J. Bidenas, kuris lapkritį siekdamas perrinkimo susigrums su respublikonų eksprezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), trečiadienio vakarą kampanijos lėšų rinkimo renginyje Vašingtone pareiškė, kad artėjantys JAV rinkimai susiję su „laisve, Amerika ir demokratija“ ir kad šalies ekonomika klesti.

„Kodėl? Todėl, kad mes priimame imigrantus, – sakė J. Bidenas. – Pagalvokite apie tai. Kodėl Kinijos ekonomika taip smarkiai stringa? Kodėl Japonija turi problemų? Kodėl Rusija? Kodėl Indija? Todėl, kad jos yra ksenofobiškos. Jos nenori imigrantų.“

Japonija yra labai svarbi JAV sąjungininkė. Indija, viena sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų, yra labai svarbi partnerė Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, nepaisant nesutarimų dėl žmogaus teisių.

Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras (Subrahmanjamas Džajašankaras) penktadienį žiniasklaidai sakė, kad J. Bideno komentarai neatitinka Indijos realybės.

„Visų pirma, mūsų ekonomika nestringa“, – sakė jis. Ministro žodžius šeštadienį cituoja laikraštis „The Economic Times“.

„Indija labai unikali šalis. Pasakyčiau, kad, tiesą sakant, pasaulio istorijoje ji yra labai atvira visuomenė“, – teigė S. Jaishankaras.

Ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) hinduistų nacionalistų vyriausybę kritikai kaltina musulmonų diskriminacija, įskaitant neseniai priimtus Indijos pilietybės įstatymo pakeitimus.

Pakeitimai, kurie sukėlė didžiulius protestus, kai juos 2019 metais priėmė parlamentas, įsigaliojo kovą. Teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ buvo įspėjusi, kad reforma drauge su ginčijamu Nacionaliniu piliečių registru gali tapti įrankiu siekiant atimti pilietybę iš kai kurių musulmonų.

Kodėl Kinijos ekonomika taip smarkiai stringa? Kodėl Japonija turi problemų? Kodėl Rusija? Kodėl Indija? Todėl, kad jos yra ksenofobiškos. Jos nenori imigrantų.

„Yra žmonių, viešai sakiusių, kad [...] milijonas musulmonų šioje šalyje praras pilietybę, – sakė S. Jaishankaras. – Kodėl jų nereikalaujama atsakyti? Nes niekas pilietybės neprarado.“

„Gaila“

Tokijas šeštadienį atsakydamas į JAV prezidento pastabas sakė, jog „gaila, kad buvo išsakyta komentarų, nepagrįstų tiksliu Japonijos politikos supratimu“.

2021 metais prezidentu tapęs J. Bidenas stiprina ryšius su JAV sąjungininkėmis Azijoje, ypač su Indija ir Japonija.

JIs yra surengęs valstybines vakarienes Baltuosiuose rūmuose ir N. Modi, ir Japonijos premjerui Fumio Kishidai (Fumijui Kišidai).

Baltieji rūmai vėliau stengėsi neteikti didelės reikšmės J. Bideno komentarui.

Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad J. Bidenas tiesiog norėjo plačiau paaiškinti JAV poziciją imigrantų klausimu ir pasakyti, kad „JAV yra imigrantų valstybė“.

„Mūsų sąjungininkai ir partneriai gerai žino, kaip prezidentas J. Bidenas vertina juos, jų draugystę, bendradarbiavimą ir gebėjimus, kuriuos jie suteikia įvairiais, ne tik su saugumu susijusiais, klausimais, – ketvirtadienį sakė J. Kirby, paklaustas apie J. Bideno pastabas. – Jie supranta, kaip labai jis vertina aljansų ir partnerystės idėją.“

„Norėčiau jo paklausti: ar jūs kalbat apie Kiniją, ar apie pačias JAV?“ – paprašytas pakomentuoti sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).

Trečiadienį per rinkimų kampanijos renginį svarbioje Pensilvanijos valstijoje stengdamasis patraukti savo pusėn darbininkų klasės rinkėjus, J. Bidenas paragino padidinti plieno tarifus Kinijai ir apkaltino ją sukčiavimu.

„Jie nekonkuruoja, jie sukčiauja. Jie sukčiauja ir mes matome žalą čia, Amerikoje“, – sakė 81 metų prezidentas. Šie jo žodžiai profesinės sąjungos „United Steelworkers“ būstinėje Pitsberge buvo palydėti pritarimo šūksniais.

Pasak demokratų prezidento, Kinijos plieno kompanijoms „nereikia rūpintis, kaip uždirbti pelno, nes Kinijos vyriausybė jas labai smarkiai subsidijuoja“.

J. Bidenas sakė paraginęs JAV prekybos atstovę patrigubinti tarifus Kinijos plienui ir aliuminiui, jei bus patvirtinta, kad Pekinas naudoja prieš konkurenciją nukreiptas praktikas.

„Jie yra ksenofobiški. Jiems kilo realių problemų. Nesiekiu kovos su Kinija, siekiu konkurencijos, tik sąžiningos“, – pridūrė J. Bidenas.

Pekinas ir Vašingtonas pastaraisiais metais konfliktavo įvairiais klausimais, nuo technologijų ir prekybos iki žmogaus teisių, savarankiško Taivano ir ginčijamos Pietų Kinijos jūros.

Po lapkritį San Fransiske įvykusių J. Bideno ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) derybų, kurias abi šalys vadino sąlygine sėkme, santykiai daugmaž stabilizavosi.

Šį mėnesį abu prezidentai kalbėjosi telefonu ir susirėmė dėl JAV įvestų prekybos apribojimų technologijoms, taip pat dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi.

Tačiau prezidentai sutarė, kad Kinijoje apsilankys du aukšto rango JAV pareigūnai. Iždo sekretorės Janet Yellen (Džanet Jelen) vizitas įvyko praėjusią savaitę, o diplomatijos vadovas Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) į Pekiną turi nuvykti netrukus.

Jungtinės Valstijos šią savaitę taip pat paskelbė apie tyrimą dėl Kinijos prekybos praktikos laivų statybos, laivybos ir logistikos sektoriuose.

Kinijos prekybos ministerija atkirto, kad tyrimas yra „pilnas melagingų kaltinimų, klaidingai aiškina normalią prekybos ir investicijų veiklą kaip kenkiančią JAV nacionaliniam saugumui ir korporacijų interesams, ir kaltina Kiniją dėl savo pačių pramonės problemų“.

Antradienį Seime kalbėdama Vilniaus getui skirtoje tarptautinėje konferencijoje parlamento vadovė pažymėjo, kad „palengva atsiduriame antieuropietiškos, vakarietiškos civilizacijos vertybes niekinančios agresijos zonoje“.

„Aš turiu tvirtos vilties, kad Lietuva įveikė savo skaudžią praeitį ir yra drąsiai pasirinkusi vakarietiškų vertybių ateitį. Tvirtai tikiu, kad visada būsime pusėje tų, kurie kuria ir stato, o ne žudo ir griauna. Tikiu, kad mūsų parlamente neliks vietos neapykantos kalbai, antisemitizmui ir ksenofobijai“, – sakė parlamento vadovė.

Savo kalbą pradėjusi užuojauta nukentėjusiems nuo „Hamas“ atakos prieš Izraelį, ji priminė prieš savaitę Prancūzijoje įvykdytą vandalizmo aktą, kai nedideliame Bretanės miestelyje Lesnevene buvo sudaužyta Holokaustą išgyvenusiai Prancūzijos politikei Simone Veil (Simonai Veil) skirta paminklinė stela.

Tai pasikėsinimas į tas moralines vertybes, suformavusias Europą, kurios neatskiriama dalis esame ir mes.

„S. Veil neabejotinai yra tarp tų moralinių autoritetų, simbolizuojančių naująją, pokarinę Europą, įsisąmoninusią skaudžias savo praeities klaidas ir pasiryžusią tvirtai įsipareigoti ateičiai. Brutalus jos atminimo išniekinimas yra ne tik vulgaraus antisemitizmo aktas. Tai pasikėsinimas į tas moralines vertybes, suformavusias Europą, kurios neatskiriama dalis esame ir mes“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Seimas praėjusią savaitę nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.

Konferencijoje kalbėjęs YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Brentas (Džionatanas Brentas) teigė, jog praėjusio mažiaus mitas, kad žydai yra bolševikai, vis dar gyvas ir sukelia antisemitinius išpuolius pasaulyje.

„Idėjos turi padarinius. Ir viena iš esminių šios konferencijos idėjų yra tai, jog taip vadinamojo žydų bolševizmo mitas aptemdė žydų santykius su daugeliu tautų nuo 20 amžiaus pradžios. Ir jis vis dar labai gyvas šiandieniniame pasaulyje“, – kalbėjo J. Brentas.

Pasak YIVO direktoriaus, šis mitas tapo mirtinu elementu vokiečių, ukrainiečių, lenkų, lietuvių ir kitose tautose per Holokaustą, paskatinęs dalyvauti žydų žudynėse, tikintis, kad taip išgelbės savo tautas.

„Deja, žydų sunaikinimas neatnešė išganymo ar atpirkimo, jis atnešė destrukciją ir žmonių kančias, suskaldydamas žmogiškąjį pasaulį“, – sakė J. Brentas.

Jis pažymėjo, jog „šmeižtas, kad žydai vis dar gali būti bolševikai, išlieka ir toliau sukelia antisemitinius išpuolius visame pasaulyje“.

Seimo rūmuose antradienį surengta tarptautinė konferencija „Neapykantos ir vilties ideologijos šiuolaikinėje žydų istorijoje“ – tai paskutinysis Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-mečio minėjimo renginys.

Jis apibendrins kelis mėnesius vykusių pagarbos ir atminties dešimtims tūkstančių geto aukų renginių ciklą, pranešė organizatoriai.

Specialiai į šią konferenciją skaityti pranešimų atvyks rašytojas ir leidėjas, YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius Jonathanas Brentas (Džionatanas Brentas), Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento direktorius, rabinas Andrew Bakeris (Endriu Beikeris), Lenkijos istorijos instituto vadovė, advokatė Monika Krawczyk (Monika Kravčik), kiti svečiai.

Vilniaus getas buvo įkurtas sostinės senamiestyje nacių okupacijos metais 1941 rugsėjo 6 dieną. Iš pradžių Vokiečių gatvė jį dalijo į dvi dalis – Didįjį ir Mažąjį getus. Pastarasis netrukus buvo likviduotas, liko Didysis getas. Iš viso Vilniaus gete kalinta apie 40 tūkst. žydų, jis sunaikintas 1943-iųjų rugsėjo 23-iąją. 

Iš geto kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos tesulaukė 2−3 tūkst. žmonių.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje išžudyta daugiau kaip 90 proc. iš daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais pripažinti per 900 lietuvių.

„Pandemija toliau kelia neapykantos ir ksenofobijos, atpirkimo ožių ieškojimo ir panikos kėlimo cunamį“, – rašoma JT vadovo išplatintame pareiškime. 

„Internete ir gatvėse juntamas sustiprėjęs nusistatymas užsieniečių atžvilgiu. Pasklido antisemitiškų sąmokslo teorijų, pasitaikė su COVID-19 susijusių išpuolių prieš musulmonus“, – rašo A. Guterresas.    

Pasak jo, migrantai ir pabėgėliai „juodinami kaip užkrato šaltinis ir neturi galimybės gauti gydymo paslaugų“.  

Tuo tarpu „pasirodė niekingų memų“, esą vyresnio amžiaus žmonės, viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, „taip pat yra mažiausiai reikalingi“, sakė JT vadovas.     

Žurnalistai, informatoriai, sveikatos priežiūros profesionalai, pagalbos darbuotojai ir žmogaus teisių gynėjai puolami už tai, kad tiesiog atlieka savo darbą.

Be to, „žurnalistai, informatoriai, sveikatos priežiūros profesionalai, pagalbos darbuotojai ir žmogaus teisių gynėjai puolami už tai, kad tiesiog atlieka savo darbą“, pažymėjo jis.   

A. Guterresas paragino „dėti visas įmanomas pastangas, kad visame pasaulyje būtų padarytas galas neapykantos retorikai“. Anot jo, svarbus vaidmuo tenka švietimo įstaigoms, turinčioms mokyti jaunus žmones „skaitmeninio raštingumo“.

JT vadovas taip pat paragino „žiniasklaidą, ypač socialinius tinklus valdančias bendroves, dėti daugiau pastangų surasti ir pašalinti rasistinį, mizoginišką ir kitokį žalingą turinį“.   

„Ksenofobija yra liga, kaip tymai. Liga, kuri kartais „pateisinama“, pavyzdžiui, poreikiu išlaikyti rasės grynumą“, – pareiškė pontifikas.

„Kartais kai kur girdžiu kalbas, primenančias Hitlerį 1934 m. Atrodo, kad tai kartojasi ne tik Europoje, bet ir Afrikoje“, – grįždamas iš vizito į Afriką žurnalistams lėktuve sakė Pranciškus.

Popiežius taip pat pakartojo esą prieš siena, kurios, pasak jo, „izoliuoja tuos, kurie jas stato“.

„Taip, tai atstumia daugybę žmonių, bet tie viduje lieka vieniši, galiausiai jie būna nugalėti didžiulių invazijų“, – kalbėjo popiežius.

Senajam žemynui nesusitvarkant su migracija, Šventasis Tėvas ne kartą ragino europiečius išmokti XX a. pamokas – masinę europiečių emigraciją į Šiaurės ir Pietų Amerikas bei nacizmo siaubus.

Pasitikėjimas, paremtas „realiu politiniu gyvenimu, pagrįstas įstatymais ir nuoširdžiais bei teisingais žmonių santykiais,.. niekada nėra lengvai pasiekiamas dalykas“, sakoma antradienį paskelbtoje popiežiaus žinutėje, kuri paskelbta Katalikų Bažnyčiai ruošiantis sausio 1-ąją paminėti Pasaulinę taikos dieną.

Taip yra todėl, kad „žmonių santykiai yra sudėtingi, ypač mūsų laikais, pasižyminčiais nepasitikėjimo atmosfera, įsišaknijusia kitų žmonių ar svetimšalių baimėje arba nerime dėl savo asmeninio saugumo“.

„Liūdna, kad tai yra pastebima ir politiniame lygmenyje, atmetimo nuostatose arba nacionalizmo formose, verčiančiose abejoti mūsų globalizuotame pasaulyje taip reikalinga brolybe, – sakoma pontifiko žinutėje. – Šiandien labiau nei kada nors mūsų bendruomenėms reikia „taikos meistrų“.“

„Politinės kalbos, kuriose jaučiama tendencija dėl visų blogybių kaltinti migrantus ir atimti viltį iš neturtingųjų, yra nepriimtinos“, – parašė Pranciškus savo žinutėje, pavadintoje „Gera politika tarnauja taikai“.

Popiežius Pranciškus taip pat perspėjo dėl korupcijos ir asmeninių ambicijų siekio, paminant platesnės visuomenės interesus, pavojų. Pasak jo, kai valdovai žiūri tik savęs, kyla pavojus ateičiai, ypač jaunesnėms kartoms, atsiduriančioms užribyje.

Šis jo komentaras buvo išsakytas reaguojant į JAV politinę audrą, kurią sukėlė prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

JAV vadovas antradienį išprovokavo aštrią priešišką reakciją, kai kalbėdamas apie praeitą savaitgalį prasiveržusį smurtą Šarlotsvilio mieste Virdžinijos valstijoje pareiškė, kad kaltė tenka tiek eitynes surengusiems baltųjų viršenybės šalininkams, tiek jų ideologiniams priešininkams.

„Nekomentuoju to, ką sako prezidentai. Aš pabrėžiu principus, ir principai, kuriuos pabrėžiu, yra labai aiškūs, – paprašytas pakomentuoti padėtį žurnalistams sakė JT generalinis sekretorius. – Rasizmas, ksenofobija, antisemitizmas ar islamofobija nuodija mūsų visuomenes, ir absoliučiai būtina mums visiems visur ir visada tam priešintis.“

Rasizmas, ksenofobija, antisemitizmas ar islamofobija nuodija mūsų visuomenes, ir absoliučiai būtina mums visiems visur ir visada tam priešintis.

Pasak A. Guterreso, būtina „pasmerkti visų formų iracionalumą“, griaunantį toleranciją ir įvairovę – „ar tai vyktų Jungtinėse Valstijose, ar kur nors kitur pasaulyje“.

„Deja, šie demonai visur yra truputį žavūs“, – pridūrė jis.

„Kai tik bus būtina, sakysiu viską, kas, mano nuomone, būtina, nepriklausomai nuo fakto, kad tai gali būti nemalonu vieno ar kitos šalies prezidentui“, – pabrėžė A. Guterresas.

„Kaltos abi pusės“

Praeitą šeštadienį neonaciai ir baltųjų viršenybės šalininkai universitetiniame Šarlotsvilio mieste surengė dideles eitynes, protestuodami prieš planus pašalinti paminklą JAV pilietinio karo konfederatų generolui Robertui E. Lee (Robertui E.Li). Per šią demonstraciją įsiplieskė susirėmimų su priešingos ideologinės stovyklos aktyvistais. Tuo metu 20-metis Jamesas Fieldsas (Džeimsas Fildsas), kaip įtariama, prijaučiantis naciams, automobiliu rėžėsi į rasizmo priešininkų minią ir užmušė vieną moterį; dar 19 žmonių buvo sužeisti.

Tuojau po šių įvykių D. Trumpas nesugebėjo konkrečiai įvardinti ir pasmerkti neapykantą kurstančių grupių, tik kalbėjo apie „daugelio šalių“ smurtą. Tie jo komentarai paskatino tiek bendrapartiečių respublikonų, tiek ir demokratų kritiką.

Pirmadienį prezidentas įvardijo ir pasmerkė „bjaurias“ neapykantos grupes ir pareiškė, kad „rasizmas yra blogis“.

Tuo tarpu antradienį per įtemptą spaudos konferenciją Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“ D. Trumpas aiškiai užsiminė, kad jam įgriso klausimai šia tema.

„Manau, kaltė tenka abiem pusėms, – pareiškė jis. – Vienoje pusėje buvo grupė, kuri buvo bloga, ir kitoje pusėje buvo grupė, kuri taip pat labai smurtavo. Ir niekas nenori to pasakyti, bet aš tai sakau dabar“.

„Norime, kad Britanijos vyriausybė ir pareigūnai, atsakingi už britų ir europiečių, taip pat ir lenkų, saugumą, užkirstų kelią ksenofobiškiems nusikaltimams, su kuriais susidūrėme pastaruoju metu“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis) Varšuvoje per derybas su britų užsienio reikalų sekretoriumi Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu).

Policija įtaria šešis paauglius praėjusį šeštadienį mirtinai sumušus Britanijoje gyvenantį 40-metį fabriko darbininką Areką Jozwiką (Areką Jozviką). Tyrėjai teigė, kad kelia ir neapykantos nusikaltimo versiją.

Jungtinė Karalystė per birželio 23-osios referendumą nubalsavo pasitraukti iš Europos Sąjungos, o prieš jį ir po jo Britanijoje pagausėjo ksenofobiškų atakų. Pavyzdžiui, vyriausybės pasmerkė incidentą, kai lenkų kultūros centras Londone buvo ištepliotas grafičiais.

„Visi sutariame, kad mūsų visuomenėje visiškai nėra vietos ksenofobijai“, – sakė B.Johnsonas, vienas pagrindinių Britanijos pasitraukimo iš ES („Brexit“) agitatorių.

Dauguma pasisakiusių už Britanijos išėjimą iš ES siūlo uždaryti šalies sienas ir neįsileisti jokių europiečių imigrantų.

Nacionalinės policijos vadovų tarybos duomenimis, šalyje nuo birželio 16 iki 30 dienos policija gavo per 3 000 pranešimų apie nusikaltimus – 42 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Nuo 2004 metų, kai Lenkija įstojo į ES, maždaug 800 tūkst. lenkų emigravo į Britaniją ir jie greitai tapo viena didžiausių ten gyvenančių etninių mažumų.

„Lenkų indėlis mūsų visuomenei ir kultūrai, ir, be abejo, mūsų ekonomikai yra tikrai milžiniškas“, – pridūrė B.Johnsonas

W.Waszczykowskis teigė, kad „didelis Britanijoje gyvenančių lenkų skaičius įpareigoja mus bendradarbiauti“.

Britanija privalės užtikrinti ES galiojančią judėjimo laisvę, kol oficialiai paliks Bendriją.

„Jungtinė Karalystė gal ir palieka ES, bet nepalieka Europos“, – sakė B.Johnsonas.

Jis pridūrė tikįs, kad nepaisant Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES „santykiai tarp Lenkijos ir Britanijos iš gerų taps puikiais“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį perspėjo, kad Europos stabilumui kyla grėsmės dėl stiprėjančių antirusiškų nuotaikų, susijusių su Ukrainos krize.

„Dabartinis antirusiškų nuotaikų kurstymas vyksta rasizmo ir ksenofobijos pakilimo daugelyje Europos šalių fone, gausėjant ultraradikaliųjų grupuočių ir pro pirštus žiūrint į neonacizmo reiškinį – tiek Ukrainoje, tiek kitur“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo S.Lavrovą, kuris pridūrė, kad šie procesai „kelia akivaizdų pavojų Europos stabilumui“.

Didžiausia realia grėsme savo šaliai Rusijos Federacijos gyventojai mano esant kitataučius atvykėlius, skelbia NewsRu.com.

Taip manančių rusų yra daugiau nei trečdalis – net 35 procentai, parodė wciom.ru atlikta apklausa.

Tarp kitų didžiausių rusų baimių – kultūros nuosmukis, mokslo, švietimo problemos (33 proc.) – tokias grėsmes įžvelgia kas trečias apklaustas Rusijos gyventojas.

Trečiojoje „Rusijos galo“ vietoje - nelaimės ir teroro aktai (28 proc.).

Kas ketvirtas respondentas (25 proc.) didžiausia grėsme laiko naftos ir dujų išteklių išeikvojimą. Galimų blogų valdančiojo elito „darbelių“ baidosi 24 proc. respondentų.

23 proc. baiminasi dėl galimo tautos išmirimo ir šalį užklupusio mažo gimstamumo., 22 proc. – dėl menko pragyvenimo lygio.

Sociologų teigimu, tokias baimes žmonėms įvaro „patirtis savo kailiu“ ir žiniasklaidoje pateikiama informacija. Apie imigrantus, skandalus mokslo ir švietimo sektoriuose pastaruoju metu rašyta ir kalbėta išties daug.

Ekspertų tikinimu, per pastarąjį dešimtmetį nerimo lygis šalyje žymiai sumažėjęs. 2005 m. didžioji dalis rusų (34 proc.) nuogąstavo dėl galimos federalinės valstybės dezintegracijos į keletą nepriklausomų valstybių. Dabar tokių gretos apmažo vos iki 9 proc. Tuomet pilietiniu karu ir nauja revoliucija tikėjo 27 proc. respondentų, o dabar – vos 10 ir 13 proc.

Prieš kelias dienas Rusijos vyriausybė pristatė prieš ksenofobiją nukreiptą programą, pagal kurią kraštutinio nacionalizmo šaknis tikimasi „išrauti“ iki 2025 m. Dokumente išvardintos 82 veiklos, kurios skirtos stiprinti "vieningą ir dvasingą visuomenę", mažinti "agresyvų nacionalizmą", etninį nusikalstamumą ir ekstremizmą.