Šiuo metu statybų planai pateikti visuomenės svarstymui, o bendrovės vadovybė jų nekomentuoja, kol nebus užbaigtos derinimo procedūros.

„Mes dabar tik derinimo procese, kol neturime nieko suderinto, absoliučiai nieko nekomentuosime“, – BNS trečiadienį sakė Krovinių terminalo generalinis direktorius Albertas Gimbutas.

Projektiniuose pasiūlymuose numatyta, kad planuojama statyti šešių rezervuarų, iš kurių kiekvienas būtų tūkstančio kubinių metrų talpos, parką, o vystomą bendrovės teritoriją pritaikyti naujų naftos ir chemijos produktų importavimui ir eksportavimui laivais, automobiliais ir geležinkeliu bei suskystintų butano dujų laikymui.

Nurodoma, kad eksploatacijos metu statiniai nepadidins aplinkos taršos ar triukšmo lygio, artimiausias gyvenamasis namas yra už 375 metrų.

Šiuos planus aptarti su visuomene numatoma birželio 27-ąją. 

100 proc. Krovinių terminalo akcijų valdo „Achemos grupė“.

Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS patvirtino, kad Vyriausybė priėmė sprendimą dėl Birių krovinių terminalo planų įsigyti „Nemuno terminalo“ akcijas, bet sprendimo turinio nekomentavo, nes klausimas yra konfidencialus.

Šį įsigijimą anksčiau buvo apsvarsčiusi vyriausybinė komisija, tikrinanti strateginių įmonių sandorius.

Komisijos pirmininkas Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis BNS atsisakė komentuoti komisijos ir Vyriausybės sprendimą.

Jis sakė, kad Vyriausybės pozicija bus pateikta Birių krovinių terminalui.

„Jis yra konfidencialus, negaliu komentuoti. Bus Birių krovinių terminalui (pateikta) atitinkama informacija reikalinga, viską jie gaus“, – BNS pirmadienį sakė A. Mačiulis.

Šios krovos bendrovės Klaipėdos uosto teritorijoje veikia viena greta kitos, abejose daugiausia akcijų turi I. Udovickis.

Registrų centro duomenimis, I. Udovickis valdo 70 proc. Birių krovinių terminalo akcijų, „Belaruskalij“ turi 30 procentų.

„Nemuno terminalo“ 100 proc. akcijų per „Ferteksos transportą“ I. Udovickis valdo kartu su Olga Udovickaja.

Įmonių atstovų komentarų apie planuojamą sandorį BNS gauti kol kas nepavyko.

Šis klausimas Vyriausybės viešoje darbotvarkėje nebuvo skelbiamas. Premjero Sauliaus Skvernelio darbotvarkėje nurodyta, kad 10 val. Vyriausybėje vyko ministrų pasitarimas.

„Geranoriškumas buvo išsakytas. Man patiko konstruktyvus „Krovinių terminalo“ vadovo požiūris, kad stotelė turi būti tokia, kuri iš tiesų identifikuoja kvapo šaltinį. Aš taip pat pasisakau už tai, nes būtent identifikavimas šiandien yra didžioji problema“, – sakė Klaipėdos meras.

Dėl stotelės įrengimo jau kalbėtasi ir su kitos naftos produktus kraunančios bendrovės – „Klaipėdos nafta“ – vadovu, dar laukia susitikimas su „Lietuvos geležinkelių“ atstovais bei aplinkosaugininkais.

„Su „Lietuvos geležinkelių“ vadovu problemą trumpai jau aptarėme pirmadienį man viešint Vilniuje. Bendrovės vadovas patikino, kad geležinkeliai  krovinius veža užplombuotus, tad net stovėdamas krovinys kvapo neturėtų kelti, nebent būtų labai aukšta oro temperatūra ir kiti faktoriai. Bet kuriuo atveju geležinkelininkai irgi preliminariai sutinka dalyvauti sprendžiant problemą. Taip pat planuoju susitikti su aplinkosaugininkais ir aptarti, kaip jie vertina uosto įmonių turimus įrenginius, ar jie pakankamai efektyvūs ir iš tikrųjų atlieka savo misiją apsaugoti aplinkinius gyventojus nuo taršos ir kvapų“, – sakė Klaipėdos meras. 

Anot mero, jei visos šiaurinėje uosto dalyje su naftos produktų krova ar gabenimu susijusios įmonės sutiktų bendromis lėšomis įrengti kvapų matavimo stotelę, tai būtų labai aiškus signalas, kad visos jos yra vienodai nusiteikusios spręsti problemą.

„Ši diena Klaipėdos istorijoje bus sietina su proveržiu. Ką tik patvirtinome ekonominio proveržio strategiją „Klaipėda 2030“, kartu labai norėčiau, kad proveržis būtų jaučiamas visose kasdienio gyvenimo srityse. Kalbant apie „Klaipėdos naftą“, situacija, lyginant su ta, kuri buvo prieš 4–5 metus, dabar yra ženkliai pagerėjusi – tai faktas, tačiau tuo pat metu turiu aiškiai konstatuoti, kad tai dar nėra ta situacija, kuri leistų nusiraminti ir pasakyti, jog viskas padaryta“, – sakė V. Grubliauskas.

Anot Klaipėdos mero, didžiausia problema yra ne nustatyti patį taršos ar kvapo faktą, bet identifikuoti šaltinį, iš kur konkrečiai tai sklinda. Kalbant apie šiaurinę uosto dalį, tikėtini taršos ir nemalonaus kvapo šaltiniai lieka tie patys – tai „Klaipėdos nafta“, „Krovinių terminalas“ ir „Lietuvos geležinkeliai“.

„Su „Klaipėdos naftos“ direktoriumi aptarėme, kad problemą būtina spręsti kompleksiškai. Aš pasiūliau ir direktorius pritarė, kad reikia statyti naują, modernią kvapų ir taršos matavimo stotelę, kuri ne tik fiksuotų taršą, bet ir leistų tiksliai identifikuoti, kas yra taršos šaltinis. Artimiausiu metu susitiksiu ir su „Krovinių terminalo“ bei „Lietuvos geležinkelių“ atstovais, kad įtikinčiau juos taip pat prisidėti prie tokios matavimo stotelės įrengimo. Tai būtų labai aiškus signalas, kad visos trys bendrovės yra vienodai nusiteikusios spręsti problemą. Labai tikiu, kad geranoriškumo pakaks ne tik „Klaipėdos naftai“, bet ir kitiems mano įvardintiems subjektams“, – sakė Klaipėdos meras.

„Klaipėdos naftos“ vadovas patikino, kad bendrovė daug investuoja ir toliau investuos į technologinius sprendimus, kurie saugo nuo taršos ir kvapų. Anot M. Jusiaus, nemažai priemonių jau yra įdiegta, o per artimiausius kelerius metus ketinama investuoti dar apie 3 milijonus eurų.

Krovos procesai sudėtingėja

Antradienį bendrovėje "Klaipėdos nafta" surengtas susitikimas su Klaipėdos miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariais, aplinkosaugininkais bei kitų atsakingų tarnybų atstovais dėl šį mėnesį gautų gyventojų pranešimų iš Melnragės, Vitės kvartalo ir net senamiesčio. Žmonės tikino jaučiantys neįprastus naftos produktų kvapus.

"Mums ir gyventojams labai sunku identifikuoti, iš kur sklinda šie kvapai, nes abi įmonės – AB "Klaipėdos nafta" ir UAB "Krovinių terminalas" yra įsikūrusios toje pačioje vietoje. Nėra aišku, kas sukelia šias problemas", – teigė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Bendrovės "Klaipėdos nafta" Klaipėdos naftos terminalo gamybos vadovas Gediminas Vitkauskas nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių gyventojai galėjo jausti intensyvesnius kvapus.

"Kasmet mūsų darbo sąlygos tik sudėtingėja, klientai atgabena savo sudėtimi "sunkesnių" naftos produktų. Pastarosiomis dienomis pradėjome krauti šio mėnesio pradžioje atkeliavusią žaliavinės naftos bandomąją partiją. Tanklaivis su kroviniu atplaukė lapkričio 6-ąją iš Baltarusijos. Ši žaliavinė nafta skiriasi savo konsistencija, ji yra sunkesnė ir turi specifinį kvapą. Tačiau sulaukę pranešimų iš gyventojų, o juos gaunu ir pats tiesiogiai, pradėjome lėtinti krovos procesą. Tuo laikotarpiu taip pat krovėme mazutą – du skirtingi kroviniai vienu metu, todėl ėmėmės visų turimų priemonių lakiųjų organinių junginių sklaidai kontroliuoti", – aiškino G.Vitkauskas.

Krovė perpus lėčiau

Pasak G.Vitkausko, "Klaipėdos nafta" turi patirties priimti žaliavinę naftą ir visada yra pasiruošusi pati vykdyti monitoringinius stebėjimus.

Bendrovė turi mobilųjį LOJ koncentracijos matavimo prietaisą ir jį savikontrolei naudoja tiek terminale, tiek už jo ribų. Kvapas, pasak specialistų, yra subjektyviai jaučiamas ir reglamentuotomis priemonėmis neišmatuojamas.

Aplinkosaugos kontrolė buvo dar labiau sugriežtinta po pirmųjų gyventojų skambučių.

"Vadovavomės numatytu planu. Įmonės ugniagesių komanda dirbo ir dieną, ir naktį. Vos pradėjus krauti žaliavinę naftą į vagonų cisternas, pasirodydavo brigada su sertifikuotu prietaisu, matuojančiu lakiųjų organinių junginių koncentraciją, tūkstantąją miligramo dalį. Galima sakyti, tai savotiška alternatyva mūsų uoslei. Pradėjus krauti naftą bendrovės darbuotojai vykdavo į pavėjinę pusę, kad gautų kuo tikslesnius duomenis. Po pirmųjų gyventojų pranešimų stebėjimai tapo dar dažnesni", – pabrėžė pašnekovas.

Nuo lapkričio 17 iki 27 d. aštuoniuose miesto taškuose įmonės specialistai nešiojamuoju prietaisu atliko per 130 matavimų, tai – kur kas daugiau nei yra būtina.

Buvo imtasi visų kompleksinių priemonių, kad lakiųjų organinių junginių koncentracijos sklaida už terminalo ribų ne tik kad neviršytų, bet ir nesiektų aplinkosaugos reikalavimų.

"Jeigu lakiųjų organinių junginių koncentracijos viršydavo 0,6, 0,7 miligramus kubiniame metre, kai norma yra net 5 miligramai kubiniame metre, prašydavau dviem šimtais kubinių metrų sumažinti krovą. Kitaip tariant, reguliavome procesą technologiniais režimais ir krovėme daugiau negu perpus lėčiau nei įprasta. Jeigu iki tol kraudami naftos produktus dirbdavome 1 300–1 500 kubinių metrų pajėgumu, tai dabar vidutiniškai – tik 600. Be to, pildami mazutus mažinome temperatūras. Iki šios dienos jau turime 800 sukauptų vagonų", – komentavo pašnekovas.

Normos nebuvo viršytos nė karto

"Klaipėdos naftos" aplinkosaugos specialistų stebėjimai rodo, kad leidžiamos normos nebuvo viršytos nė karto. Didžiausia lakiųjų organinių junginių koncentracija buvo 0,7 miligramo kubiniame metre prie sporto salės.

Teigiama, kad žmogus užuodžia kvapus, kai yra 0,3 miligramo, tuo metu 0,6 jau gali dirginti, o leistina LOJ koncentracija aplinkos ore yra 5 miligramai kubiniame metre.

"Reaguojame į žmonių skundus ir nuolat ieškome kompromiso tarp verslo interesų ir gyventojų gyvenimo kokybės", – patikino bendrovės atstovai.

Neatmetama, kad kvapai intensyvėja ir dėl vėjo krypties. Tai patvirtino ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas.

"Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba mus informavo, kad pajūrio vėjai, deja, buvo nepalankūs Melnragei ir visam miestui. Tuo metu, kai gavome gyventojų pranešimus, vyravo pietryčių, pietų, pietvakarių, protarpiais ir šiaurės krypčių vėjai. Norime to ar ne, civilizacija turi ne tik savo privalumų, bet ir trūkumų. Vienas jų – krova, pajėgumai, temperatūriniai slenksčiai, kuriuos privalu peržengti. Klaipėdoje turime netgi dvi aplinkos oro kokybės matavimo stotis, nors remiantis Europos Sąjungos normatyvais pagal mūsų miesto gyventojų skaičių užtektų ir vienos. Taigi, didžiausi oro taršos viršijimai kietosiomis dalelėmis pastaruoju metu fiksuojami ne centre Bangų gatvėje, o Šilutės plente", – komentavo R.Dužinas.

Esą nieko keisto, kad kvapus gyventojai intensyviau užuodžia naktį ir per išeigines, nes tada žmonės dažniausiai būna namie.

"Darbai vyksta 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Visi procesai yra automatizuoti, čia negali kas nori, kaip nori šildyti ar krauti", – sakė G.Vitkauskas.

Numatė papildomas investicijas į aplinkosaugą

Bendrovė "Klaipėdos nafta" investuoja ne tik į krovos technologijų atnaujinimą, bet ir į aplinkosaugą, oro taršos prevenciją.

Krovos darbus bendrovė vykdo vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros išduotu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu, kuriame nurodyta, kad tai darydama bendrovė privalo taikyti ir taiko šias aplinkosaugines priemones, mažinančias teršalų ir kvapų patekimą į aplinką: iškraunant benziną iš geležinkelio vagonų į antžemines talpyklas veikia LOJ rekuperavimo įrenginys; iškraunant naftos produktus (mazutą, dyzeliną ir kitus) iš traukinių vagonų, ant vagonų uždedami specialūs dangčiai su vožtuvais, neleidžiančiais iš vagonų į aplinką patekti LOJ; kraunant benziną į tanklaivius ir mazutą ar dyzeliną į tanklaivius, kuriais prieš tai vežta nafta, susidarę LOJ garai sudeginami LOJ garų sudeginimo įrenginyje – degle.

Visi šie technologiniai įrenginiai sulaiko daugiau nei 98 proc. išsiskiriančių garų.

Gamybos vadovas G.Vitkauskas akcentavo, jog 2013 m. įmonė įsigijo angliavandenilių garų surinkimo įrenginį, vadinamą rekuperatoriumi, pažabojusį nuo geležinkelio estakadų perpylimo metu pasklidusius naftos produktų garus.

"Naftos produktų rekuperatoriaus pagrindinė funkcija – sugaudyti visus labiausiai lakius ir pavojingus benzino garus. Šį įrenginį įmonės darbuotojai itin saugo ir prižiūri, nes juo gebama pažaboti kvapus ir jų intensyvumą", – teigė G.Vitkauskas.

Maža to, bendrovė savo 2016–2020 m. strategijoje yra numačiusi skirti papildomų lėšų naujoms aplinkosauginėms technologijoms įsigyti ir diegti.

Sutartis ir konkurencija

Dar 2011 m. lapkričio 17 d., kai „Klaipėdos naftai“ vadovavo R.Masiulis, buvo sudaryta sutartis tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Orlen Lietuva“. Ji numatė „Orlen Lietuva“ pagamintą dyzeliną ir benziną krauti tik per „Klaipėdos naftą“. Iki tol krova vyko ir per Krovinių terminalą.

Į teismus kreipėsi Krovinių terminalas ir prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2011 m. lapkričio 17 d. sutartį.

Teigta, kad sutartis sudaryta pažeidžiant Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Nepaisant kreipimosi į teismą sutartis tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Orlen Lietuva“ toliau buvo vykdoma. Visas dyzelino ir benzino kiekis buvo kraunamas per „Klaipėdos naftą“. Krovinių terminalas konstatavo, kad jam dėl tos sutarties žala nuolat didėja. Jis prašė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti tolesnį sutarties vykdymą tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Orlen Lietuva“

Krovinių terminalas joms pateikė 5 mln. 994 tūkst. 765 eurų ieškinį.

Kiltų nauji ginčai

Vilniaus apygardos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jo teigimu, nėra aiškiai apibrėžta nei naftos produktų krovos rinka, kurią apima ginčijamas Konkurencijos įstatymo reikalavimus pažeidžiantis susitarimas, nei susitarimo poveikis. Teismas laikė, jog jo įsikišimas į galiojančius atsakovų sutartinius santykius, turėtų poveikį verslui - sukeltų ne tik iš esmės analogiškus nuostolius „Klaipėdos naftai“, bet ir būtų priežastis naujiems teisiniams ginčams kilti. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereikštų, kad Krovinių terminalas nuostolių nebepatirtų ir automatiškai būtų grąžintas į pretenduojamą rinką ar jos dalį. Todėl teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas turėtų didesnį neigiamą poveikį nei esamos padėties išsaugojimas.

Krovinių terminalas manydamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atkurtų sąžiningą konkurenciją rinkoje apskundė teismo sprendimą. Jo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, žala Krovinių terminalui ateityje tik didės.

„Klaipėdos nafta“ nurodė, kad Krovinių terminalas piktnaudžiauja ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekia išankstinio ginčo sureguliavimo bei priversti „Orlen Lietuva“ krauti pagamintą dyzeliną ir benziną per jos terminalą. „Orlen Lietuva“  konstatavo, kad Krovinių terminalo patiriamos žalos faktas dar nėra įrodytas. Be to, neįrodyta, kad „Klaipėdos nafta“ ir „Orlen Lietuva“ kaip pelningai veikiančios įmonės negalėtų ateityje atlyginti Krovinių terminalui net ir padidėjusios žalos.

Dar bylinėsis teisme

Ginčas dėl žalos tarp Krovinių terminalo bei „Klaipėdos nafta“ ir „Orlen Lietuva“ dar nebaigtas. Krovinių terminalo dar sieks įrodyti, kad 2011 m. lapkričio 17 d. sutartis jai padarė didelę žalą ir būtina tos sutarties vykdymą sustabdyti.

Bet baigtas ginčas dėl laikinųjų priemonių taikymo. Šios sutarties vykdymo nesiryžta stabdyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Apeliacinis teismas palaikė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kad nėra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios uždraustų „Orlen Lietuva“ dyzelino ir benzino krovą per „Klaipėdos naftą“.

Teismas konstatavo, kad laikinosios priemonės byloje nebūtų išsprendusios pačios bylos esmės - teisingai ar ne buvo sudaryta sutartis tarp „Klaipėdos nafta“ ir „Orlen Lietuva“ sudariusi sąlygas nebekrauti „Orlen Lietuva“ naftos produktų per Krovinių terminalą.

Nuostoliai dėl neperkrautų tonų

– Neseniai tapo vieša, kad valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ galimai sąmoningai  ribojo bendrovės  „Krovinių terminalas“ galimybes krauti dalį „Orlen Lietuva“ šviesiųjų naftos produktų. Kokių teisinių žingsnių ėmėsi „Krovinių terminalas“?

– Iš tiesų, jau ilgą laiką vyksta nemalonūs dalykai, kenkiantys dalykiškiems verslo santykiams, todėl  esame priversti nuolat bylinėtis. Negalime toleruoti „Krovinių terminalui“ daromos žalos, todėl pernai lapkričio 22 dieną  kreipėmės su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl, mūsų nuomone Konkurencijos įstatymą pažeidžiančio susitarimo, kadangi, preliminariais skaičiavimais, per keletą metų mums jau yra padaryta apie 6 mln. eurų žala, kuri vis didėja. Be to,  jau  4 metus dalyvaujame  ir kituose teisminiuose ginčuose, kuriuos inicijavo ir
vėliau pralaimėjo „Klaipėdos nafta“: dėl detaliojo plano, o paskui – statybos leidimo automobilių užpildymo stoties projektui panaikinimo, taip trukdant mūsų investicijoms ir plėtrai.

Užuot investavę, plėtoję savo veiklą, esame įvelti į ginčus su didžiule valstybės kontroliuojama bendrove. Jaučiame spaudimą  trauktis iš rinkos, kiek žinau, mūsų akcininkai jau du  kartus sulaukė pasiūlymo iš „Klaipėdos naftos“ parduoti jai „Krovinių terminalą“. Tačiau manau, kad valstybė tik laimėtų, jei šiame segmente būtų didesnė konkurencija, tai suponuoja ir verslo logika, ir pilietinė pozicija.

– Kokį vaidmenį ribojant „Krovinių terminalui“ galimybę krauti dalį „Orlen Lietuva“ šviesiųjų naftos produktų atliko dabartinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis?

– Kai praeitų metų vasarą rengėme ieškinį teismui, nežinojome naujos Vyriausybės sudėties. Už įmonės sandorius visada atsakingas įmonės vadovas, įstatymas galioja neatsižvelgiant į naujas aukštesnes pareigas.

Dabartinis susisiekimo ministras (buvęs „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius) R.Masiulis 2011 m. pasirašė su  „Orlen Lietuva“ krovos paslaugų sutartį, kuri, mūsų manymu, pažeidžia konkurencijos teisę, nes buvo susitarta, jog krova gali vykti tik per „Klaipėdos naftą“, nepaisant, kad ji krauna brangiau. Iki tol „PKN Orlen“ produkcija sudarė maždaug trečdalį visos mūsų bendrovės krovos. Kadangi žalos atlyginimo prašoma iš „Klaipėdos naftos“, yra visiškai logiška, kad trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas jos buvęs vadovas, pasirašęs sutartį. Kad p. Masiulis įtrauktas teisingai, patvirtino jo prašymą pašalinti iš proceso atmetęs bylą nagrinėjantis teismas dar praeitų metų gruodžio pradžioje.

– Kokie yra „Krovinių terminalo“ nuostoliai dėl to, kad iš jos buvo
atimta teisė krauti „Orlen Lietuva“ šviesiuosius naftos produktus?

– Mūsų skaičiavimu,  „Krovinių terminalas“ neteko galimybės perkrauti apie 800 tūkst. tonų „Orlen Lietuva” šviesiųjų naftos produktų kasmet, todėl nuo 2014 metų patyrė apie 6 mln. eurų nuostolių. Per šį laiką įmonė jau galėjo sumokėti apie 300 tūkst. eurų mokesčių į šalies biudžetą. Tačiau daroma ir nematerialinė žala, kolektyvas nori dirbti, turi viziją ir tikslą, o juos žlugdo „stipresniojo“ galia, gal todėl emigracijos lygis ir nemažėja, nes netikima, kad tiesa, o ne galia valdo.

Stringa plėtros projektai

– Prašau pakomentuoti plačiau - kokie kiti teismai per kelerius pastaruosius metus vyko tarp „Klaipėdos naftos“ ir „Krovinių terminalo“? Kokie yra jų rezultatai? Kokie ginčai ir dėl ko dar yra nesibaigę?

– Nuosekliai išdėstysiu nuobodžią teisminių ginčų chronologiją. Kurį laiką buvome „Klaipėdos naftos“ ieškinio dėl mūsų teritorijos detaliojo plano panaikinimo dalyviai. 2012 metų spalio mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino „Krovinių terminalo“ teritorijos detalųjį planą, o „Klaipėdos nafta“ jį užginčijo ir pirmojoje instancijoje bylą laimėjo. Tačiau 2014 metų balandžio 29 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir detalusis  planas liko galioti. Jo pagrindu pagaliau buvo gautas statybos leidimas terminalo rekonstrukcijai, naujų darbo vietų kūrimui. Tada „Klaipėdos nafta“ pateikė Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl  proceso atnaujinimo. Šis teismas nusprendė pareiškėjo  prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. Tuomet „Klaipėdos nafta“ nuėjo kitu keliu – Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl mums išduoto statybą
leidžiančio dokumento panaikinimo.  Jis buvo taip pat pirmosios instancijos teismo atmestas, tačiau dabar vėl yra „Klaipėdos naftos“ apskųstas. Šiuo  metu „Krovinių terminalas“ laukia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl apeliacinio  „Klaipėdos naftos“ skundo. Manau, kad mūsų konkurentai bando buvusių vadovų pradėtus veiksmus tęsti kuo ilgiau ir mums trukdyti vystyti verslą.

– Prieš gerą pusmetį interviu su jumis užsiminėte, kad norėtumėte
įsirengti šviesiųjų naftos produktų pylimo į automobilius stotį, bet
negalite to padaryti, nes to neleidžia šiuo metu Klaipėdos uoste esantis
vienintelis monopolininkas?

– „Klaipėdos nafta“  ginčija mūsų statybos leidimą būtent todėl, kad kuo ilgiau išliktų monopolistė ir išlaikytų didesnes kainas. Terminalo rekonstrukcijos metu  esame numatę įrengti naują papildomą geležinkelio estakadą ir automobilių pildymo aikštelę. Kol laukiame  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo dėl „Klaipėdos naftos“ apeliacinio skundo, jau keleri metai nieko negalime pradėti, o štai „Klaipėdos nafta“ ką tik paskelbė išplėtusi autocisternų užpildymo aikštelę, t. y. pati padarė tai, ką teismų procesais stabdo įgyvendinti
„Krovinių terminale“.

Žalą patiria visas uostas

– Minėjote, kad „Krovinių terminalas“ kartu su KLASCO naftos produktų krovai galėtų panaudoti ir dabar neišnaudojamą prie nulinės krantinės esančią teritoriją, ir būtų nauda Klaipėdos uostui. Nepavyksta susitarti su valstybine „Klaipėdos nafta“, kad leistų per jos teritoriją arba palei Burių gatvę nutiesti vamzdyną?

– „Krovinių terminalas“  kartu su KLASCO galėtų teritorijoje prie nulinės krantinės padidinti naftos produktų krovą per Klaipėdos uostą. Tačiau čia mes ir vėl pajutome „Klaipėdos naftos“ galią. Pateikėme pasiūlymų  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kad rekonstruojant pirmąsias tris krantines prie  išorinių uosto vartų  būtų padarytas požeminis technologinis kanalas tiesti ne tik naftos produktų vamzdynus, bet reikiamas komunikacijas vystant Klaipėdos uosto plėtrą ateityje. Kartu atsirastų galimybė ir pačiai „Klaipėdos naftai“ pasinaudoti nauja infrastruktūra,  esant poreikiui ir atitinkamiems susitarimams,  perkraunant savo klientų krovinius. Šis klausimas buvo svarstytas  ir gavo pritarimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, Vyriausybėje, tačiau  „Klaipėdos nafta“ prieštarauja tokiam naujų galimybių atsiradimui ir plėtrai, Klaipėdoje.

– Kokią žalą Klaipėdos uostui, jūsų nuomone, daro tai, kad galimai
sąmoningai ribojama „Krovinių terminalo“ plėtra ir krova?

– Mūsų vertinimu, nesutarimai kenkia ne tik abiem bendrovėms, uostui ir svarbiausia – valstybei. Projektavimui išleidžiama daug lėšų, tačiau negausime tos naudos, kokią pavyktų  gauti parengus visapusišką ir kitų krovos kompanijų veiklos neribojantį uosto krantinių rekonstrukcijos techninį projektą. Iš tiesų, stabdant mūsų terminalo rekonstrukciją yra ribojama konkurencija, mažinamos galimybės pritraukti krovinius, neišnaudojamos galimybės padidinti Klaipėdos uosto pajamas, patrauklumą ir  konkurencingumą kitų Baltijos jūros uostų atžvilgiu.

–Tai kokie jūsų tolesni žingsniai sprendžiant šias problemas? Viskas
atrodo labai jau pesimistiškai.

– Mes nenuleidžiame rankų, dirbame, kompanija išsilaiko, dar ir pelno
truputį uždirbame. Daug tikimės iš naujo „Klaipėdos naftos“ vadovo,
naujos politinės valdžios,– galgi situacija pasikeis ir bus leidžiama
dirbti visiems vienodomis, konkurencinėmis sąlygomis, daryti būtinas
investicijas bei užbaigti ginčus.

Analizavo grėsmes

Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje dalyvavę Krovinių terminalo atstovai politikams paaiškino, jog ateityje bendrovės teritorijoje ketinama nutiesti dar vieną geležinkelio estakadą, greta esamo rezervuarų parko įrengti penkis naujus rezervuarus, šalia jų turėtų atsirasti automobilių pakrovimo ir iškrovimo postas, taip pat ketinama suprojektuoti multifunkcinių kuro priedų priėmimo postą su siurbline, įrengti izopentano krovos sistemą.

Komiteto nariai domėjosi, ar numatomi pokyčiai neturės įtakos klaipėdiečių gyvenimo kokybei.

Bendrovės gamybos ir technikos direktorius Eduardas Plauška paaiškino, kad tiek įrengiant naujus rezervuarus, tiek planuojant kitus darbus bus atsižvelgiama į taikomus reikalavimus. Anot jo, ketinama įdiegti patikimas rekuperacines sistemas bei kitus įrenginius, kurie padės išvengti oro ar kitokios taršos atvejų.

Be to, atstovo teigimu, bendrovės teritorijoje išvystyta infrastruktūra leidžia išvengti ir dirvos ar vandens taršos atvejų.

Paaiškinimai įtikino

Plačiau aptartas ir galimas automobilių srautų padidėjimas. Žadama, kad dėl bendrovės plėtros transporto srautas per parą išaugs maždaug šešetu automobilių.

Politikai bendrovės atstovų teiravosi, ar nėra numatytas tikslus maršrutas, kuriomis gatvėmis iš miesto išvažiuos Krovinių terminalo teritoriją paliekantys automobiliai ir ar neketinama prisidėti tobulinant miesto infrastruktūrą.

Nors bendrovės atstovai pripažino, jog kol kas tokių planų nėra, tačiau vakar posėdžiavusieji sutarė, kad atsakymai į miestui rūpimus klausimus juos įtikino. Politikai neskubėjo prieštarauti tam, kad, prieš prasidedant plėtrai, būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Sukėlė klausimų

Diskutuota ir dėl Vakarų laivų gamyklos planuojamos veiklos – bitumo išpilstymo, sandėliavimo ir krovos į laivus adresu Minijos g. 180.

Pastebėta, kad iš šios bendrovės taip pat nebus reikalaujama poveikio aplinkai vertinimo, nors planuojami pokyčiai ir kelia klausimų.

Komiteto nariai ir savivaldybės administracijos atstovai neslėpė, kad kyla įtarimų, jog, prasidėjus minėtai veiklai, tam tikros taršos gali padaugėti pietinėje miesto dalyje. Miesto valdžios atstovus neramino ir galintys išaugti transporto srautai.

Bendrovės atstovai komiteto posėdyje nedalyvavo, tačiau apie tai komiteto pirmininką buvo informavę.

Savivaldybės administracijos atstovai teigė kreipęsi į bendrovę, jog ši patikslintų informaciją dėl nerimą keliančių klausimų.

Vis dėlto komiteto nariai pastebėjo, kad bendrovė, prieš pradėdama naują veiklą, turėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Istorija – du laikotarpiai

Krovinių terminalas yra viena efektyviausiai dirbančių bendrovių Klaipėdos uoste. Ji ir viena mažiausių uoste. Įkurta vos 5 ha teritorijoje ji per metus krauna nuo 1 iki 1,5 mln. tonų naftos produktų.

Tokioje nedidelėje teritorijoje taip prisitaikyti krauti naftos produktus, kur veikia 182 tūkst. kubinių metrų rezervuarų parkas, buvo įmanoma tik naudojant pačias naujausias vakarietiškas krovos technologijas.

Bendrovė naudojasi 14 metrų gylio krantine, kur laivų gramzda gali būti iki 12,5 metrų. To visiškai pakanka, nes šviesiuosius naftos produktus Baltijos jūroje plukdo vidutiniai 40-50 tūkst. tonų talpos laivai. Didžiausias laivas, kuris buvo pakrautas Krovinių terminalo krantinėje, siekė beveik 60 tūkst. tonų.

Bendrovės Krovinių terminalas istorija tarsi suskirstyta į du laikotarpius. Pirmasis, kai įkūrus bendrovę ir Uosto direkcijai rekonstravus trečiąją krantinę prie jos vyko metalo laužo ir kitokių krovinių krova, ir kitas laikotarpis prasidėjęs nuo 2004 metų, kai 18 mėnesių vyko Naftos ir chemijos produktų terminalo statyba ir 2006 metų kovo mėnesį naftos produktais buvo pakrautas pirmasis tanklaivis.

„Iki šios dienos mūsų terminalas bendroje sumoje jau yra perkrovęs beveik 15 mln. tonų naftos produktų, aptarnavęs daugiau nei 800 tanklaivių. Pradėjęs veiklą kaip naftos produktų eksporto terminalas, jis persiorientavo ir dabar vykdo krovą tiek eksporto, tiek importo režimu. Šiuo metu krauname 18-19 pavadinimų produktus“, – teigė Krovinių terminalo bendrovės vadovas Albertas Gimbutas. Buvęs UAB Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas, dr. Bronislovas Lubys jį pasikvietė 2011 metais iš „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose. Jis naftos pramonės inžinierius, daugelį metų dirbo generalinio direktoriaus pavaduotoju gamybai.

Šio patyrusio naftos pramonės specialisto atsiradimas Krovinių terminale leido įdiegti šviesiųjų naftos produktų maišymo technologijas, didinti naftos produktų importo galimybes, surasti naujų klientų.

Sugrįžo svarbus klientas

Išskirtiniai buvo 2015 metai, kai po ilgų derybų ir penkerių metų pertraukos į Krovinių terminalą pavyko susigrąžinti buvusį ilgametį klientą. Nors jis turi ir kitus savo terminalus, tačiau „Krovinių terminalas“ patrauklus dėl galimybės maišyti naftos produktus nedidelėmis partijomis.

„Nedidelis mūsų terminalas turi tam tikrų pranašumų prieš naftos produktų krovos gigantus. Yra terminalų, kur pakrovos sistemoms nuo estakadų per rezervuarų parką iki krantinių užpildyti reikia 4-5 tūkst. tonų produktų. Pas mus likučiai nepalyginamai mažesni ir su įdiegta technologija vadinamą „mirtiną likutį“ galima suvesti iki nulio. Tai patrauklu klientams, sudarytos galimybės paprasčiau pakeisti perkraunamų produktų rūšį, pasiekti reikiamus jų kokybinius parametrus“, – aiškino A. Gimbutas.

Grįžęs ilgametis klientas padėjo bendrovei šiuos metus pradėti sėkmingai. Trečiame metų ketvirtyje bendrovės darbą įtakojo sumažėję žaliavinės naftos tiekimo srautai į Baltarusijos naftos perdirbimo įmones. Su nerimu laukiama ketvirtojo ketvirčio, ar bus atstatytos tiekiamos į Baltarusiją žaliavinės naftos apimtys.

Laukia papildomos statybos

Naftos produktų krovos versle nuolatos privaloma taikytis prie kliento poreikių. Todėl Krovinių terminale nuolat vyksta didesnės ar mažesnės rekonstrukcijos, tobulinama esanti krovos sistema, didinamas lankstumas, operatyviai reaguojama į klientų poreikius.

Didžiausia rekonstrukciją nuo to laikotarpio, kai buvo pastatytas Krovinių terminalo naftos produktų krovos kompleksas planuojama pradėti jau kitų metų pavasarį. 2017-2019 metais turėtų būti įgyvendinami geležinkelio estakados trečiojo kelio, papildomo mažų rezervuarų parko ir šviesiųjų naftos produktų išpylimo į automobilius estakados projektai.

„Dabar vienu metu dviejose estakadose iškraunantis 26 cisternas, įgyvendinus šiuos projektus Krovinių terminalas terminalas jų kiekį padidintų dar 13-a cisternų. Tai leistų priimti susidarančius sezoninius didesnius Baltarusijos gamintojų produktų kiekius. Papildomas nedidelių penkių talpų parkas leistų iki naujų kaupimo partijų palaikyti atskirų klientų produktų likučius. Nauja šviesiųjų naftos produktų krovos automobilių estakada uoste suteiktų lankstesnes sąlygas klientams naudotis šia paslauga“, – akcentavo A. Gimbutas.

Dėmesys aplinkos apsaugai

Krovinių terminalas nuolatos skiria didžiulį dėmesį aplinkos apsaugai. Apie 30 procentų viso statybos projekto sumos buvo panaudota aplinkosaugos įrenginiams, saugantiems atmosferą nuo cheminės taršos, nemalonių kvapų, taip pat priešgaisrinei, civilinei saugai. Terminale buvo įdiegtos pažangios technologinės sistemos, sumontuoti naujo tipo rezervuarai, automatinė gaisrų gesinimo sistema.

„Aplink terminalo teritoriją artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje keliose vietose pagal aplinkosaugininkų reikalavimus išdėstyti oro monitoringo taškai, kuriuose kontroliuojamos organinių junginių koncentracijos“, – aiškino A. Gimbutas.

Susiklosčius palankiai situacijai naftos perdirbimo rinkoje, koncerno "Achemos grupė" valdomas Krovinių terminalas skaičiuoja rekordinius pirmojo pusmečio rezultatus. Prie jų prisidėjo ir pernai įmonės atliktos investicijos į naują technologiją, leidžiančią krauti žalią naftą ir tamsiuosius naftos produktus, rašo "Verslo žinios".

Per pirmus šešis šių metų mėnesius terminalas perkrovė 600 tūkst. tonų naftos produktų - beveik tiek, kiek pernai per visus metus. Dvigubai išaugo bendrovės pardavimo pajamos: 2014 metų pirmąjį pusmetį jos siekė 1,9 mln. eurų, o šių metų pirmąjį pusmetį - 3,9 mln. eurų.

"Geopolitinė situacija lėmė, kad Baltarusijos, Rusijos naftos perdirbimo gamyklos mažiau produktų realizavo vietos rinkose, o dėl išaugusios naftos perdirbimo maržos ir žalios naftos kainų kritimo gamino panašiai, todėl daugiau eksportavo. Tai lėmė išaugusią krovos apimtį", - teigė Krovinių terminalo komercijos direktorius Darius Šilenskis.