Okupantai į Ukrainą trečiadienio naktį paleido kone pusšimtį dronų. Numušti pavyko 22. Iš nenumuštųjų daugelis jų smogė netoli fronto esančioms teritorijoms, įskaitant Chersoną.  Rusijos pajėgos atakavo pietinę miesto traukinių stotį, kur apie 140 civilių laukė evakuacinio traukinio. Žmones spėta evakuoti, bet per antskrydį policininkas, dviejų vaikų tėvas vis dėlto žuvo. Du pareigūnus ir kelis civilius sužeidė skeveldros. Pažeisti tinklai, apie 70 proc. namų liko be elektros energijos.

Tragiška naktis ir Odesos pakraštyje. Ten numuštas dronas krito ant sodybų, kilo gaisras. Žuvo žmogus, o trys asmenys nukentėjo.

Šios keršto atakos Vladimiro Putino armija griebėsi, kai ankstesnę naktį Krymo uoste stovėjęs rusų karo laivas buvo suniokotas raketomis. 33 Rusijos jūrininkai dingo be žinios.

Bet Rusijos elitui – dabar pats atgailos metas. Tačiau ne dėl to, kas dedasi fronte, o dėl nuogybių. Naktinį klubą „Mutabor“ policija šturmavo patriotams pasiskundus, kad ten skleidžiama ne tik LGBTQ propaganda, bet ir garsenybės plikais užpakaliais šėlsta, kai karas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Renginyje, organizuotame televizijos laidų vedėjos Nastios Ivlejevos, dalyvavo aibė V. Putino šalininkų: Filipas Kirkorovas, Ksenija Sobčiak, Lolita Miliavskaja. Po policijos šturmo žvaigždės tylėjo savaitę, galiausiai pasipylė atsiprašymų lavina.

„Atšaukimas artistų, kurie ten dalyvavo, yra kvailystė. Kam dalyvius dėl nesąmonių versti nusikaltėliais? Galiu kalbėti tik apie save. Nieko nenorėjau įžeisti. Jei ką įskaudino mano išvaizda, atsiprašau. Myliu savo šalį“, – sakė žurnalistė K. Sobčiak.

Atgailavo ir F. Kirkorovas, kad įėjo ne pro tas duris.

„Teisintis nevyriška, todėl atsakysiu, kad kiekvieno gyvenime būna akimirkų, kai įeina ne pro tas duris. Šiais sunkiais herojų laikais mano kalibro artistas neturi taip neatsakingai elgtis dėl renginių. Aš esu patriotas. Aš niekur neišvykau ir neišdaviau. Pripažįstu padaręs klaidą“, – sakė dainininkas F. Kirkorovas.

Bet atsiprašymai pavėluoti – prasidėjo nusidėjėlių linčiavimas. Rusijoje atšaukiami jų naujametiniai šou ir koncertai.

„Žinote, kuo gyvas žmogus skiriasi nuo numirėlio? Gyvas analizuoja ir daro išvadas, mokosi iš klaidų“, – sakė atlikėja Lolita Miliavskaja.

Kitos „teisingos“ žvaigždės kelia bylą ir reikalauja kompensacijos už moralinę žalą. Pinigai neva keliaus fondui „Tėvynės gynėjai“.

„Sakoma, kad Rusija moka atleisti, jei taip, labai norėčiau paprašyti antro šanso“, – sakė laidų vedėja N. Ivlejeva.

„Mūsų žiniomis, ponia Sokčiak sieną kirto parodydama galiojantį, jai priklausantį Izraelio pasą. Tai reiškia, kad ji turi Izraelio pilietybę. Tokie asmenys turi teisę kirsti Europos Sąjungos sieną, turi teisę kirsti ir Lietuvos sieną pagal mūsų Vyriausybės nustatytą tvarką, ir būti ES teritorijoje iki 90 dienų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.

Jo teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleidę K. Sobčiak į Lietuvą, galiojančios tvarkos nepažeidė.

Nuo rugsėjo 19-osios Lietuvoje galioja draudimas įleisti Rusijos piliečius, išskyrus atitinkančius Vyriausybės patvirtintus kriterijus: diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius asmenis. Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad nereikėtų sureikšminti K. Sobčiak atvykimo.

„Konkrečios aplinkybės ar atvykimo motyvai nėra žinomi. Bet tai yra Izraelio pilietė, kuri pasinaudojo galimybe atvykti su savo turimu Izraelio pasu. Aš to nesureikšminčiau“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.

G. Landsbergis atkreipė dėmesį į Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio žodžius Žinių radijui, kad K. Sobčiak buvimas Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Be to, pasak G. Landsbergio, Rusijos televizijos laidų vedėja nėra įtraukta nei į nacionalinį, nei į tarptautinius, nei į kitų valstybių nepageidaujamų asmenų sąrašus.

Ponia Sobčiak nėra įtraukta į ES sankcijų sąrašus, nėra įtraukta į Didžiosios Britanijos sankcijų sąrašus, nėra įtraukta į JAV sankcijų sąrašus. Tai nereiškia, kad ji negali atsirasti.

„Asmenis į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukiame derindami su partneriais. Kad sankcijos būtų efektyvios, visos valstybės turi sutarti dėl asmenų atsidūrimo juoduosiuose sąrašuose, kitu atveju jos neveikia, nes galima kitos valstybės sieną kirsti ir nesant vidaus sienų atvykti į Lietuvą“, – ketvirtadienį aiškino ministras.

„Ponia Sobčiak nėra įtraukta į ES sankcijų sąrašus, nėra įtraukta į Didžiosios Britanijos sankcijų sąrašus, nėra įtraukta į JAV sankcijų sąrašus. Kitaip tariant, nėra aiškios prielaidos, kuri turėtų ir teisinį pagrindimą, ir atlaikytų teisinį patikrinimą teisme. Tai nereiškia, kad ji negali atsirasti“, – sakė jis.

„Ponia Sobčiak šiandien jau gali būti ne Lietuvos teritorijoje, nes nėra jai apribojimų vykti į Lenkiją, tolyn į kitas Europos valstybes ar į šiaurę“, – pridūrė G. Landsbergis.

Jis teigė, kad šiuo metu sunku vertinti, ar yra pagrindo įtraukti K. Sobčiak į nepageidaujamų asmenų sąrašą.

„Subjektyviu vertinimu galima manyti, kad jos veikla nebūtinai yra nepalanki (Kremliaus) režimui, nors ji save pristato kaip opozicijos veikėją, bet dažnu atveju matome, kad tam tikros kryptys sutampa. Bet tai yra subjektyvus vertinimas, ne visada subjektyvaus vertinimo užtenka, kad būtų pagrindas įtraukti į sankcijų sąrašus“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Anot jo, prieš uždraudžiant užsienio piliečiui atvykti į Lietuvą renkami įrodymai, kad jo veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui arba yra nusikalstama.

Rusijos žiniasklaida antradienį pranešė, kad K. Sobčiak, apgavusi rusų teisėsaugos pareigūnus, iš Rusijos per Baltarusiją išvyko į Lietuvą.

Išvakarėse įtariant dėl turto prievartavimo sulaikytas jos bendražygis Kirilas Suchanovas. Jis yra K. Sobčiak holdingo „Ostorozhno.Media“ komercijos direktorius.

Pareigūnai teigia, kad K. Sobčiak šiame tyrime neturi jokio procesinio statuso.

2018 metais K. Sobčiak dalyvavo prezidento rinkimuose Rusijoje ir užėmė ketvirtą vietą, bet opozicija aršiai kritikavo jos sprendimą kandidatuoti. Jų teigimu, K. Sobčiak kandidatavimas buvo „Kremliaus projektas“, kuriuo siekta suskaldyti liberaliojo sparno elektoratą.

„Ji yra Lietuvoje ir kaip Izraelio pilietė, turinti Izraelio pasą, jai nereikia vizos ir ji gali važiuoti ir būti čia, jei aš neklystu, 90 dienų. Taip, tvirtinam faktą“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui patvirtino D. Jauniškis.

VSD vadovas taip pat teigė, kad duomenų, jog K. Sobčiak galėtų kelti grėsmę Lietuvos saugumui, nėra.

„Kol kas konkrečių duomenų žvalgybinių mes neturime, kad ji keltų grėsmę Lietuvos valstybei, jei tokių būta, atitinkamai būti imtasi tam tikrų priemonių“, – pažymėjo VSD vadovas.

Kol kas konkrečių duomenų žvalgybinių mes neturime, kad ji keltų grėsmę Lietuvos valstybe.

K. Sobčiak į Lietuvą atvyko pareigūnams pateikusi Izraelio pasą, BNS trečiadienį patvirtino šaltinis Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys apie K. Sobčiak atvykimą teigė, jog kitos valstybės pilietybę turintys Rusijos piliečiai gali patekti į Lietuvą, o tarnybos įvertina, ar jie nekelia grėsmės šalies saugumui.

„Negalėtume sakyti, kad įvyko sisteminė klaida. Mes ir dabar turime instrumentų įvertinti situaciją kitaip, jeigu tarnybos manytų, kad tam yra pagrindo“, – interviu Lietuvos radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Jis patvirtino, kad K. Sobčiak į Lietuvą atvyko su Izraelio pasu.

„Šiuo konkrečiu atveju, jeigu eina kalba apie Izraelio valstybę ir pilietybę, patekimas į šalį nėra ribojimas nepaisant to, kokia yra kita šalies pilietybė. Tačiau tai nereiškia, kad valstybė neturi instrumentų apsisaugoti nuo nepageidaujamų asmenų Lietuvoje buvimo. Yra visa tvarka numatyta, kaip asmenys patenka į nepageidaujamų asmenų sąrašą, šiuo atveju to nebuvo“, – teigė K. Budrys.

Apie K. Sobčiak atvykimą į Lietuvą per Baltarusiją, remdamiesi šaltiniais, trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“, Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad K. Sobčiak namuose trečiadienį buvo atlikta krata. Tai vyko vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto prievartavimo.

Taip pat pranešama, kad išvakarėse buvo sulaikytas jos bendražygis Kirilas Suchanovas. K. Suchanovas yra K. Sobčiak holdingo „Ostorozhno.Media“ komercijos direktorius.

Pareigūnai teigia, kad K. Sobčiak šiame tyrime neturi jokio procesinio statuso.

Ji savo bendražygio sulaikymą pavadino „dar vienu spaudimo žiniasklaidai pavyzdžiu“ Rusijoje.

2018 metais K. Sobčiak dalyvavo prezidento rinkimuose Rusijoje ir užėmė ketvirtą vietą, bet opozicija aršiai kritikavo jos sprendimą kandidatuoti.

Jų teigimu, K. Sobčiak kandidatavimas buvo „Kremliaus projektas“, kuriuo siekta suskaldyti liberaliojo sparno elektoratą.

„Dar naktį ji išvyko iš Maskvos. Be to, vakar ji internetu įsigijo lėktuvo bilietus į Dubajų, o šiandien – į Turkiją. Tai ji padarė norėdama suklaidinti operatyvininkus. Galiausiai ji į Lietuvą įvažiavo per Baltarusiją“, – sakė šaltinis.

Anot jo, pareigūnai turėjo sprendimą sulaikyti K. Sobčiak, tačiau „jai pavyko pasprukti“.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba BNS nurodė, kad negali teikti informacijos tretiesiems asmenims apie sieną kertančius privačius asmenis. Užsienio reikalų ministerija šios informacijos taip pat nekomentavo.

„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) praneša, kad K. Sobčiak namuose Maskvos srityje trečiadienį buvo atlikta krata.

Tai ji padarė norėdama suklaidinti operatyvininkus. Galiausiai ji į Lietuvą įvažiavo per Baltarusiją.

Remiantis pranešimais, K. Sobčiak namuose atlikta krata vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto prievartavimo. Taip pat pranešama, kad išvakarėse buvo sulaikytas jos bendražygis Kirilas Suchanovas.

K. Suchanovas yra K. Sobčiak holdingo „Ostorozhno.Media“ komercijos direktorius.

Pareigūnai teigia, kad K. Sobčiak šiame tyrime neturi jokio procesinio statuso.

Ji savo bendražygio sulaikymą pavadino „dar vienu spaudimo žiniasklaidai pavyzdžiu“ Rusijoje.

2018 metais K. Sobčiak dalyvavo prezidento rinkimuose Rusijoje ir užėmė ketvirtą vietą, bet opozicija aršiai pliekė jos sprendimą kandidatuoti.

Jų teigimu, K. Sobčiak kandidatavimas buvo „Kremliaus projektas“, kuriuo siekta suskaldyti liberaliojo sparno elektoratą.

„Paskirta 20 tūkst. rublių [230 eurų] bauda“, – pažymėjo žmogaus teisių gynimo organizacijos „Pravozaščita Otkrytki“ teisininkas Anri Čiskarišvilis.

K. Sobčiak buvo sulaikyta liepos 7 dieną Lubiankos aikštėje, kur vyko virtinė vieno žmogaus piketų, reiškiant paramą tą dieną sulaikytam Rusijos kosmoso agentūros vadovo patarėjui ir žurnalistui Ivanui Safronovui, apkaltintam valstybės išdavimu.

Tuomet K. Sobčiak pareiškė, kad pačiame pikete nedalyvavo, o tik įrašinėjo įžangą savo „YouTube“ programai. Ji dėvėjo marškinėlius su užrašu I. Safronovui palaikyti, kuris šiuo metu kalinamas Maskvos Lefortovo izoliatoriuje.

Praeitą mėnesį Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai pranešė sulaikę I. Safronovą, kuris, pareigūnų teigimu, rinko konfidencialią informaciją apie Rusijos kariuomenę, gynybą bei saugumą ir perdavė ją vienos NATO šalies žvalgybai.

Kaip praneša I. Safronovo advokatai, tyrėjai mano, kad 2017 metais jis perdavė Čekijos specialiosioms tarnyboms slaptos informacijos, susijusios su Rusijos kariniu bendradarbiavimu su Artimaisiais Rytais. FSB tyrėjai įsitikinę, kad Čekijos žvalgyba vykdė Jungtinių Valstijų nurodymus, nurodė gynyba.

Maskvos teismas leido jį suimti dviem mėnesiams.

Pats I. Safronovas neigia padaręs kokį nors nusikaltimą ir mano, kad baudžiamoji byla yra susijusi su jo žurnalistine veikla.

30-metis vyras nuo gegužės dirbo agentūros „Roskosmos“ vadovo patarėju, o iki tol yra dirbęs verslo laikraščiuose „Kommersant“ ir „Vedomosti“.

I. Safronovo sulaikymas sukėlė jo šalininkų ir žurnalistų pasipiktinimą. Jie sako, kad šis areštas yra bausmė už I. Safronovo ankstesnius straipsnius apie Rusijos gynybos sektorių.

Be kitų dalykų, Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis įtariamas žurnalisčių grabinėjimu ir žeminimu nederamais komentarais. Parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas skundus atmetė ir sakė, kad žurnalistės, kurios jaučiasi nesaugiai rašydamos apie Dūmos veiklą, turėtų pasiieškoti kito darbo.

K. Sobčiak savo demonstraciją surengė kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, kuri Rusijoje yra valstybinė šventė. Ji laikė plakatą su užrašu „Deputatai! Mes jūsų nenorim!“

Prezidentas Vladimiras Putinas, kurio darbui pritaria maždaug 80 proc. rusų, kovo 18 dienos rinkimuose sieks ketvirtos kadencijos. 

Rusų deputatas atsiprašė

L. Sluckis, kurį kelios žurnalistės apkaltino seksualiniu priekabiavimu, ketvirtadienį paprašė jų atleidimo.

Ketvirtadienį, Tarptautinę moters dieną, kuri Rusijoje yra valstybinė šventė, socialiniame tinkle „Facebook“ jis parašė: „Naudodamasis šia proga, prašau atleidimo tų, kurias tyčia arba netyčia priverčiau kentėti. Patikėkit manim, tai nebuvo pikti kėslai.“

„Laikytis Ukrainos įstatymų įvažiuojant į okupuotą Krymą – be abejo, sveikintina. Tačiau teisėtas įvažiavimas siekiant vykdyti neteisėtų rinkimų neteisėtą kompaniją okupuotoje teritorijoje – tikrų tikriausia šizofrenija. Žinoma, politinė“, – savo puslapyje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ministras.

P. Klimkinas pridūrė, kad norint pabendrauti su Krymo totoriais, būtina atvykti į Kijevą ir susitikti su jų parlamento (Medžliso) atstovais. Jis priminė, kad Rusija Krymo Medžlisą yra uždraudusi.

K. Sobčiak neseniai pranešė, kad ji kreipėsi į Ukrainos ambasadą su prašymu leisti jai aplankyti Krymą.

„Jau parašiau laišką Ukrainos ambasadai, dabar laukiame atsakymo. Jeigu važiuosiu į Krymą, tai tik per Ukrainos teritoriją. Manau, kad tai būtų teisinga“, – radijo stoties „Echo Moskvy“ sakė K. Sobčiak, atsakydama į klausimą, ar aplankys pusiasalį kaip kandidatė į Rusijos prezidento postą.

„Jeigu gausiu leidimą, nuvažiuosiu tenai“, – pareiškė ji.

Rusijos prezidento rinkimai vyks 2018 metų kovo 18 dieną.

Gautomis žiniomis, incidentas įvyko prie pastato, kur vyko renginys, skirtas Michailo Gorbačiovo gimimo dienai.

Pasak politikės, užpuolikas parvertė ją ant žemės ir apipylė veidą kažkokiu skysčiu, šaukdamas: „Tai už Žirinovskį!“

Apsauga sulaikė užpuoliką. Pasak A. Sobčiak rinkimų štabo atstovų, tai - Maskvos Dūmos pirmininko Aleksejaus Šapošnikovo padėjėjas Alanas Dzucevas. A. Šapošnikovo spaudos sekretorė Polina Orechova paneigė šią informaciją. Anot jos, jaunuolis nėra oficialus Maskvos Dūmos pirmininko padėjėjas.

Vėliau A. Šapošnikovas atsiprašė kandidatės į Rusijos prezidentus K. Sobčiak už tai, kad sostinės parlamento stažuotojas ją apipylė vandeniu. Pasak jo, „tai - provokacija ir chuliganizmas“.

Trečiadienį per televizijos debatus K. Sobčiak apipylė vandeniu RLDP kandidatą į prezidentus Vladimirą Žirinovskį, kuris ją užgauliojo.

Rusijos prezidento rinkimai įvyks kovo 18 d. Kandidatais į šį postą įregistruoti aštuoni žmonės, bet stebėtojai neabejoja, kad juos vėl laimės dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas.

Partijos „Piliečių iniciatyva“ palaikoma K. Sobčiak anksčiau pateikė komisijai 104 929 savo šalininkų parašus. Iš jų patikrinus 60 tūkst. buvo rasta 1,33 proc. negaliojančių parašų, bet šis kiekis pagal įstatymus nėra pakankamas, kad taptų pagrindu neregistruoti kandidato.

Komisija taip pat užregistravo partijos „Rusijos komunistai“ iškeltą M. Suraikiną, pateikusį 104 918 savo šalininkų parašų, tarp kurių per patikrinimą 3,72 proc. buvo pripažinti negaliojančiais.

Po ketvirtadienį priimtų CIK sprendimų galutinai paaiškėjo, kad kovo 18-ąją vyksiančiame Rusijos prezidento rinkimų pirmajame rate varžysis aštuoni kandidatai: savarankiškai besibalotiruojantis dabartinis valstybės vadovas Vladimiras Putinas, siekiantis ketvirtosios kadencijos, Rusijos Federacijos komunistų partijos (KPRF) iškeltas Pavelas Grudininas, nacionalistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderis Vladimiras Žirinovskis, Augimo partijos kandidatas Borisas Titovas, centristinės „Jabloko“ atstovas Grigorijus Javlinskis, K. Sobčiak, M. Suraikinas ir nacionalistų Rusijos liaudies sąjungos (ROS) vadovas Sergejus Baburinas.

Žinomiausiam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui pareigūnai neleido balotiruotis dėl teistumo korupcijos byloje, kurią šis opozicijos lyderis laiko politiškai motyvuota.

Beveik neabejojama, kad prezidento rinkimus laimės V. Putinas: sausio pabaigoje Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimo instituto (VCIOM) apklausa, vykdyta nuo sausio 29-osios iki vasario 4-osios, rodo, kad Kremliaus vadovą remia 71,4 proc. respondentų.