„Tikimės dar šių metų saulę pagauti. Laukiame vasaros pabaigoje, ankstyvą rudenį, o darbai turėtų prasidėti pakankamai greitai. Modulių sumontavimo darbai turbūt nėra patys sudėtingiausi, bet ant kojoms montuoti tokiame specifiniame objekte turi būti atidžiai pasirinkta“, – žurnalistams Kaišiadorių rajone teigė R. Kalvaitis.

Plūduriuojančios saulės jėgainės Kruonio HAE baseine projektą planuojama įgyvendinti keliais etapais.

Pirmojo etapo metu numatoma įrengti eksperimentinę mažos galios (apie 60 kW) jėgainę ir sukurti algoritmą, kuris, atsižvelgiant į nepertraukiamai registruojamus tinklo ir kitus fizikinius parametrus bei Kruonio HAE agregatų darbo režimus, savarankiškai valdytų saulės jėgainę ir elektros energijos kaupiklį. Jėgainės konstrukcija prisitaikytų prie kintančio baseino vandens lygio, būtų atspari bangavimui ir ledui.

Įvertinus bandomojo projekto rezultatus, bus sprendžiama dėl galimybės plaukiojančia saulės modulių konstrukcija uždengti visą 300 ha ploto Kruonio HAE aukštutinį baseiną.

Tokios jėgainės galia siektų 200-250 MW – dvigubai daugiau nei dabartinis Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės pajėgumas, o jėgainės pagaminama elektros energija būtų galima ištisus metus elektra aprūpinti daugiau nei 120 tūkst. namų ūkių.

Trūkstamam elektros kiekiui rinkoje kompensuoti Kruonio HAE buvo aktyvuota 9 kartus per vieną dieną ir iš viso pagamino 1,98 GWh avarinio aktyvavimo elektros energijos, rašoma „Lietuvos energijos gamybos“ pranešime.

„Dėl techninės priežiūros komandos operatyvumo sėkmingai įgyvendinome perdavimo sistemos operatoriaus užduotis. Šis atvejis ypatingas tuo, kad skaičiuojame daugiausiai per vieną dieną įvykdytų avarinio aktyvavimo komandų - devynias“, - sakė „Lietuvos energijos gamybos“ gamybos direktorius Darius Kucinas.

Šiemet Kruonio HAE teikiama avarinio rezervo paslauga buvo aktyvuota 15 kartų. Palyginimui, per visus praėjusius metus Kruonio HAE antrinio galios rezervo paslaugos prireikė 29 kartus.

Pagal pranešimą, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ antrinio 400 MW avarinio rezervo paslaugą šiemet teikia du Kruonio HAE hidroagregatai. Likę du veikia komerciškai - jų pagaminta elektros energija prekiaujama biržoje. Elektrinė užtikrina didžiąją dalį viso būtino avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo kiekio.

„Kadangi tokia jėgainė būtų pirmoji regiono šalyse, „Lietuvos energijos“ grupei tai yra

viena iš galimybių tapti atsinaujinančios energetikos sprendimų lydere ir kelti Lietuvos žinomumą tarptautinėje mokslo bendruomenėje“, – pranešime sakė „Lietuvos energijos“ Infrastruktūros ir plėtros departamento vadovas Dominykas Tučkus.

Jėgainė bus statoma Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) aukštutiniame baseine.

„Įvertinę bandomojo projekto rezultatus, spręsime dėl galimybės plaukiojančia saulės modulių konstrukcija uždengti visą 300 hektarų ploto KHAE baseiną. Tokios jėgainės galia siektų 200-250 megavatų, o tai yra dvigubai daugiau, nei dabartinis Kauno hidroelektrinės pajėgumas“, – teigia laikinai LEG generalinio direktoriaus pareigas einantis Gamybos direktorius Darius Kucinas.

Eksperimentinį projektą LEG įgyvendina su Kauno technologijos universitetu (KTU).

Pirmame etape – iki 2021 metų bus įrengta bandomoji mažos galios (60 kilovatų) jėgainė ir sukurtas algoritmas, kuris leistų valdyti saulės jėgainę ir elektros kaupiklį. Vėliau išplėtus jėgainės apimtis ir padidinus jos galią, tokia sistema leistų teikti pirminio rezervo paslaugą. 

Lietuvos verslo paramos agentūra projektui skyrė 235 tūkst. eurų paramos, likusią dalį finansuos įmonė ir KTU, pranešė „Lietuvos energija“.

Ekspertų skaičiavimais, saulės moduliais uždengus visą KHAE aukštutinio baseino plotą, šios jėgainės pagaminama elektra būtų galima visus metus elektra aprūpinti daugiau nei 120 tūkst. namų ūkių.

Sąlygas Kruonio parke atsirasti stambiam duomenų centrui už beveik 35,9 tūkst. eurų vertina Švedijos kapitalo inžinerinių konsultacijų ir projektavimo įmonė „Sweco Lietuva“. Užsienio investicijas į Lietuvą skatinanti agentūra „Investuok Lietuvoje“ informavo BNS, kad sutartis pasirašyta pernai gruodį, o konsultantai jau pradėjo darbus.

„Bendrovė atliks detalią Kruonio pramoninio parko teritorijos (132 ha ploto) ir joje esamos infrastruktūros analizę, identifikuos parko infrastruktūros plėtros poreikį, siekiant pritaikyti jį stambiems (angl. hyperscale) duomenų centrams bei įvertins infrastruktūros išvystymo galimybes ir išvystymo kaštus“, – BNS pranešė „Investuok Lietuvoje“.

2010 metų pabaigoje Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) pramonės parką Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

2015 metų rugsėjį „Investuok Lietuvoje“ skelbė, kad šis parkas yra puiki vieta dideliems duomenų centrams. Kaimynystėje esanti Kruonio HAE – saugomas valstybės objektas, todėl čia garantuojamas aukščiausio lygio saugumas ir geriausia infrastruktūra. Dėl šalies klimato ypatybių, serverių aušinimas nereikalauja sudėtingų sprendimų.

Siekiant pritraukti duomenų centrų statytojų, Vyriausybė 2017 metų pabaigoje leido Kruonio HAE pramonės parke statyti aukštesnius pastatus. 

Lietuvos šansas – trečiasis duomenų centrų plėtros etapas

2018 metais paskelbus konkursą įvertinti galimybes į visą šalį pritraukti didelius duomenų centrus, maždaug 78,6 tūkst. eurų vertės sutartis pernai gruodį buvo pasirašyta su tarptautiniais duomenų centrų konsultantais „CBRE Limited“, patvirtino „Investuok Lietuvoje“ .

Bendrovė atliko Lietuvos investicinės aplinkos studiją bei lyginamąją analizę su Šiaurės Europos šalimis, taip pat stambių duomenų centrų industrijos tendencijų analizę bei pateikė vystymosi prognozes Europoje, suformulavo ir pateikė rekomendacijas stambių duomenų centrų pritraukimui į Lietuvą bei atliko kitų darbų.

Agentūros teigimu, Europoje pirmasis stambių duomenų centrų plėtros etapas fiksuotas Vakarų Europoje, vadinamajame FLAP (Frankfurtas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius) regione. Antrasis etapas vyksta Šiaurės Europos regione (Suomija, Švedija, Danija).

„Analizė parodė, kad Lietuva gali būti patraukli stambiems duomenų centrams trečiajame duomenų centrų plėtros etape, kuris, kaip prognozuojama, vyks Vidurio ir Rytų Europoje“, – atsakyme BNS teigia „Investuok Lietuvoje“.

Pasak jos, analizė rodo, kad dėl duomenų centrų projektų Lietuva turėtų ne konkuruoti su Šiaurės Europos regionu (sunku konkuruoti dėl tenykštės žemos elektros energijos kainos, išplėtotos žaliosios energetikos bei tarptautinių optinių kabelių tinklo), o pozicionuoti save kaip kryžkelę tarp Šiaurės ir Rytų Europos regionų, taip pat tarptautiniu lygiu didinti Lietuvos žinomumą duomenų centrų industrijoje.

„Investuok Lietuvoje“ teigimu, jeigu norima pritraukti stambių duomenų centrų į Lietuvą turėtų būti kuriama patrauklesnė investicinė aplinka, pavyzdžiui, didinamas potencialių duomenų centrų lokacijų skaičius.

Kibernetinis saugumas mainais į politinį

Technologijų apžvalgininkas Džiugas Paršonis teigia, kad norėdama pritraukti stambių duomenų centrų Lietuva, užuot konkuravusi įprastais metodais (kaina, sąlygos), galėtų pristatyti save kaip didelį dėmesį kibernetiniam saugumui skirianti šalis.

„Pastaruoju metu Rytų Europa įgyja kitą galimybę pozicionuotis, tai yra, kaip labiau saugumo ir grėsmių ekspertai. (...) (Galime – BNS) sakyti, kad mūsų specifika yra būtent sistemų saugumas, apsauga ir turime sukaupę daug žinių ir patirties ir aktyviai dalyvaujame kibernetinio saugumo sistemose tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje, o tai jau yra kažkas (...) Čia tik pamąstymas, nesakau, kad galėtų būti tokia strategija, bet galbūt“, – BNS sakė Dž. Paršonis.

IT žinovo teigimu, vertinant stambių duomenų centrų naudą šaliai nereikėtų apsiriboti tik darbo vietų klausimu, nes jų gali būti nedaug. Tačiau atsiranda kitų naudų, o viena jų – pačios šalies saugumo užtikrinimas.

„Visi, rengdami duomenų centrus, mieliau investuoja į programinę įrangą nei į žmones (...) Bet yra kitas dalykas – aplink tuos centrus paprastai susikuria vienokia ar kitokia infrastruktūra, nes reikalingos įvairiausios paslaugos (...) Kuo daugiau turėsime duomenų centrų, tuo mums lengviau bus sulaukti pagalbos krizės atvejais iš sąjungininkų Vakaruose, nes jie supras, kad tai yra svarbi pasaulinės infrastruktūros dalis. Tai ir politiškai naudinga“, – argumentavo technologijų apžvalgininkas.

„Investuok Lietuvoje“ pažymi, kad kalbant apie stambius duomenų centrus turima omenyje, be kitų parametrų, mažiausiai 20 megavatų (MW) bendra vieno duomenų centro galia.

Duomenų centrus Lietuvoje valdo „Telia Lietuva“, „Lietuvos energija“, „Baltnetos komunikacijos“, kitos bendrovės.

2019 metais du LEG valdomos Kruonio HAE agregatai perdavimo sistemos operatoriui teiks sisteminę paslaugą - antrinį avarinį galios rezervą. Likusieji du veiks komerciškai, jų pagaminta elektros energija bus prekiaujama biržoje.

Ankstesnis sprendimas, pasak „Lietuvos energijos gamybos“ pranešimo, atšauktas atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu paskelbė atnaujintą tvarką, kuria apibrėžiamos 2019 m. elektros energijos perdavimo paslaugų kainos ir jų taikymas.

Atnaujintoje tvarkoje numatoma, kad tais atvejais, kai elektros energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus, nereikia mokėti už persiųstą perdavimo tinklais elektros energijos kiekį.

Taigi, perdavimo paslaugos ir sisteminių paslaugų kainos už Kruonio HAE užkrovimui perduotą elektros energijos kiekį 2019 metais mokėti nereikės. Tai, anot pranešimo, padės išvengti reikšmingo gaminamos elektros energijos savikainos šuolio ir, prognozuojama, padidins Kruonio HAE agregatų galimybes pelningai veikti komercinėje rinkoje.

LEG planuoja ir toliau patikimai teikti sistemines paslaugas, pagal suderintą programą dalyvauti 2019 m. planuojamame atlikti Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandyme ir efektyviai išnaudoti valdomus pajėgumus veikdama konkurencingoje elektros energijos gamybos rinkoje.

Pradėjus bandymą elektrinė buvo sustabdyta ir atjungta nuo visų tinklų: tiek 110 kV įtampos tinklo, iš kurio ji pati ima elektros energiją vadinamosioms savoms reikmėms, tiek 330 kV įtampos tinklo, į kurį elektrinė atiduoda savo pagamintą elektros energiją.

Atjungus nuo perdavimo tinklų, Kruonio HAE liko visiškai izoliuota nuo bet kokio išorinio elektros energijos šaltinio. Tas pats atsitiktų totalinės sistemos avarijos atveju, kai elektros energijos tiekimas visiškai nutrūktų ir sistema užgestų. Iškart po atjungimo Kruonio HAE darbuotojai ėmė vykdyti bandymą inicijavusio perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ parengtą sistemos atkūrimo po tokios avarijos programą.

Pirmiausia buvo paleistas dyzelinis generatorius, pagaminęs tiek elektros energijos, kad jos užtektų Kruonio HAE hidroagregatų paleidimui. Tuomet buvo sėkmingai paleisti du elektrinės hidroagregatai, pradėję gaminti pirmąsias kilovatvalandes ir užtikrinę stabilios įtampos palaikymą tinkle po imituotos sistemos griūties.

Ši Kruonio HAE pagaminta elektros energija per specialiai išskirtą 330 kV aukštos įtampos perdavimo tinklo liniją Kruonis–Elektrėnai elektros energija aprūpino Elektrėnuose esančio kombinuotojo ciklo bloko savąsias reikmes. Pradėjus bloko leidimą ir sėkmingai įjungus pagrindinius bloko leidimo procese dalyvaujančius įrenginius, bandymas baigėsi. Realiu atveju, bloko leidimas būtų tęsiamas ir elektros energija pamažu vėl pasiektų visus šalies vartotojus.

„Šiandien atliktas bandymas parodė, jog esame pasiruošę bet kuriuo metu greitai reaguoti, kad įvykus tikrai avarijai būtų užtikrintas sistemos saugumas, o elektra visus vartotojus pasiektų per patį trumpiausią laiką“, – sako „Lietuvos energijos gamybos“ Gamybos direktorius Darius Kucinas.

Sistemos atkūrimo po totalinės avarijos paslaugą perdavimo sistemos operatoriui teikia „Lietuvos energijos gamybos“ valdomos Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Elektrėnų komplekse esantis kombinuotojo ciklo blokas šiemet užtikrina tretinį rezervą (tai gamintojo palaikoma generuojančių šaltinių galia, aktyvuojama per 12 val. laikotarpį), 8-asis blokas – strateginį rezervą.

Panašūs elektros energetikos sistemos atkūrimo bandymai didesne ar mažesne apimtimi vykdomi kiekvienais metais.

„Žaliosios generacijos plėtra ir energetikos inovacijos - tai kryptys, kuriomis užtikrintai eina „Lietuvos energijos“ grupė, šių metų gegužę pristačiusi strategiją LE2030. Plaukiojanti saulės jėgainė Kruonio HAE - viena iš idėjų, galinčių padėti Lietuvą paversti tarptautine atsinaujinančios energetikos sprendimų lydere“, - pranešime cituojamas „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas.

„Ekspertų duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra apie 400 hidroakumuliacinių elektrinių, kurių baseinų plotai nėra niekaip papildomai išnaudojami. Nors plūduriuojančių saulės jėgainių rinka plečiasi, sprendimo užšąlančias hidroakumuliacines elektrines eksploatuojantiems operatoriams nėra“, - sako Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Eugenijus Valatka.

Plūduriuojanti saulės jėgainė Kruonio HAE, pasak „Lietuvos energijos gamybos“ pranešimo, būtų pirmoji tokia elektrinė šio regiono šalyse, išsiskirtų techniniais sprendimais. Jos įrengimui būtų galima išnaudoti daugiau nei 300 ha Kruonio HAE aukštutinio baseino plotą. Jėgainės konstrukcija prisitaikytų prie kintančio baseino vandens lygio, būtų atspari bangavimui ir ledui.

Jėgas suvienijusių „Lietuvos energijos“ grupės inžinierių ir projektų valdymo specialistų bei KTU mokslininkų išvystytas sprendimas kurtų pridėtinę vertę tokių elektrinių valdytojams ir atvertų galimybę teikti naujas paslaugas, didinti elektrinių veiklos lankstumą ir pajamingumą.

Susibūrusi komanda jau žengė pirmąjį žingsnį įgyvendinant šią idėją - parengė verslo planą ir pateikė paraišką daliniam projekto finansavimui iš Europos Sąjungos fondų pagal mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų skatinimo priemonę „Intelektas. Bendri mokslo - verslo projektai“. Projekto tikslas - patobulinti plūduriuojančios saulės elektrinės sistemą, pritaikyti ją veikimo hidroelektrinės baseine sąlygoms ir sukurti sistemos veikimo modelį, kuris leistų elektrinei teikti naujas paslaugas.

Šio projekto įgyvendinimo metu numatoma įrengti eksperimentinę mažos galios (apie 60 kW) jėgainę ir sukurti algoritmą, kuris, atsižvelgiant į nepertraukiamai registruojamus tinklo ir kitus fizikinius parametrus bei Kruonio HAE agregatų darbo režimus, savarankiškai valdytų saulės jėgainę ir elektros energijos kaupiklį. Tokia sistema elektrinei leistų, pavyzdžiui, teikti patikimą pirminio elektros energijos rezervo paslaugą. Šiuos darbus planuojama atlikti iki 2021 metų.

„Surinkus ir įvertinus eksperimentinės jėgainės veiklos duomenis, bus galima mąstyti apie galimybę plaukiojančia saulės modulių konstrukcija uždengti visą baseiną. Tokia jėgainė, jei projektas būtų įgyvendintas, padėtų išnaudoti dviejų atsinaujinančių energijos šaltinių - saulės šviesos ir vandens srovės - sinergiją, teikiant elektros energetikos sistemai būtinas paslaugas“, - sako „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Eglė Čiužaitė.

Kruonio HAE baseiną uždengiančios saulės jėgainės galia galėtų siekti apie 200-250 MW. Toks kiekis kone patrigubintų šiuo metu Lietuvoje įrengtų saulės elektrinių galią. Per metus šios jėgainės pagaminamos elektros energijos užtektų elektra visus metus aprūpinti daugiau nei 120 tūkst. namų ūkių.

Tačiau Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) atsinaujinančiosios energetikos studentai išsiaiškino, kad galingiausia elektrinė galėtų būti ir Lietuvoje. Atlikę saulės elektrinės naudojimo galimybių Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) tyrimą, studentai apskaičiavo, jog, pastarąją pertvarkius, ji būtų beveik aštuonis kartus galingesnė nei galingiausia saulės elektrinė pasaulyje.

„Šiandien didžiausia Huainano saulės elektrinė, kurios įrengta galia siekia tik 40 MW. Palyginus ją su Kruonio HAE galima 300 MW galios elektrine, tikriausia turėtume didžiausią pasaulyje tokią elektrinę ir kartu dar garsintume Lietuvos vardą“, – pasakoja Martynas Vitkauskas, vienas iš tyrimą atlikusių KTU studentų.

Studentų vadovas, KTU EEF lektorius Vytautas Adomavičius priduria, kad elektrinė išsiskirtų ir vandens lygiu hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine, kuris svyruotų iki 13,5 m.

Pasirinkta technologija dar nėra pasiekusi Lietuvos

„Atlikdami tyrimą tarp skaitomų ir analizuojamu straipsnių radome ne vieną įdomią ir originalią idėją, iš kurių labiausiai dėmesį patraukė saulės elektrinių, įrengtų ant vandens, tyrimai. Todėl išsikėlėme tikslą: išanalizuoti saulės elektrinės veikimo charakteristikas įrengus ją ant vandens paviršiaus“, – sako atsinaujinančios energetikos studentai.

Pasak jų, tokia technologija Lietuvos iki šiol dar nėra pasiekusi. Tuo tarpu mokslinėje literatūroje aprašoma, jog vieni pirmųjų apie saulės elektrinių įrengimą ant vandens prabilo japonai, kurie dėl nedidelio šalies ploto pasiūlė šią idėją, kaip galimai tausojančią žemę.

„Japonai kartu su danais ir amerikiečiais pradėjo pirmųjų plūduriuojančiųjų saulės elektrinių statybą ant įvairių vandens telkinių. Kadangi buvo pastebėtas didesnis saulės elektrinių pagamintos energijos kiekis, nes dėl vandens vėsinamų saulės modulių, šių naudingumo koeficientas yra didesnis, ši idėja sparčiai išpopuliarėjo ir dabar daugiausia naujų plūduriuojančių saulės elektrinių įrengiama Kinijoje, Indijoje, Jungtinė Karalystėje ir jau minėtoje Japonijoje“, – teigia KTU EEF studentas Rytis Vizgirda.

Viena didžiausia plūduriuojančių saulės elektrinių įrengimo įmonių „Ciel & Terre“ (Prancūzija) gali pasigirti įrengusi daugiau nei 80 plūduriuojančių saulės elektrinių daugiau nei šešiolikoje valstybių. Plūduriuojančių saulės elektrinių įrengimas nuo įprastų skiriasi tuo, kad kabeliai bei jų modulių kontaktai turi būti puikiai izoliuoti, kad nepatektų vandens.

„Taip pat svarbus modulių inkaravimas, kad šie būtų toje pačioje vietoje ir būtų atsisukę į pietus“, – pasakoja atsinaujinančiosios energetikos studentai.

Idėja patraukli ir mokslininkams, ir investuotojams

Tokią saulės elektrinę su hidroakumuliacinės elektrinės viršutiniame baseine plūduriuojančiu modulynu, studentų nuomone, įmanoma įrengti ir Lietuvoje, o dar labiau išsivysčiusiose ES šalyse – tuo labiau. Pasaulyje jau yra įrengta šimtai tokių saulės elektrinių su ant vandens plūduriuojančiais modulynais.

„Mūsų pasiūlyta saulės elektrinė būtų unikali tuo, kad pasaulyje tai būtų galingiausia tokio tipo saulės elektrinė – 300 MWp galios. Taip pat ji išsiskirtų tuo, kad vandens lygis hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine smarkiai svyruotų, t. y. iki 13,5 m. Šiuo metu galingiausia pasaulio elektrinė su ant vandens plūduriuojančiu modulynu yra Huainano saulės elektrinė, įrengta Kinijoje. Jos galia – 40 MWp“, – atskleidžia V. Adomavičius.

Vytautas Adomavičius/KTU nuotr.

Tokios galingumo Kruonio HAE būtų didžiausia pasaulyje. Vis tik M. Vitkauskas sako, kad tokios elektrinės idėja yra tik pamąstymai, o tokį projektą būtų sunku įgyvendinti. Be to, įgyvendinimas būtų labai brangus.

„Tačiau jei Europos elektros tinklas taptų labiau susistemintas, atnaujintas ir bendras, tuomet galėtume kalbėti ir apie tokios elektrinės įrengimą“, – teigia jis.

Saulės elektrinių įrengimas ant vandens telkinių yra puiki alternatyva įrengimui ant žemės, nes įrengus ant vandens tausojami derlingos žemės plotai. Dėl to Kruonio HAE yra puiki vieta įrengti saulės elektrinę, nes HAE aukštutinio baseino plotas būtų naudingiau išnaudotas, taip pat būtų sumažintas išgaravusio vandens kiekis.

„Sumažinus įrengtos galios kiekį, mūsų nuomone, tokios elektrinės idėja būtų ekonomiškai patraukli investuotojams ir naudinga akademinei bendruomenei. Tokio mąsto įrenginys tikrai patrauktų užsienio mokslininkų bei spaudos dėmesį, tačiau didžiausia nauda būtų gamtai. Be to, galinga elektrinė būtų labai paranki Europos mokslininkams, nes informacijos ir mokslinių tyrimų, susijusių su šia sritimi, tikrai nėra apstu“, – pažymi jaunieji KTU mokslininkai.

Atsinaujinančiosios energetikos perspektyvos itin didelės

R. Vizgirda pasakoja, kad saulės energetika – viena iš paprastesnių atsinaujinančios energetikos šaltinių rūšių, kurią gana pigu įrengti, todėl jos apžvalgą atlikti tampa vis lengviau.

„Tuo tarpu hidroelektrinių plėtra, galima teigti, Lietuvoje yra sustojusi. Vėjo energetikos plėtra yra sudėtingesnė, reikalaujanti daugiau leidimų, o kartu ir brangesnė. Apskritai, saulės energetika yra labai paprasta“, – teigia jaunasis KTU mokslininkas.

Atsinaujinančios energetikos studentai įsitikinę, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai apskritai yra vienas iš kovos su klimato kaita sprendimo būdų.

„Visos mūsų studijos ir darbai atsiremia į vieną – ekologiją ir gerovės Žemėje išsaugojimą. Žinoma, ekonominė nauda taip pat pagaliau įgavo pagreitį. Anksčiau žmonės net negalvojo apie racionalią ekonominę naudą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau dabar vis dažniau pastebime, jog tam tikruose regionuose atsinaujinantys energijos šaltiniai tampa pigiausia energijos rūšimi. Smagu girdėti, kad kažkada laikyta utopine idėja palengva tampa tikrove“, – sako KTU studentai.

„Susipažins su esama situacija ir, matyt, aptars plėtros galimybes. Tai vienas iš tradicinių premjero vizitų į regioną, kur stengiamasi apsilankyti skirtingo profilio įstaigose“, – BNS teigė premjero atstovas Tomas Beržinskas.

Kruonio HAE valdančios „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas Valentas Neviera teigia, kad tai bus pažintinis premjero vizitas elektrinėje.

„Tai nėra darbinis vizitas, tiesiog planuojame premjerui aprodyti elektrinę ir papasakoti apie projektus, kurie yra numatomi. Vienas iš tų projektų yra elektrinės plėtra įrengiant 5-ąjį hidroagregatą. Šalia šito projekto yra Kruonio pramoninis parkas, vėjo parko projektas (...) apie kuriuos mes papasakosime“, – BNS sakė V. Neviera.

Nacionalinės energetikos strategijos projekte Kruonio HAE plėtra įvardijama kaip vienas pagrindinių projektų.

Premjeras penktadienį taip pat susitiks su Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovais, lankysis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje, duonos kepykloje „Gudobelė“. Vėliau ministras pirmininkas vyks į Elektrėnų ledo rūmus ir Elektrėnų baseiną, susitiks su Elektrėnų savivaldybės atstovais.

Šiemet premjeras jau yra aplankęs Klaipėdos rajoną, Pagėgius, Šilutę, Visaginą, Pasvalio rajoną ir kitas šalies vietoves. 2017 metais jis 20 kartų keliavo po visą šalį.

Šie pakeitimai nustato, kad Lietuvos elektros energetikos sistemoje veikiantys akumuliaciniai elektros galios pajėgumai, konkrečiai Kruonio HAE, negalės būti naudojami trečiųjų šalių branduolinių elektrinių, kurios Lietuvos Respublikos įstatymu pripažintos nesaugiomis, elektros akumuliavimo ir aktyviosios galios rezervavimo poreikiams tenkinti.

Taisyklės keičiamos įgyvendinant pernai rudenį Vyriausybės patvirtintą Būtinųjų veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas), kuris skirtas apsisaugoti nuo Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai grėsmę keliančios Astravo AE.

Šis planas yra skirtas apsisaugoti nuo Astravo AE, kol bus įgyvendinta Baltijos valstybių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.

Veiksmų planą Energetikos ministerija parengė įgyvendindama Seimo priimtą Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymo nuostatas.

Seimas įstatymu yra pripažinęs Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą AE nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Veiksmų plane yra numatyta įgyvendinti eilę techninių priemonių, kurios leis mažinti elektros energijos patekimo iš Baltarusijos apimtis. Tarp jų – Šiaurės Rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo pertvarka ir optimizavimas, naujų oro linijų Vilniaus regione, kurios sustiprins Lietuvos elektros perdavimo tinklą, įrengimas.

Įgyvendinant šį planą siekiama kartu su Estija ir Latvija susitarti dėl vienodų principų, susijusių su elektros energijos iš trečiųjų šalių patekimu į rinką, taikymo.