Teismas nagrinės dalį Seimo narių grupės prašymo įvertinti, ar 2023 metų rudenį priimto įstatymo, draudžiančio  nuo 2026-ųjų verstis kailinių žvėrelių auginimu, nuostatos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms sąlygoms, kada ūkinė veikla gali būti ribojama, penktadienį pranešė KT.

Seimo narių teigimu, draudimas neatitinka Konstitucijos 46 straipsnio nuostatos, kad ūkinė veikla gali būti ribojama tautos gerovei užtikrinti.

„Pareiškėjos (Seimo narių grupės – BNS) nuomone, kailinių žvėrelių laikymo ir veisimo specializuotuose ūkiuose (fermose) ūkinės veiklos uždraudimas nėra skirtas konkrečių Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsaugai“, – rašoma KT pranešime.

Be to, parlamentarai kreipimąsi į KT grindė tuo, kad už šį nuosavybės paėmimą nebus teisingai atlyginta.

„Nustatyta kompensacija turi būti lygiavertė paimamo verslo rinkos vertei, nes jo savininkai netenka galimybės juo disponuoti (...) Patirtų praradimų kompensavimo teisinis reguliavimas nurodytų reikalavimų neatitinka“, – KT teigė Seimo nariai.

Pagal Seimo priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nebeliks nuo 2027 metų. Naikinamų ūkių savininkams bus išmokėtos kompensacijos, tačiau verslininkai skundžiasi, kad išmokos – per mažos ir nepadengia patiriamų nuostolių.

Lietuva tapo 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą.

„Privaloma šilumos gamybos kainodara buvo taikoma neterminuotai, neatsižvelgiant į tai, ar po tam tikro laiko tokios priemonės vis dar pagrįstos ir būtinos siekiamam tikslui įgyvendinti – užtikrinti sąžiningą konkurenciją“, – skelbė KT.

Pasak teismo, reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali sudaryti nepalankių, nevienodų sąlygų bei varžyti įmonių  iniciatyvos.

Anot KT, šilumos įmonėms neterminuotai taikant privalomą kainodarą buvo sukurtos prielaidos riboti jų teises ir teisėtus interesus daugiau negu būtina užtikrinant viešąjį interesą, taip pat nepaisyta konstitucinio proporcingumo principo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į KT kreipėsi pernai kovą sustabdęs administracinę bylą tarp bendrovės „Biovatas“ ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).

„Biovatas“ dar 2021 metų spalį Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų) prašė panaikinti energetikos rinkos reguliuotojo nutarimą, kuriuo įmonė buvo pripažinta reguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju.

„Biovatas“ teigė 2019 metų spalį iš firmos „Fono“ nuosavomis ir skolintomis lėšomos už rinkos kainą – 3,872 mln. eurų (su PVM) įsigijusi atskirus Alytaus rajoninės katilinės įrenginius ir nekilnojamąjį turtą praėjus daugiau nei penkeriems metas po to, kai buvusi jų savininkė jiems modernizuoti pasinaudojo ES parama. Pati „Biovatas“ teigė ES parama nesinaudojusi.

Nepaisant to, VERT manymu, išlyga dėl paramos išlieka, todėl naujai savininkei turėtų būti taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.

Pasak „Biovato“, pirkimo-pardavimo sutarties vertė buvo artima visai 4 mln. eurų katilinės modernizavimo projekto vertei. Įmonė tikino, kad po penkerių metų jos įsigyti įrenginiai nusidėvėjo, tuo metu kitų pastatų ir kito turto vertė buvo tik 129 tūkst. eurų.

LVAT nutartyje rašoma, kad Lietuvos verslo paramos agentūra 2010 metų spalį katilinės modernizavimui ir pritaikymui kūrenti biokurą „Fonui“ skyrė 1,929 mln. eurų (be PVM) paramos. Projektas baigtas 2013 metų pabaigoje ir nuo 2014 metų VERT „Fonui“ pradėjo taikyti privalomą šilumos gamybos kainodarą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 metų spalį „Biovato“ skundą atmetė, dėl to bendrovė kreipėsi į LVAT.

Sprendimą vertinti, ar Šilumos ūkio įstatymo nuostata, jog nepriklausomiems šilumos gamintojams, kai jie yra gavę ES paramos, privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma neterminuotai, atitinka pagrindinį šalies įstatymą, KT priėmė pernai balandį.

„Pradėkime nuo komisijos sudarymo, teisėtumo, nuo pradžios – tokia laikinoji komisija negali būti bet kada ir bet kokiems klausimams sudaroma, ne pirmą kartą komisija sudaroma. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ne bet kokiems klausimams (komisija – ELTA) sudaroma, o ypatingiems, tai čia viena. Kai Seimas priima nutarimą dėl komisijos sudarymo, tai turi tai įvertinti. Paisant atsakingo valdymo, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo principo, jei ypatingas reikalas valstybėje, turėtų apibrėžti tyrimo dalyką. Jis negali būti abstraktus, nes tada tyrimas būna neapibrėžtas, tada sudaromos prielaidos neapibrėžtai ir informacijos reikalauti. Tokiu būdu atsiranda rizikos, kad galima įsiterpti į kitų valdžių veikimo lauką arba kitų valstybės institucijų veikimo lauką, kaip antai VSD, STT, Generalinės prokuratūros“, – Eltai sakė teisininkas.

Pasak teismo vadovo, turi būti labai tiksliai apibrėžta, kokius konkrečiai klausimus pavedama ištirti komisijai.

„Apimtis turi būti aiški ir neleisti, kad pati komisija vėliau, esant tokiam neapibrėžtam klausimui, išeitų už ribų ir sakytų, kad nenustatėte ribų ir mes jas praplėtėme. Negali būti neapibrėžtumo ir tokio neapibrėžto veikimo“, – mano teisėjas A. Purvainis.

Jis primena, kad pagal Konstituciją parlamentinė demokratija nėra tokia sistema ir negali būti aiškinama taip, kad bet kada, bet kokiomis sąlygomis galima įsikišti į kurios nors viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės institucijos ar pareigūno veiklą – prezidento, teismo, prokuratūros ar VSD.

„Parlamentinė demokratija ir iš to išplaukiančios kontrolės formos nėra tokios sistemos, kai parlamentas ar jo pavedimu veikianti komisija, esant menkiausiai dingsčiai, galėtų kontroliuoti bet kokių valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimus, veiklą ir atitinkamai pasiūlyti taikyti atsakomybes, konstatuoti priesaikos sulaužymą, Konstitucijos pažeidimą, jau nekalbant apie tai, kad galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar Konstitucinio Teismo, pateikti teisinį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija. Teisės klausimo sprendimas negali būti grindžiamas politiniais argumentais“, – sako teisėjas.

Pasak jo, jeigu tokia praktika susiformuotų, neišvengiamai būtų paneigtas konstitucinis atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principas.

„Vadinasi, sakytume, kad yra normalu, jog vienai valdžiai, šiuo atveju įstatymo leidžiamajai valdžiai, galima įsiterpti į kitų valdžių, pavyzdžiui, teisminės valdžios įgaliojimų lauką, kai tik teismas gali spręsti ir pateikti teisinius vertinimus. Pavyzdžiui, tik Konstitucinis Teismas gali pateikti išvadą, ar prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką“, – sako teisėjas.

Jeigu mes sakytume, kad čia viskas gerai, toks mūsų lūkestis, tai Konstitucija taip neleidžia, nes numatyti tiek teisės valstybės, tiek atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principai, sąveika negali būti suprantama.

Anot A. Purvainio, jeigu būtų kalbama apie VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), svarstomi jų kompetencijos ribose atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus – iš jų negali būti reikalaujama tokios informacijos.

„Jeigu ji nesusijusi su tyrimo dalyku, tai sudaro prielaidas tokiam neapibrėžtam informacijos pateikimui, o tai reiškia, kad sudarytume prielaidas pažeisti viešąjį interesą, kad valstybės paslaptys taptų žinomos, nes tyrimai gali būti eigoje, pats atskleidimas padarytų daugiau žalos negu naudos. Jeigu mes sakytume, kad čia viskas gerai, toks mūsų lūkestis, tai Konstitucija taip neleidžia, nes numatyti tiek teisės valstybės, tiek atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principai, sąveika negali būti suprantama“, – sako teisininkas.

ELTA primena, kad pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 metais. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

Pirmadienį VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.

Pasakyti, ar prezidentas pažeidė Konstituciją, gali tik KT

Kauno apylinkės teismo vadovas A. Purvainis sako, kad pagal Konstituciją prezidento statusas yra išskirtinis, tokio statuso negali turėti joks kitas valstybės valdžių pareigūnas.

„Būtent tas valdžių padalijimo principas reiškia, kad pats prezidentas vienasmenis valdžios pareigūnas turi teisę ir savarankiškai vykdyti ją. Valstybės institucijos, kitiems pareigūnams negali kištis į priskirtų įgaliojimų vykdymą. Negali būti reikalavimo, kad prezidentas Seimui ar jo sudarytai komisijai, kaip šiuo atveju, paaiškintų savo veiksmus, ar pasiaiškintų dėl jų. Pasiūlyti galima, bet jei jis to nepadaro, niekas negali reikalauti ir atitinkamai priekaištauti“, – sako teisėjas.

Jis primena, kad prezidento statusas yra išskirtinis, turi būti akivaizdus pagrindas apkaltai pradėti –  galimai pažeista Konstitucija, galimai padarytas nusikaltimas.

„Kyla klausimas, ar komisija neišėjo už savo ribų ir nenuėjo ten, kur galėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas. Tik jis galėtų pasakytų, ar pareigūnų konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Ar  nepradedama veikti tokiame lauke, kur turi teisę veikti tik Konstitucinis Teismas“, – svarsto teisėjas.

Jis mano, kad komisija vietoje KT ėmėsi vertinti teisinę situaciją.

„Tik Konstitucinis Teismas turi teisę spręsti, ar prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimui tokie įgaliojimai nenumatyti, nei jam, nei jo sudarytai komisijai. Seimas, nepaisant to, kad tautos atstovybė, negali perimti kitų valdžių ar valstybės institucijų funkcijų. Negalima naudoti parlamentinės kontrolės tam, kad patikrinti, kas priklauso tų institucijų kompetencijai. Mano požiūriu, yra daug abejonių, ar viskas pagal Konstituciją", – sako teisėjas A. Purvainis.

Jis primena, kad valdžių padalijimo principas neleidžia dominuoti vienai iš valdžių.

„Veikiant ne pagal Konstituciją, turi suveikti atsvara. Aišku, paprasčiau būtų, kad įvertinimą duotų Seimas, jis gali nepritarti išvadoms. Seimas ir jo komisija teisinio vertinimo pateikti, negali įsiterpti į kitų valdžių veiklą, ji negali perimti tų funkcijų. Rimtas skydas – pati Konstitucija. Negalima pasiimti tirti, jei man smalsu, ar mano politinės pažiūros kitokios ir tam naudoti Konstitucijoje esančius svertus, mums Konstitucija vienodai galioja. Net ir parlamentinė kontrolė turi būti vykdoma laikantis tvarkos“, – sako teisėjas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimui buvo pristatyta pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusios laikinosios tyrimo komisijos išvada. Visgi, parlamentarai dėl jos balsuos tik po Velykų – tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Seimo frakcijų seniūnai.

Antradienį teismas išklausė paties parlamentaro, Seimo atstovų paaiškinimus, kaip liudytojai apklausti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorius Laimutis Laužikas, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė, šio fakulteto lektorius Linas Venclauskas.

Trečiadienį kaip ekspertus planuojama išklausyti Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus vadovę Moniką Frėjutę-Rakauskienę, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentą Nerijų Šepetį, Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų koordinatorę Gretą Baltikauskaitę, taip pat vyks teisminiai ginčai.

R. Žemaitaitis KT teigė, kad Seimo apkaltos komisija buvo sudaryta neteisėtai ir kėlė klausimą dėl to, kas rengė jos išvadas.

Seimo narys teigė įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, dėl kurių jam pradėta apkalta, reiškęs pagrįstą nuomonę visuomenei svarbiais klausimais. Patį apkaltos procesą jis vadino jo teisės reikšti savo nuomonę apribojimu. Anot politiko, taip varžoma ne tik saviraiškos laisvė, bet ir trukdoma atlikti Seimo nario pareigas.

Apkalta R. Žemaitaičiui inicijuota dėl tokių jo įrašų: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.

Seimo nuomone, šiais įrašais R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka viešame posėdyje. Galutinę išvadą KT turėtų parengti per mėnesį.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

„Norėčiau pabrėžti, kad šuo atveju (R. Žemaitaičio – BNS) pasisakymai peržengia nuomonės ribas“, – antradienį teismo posėdyje nurodė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Jūratė Ruzaitė.

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorius Linas Venclauskas teigė manantis, kad politiko pasisakymuose ryškūs antisemitizmui būdingi požymiai.

„Iš principo šiuo atveju paties R. Žemaitaičio įrašai grindžiami selektyvia informacija, nepateikiant viso konteksto, pasirenkant, kas jam reikalinga“, – sakė jis.

Anot lektoriaus, politiko įrašuose yra faktinių klaidų, prieštaravimų.

Pats politikas teigė įrašuose reiškęs pagrįstą nuomonę visuomenei svarbiais klausimais.

Pasisakymams būdingi antisemitizmo naratyvai

J. Ruzaitės teigimu, R. Žemaitaičio įrašą apie nugriautą palestiniečių mokyklą galima būtų vertinti kaip kritiką Izraeliui, jei teksto pabaigoje nebūtų pateikiama išvada, susijusi su žydais.

„Tai, mano supratimu, yra visiškai tyčinis veiksmas ir įrėminimas grupės labai neigiamame kontekste pateikiant tam tikrą pateisinimą, kodėl ta grupė neigiamai vertinama“, – kalbėjo profesorė.

Anot jos, R. Žemaitaičio teiginiai esą „žydai valdo mus“ yra vienas iš antisemitizmo naratyvų. Juo, pasak profesorės, įsivaizduojama žydų įtaka.

„Yra daug emocinės dispersinės raiškos, kas irgi rodo nusiteikimą – didžiosios raidės, šauktukai“, – pridūrė J. Ruzaitė.

Prašė teismo kreiptis į parlamentą

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

Antradienį nagrinėjant bylą politikas kėlė klausimus dėl parlamento komisijos parengtos išvados rengėjų.

R. Žemaitaičio nuomone, Seimo sudaryta speciali komisija yra neteisėta, pažeidė KT doktriną ir Seimo statutą.

Jis prašė KT kreiptis į parlamentą, siekiant nurodyti, kas parengė apkaltos komisijos išvadą, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

Tuo metu Seimo apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas sakė, kad išvada buvo parengta Seimo komisijos ir buvo patvirtinta parlamento. Jis pridūrė, kad R. Žemaitaitis dėl komisijos sudarymo teisėtumo galėjo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, posėdžiui pirmininkaujantį asmenį, tačiau to nepadarė.

Galutinę išvadą KT turėtų parengti per mėnesį. Kitas posėdis numatytas trečiadienį. Jame bus tęsiami ekspertų pasisakymai.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

„Šitoje išvadoje, kuri buvo registruota Seimo sekretoriate, prie duomenų išrašo nėra nurodyta, koks Seimo asmuo, pareigūnas, Seimo narys rengė šitą išvadą. Darytina išvada, kad išvada buvo parengta nesusijusių su Seimu asmenų, išvada buvo daryta ne pačiam Seime, ne su Seimo kompiuteriu, ne Seimo duomenų sistemoje“, – žurnalistams sakė Seimo narys.

„Tai reiškia, gali būti, kad buvo pasinaudota kitais asmenimis, tyčia suvesti sąskaitas su manimi, tyčia padaryti tokią išvadą, kuri galimai prieštaravo pačių specialistų nuomonei“, –  pridūrė jis.

R. Žemaitaičio nuomone, Seimo sudaryta speciali komisija yra neteisėta, pažeidė KT doktriną ir Seimo statutą.

Jis prašė KT kreiptis į parlamentą, siekiant nurodyti, kas parengė apkaltos komisijos išvadą, tačiau teismas šį prašymą atmetė.

Seimo narys kritikavo, kad apkaltos komisija pažeidžia Seimo statute įtvirtintą proporcingumo kriterijų, nes buvo sudaryta iš šešių valdančiosios daugumos atstovų.

Tuo metu Seimo apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Arūnas Valinskas sakė, kad išvada buvo parengta Seimo komisijos ir buvo patvirtinta parlamento.

Anot jo, R. Žemaitaitis dėl komisijos sudarymo teisėtumo galėjo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, posėdžiui pirmininkaujantį asmenį, tačiau to nepadarė.

Tai reiškia, gali būti, kad buvo pasinaudota kitais asmenimis, tyčia suvesti sąskaitas su manimi, tyčia padaryti tokią išvadą, kuri galimai prieštaravo pačių specialistų nuomonei.

„Visos procedūros, kurios buvo atliktos sudarant šią komisiją, jos buvo išlaikytos“, – kalbėjo A. Valinskas.

R. Žemaitaitis teigė įrašuose reiškęs pagrįstą nuomonę visuomenei svarbiais klausimais.

„Negaliu būti už tai nepagrįstai baudžiamas“, – teigė Seimo narys.

Apkaltos bylos procesą jis vadino jo teisės reikšti savo nuomonę apribojimu. Anot politiko, taip varžoma ne tik saviraiškos laisvė, bet ir trukdoma jam atlikti Seimo nario pareigas.

Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.

Byla antradienį nagrinėjama žodinio proceso tvarka viešame posėdyje. Galutinę išvadą KT turėtų parengti per mėnesį.

KT posėdyje taip pat dalyvauja Seimo kanceliarijos patarėjos Vita Vaitekūnė, Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnioji patarėja Ona Buišienė, ekspertai ir specialistai.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.

„Labai norėčiau tikėti, kad Konstitucinio Teismo išvada ir pateikti argumentai įtikins abejojančiuosius, ir Lietuva prisidės prie tų šalių, kurios veiksmingai kovoja su smurtu prieš moteris ir mergaites“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Seime kalbėdama žurnalistams ji tvirtino, kad KT sprendimas galėtų padėti tiems, kurie bijo konvencijos ratifikavimo, įveikti tą baimę.

Parlamento vadovės teigimu, audringas diskusijas dėl konvencijos kurstė ir  dezinformacija.

„Pirmiausia dėl vartojamų sąvokų, tapusių ne tik mitais, bet ir dezinformacija, ar dėl esminių konvencijos principų diegimo į formaliojo švietimo lygių ugdymo programas. Tuo remdamiesi kai kurie laikėsi pozicijos, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas neatitinka Lietuvos Respublikos interesų“, – teigė politikė.

Kita vertus, V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad nebus skubama Seimui teikti ratifikuoti Stambulo konvenciją. Anot jos, dar reikia išgryninti pozicijas ta tema.

„Matyt, čia svarbu eiti į Seimo salę tada, kada turime 71 balsą“, – teigė ji.

KT ketvirtadienį paskelbtoje išvadoje pažymėjo, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, o pagrindinis jos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.

Teismas, įvertinęs „socialinės lyties sąvoką“ taip pat nustatė, kad Konvencijos nuostatomis nėra paneigiama moters ir vyro lyčių samprata ir jos „nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“.

Vadinamoji Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – pristatydamas išvadą sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Vertindamas „socialinės lyties sąvoką“ KT pažymėjo, kad konvencija yra skirta kovoti su smurtu, kurį gali išprovokuoti ir paprastai moterims priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.

„Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė, moters ir vyro, lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“, – pažymėjo teismas.

Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė, moters ir vyro, lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis.

KT taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencija neįpareigoja nustatyti kitokios nei Konstitucijoje santuokos ir šeimos sampratos, neįpareigoja keisti lietuvių kalbos, kad ji būtų lyčiai neutrali, ir leidžia valstybėms pačioms spręsti, kokios programos mokyklose turėtų būtų vykdomos apie lyčių stereotipus, smurto prevenciją ir pan.

Nereikalauja keisti santuokos sampratos

Išvadą žurnalistams komentavęs Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras pažymėjo, kad Stambulo konvencijos tikslai sutampa su išvardytais Lietuvos Konstitucijoje,.

„Mes esam viena iš keleto šalių (neratifikavusių konvencijos – BNS), dabar tikiuosi, gal ir parlamente bus lengviau apsispręsti, nes iš tiesų niekur neįžvelgėme jokių prieštaravimų ir pagal tikslus, ir pagal formą, ir pagal tekstą, ir pagal pačią esmę, kad tai galėtų būti koks nors konfliktas su Konstitucija“, – sakė S. Šedbaras.

KT išvadoje pažymėjo, kad pagrindinis konvencijos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.

Anot KT, konvencija taip pat siekiama panaikinti visų formų moterų diskriminaciją ir skatinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę, nes tarp lyčių lygybės užtikrinimo ir smurto prieš moteris panaikinimo esama tiesioginio ryšio.

KT taip pat nurodo, kad būtent moterys gerokai dažniau patiria smurtą, be kita ko, smurtą artimoje aplinkoje, taigi „būtent moters lytis lemia smurto prieš moteris paplitimą“.

Pasak teismo, konvencijos nuostatos, skirtos kovoti su smurtu prieš moteris, raginančios atsisakyti stereotipų dėl tam tikrų socialiai susiformavusių vaidmenų, ne tik kad neprieštarauja Konstitucijai, bet ir prisideda prie Konstitucija draudžiamos diskriminacijos forma laikomo smurto dėl lyties mažinimo ir prevencijos.

Išvadoje teismas nurodė, kad konvencija nereguliuoja šeimos ar santuokos santykių, todėl iš jos nekyla pareiga valstybei pripažinti kitokias šeimas, nei nustatyta Konstitucijoje, ar keisti konstitucinę santuokos sampratą taip, kad santuoka būtų sudaroma ne vyro ir moters laisvu susitarimu.

„Konvencijos ratifikavimas ir įsipareigojimas vykdyti iš jos kylančius tarptautinius įsipareigojimus nereikštų jokių konstitucinių šeimos ar santuokos sampratos pokyčių“, – nurodė KT.

Neįpareigoja diegti „belytės kalbos“

Į KT, prašydamas įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, praėjusį rudenį kreipėsi Seimas.

Teismo buvo prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.

Dėl švietimo programų KT pasisakė, kad valstybės gali pasirinkti tinkamiausią ir priimtiniausią, jų manymu, būdą ir formą tokioms vertybėms kaip moterų ir vyrų lygybė, nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys, tarpusavio pagarba, nesmurtinis konfliktų sprendimas, teisė į asmens neliečiamybę, puoselėti švietimo ir mokymo įstaigose.

„Valstybės narės nėra įpareigotos diegti vienodų visoms valstybėms konvencijos dalyvėms konkrečių mokymo programų, kurios būtų nesuderinamos su valstybės kultūra ir aplinka“, – sakoma išvadoje.

KT taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencijos nuostatomis Lietuvos valstybė nėra įpareigota į nacionalinę teisinę sistemą perkelti sąvokų, kurios būtų nesuderinamos su lietuvių kalba.

„Konvencija taip pat nesuponuoja poreikio nustatyti naujas valstybinės kalbos taisykles, kaip antai „belytę kalbą“. Konvencijoje asmuo apibūdinamas kaip tik „vyras“ ir „moteris“ ir nėra vartojama jokia kita forma“, – pabrėžė teismas.

Pasirašyta prieš dešimtmetį, bet neratifikuota

Seimo kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pažymėdama, kad Lietuva jau dešimt metų kaip yra pasirašiusi Stambulo konvenciją, bet jos neratifikavo.

Parlamento vadovės teigimu, kiekvienąkart Seimui svarstant šį klausimą, sulaukiama laiškų su raginimais gerbti Konstituciją ir nepriimti sprendimų, kurie jai prieštarauja, tad dėl to ir prašoma KT vertinimo.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Nacionalinė teismų administracija iki rugsėjo 30 dienos įpareigota parengti atitinkamos Konstitucijos pataisos projektą ir jos lydimuosius dokumentus.

Nori sustiprinti teismų nepriklausomumą

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė BNS sakė, kad tokia teisė sustiprintų teismų, kaip vienos iš valdžios šakų, nepriklausomumą, be to, leistų efektyviau spręsti su teismais susijusius ginčus.

„Įstatymu, Vyriausybės nutarimu, prezidento dekretu neretu atveju būna sprendžiama ir dėl teismų sistemos. Pavyzdžiui, dabar ruošiamas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas. Jo projektas mums jau dabar atrodo šiek tiek galintis kelti klausimų, ar atitiks Konstituciją“, – teigė teisėja.

Anot jos, jeigu Teisėjų taryba, kaip teisėjų savivaldos atstovė, norėtų dėl šio įstatymo kreiptis į KT, privalėtų ieškoti aplinkinių kelių – įtikinti tai padaryti Seimą arba Vyriausybę.

„Teismai gali kreiptis į KT, bet tik tada, kai nagrinėja individualų ginčą ir tame individualiame ginče kas nors iškelia klausimą“, – sakė S. Rudėnaitė.

Dabar Konstitucijoje nustatyta, kad teisę kreiptis į KT dėl įstatymų, nutarimų, dekretų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui turi Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis visų Seimo narių, teismai. Dėl Vyriausybės aktų dar gali kreiptis ir prezidentas.

Be to, prieš kelerius metus įteisintas individualus skundas, tai yra kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į KT, jeigu buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės, o šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

„Abstraktaus kreipimosi galimybės nei teismai, nei Teisėjų taryba neturi. (...) Tai gana varžo ir apsunkina mūsų galimybes“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkė.

Anot jos, klausimų, kurie gali kelti ginčų, yra ne vienas. Kaip pavyzdį S. Rudėnaitė nurodė šią savaitę KT pradėtą nagrinėti bylą dėl teisėjų atlyginimų.

„Daug metų teismai kėlė tą klausimą, kad atlyginimai – neadekvatūs, neatitiko nei atsakomybės, nei pareigų. Tada teisėjai individualiose bylose reiškė ieškinius, kad valstybė, jų teigimu, padarė žalą ir tik tokiu būdu tas ginčas atsidūrė KT“, – sakė Teisėjų tarybos vadovė.

Dėl per mažo darbo užmokesčio teisėjai dar 2022 metais pradėjo rašyti skundus teismams, o šie sustabdė konkrečių bylų nagrinėjimą ir paprašė KT išaiškinimo.

Teismai gali kreiptis į KT, bet tik tada, kai nagrinėja individualų ginčą ir tame individualiame ginče kas nors iškelia klausimą.

„Jeigu Teisėjų taryba būtų turėjusi teisę pati kreiptis į KT, būtų viskas daug paprasčiau ir, manau, kad gerokai efektyviau sprendžiama“, – pridūrė ji.

S. Rudėnaitės teigimu, kai kurios Europos valstybės yra numačiusios teisę teisėjų savivaldai kreiptis į KT tiesiogiai.

Politikai abejoja siūlymu

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbantis konservatorius Andrius Vyšniauskas BNS sakė, kad toks Teisėjų tarybos prašymas nėra pagrįstas.

„Nepagrįstas prašymas todėl, kad ir dabar tų galimybių yra pakankamai daug. Juoba, kad Teisėjų taryba, kaip tam tikras socialinis partneris, visada gali kreiptis į Seimą ir tokiu būdu inicijuoti – per Seimą, per Seimo komitetą, per Seimo pirmininkę – kreipimąsi į KT. Taip pat yra standartinis kelias – per teismus, ką teisėjai yra padarę ir šiuo metu“, – teigė Seimo narys.

Anot jo, teisėjų darbo užmokesčio klausimas parodė, kad nors ir užtrunka, klausimą iš esmės galima išspręsti diskutuojant su politikais.

„Nereikėtų keisti to, kas nėra akivaizdžiai sugedę“, – pridūrė A. Vyšniauskas.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas taip pat atsargiai vertino poreikį sudaryti Teisėjų tarybai galimybę tiesiogiai kreiptis į KT.

„Teisėjai iš principo turi teisę kreiptis per teismą nagrinėdami konkrečią bylą“, – sakė jis.

Parlamentaro teigimu, jie gali rašyti ir individualų skundą KT.

„Tokių galimybių yra teisėjams. Reikės paskaityti argumentaciją, kodėl taip siūlo. Bus įdomi diskusija. Kol kas iš pirmo žvilgsnio kaip ir nėra dėl ko, nematau kol kas ypatingo pagrindimo suteikti jiems tokią teisę“, – BNS sakė J. Sabatauskas.

Norint Teisėjų tarybai suteikti teisę kreiptis į KT, būtina pakeisti Konstituciją.

Siūlyti jos pataisas gali grupė Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų.

Teisėjų taryba savo pataisą ketina siūlyti per tam pritariančius parlamentarus – reikės rasti ne mažiau kaip 35 rėmėjus.

Kad Konstitucijos pakeitimas būtų priimtas, už jį privalo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

„Man tenka apgailestauti, jei Seimas nebūtų pasidavęs kažkokiems politiniams konjunktūriniams vėjams ir pritaręs mano dar prieš gerą pusmetį teiktam pasiūlymui dėl galimybės vieną kartą per kaupimo laikotarpį esant svarbioms sąlygoms išimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, tai šiandien tiesiog būtume jau šį projektą turėję įgyvendintą ir jis būtų daliai žmonių palengvinęs gyvenimą“, – žurnalistams Ukmergėje penktadienį sakė G. Nausėda.

„Vakar pamatėme, kad Konstitucinis Teismas beveik pažodžiui patvirtino tai, ką aš teikiau prieš pusę metų“, – pridūrė jis.

G. Nausėda pernai rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.

Vakar pamatėme, kad Konstitucinis Teismas beveik pažodžiui patvirtino tai, ką aš teikiau prieš pusę metų.

 

Vėliau Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurus, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį pakeitimą siūlė svarstyti tik po KT išaiškinimo.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ketvirtadienį teigė, kad pensijų kaupimo sistemos pakeitimai tampa neišvengiami. Anot jos, prezidentas bus aktyvus teikiant savo pasiūlymus ir iniciatyvas.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.