Andrew Morganas, Jessica Meir ir Olegas Skripočka Kazachstano stepėse nusileido 5.16 val. Grinvičo laiku (8.16 val. Lietuvos laiku). Jie tapo pirmaisiais į Žemę sugrįžusiais TKS įgulos nariais nuo kovo 11 d., kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) planetoje paskelbė koronaviruso pandemiją.

„NUSILEIDIMAS! Sveiki sugrįžę, Olegai Skripočka, Andrew Morganai ir Jessica Meir!“ – tviteryje rašo Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“.

Nors trijulės nusileidimo vieta į pietryčius nuo nedidelio Džezkazgano miestelio Kazachstane nepasikeitė, dėl pandemijos misijos pabaigos protokolas buvo pakoreguotas.

Antradienį „Roskosmos“ pranešė, kad įgulos narius nusileidimo vietoje pasitiksiantys pareigūnai buvo patikrinti dėl COVID-19, jie dėvės apsauginius drabužius.

Įgulos nariai taip pat nekeliaus atgal namo iš Karagandos oro uosto, kaip tai įprasta, nes šis dėl pandemijos yra uždarytas.

O. Skripočka namo skris tiesiai iš Baikonūro kosmodromo, kuris yra naudojamas raketų į TKS paleidimui, o NASA astronautai į JAV sugrįš iš Kyzylordos miesto oro uosto.

Prieš nusileidimą kalbėdamasi su žurnalistais iš TKS, J. Meir tikino, kad jai bus sudėtinga atsisakyti apsikabinimų su šeimos nariais ir draugais, nes Žemėje bus privalu laikytis naujų socialinio atstumo taisyklių.

„Manau, jausiuos labiau izoliuota čia nei Žemėje“, – sakė J. Meir, kuri pernai spalį kartu su NASA kolege Christina Koch tapo pirmosiomis moterimis, kurios kartu išėjo į atvirą kosmosą.

TKS yra retas Rusijos ir Vakarų bendradarbiavimo pavyzdys. Stotis nuo 1998-ųjų skrieja aplink Žemę apie 28 tūkst. km/h greičiu.

„Sojuz“ raketa su rusais Anatolijumi Ivanišinu ir Ivanu Vagneriu bei NASA astronautu Christopheriu Cassidy nuo žemės atsiplėšė 10.05 val. Vidurio Europos vasaros laiku. Skrydis į TKS 400 km aukštyje truks daugiau kaip šešias valandas. Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ ir amerikiečių NASA raketos startą transliavo tiesiogiai internetu.

Įgula daugiau kaip mėnesį praleido karantine – kad būtų apsaugoti nuo viruso. Netrukus po starto ji pranešė, kad jaučiasi gerai ir kad viskas kosminėje kapsulėje yra tvarkoje.

Tai buvo pavyzdinis startas. Jis vyko nuo atnaujintos garsiosios rampos 31 Rusijos kosmodrome Kazachstano stepėje. Iš čia 1961 metų balandžio 12-ąją į kosmosą pakilo pirmasis žmogus – Jurijus Gagarinas.

Kad būtų apsaugoti kosmonautai, „Roskosmos“ ir taip griežtas saugumo priemones dėl pandemijos sugriežtino dar labiau. Jiems teko atsisakyti įprastų ritualų, pavyzdžiui, apsilankymo prie Kremliaus sienos Maskvoje. Neleista ir asmeniškai atsisveikinti su šeimomis.

Planuojama, kad naujoji įgula TKS liks 196 dienas iki spalio. Šiuo metu stotyje dirbanti 62-oji misija – amerikiečiai Andrew Morganas, Jessica Meir ir rusas Olegas Skripočka į Žemę turėtų grįžti balandžio 17-ąją.

„Roskosmos“ agentūroje yra koronavirusu užsikrėtusių darbuotojų, tačiau, pasak vadovo Dmitrijaus Rogozino, nė vienas jų kontakto su kosmonautais neturėjo.

„Roskosmos“ nurodė, kad į TKS balandžio 9 dieną turėjusius skristi Nikolajų Tichonovą ir Andrejų Babkiną pakeis Anatolijus Ivanišinas ir Ivanas Vagneris.

NASA atstovas Robas Naviasas (Robas Neivijasas) Hjustone įsikūrusiame Johnsono (Džonsono) kosminiame centre sakė, kad amerikiečių astronautas Chrisas Cassidy (Krisas Kasidis), kuris treniravosi su N. Tichonovu ir A. Babkinu, liks įguloje ir skris į TKS su kitais dviem rusais.

„Roskosmos“ pilotuojamųjų skrydžių programos vykdomasis direktorius Sergejus Krikaliovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros, sakė, kad tuos rusų kosmonautus teks pakeisti dėl nenurodytų medicininių priežasčių.

Vienas iš kosmonautų „laikinai nėra tinkamas“ misijai, teigė S. Krikaliovas. Daugiau detalių jis nepateikė.

Rusijos naujienų agentūra RIA pranešė, kad N. Tichonovas per treniruotes patyrė kažkokį sužalojimą.

TKS šiuo metu dirba NASA astronautai Jessica Meir (Džesika Meir) ir Andrew Morganas (Endrius Morganas) bei rusų kosmonautas Olegas Skripočka.

Rugpjūčio 30-ąją su TKS susijungusio rusų erdvėlaivio „Sojuz“ korpuse buvo aptikta skylutė, dėl kurios stotyje buvo nereikšmingai sumažėjęs oro slėgis. Įgula tuomet nedelsdama ją užtaisė, o Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ pareigūnai paskelbė, kad stotis yra saugi.

Rusijos kosmonautai Olegas Kononenka ir Sergejus Prokopjevas trečiadienį šešioms valandoms išeis į atvirą kosmosą ir per tą laiką patikrins „Sojuz“ korpuso išorę. Jie nuims užtaisytą skylutę dengiančią šiluminės izoliacijos medžiagą ir paims mėginių, kuriuos vėliau tirs ekspertai.

„Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas anksčiau teigęs, kad skylutė galėjo būti tyčia arba netyčia išgręžta surenkant erdvėlaivį arba jam kai esant kosmose.

Tai pirmadienį per konferenciją, surengtą Tarptautinės kosmoso stoties 20-mečio proga, paskelbė šalies aerokosminių technologijų milžinės „Energija“ vyriausiasis konstruktorius Jevgenijus Mikrinas.

Jis pristatė šalies Mėnulio programą, kurioje numatoma, kad šio amžiaus 3-o dešimtmečio pabaigoje planuojama bepiločiu aparatu nugabenti į Žemės palydovą Mėnulio modulį. Be to, bepiločiais aparatais ten gali būti nugabenti pirmieji bazės elementai.

Kiek vėliau, 4-o dešimtmečio pradžioje, planuojama išlaipinti Mėnulyje pirmuosius rusų kosmonautus. Ši misija turėtų trukti 14 dienų, pranešė J. Mikrinas.

Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas savo ruožtu konferencijoje sakė, kad, įgyvendinus šią misiją, kitas tikslas bus išsilaipinti Marse ir kitose Saulės sistemos planetose.

„Tolesnis judėjimas pirmyn bus susijęs su Saulės sistemos planetų įsisavinimas. Pradėsime, žinoma, nuo mūsų palydovo Mėnulio. Toliau, aišku, mokslininkų žvilgsnis nukryps į Marsą ir asteroidus“, – tvirtino D. Rogozinas.

NASA astronautai Andrew Feustelis (Endrius Foistelis) ir Richardas Arnoldas (Ričardas Arnoldas) bei Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ kosmonautas Olegas Artemjevas 11 val. 45 min. Grinvičo (14 val. 45 min. Lietuvos) laiku sėkmingai nusileido Kazachstano stepėse į pietryčius nuo Žezkazgano miesto.

Šią savaitę Rusijos agentūros vadovas Dmitrijus Rogozinas skundėsi dėl „problemų“, kylančių rusų kosmoso agentūros bendradarbiavime su NASA dėl neįvardintų amerikiečių pareigūnų kišimosi.

Tiesmukų pasisakimų nevengiantis D. Rogozinas taip pat pareiškė, kad, rusų tyrėjų nuomone, skylutė su TKS susijungusio rusų erdvėlaivio „Sojuz“ korpuse rugpjūtį atsirado dėl „sąmoningų veiksmų“.

A. Feustelis šią rusų prielaidą, kad prie skylės atsiradimo prisidėjo TKS įgula, pavadino „trikdančia“. NASA trečiadienį taip pat suabejojo teorija, kad ji atsirado dėl kokios nors diversijos.

TKS yra viena iš nedaugelio JAV ir Rusijos glaudaus bendradarbiavimo sričių, kurios dar nepalietė krizė, nepaisant Vašingtono taikomų sankcijų Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje ir kitur.

Kiek anksčiau TKS tradiciškai vyko emocingas astronautų atsisveikinimas su stotyje pasilikusiais kolegomis – Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautu Alexander'u Gerstu (Aleksandru Gerstu), NASA atstove Serena Aunon (Serina Aunjon) ir rusų kosmonautu Sergejumi Prokopjevu, kurie lauks atvykstančių trijų naujų TKS įgulos narių.

Kitas erdvėlaivio paleidimas iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane įvyks jau kitą ketvirtadienį.

Atsisveikindamas su gyvenimu TKS A. Feustelis prisiminė Jacko Blacko (Džeko Bleko) sukurtą personažą komedijoje „Nacho Libre“.

„Mano šlovingos dienos karštoje saulėje baigėsi ir dabar atėjo laikas grįžti namo“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“ ir pridėjo Saulės nuotrauką, padarytą kosmoso stotyje.

Ketvirtadienį buvo pranešta, kad su TKS susijungusiame erdvėlaivyje „Sojuz MS-09“ buvo užfiksuotas oro nuotėkis. Įgulos nariai prarastą kiekį kompensavo perpumpavę dalį oro, laikomo krovininės kapsulės „Progress“ bakuose.

Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas sakė, kad incidentas nekelia jokio pavojaus įgulai. JAV kosmoso agentūra NASA savo ruožtu patvirtino iškilus tokią problemą.

Aptikus „maždaug 2 mm skersmens skylutę“, galbūt pramuštą mikrometeorito, oro nuotėkis buvo sulėtintas panaudojus termoizoliacinę juostą, o inžinieriai sprendė, koks galėtų būti ilgiau veikiantis sprendimas, sakoma NASA pranešime.

Penktadienį ryte atlikus tyrimą ultragarsu nustatyta, kad pro skylutę oras beveik nebesiskverbia, bet Rusijos skrydžių valdymo centras patarė užklijuoti papildomą hermetiko sluoksnį.

Vėliau rusų kosmonautas Sergejus Prokopjevas ant įtrūkimo iš vidaus užklijavo papildomą lopą.

Vis dėlto papildomas tyrimas ultragarsiniu prietaisu atskleidė, kad oro nuotėkis dar ne visiškai sustabdytas, todėl po kelių valandų planuojama užklijuoti trečią hermetiko sluoksnį.

Šį terminą tokia reikšme pirmasis pavartojo amerikiečių mokslinės fantastikos kūrėjas Neilas R. Jonesas apsakyme „Mirties galvos meteoras“.

Sovietų Sąjunga skraidindama pirmąjį žmogų į kosmosą pasirinko jį vadinti kosmonautu – iš graikų kosmos (visata). Dabar taip vadinami Rusijos parengti skrydžių į kosmosą dalyviai.

Nuo 2003 m., kai Kinija į kosmosą pirmąkart pasiuntė savo atstovą, ėmė populiarėti ir terminas taikonautas iš kinų taikung (kosmosas).

Be šių pasaulyje paplitusių pavadinimų, yra keletas retesnių. Prancūzai savo tautybės žmones, skrendančius į kosmosą, pavadina ir spasijonautais – iš lotyniško spacium (erdvė).

Malaizija į kosmosą siunčia ankasavan – iš sanskrito akaša (erdvė). O Indija tikisi į kosmosą iškelti kelis vjomanautus – iš sanskrito vjoman (dangus).

Metų žodį ir posakį renka ne tik Lietuva

Latvija tai daro jau 15 metų. 2017 m. metų žodžiais čia paskelbti straumet / straumešana, reiškiantys interneto transliaciją, o metų posakiu išrinkta sveikatos apsaugos ministrės Andos Čakšos frazė „Geriausia gimdyti Latvijoje“.

Metų žodį kasmet skelbia ir Japonija. 2017 m. nugalėtojas – žodis sontaku, susijęs su politiniu skandalu, į kurį buvo įsipainiojęs ir šalies premjeras.

Norvegijos kalbos taryba metų žodžiu paskelbė žodžių junginį folske nyheter – netikros naujienos. Ispanijoje nugalėjo terminas aporofobija, reiškiantis vargšų nepripažinimą ir baimę.

O žymusis Oksfordo anglų kalbos žodynas metų žodžiu išrinko žodį youthquake, reiškiantį politinį jaunosios kartos politinį prabudimą, susijusį su rinkimais. Šis žodynas išrinko ir vaikų metų žodį. Tai žodis trump, vaikų įvairiomis reikšmėmis vartotas ir kaip daiktavardis a trump, ir kaip pavardė Trump, ir kaip veiksmažodis trumped, trumping.

Kokia buvo A. Šabaniausko karjeros pradžia

Lietuvos estrados pirmtako, Kauno restoranų „Metropolis“ ir „Versalis“ programų atlikėjo Antano Šabaniausko kelias į muzikos pasaulį prasidėjo Jurbarko katalikų bažnyčioje, pas vargonininką Joną Pocių.

Mažąjį Antanuką motina augino viena, todėl išleisti jį į mokslus neturėjo lėšų. Laimė, JAV gyvenusi motinos sesuo suteikė materialinę paramą. Su motinos ir tetos pagalba A. Šabaniauskas išvyko mokytis Italijon, ten sėkmingai įstojo į Saleziečių kongregacijos katalikų vienuolyną Estės mieste.

Po dvejų metų persikėlė į Veroną. Čia giedojo katedros chore, mokėsi solinio dainavimo pas garsų pedagogą D. Andželinį.

1927 m. grįžo atgal į Lietuvą. Plaukdamas laivu iš Jurbarko į Kauną, A. Šabaniauskas uždainavo „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Tame pačiame laive jį išgirdo tuometinis Kauno valstybės teatro režisierius Borisas Dauguvietis ir pakvietė dainuoti į šio teatro chorą. Tokia buvo dainininko karjeros pradžia.

Kokio romano atsiradimą netiesiogiai lėmė klimato sąlygos

„Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“ yra tituluojamas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanu, taip pat – vienu pirmųjų siaubo romanu. Jo autorė Mary Shelley su kompanija (kurioje buvo jos vyras, poetas Percy Bysshe Shelley, lordas George`as Byronas, jo gydytojas Johnas Polidori), 1816 m. vasarą nuobodžiavo viloje prie Ženevos ežero.

Ši vasara buvo šalta, lietinga bei audringa ir istorijoje pelnė „metų be vasaros“ vardą.  Pagrindine tokių orų priežastimi šiandien laikomas 1815 m. balandį mėnesį Ramiojo vandenyno saloje Sumbava išsiveržęs Tamboros ugnikalnis.

Taigi kompanija skaitė siaubo istorijas ir tada nusprendė surengti varžybas. Kiekvienas turėjo parašyti savo siaubo istoriją. Taip M. Shelley, kuriai tuo metu buvo 19 metų, parašė „Frankenšteiną“, o J. Polidori parašė ir vėliau išleido romaną „Vampyras“, kuris laikomas pirmuoju literatūriniu pasakojimu apie vampyrus. G. Byrono ir P. B. Shelley tekstai liko fragmentai.

1818 m. „Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“ buvo publikuotas anonimiškai, nors autorės tapatybė niekam nebuvo paslaptis. 1823 šis romanas paskelbtas jau pasirašytas M. Shelley vardu. Per 200 metų šis romanas sulaukė daugybės interpretacijų, pastatymų scenoje ir ekranizacijų. Romano keliamos žmogaus proto, mokslininkų atsakomybės problemos aktualios iki šiol, jis skaitomas psichoanalitiniais, feministiniais ir kitais aspektais.

Komercinis krovinių laivas į TKS atvyko dvi dienos po to, kai pakilo iš aikštelės Virdžinijos valstijoje. Be NASA įrangos ir eksperimentų, „Orbital ATK“ krovinių kapsulė, šešiems astronautams atgabeno šokoladinių, vanilinių ledų ir picos krovinį.

Būdami kosmose astronautai visuomet ilgisi picos, tačiau italų kosmonautui Paolo Nespoli (Paolui Nespoliui) šiuo metu itin sunku, stotyje jis jau nuo liepos ir ten turės išbūti dar mėnesį.

P. Nespoli stoties robotine „ranka“ pagriebė krovinį, TKS skriejant 480 kilometrų virš Indijos vandenyno.

Be jau paruoštos picos, kapsulėje yra daugybė kitų ingredientų, iš kurių galima pasidaryti labai skanią picą Žemėje – padažo, sūrio, dešros, ančiuvių pastos, pomidorų, pesto padažo, alyvuogių aliejaus ir kitų.

Astronautams taip pat atsiųsta įvairių rūšių šaltų desertų: ledų puodeliuose, ledų vafliuose, ledų ant pagaliuko ir vaisinių ledų ant pagaliuko.

Iš viso kapsulė, pavadinta „S. S. Gene Cernan“ – sausio mėnesį mirusio paskutinio Mėnulyje vaikščiojusio žmogaus garbei, nešė apie keturias tonas sveriantį krovinį.

Siuntoje yra ir moksleivių parūpintų vabalų milčių lervų bei dobilų eksperimentams.

Krovinių laivas kosminėje stotyje liks iki gruodžio, tada bus pakrautas atliekomis ir paleistas atgal. Atliekant vieną eksperimentą kapsulė pakibs netoli orbitoje sklendžiančios stoties, tada bus paleisti keli maži palydovai, o kapsulė krisdama atgal į Žemę sudegs atmosferoje.

Kitas pagrindinis NASA krovinių siuntėjas „SpaceX“ kitą mėnesį turėtų išsiųsti savo krovinį.

„Nusileidimas patvirtintas“, – paskelbė komentatorius per NASA televiziją, transliavusią erdvėlaivio „Sojuz MS-02“ nusileidimą.

Erdvėlaivyje kartu su NASA astronautu Robertu Shane'u Kimbrough (Robertu Šeinu Kimbro) buvo dar du 50-osios TKS ekspedicijos nariai: Andrejus Borisenka ir Sergejus Ryžikovas.

Nusileista dienos šviesoje 17 val. 20 min, vietos (14 val. 20 min. Lietuvos) laiku Kazachstano stepėje netoli Džezkazgano.

Iš trijų ekspedicijos narių, pakilusių nuo Žemės spalį, tik S.Ryžikovas leidosi į pirmąją savo kosminę misiją.

Persijos įlankos kare pilotavęs sraigtasparnį R.Sh.Kimbrough 16 parų praleido JAV erdvėlaivyje šaudyklėje „Endeavour“ 2008 metais; tuo tarpu A.Borisenkai dabartinė TKS misija buvo antroji – 2011 metais jis išbuvo šioje stotyje 164 paras.

„Labąnakt Žeme iš @Space_Station (kosmoso stoties), iki susitikimo rytoj!“ – parašė R.Sh.Kimbrough paskutinėje žinutėje tviteryje, prieš pat atsijungiant erdvėlaiviui nuo TKS.

Kol atvyks kita įgula, TKS valdys rusas Olegas Novickis, amerikietė Peggy Whitson (Pegi Vitson) ir Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautas prancūzas Thomas Pesquet (Tomas Peskė).