Taip atsitiko, nes vidutinė vandens temperatūra aštuonias savaites iš eilės įprastą maksimumą viršijo maždaug vienu laipsniu Celsijaus.

Koraliniai rifai sudaryti iš mažyčių, tarpusavyje besijungiančių organizmų. Rifus „nuspalvina“ dumbliai, kurie gyvena juose ir yra koralų maistas.

Kai vandens temperatūra pakyla, koralas išstumia dumblius, todėl rifai atrodo nublukę.

Tai esą nereiškia, kad negyvybingi, tačiau jie badauja ir tampa mažiau atsparūs ligoms.

Koralai ėmė blykšti prieš kelias savaites ir per kelias dienas prarado visą savo spalvą.

To niekada nebuvo fiksuota iki rugpjūčio pradžios. Blukimas piką paprastai pasiekdavo rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį.

Šįkart tai nutiko mėnesiu ar pusantro anksčiau nei įprastai.

Vandens paviršiaus temperatūra prie koralinių rifų aštuonias savaites iš eilės laikėsi vidutiniškai apie 33 laipsnius Celsijaus, o tai viršija įprastą liepos mėnesio normos vidurkį.

Kaip bus likusią vasarą, esą sunku prognozuoti.

Vandens temperatūra ir toliau gali kilti, o tai gali sukelti atogrąžų audras ar uraganus, kurie veikiausiai sumaišys vandenį ir jį atvėsins.

Slopinti saulės spindulius ir sumažinti saulės temperatūrą gali ir iš Sacharos dykumos sukeltas dulkių debesis, judantis per Atlanto vandenyną ir paprastai nusėdantis virš Floridos.

Per pastaruosius 50 metų, anot mokslininkų, dėl klimato kaitos ir kitų veiksnių Floridos pakrančių vandenyse prarasta iki 90 proc. koralų.

Koralai svarbūs ne tik jūrų gyviams, bet ir žmonėms. Koraliniai rifai yra natūralus gamtinis buferis nuo uraganų ir audrų.

Taip pat jie svarbūs ir ekonominiu požiūriu, nes siejami su turizmu, mėgėjiška žvejyba, nardymu.

Mokslininkai jau ilgą laiką žinojo, kad dėl visuotinio atšilimo kylanti temperatūra pasaulio vandenynuose gali smarkiai pakenkti rifams. Koralams ypač kenkia taip vadinamas „balinimo“ procesas, kai pakilusi vandens temperatūra sunaikina spalvotus dumblius, kurie dengia koralus ir aprūpina juos maisto medžiagomis.

Anksčiau manyta, kad pasikartojantys „išbalinimai“, kaip tie, kurie smogė Australijos Didžiajam barjeriniam rifui 2016 ir 2017 m., per kelis mėnesius ar metus gali visiškai sunaikinti koralą, o vandens temperatūrai vėl sumažėjus, koralams gali pavykti atsistatyti.

Vis dėlto, naujausias mokslininkų tyrimas parodė, kad smarkios karščio bangos gali suardyti koralo kalcinio skeleto struktūrą. Tokiu atveju organizmas žūva per kelias dienas ar savaitę.

„Šios karščio bangos sukelia ne tik balinimo procesą, iš tikrųjų, dėl jų jau miršta pats gyvūnas – koralas“, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkė, viena iš tyrimo autorių Tracy Ainsworth.

Tyrime, kurį atliko mokslininkai iš Jungtinės Karalystės, Australijos ir JAV, kompiuterinės tomografijos būdu buvo skenuojami koraliniai rifai ir vertinamas ekstremalių karščių poveikis jiems.

Australijos Jameso Cooko universiteto mokslininkas Scottas Heronas tikino, kad itin spartus koralų skeleto struktūros nykimas karštyje jį labai nustebino.

„Klimatologai kalba apie nežinomas nežinomybes – dalykus, kurių mes negalėjome numatyti, remdamiesi dabartinėmis žiniomis ir patirtimi. Šis atradimas yra būtent toks. Dabar, jau suprasdami šį poveikį koralams, turime klausti savęs, kiek dar yra tokių nežinomų klimato kaitos nežinomybių, kurios gali dar greičiau ir dar labiau pakenkti koraliniams rifams“, – kalbėjo S. Heronas.

Milžiniški 2016-2017 m. koralų „išbalinimai“ paveikė maždaug pusę Didžiojo barjerinio rifo, besitęsiančio 2 300 km į rytus nuo Australijos.