus ir suformuluoti iš esmės pacientams vaistų prieinamumą sprendžiantys pakeitimai“, – sako VGA vadovė Rasa Bričkienė.

Anot jos, pagal numatomą reguliavimą, didžioji dalis vaistų negalės patekti į kainyną dėl vis dar griežtų reikalavimų ir neprognozuojamų ekonominių rodiklių tokių kaip kylanti infliacija, augančios žaliavų bei energijos kainos.

„Pacientų priemokų reguliavimas turi būti toks, kad pats pacientas nuspręstų, kiek yra pasiruošęs primokėti už valstybės kompensuojamą vaistą. Tai reikštų, kad valstybė kompensuoja į kompensavimo sąrašus įtrauktą vaistą, o pacientas prisimoka jam tenkančią dalį. Sudarius šias galimybes, būtų amortizuojamos pačios Sveikatos apsaugos ministerijos numatyta rizika, kad dalis vaistinių preparatų gali nepatekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, dėl ko kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas Lietuvoje mažėtų“, – sako R. Bričkienė.

Neigiami signalai dėl konkurencijos

LVIA vadovo Donato Parulio teigimu, nors Lietuvos vaistų politikoje pabrėžiamas įsipareigojimas gerinti kompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams, tačiau siūlomi pakeitimai numatomos naudos neatneš.

„Priešingai, dabar numatytos nevienodos konkurencinės sąlygos naujiems medikamentams ir tiems, kurie jau įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Reikalavimai yra neproporcingi bei pertekliniai – tai ir referavimas į penkių valstybių žemiausių kainų vidurkį, ir reikalavimas pasiūlyti žemesnę kainą. Be to, įstatymo projektas yra parengtas, neatlikus teisinio poveikio konkurencijai vertinimo“, – sako D. Parulis.

Kelios valstybės institucijos, tarp jų Teisingumo ministerija ir Konkurencijos taryba, vertindamos vaistų kainų reguliavimą ir įšaldymą, anksčiau ne kartą nurodė tokio reguliavimo neteisėtumą̨. Anot jų, tai ne tik prieštarauja konkurencijos logikai, bet ir siekiui didinti vaistų̨ prieinamumą.

Nauja Farmacijos įstatymo redakcija rengiama po to, kai praėjusių metų pabaigoje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Pakeitimai turi būti priimti ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d.

– Yra tris pagrindiniai dalykai, kodėl vyksta šie pakeitimai. Pirma – rudenį įvykęs Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kad mes turime pakeisti šiuo metu galiojančios kainodaros reglamentavimą, perkelti iš Vyriausybės nutarimų į įstatymų lygmenį. Antra – matome, kad inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra gana prastas. Tai byloja ir daugybę autoritetingų institucijų, tai mums visada primena industrija, girdime iš pacientų. Norint šią situaciją spręsti, natūralu, kad reikia ieškoti racionalesnių valstybės lėšų panaudojimo galimybių, jog galėtume lėšas skirti naujiems inovatyviems, pridėtinę vertę kuriantiems vaistams, kurių labai laukia onkologiniai pacientai. Trečia – matome, kad pacientai, kurie vartoja daugiausia kompensuojamųjų vaistų, priemokoms išleidžia nemažai pinigų. Norime įvesti priemonių, kurios padėtų racionaliai vartoti medikamentus, padėtų sutaupyti namų ūkiams.

– Kiek sutaupys žmonės, kurie reguliariai eina į vaistines?

– Į šią problemą reikėtų žiūrėti plačiau. Daugiau kaip 50 proc. pacientų, kurie įsigyja kompensuojamųjų vaistų, vaistinėje nesumoka nė euro – įjungtas finansavimo mechanizmas. Mes išskirtinai iš kitų ES šalių kompensuojame 100 proc. bazinės kainos. Nedidelė dalis – vidutiniškai pacientui per metus sudaro tik 15 eurų. Yra kitos dalys – receptiniai vaistai, kurie nekompensuojami, nereceptiniai vaistai ir maisto papildomai, kurie ir sudaro dalį sumos, kuri atsispindi čekyje.

– Kalbant konkrečiai apie kompensuojamuosius vaistus, ar tai padės sutaupyti?

– Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų priemokoms nustatytos priemokų lubos. Vadinasi, priemoka už kompensuojamąjį vaistą negali viršyti 20 proc. bazinės kainos, t.y. ne daugiau 4,71 euro. Matome, kad iš dešimt populiariausių vaistų, kurie sudaro 20 proc. nuo visų kompensuojamųjų vaistų, aštuonių pozicijų priemokos neviršija euro. Tačiau mes orientuojamės į pacientus, kuriems reikia vartoti daug vaistų ir kompensuojamųjų vaistų priemokos viršija 45 eurų ribą. Mes skaičiuojame, kad tai galėtų būti trys vidutinės normų priemokos per metus, ši tvarka turėtų padėti daugiausia sergantiems pacientams, kurie neretai ir sunkiau gyvena. Skaičiuojame, kad tai galėtų būtų apie 120 tūkst. pacientų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek vaistų bus išbraukta iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo?

– Šiuo metu yra 600 grupių medikamentų, kurie patenka į kompensuojamuosius medikamentus, iš jų kainyne yra daugiau nei 2 tūkst. skirtingų pavadinimų. Natūralu, kad viena iš priemonių, kurią norime taikyti, – išorinis referavimas, t.y. nustatydami bazinę kainą, kad vaistai patektų į kainyną, ją nustatysime remdamiesi kitų ES šalių vidurkiu. Pacientai gali patvirtinti, kad vaistų kainos Lietuvoje didesnės, todėl mes norime priartinti jas prie kitų šalių kainų vidurkio, kad mes, kaip šalis, nepermokėtume už vaistus ir galėtume tas lėšas skirti naujiems inovatyviems vaistams. Tiekėjai turės šiek tiek mažinti kainas, kad patektų į kainyną.

– Girdimas nerimas, kad dalies brangesnių vaistų, kurie nepateks į sąrašus, tiesiog neliks, nes valstybė kompensuos tik pačius pigiausius vaistus.

– Ne. Šiuo metu galioja tvarka, kad pacientas, kuriam išrašomas receptas aktyviajai medžiagai, gali rinktis bet kurį medikamentą, esantį grupėje, ir, priklausomai nuo to, jis jam yra kompensuojamas – primoka tik priemoką. Ši tvarka išlieka. Visi pacientai, kurie galėjo rinktis, ir toliau galės tai daryti. Kitas aspektas – vaistų patekimas į kainyną. Jei matome, kad Lietuvoje kainos gerokai didesnės, valstybė siekia šiek tiek kainas sumažinti. Tiekėjai, gamintojai turės jas šiek tiek mažinti. Kyla rizika, kad vienoje ar kitoje grupėje koks nors medikamentas gali nepatekti.

Kitas aspektas – vaistų patekimas į kainyną. Kyla rizika, kad vienoje ar kitoje grupėje koks nors medikamentas gali nepatekti.

– Ar žinote, kiek brangesnių medikamentų nepateks į sąrašus?

– Viskas priklauso nuo tiekėjų ir gamintojų. Modeliuodami ir diskutuodami apie šią priemonę, tikrai radome būdą šiai priemonei pašvelninti, kad nesukeltų grėsmės.

– Jei brangesni vaistai gali nepatekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kaip kompensuosite inovatyvius vaistus?

– Kurie pateks į kainyną, jų kainos bus šiek tiek mažesnės, vadinasi, lėšų racionalesnis naudojimas padės kompensuoti inovatyvius vaistus. Kiekvienais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, kurios skiriamos vaistais, auga. Matome, kad praėjusiais metais vaistams kompensuoti buvo skirta daugiau nei 400 mln. eurų, tikimės, kad lėšos ir toliau augs, tačiau matome, kad nėra pakankamas inovatyvių vaistų augimas, todėl reikia ieškoti galimybių iš vaistų krepšelio, kurie yra jau nesaugomi patento, seni ir turi daugiau generinių analogų ar rinkoje esančių panašių vaistų. Šioje vietoje turėtų būti sudarytos didesnės konkurencinės sąlygos, kad galėtume pritraukti naujų, labiausiai laukiamų vaistų.

Vilnietis Saulius šypsosi, nors jo šeimai teko nemenki išbandymai. Prieš penkerius metus jo žmona sužinojo, kad serga vėžiu.

„Tai yra ketvirta stadija, bet šiuo metu mums sekasi labai gerai“, – sakė Saulius.

Saulius įsitikinęs – tokie geri gydymo rezultatai dėl to, kad žmonai skiriami inovatyvūs vaistai.

„Praktiškai ateina be jokių šalutinių efektų ir žmogus gali gyventi pilnavertišką, sveiką gyvenimą. Niekada nežinotumėte, kad ji serga onkologine liga“, – kalbėjo vilnietis.

Jei ne kompensacija, vaistai kainuotų iki 4 tūkst. eurų trims savaitėms, tačiau ne visiems taip pasisekė su vaistais kaip Sauliaus žmonai. Pacientus vienijančios organizacijos sako, kad ligoniai negauna kompensuojamųjų vaistų, nes stringa jų vertinimas Vaistų kontrolės tarnyboje.

„Lietuvoje šiuo metu yra tikrai labai tragiška situacija su vaistų vertinimu. Pagrindinė priežastis yra ta, kad valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nevykdo savo vienos iš pagrindinių funkcijų, t. y. vaistų vertinimo. Per mėnesį yra įvertinamos apie dvi paraiškos. Tai yra vienas iš būdų, kaip pacientams neskirti vaistų ir nenaudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų“, – teigė asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.

Tie žmonės tiesiog žūsta, nes vaistai yra neprieinami.

Kai kurios paraiškos guli nenagrinėtos pusantrų metų.

„Ką tai reiškia? Tie žmonės tiesiog žūsta. Žmogus žino, kad yra sukurti vaistai, galimai tie vaistai galėtų jam padėti, bet jie yra neprieinami“, – aiškino I. Drėgvienė.

„Lietuva yra tarp paskutinių šalių, berods ketvirta, pagal vaistų prieinamumą Europos Sąjungoje, o pagal laiką, per kiek laiko patenka, vidutiniškai buvo suskaičiuota, kad per dvejus metus“, – tvirtino Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė Edita Baltrukševičienė.

Gydytojoms sunku žinoti, kad yra vaistų, kurie galėtų padėti ligoniui, bet negali jų skirti, nes jų prekyboje nėra arba jie nekompensuojami, o pačiam ligoniui neįperkami. Trims savaitėms gali kainuoti ir 5 tūkst. eurų. Brangūs, bet, kaip sako gydytojai, efektyvūs.

„Tikrai pagerina mūsų pacientų išgyvenamumą, gydymo rezultatus ir, žinoma, mes to negalime paskirti, nors esame Europos Sąjungos šalis ir šis vaistas yra registruotas Europos Sąjungoje“, – teigė onkologė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaistų kontrolės tarnybos atstovai teisinasi, vaistų paraiškas vertina lėtai, nes trūksta darbuotojų, o darbuotojų trūksta, nes trūko pinigų jų algoms.

„Turbūt patys blogiausi metai buvo 2021-ieji, kai per keletą mėnesių tarnybą paliko praktiškai didžioji dalis šito skyriaus darbuotojų. Tada paraiškų vertinimas labai reikšmingai sustojo“, – sakė Vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė.

Skyriuje buvo likę vos trys darbuotojai. Skyrus pinigų dabar dirba vienuolika, bet reikėtų mažiausiai dar penkių. 

„Yra priimtų naujų specialistų, tai tikimės, kad tą butelio kamštį pavyks pramušti, bet specialistų pritraukimas yra pakankamai sudėtingas. Problemą pripažįstu“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Anot Vaistų kontrolės tarnybos atstovės, užsigulėjusios paraiškos nebus greit išnagrinėtos.

„Būtų idealu, jeigu mes galėtume tai padaryti iki 2023 metų vidurio, tai būtų idealistinės prognozės. Nemanau, kad mes tas idealistines prognozes galėsime taip sparčiai įgyvendinti“, – sakė R. Pilvinienė.

Kol vaistai nekompensuojami, kai kurie pacientai juos perka už savo pinigus, vėliau bando prisiteisti iš valstybės. Viena vilnietė prisiteisė apie 30 tūkst. eurų, kuriuos išleido nekompensuojamiems vaistams.

Pacientų atstovai sako, kad tokių ligonių gali būti ir daugiau.

„Valstybė patirs dar nuostolių, jeigu įsigalios tokia teismų praktika, kad pacientai negauna laiku gydymo, tai tą gydymą vis tiek reikės per teismus kompensuoti“, – kalbėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Gediminas Žižys.

Kai kurie kompensuojamųjų vaistų negaunantys pacientai pinigų jiems kreipiasi į labdaros fondus ar tiesiai į farmacininkus.