Pavyzdys jaunimui

Absoliučiu laureatu tapo Lietuvos kovos sporto legenda Konstantinas Mokšinas.

45-erių metų Vilniaus kovos menų centro „Smauglys“ atletas buvo LGF suaugusiųjų reitingų lyderis tiek su kimono („No-Gi“), tiek be kimono („Gi“) disciplinose.

„Sėkmės receptas nesudėtingas, kai tuo pačiu keliu eini ne pirmą, ne antrą ir net ne trečią dešimtmetį. Jaunimas auga, konkurencija stiprėja, bet kol yra jėgų – dar norisi dalyvauti varžybose“, – kalbėjo K.Mokšinas.

Naudingi įgūdžiai

Merginų grupėje pagrindinius prizus pelnė Lijana Lipinskaitė (Jurbarko „Pantera“, disciplina „No-Gi“) ir Sandra Bacevičiūtė (Šakių „Ošimas“, disciplina „Gi“).

„Kiekviena pergalė ir apdovanojimas skatina nesustoti, siekti naujų tikslų. Dėkoju treneriui, be jo taip toli nebūčiau nuėjusi“, – sakė L.Lipinskaitė.

Sėkmės receptas nesudėtingas, kai tuo pačiu keliu eini ne pirmą ir net ne trečią dešimtmetį.

„Esu pasienietė, tad turiu mokėti savigynos, kad galėčiau apginti ne tik save, bet ir kitus. Tai ir atvedė mane į kovos menus, į graplingą. Man ši sporto šaka patinka“, – kalbėjo dukart pasaulio graplingo čempionė, Pagėgių rinktinės Kybartų pasienio užkardos kinologė S.Bacevičiūtė.

Augimas – akivaizdus

Meistrų grupėje „No-Gi“ ir „Gi“ disciplinų lyderis – LGF įkūrėjas K.Smirnovas.

„Per aštuonerius metus sugebėjome federaciją išauginti iki 50 klubų. Anksčiau mūsų turnyruose kovodavo maždaug 30 dalyvių, dabar susirenka net ir per 300. Labai svarbu, kad išsiplėtė klubų geografija. Sieksime, kad kiekviename miestelyje būtų šios sporto šakos entuziastų, kad Lietuvoje vyktų daugiau varžybų, tarp jų – ir tarptautinių turnyrų“, – teigė K.Smirnovas.

Artimiausias LGF renginys – kovo 12-ąją Vilniuje numatytas atviros Lietuvos graplingo taurės varžybos.

Planuojama spalio 8-ąją Panevėžyje surengti Europos čempionatą.

LGF laureatai

2021 m. LGF reitingų lyderiai:

„No-Gi“ (be kimono): Vakaris Rudokas (amžiaus grupė iki 11 metų), Vytautė Navickaitė ir Arijus Augūnas (iki 13 metų), Vilius Valatkevičius (iki 15 metų), Antanas Bieliauskas (iki 17 metų), Lijana Lapinskaitė ir Konstantinas Mokšinas (suaugusieji), Kęstutis Smirnovas (meistrai);

„Gi“ (su kimono): Nikita Tunkevičius (iki 11 metų), V.Navickaitė ir A.Augūnas (iki 13 metų), V.Valatkevičius (iki 15 metų), Arlandas Tamošaitis (iki 17 metų), Sandra Bacevičiūtė ir K.Mokšinas (suaugusieji), K.Smirnovas (meistrai).

Čempionate dalyvavo per 150 sportininkų iš Latvijos, Lietuvos, Pancūzijos, Baltarusijos, Rusijos, Azerbaidžano ir Uzbekistano.

Komandinėje įskaitoje geriausiai sekėsi latviams, o antrąją vietą užėmė lietuviai. Į mūsų komandos taupyklę „Warriors Team“ įnešė 7 aukso, 2 sidabro ir 2 bronzos medalius, „Pankratos“ - 1 aukso, 2 sidabro ir 2 bronzos, o „Atėnų Tigrai“ - 2 sidabro.

„Čempionate dalyvavo labai pajėgūs sportininkai iš įvairių šalių, atletai turėjo vidutiniškai apie 2-3 atrankos kovas ir dar finalines, - varžybų rezultatus komentato Lietuvos pankrationo federacijos viceprezidentas D. Karanauskas. - Smagu, kad lietuviai toliau sėkmingai dalyvauja tarptautinėse varžybose ir namo atveža medalių bei taurių. Dar kartą įrodėme esantys tarp lyderių pasaulinėje pankrationo arenoje.“

Šiais metais Lietuvos pankrationo sportininkams liko dar vienerios varžybos - gruodžio 17 dieną Vilniaus „Ekinstos“ sporto salėje vyks atvirasis Kalėdinis turnyras, kuriame taip pat laukiama kovotojų iš Latvijos ir Baltarusijos.

Sutartimi LPF ir kubiečiai įsipareigojo rengti bendras stovyklas ir varžybas, bendradarbiauti vystant kovos menus.

„Klubo vadovas Evelio Padronas Ferrieras yra buvęs Kubos bokso ir taekvondo (3 dano meistras) čempionas, kovos menus vysto jau 10 metų, - pasakojo K. Mokšinas. - Stebėjau Kubos sportininkų treniruotes, jų bokso lygis aukštas, o kovoje parteryje atsilieka.“

Lietuvis surengė seminarą kubiečiams ir su visais iš eilės kovojo parteryje.

„Po 2-3 užlaužimų varžovas keitėsi. Kai stipriai pavargdavau, atsikvėpdavau minutėlę ir vėl viskas iš naujo. Nė vienam kubiečiui nepavyko išsisukti nuo užlaužimo ar smaugimo veiksmų. Kai porą kartų nespėjau laimėti kovų anksčiau laiko, sugebėję atsilaikyti kubiečiai sulaukdavo audringų savo kolegų plojimų. Iš pradžių jie įtariai vertino mūsų techniką, o seminaro pabaigoje jau lankstėsi ir vadino profesoriumi“, - šypsojosi K. Mokšinas.