Kaip antradienį pranešė prokuratūra, toks sprendimas buvo priimtas ištyrus visas gimnazijos skunde nurodytas aplinkybes ir apklausus visus asmenis, kurie galėjo turėti tyrimui reikšmingos medžiagos.

Atsižvelgta ir į tai, kad tyrimo metu nei viena liudytoja nepanoro rašyti pareiškimo, o dalis veikų padarytos seniai.

Tyrimą prokuratūra pradėjo praėjusių metų gruodį. Tuomet atlikus išsamų aplinkybių patikslinimą, Kauno apygardos prokuratūroje priimtas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo.

Prieš tai KTU komisijos prašymą inicijuoti tyrimą Kauno apskrities policija atmetė.

Pareiškime policijai buvo nurodyta, kad gimnazija, remdamasi turimais duomenimis, įtaria mokytoją L. N. seksualiai priekabiavus prie mokinių, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatė nusikalstamos veikos požymių bei negavo nukentėjusių asmenų pareiškimų ar skundų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei dešimt liudytojų, iš kurių aštuonios – buvusios mokytojo L. N. mokinės.

„Visos liudytojos patvirtino, kad pamokų metu L. N. komentuodavo mokinių išvaizdą bei aprangą. Dvi liudytojos teigė, kad buvo su mokytoju susitikę ir neformalioje aplinkoje, kur L. N. mokinėms pasakojo apie brendimą, seksualines patirtis. Mokinės apie tai prabilo baigusios mokyklą – visą informaciją anonimiškai perdavė KTU gimnazijos vadovybei“, – teigiama pranešime.

Apklaustos buvusios gimnazijos mokinės teigė, kad nukentėjusiomis nuo šio mokytojo nesijaučia, nenori būti pripažintos nukentėjusiomis ir pareiškimų nerašys.

Anot prokuratūros, keletas liudytojų taip pat teigė, jog mokytojo elgesio niekada nevertino kaip neteisėto, nes nebuvo peržengtos ribos, o fizinio kontakto taip pat nebuvo.

Kauno apygardos prokuratūra antradienį išplatino pranešimą, kad nutarta atlikti papildomą pedagogo galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių tyrimą.

Jau esame rašę, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (AVPK) nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl buvusio KTU gimnazijos mokytojo Leono Narkevičiaus galimo seksualinio priekabiavimo prie mokinių, nenustačius nusikalstamos veikos požymių ir nukentėjusių asmenų pareiškimų ar skundų.

Tokį sprendimą KTU apskundė prokuratūrai.

Nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikino Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Auksė Lipkevičienė. 

„Vyriausioji prokurorė, susipažinusi su tyrimo medžiaga bei skundu, konstatavo, kad skunde nurodomos aplinkybės nebuvo pilnai ištirtos, nutarime nėra aptarti visi skundo argumentai, neapklausti tyrimui reikšmingos informacijos galintys turėti asmenys“, – pranešė Kauno apygardos prokuratūra.

Nebuvo pilnai ištirtos, nutarime nėra aptarti visi skundo argumentai, neapklausti tyrimui reikšmingos informacijos galintys turėti asmenys.

A. Lipkevičienė savo sprendimą motyvavo tuo, kad tik atlikus visus šiuos proceso veiksmus bei tinkamai įvertinus visus juose esančius duomenis ir išsprendusi baudžiamosios ir drausminės atsakomybės klausimą, bus galima priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

KTU anksčiau buvo nurodęs, kad KTU komisija, ėmusis vidinio tyrimo dėl mokytojo elgesio, sprendimą atleisti jį iš pareigų priėmė remdamasi „neanoniminiais ir anoniminiais skundais bei liudijimais, kurie apima laikotarpį nuo kelių pastarųjų mėnesių iki daugiau nei 10-ies metų“.

Į klausimą, ar seksualiai priekabiavo prie mokinių, pedagogas portalui kauno.diena.lt rugsėjį atsakė trumpai: „Juokaujat?“

„Kol kas galioja mano seniau pasakytas teiginys, kad savo teises ginsiu įstatymo numatyta tvarka“, – tokią savo poziciją L. Narkevičius portalui 15min. buvo perdavęs spalio pabaigoje.

LRT portalo duomenimis, gimnazija ir jos steigėjas rugsėjį sulaukė anoniminio laiško, kuriame nurodyta, kad minimas mokytojas galimai priekabiavo prie mokinių – kvietėsi jas į kavinę, kalbėjo apie seksą, dalijosi savo patirtimi, ragino mokines išsipasakoti.

Mokytojas ekspertas L. Narkevičius iki skandalo buvo gabiems mokiniams skirtos Nacionalinės moksleivių akademijos direktorius ir matematikos sekcijos vadovas. Akademijos puslapyje nurodoma, kad akademija jau turi kitą vadovą.

Gimnazistų jis ne kartą išrinktas geriausiu metų mokytoju. Išugdė daug jaunųjų matematikų. 2004 m. jam skirta Mstislavo Rostropovičiaus premija už tai, kad per kelerius metus net 26 kartus jo mokiniai tapo respublikinių matematikos olimpiadų prizininkais.

„Dėl vieno KTU gimnazijos mokytojo galimo šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pradėtas vidinis tyrimas. Kol jis vyksta, mokytojas yra laikinai nušalintas nuo pareigų. Kai tik turėsime daugiau informacijos ir galėsime pasidalinti, būtinai ja pasidalinsime“, – portalui kauno.diena.lt teigė KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas.

Jis pridūrė, kad pedagogas nušalintas iš karto, kai tik buvo gauta informacija apie galimą jo nederamą elgesį.

LRT portalas nurodo neseniai sulaukęs skundo, kuriame teigiama, kad minimas mokytojas galimai priekabiavo prie mokinių – kvietėsi jas į kavinę, kalbėjo apie seksą, dalijosi savo patirtimi, ragino mokines išsipasakoti.

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su matematikos mokytoju L.Narkevičiumi. Šis patvirtino, kad yra nušalintas nuo pareigų, tačiau teigė jokio paaiškinimo, dėl ko taip yra, negavęs.

„Aš nežinau dėl ko, negavau nieko oficialaus. Šiuo metu vyksta, kaip jie vadina, tyrimas. Ir aš neturiu, ką komentuoti“, – portalui kauno.diena.lt sakė pedagogas.

Paprašius pakomentuoti teiginį dėl galimo seksualinio priekabiavimo prie mokinių, L.Narkevičius teigė negalintis pasakyti nieko konkretaus.

„Aš nesu gavęs jokio rašto“, – vis tą patį kartojo mokytojas.

Į klausimą, ar seksualiai priekabiavo prie mokinių, pedagogas atsakė trumpai: „Juokaujat?“

Mokytojas ekspertas L. Narkevičius taip pat yra gabiems mokiniams skirtos Nacionalinės moksleivių akademijos direktorius ir matematikos sekcijos vadovas.

Gimnazistų jis ne kartą išrinktas geriausiu metų mokytoju. Išugdė daug jaunųjų matematikų. 2004 m. jam skirta Mstislavo Rostropovičiaus premija už tai, kad per kelerius metus net 26 kartus jo mokiniai tapo respublikinių matematikos olimpiadų prizininkais.

"Tikiuosi sėkmingų ir produktyvių būsimų penkerių metų. Atrankos laikotarpiu jaučiau gimnazijos bendruomenės palaikymą, todėl ir ateityje viliuosi bendruomenės susitelkimo. O po penkerių metų norėčiau džiaugtis pasiektais rezultatais, stipria, toliau lyderiaujančia gimnazija, tvirta jos bendruomene", – teigė T.Kivaras

Jis žada ir toliau ieškoti partnerių tarp verslo ir viešųjų organizacijų, mėginti užmegzti ryšius su užsienio lietuvių mokyklomis.

"Pirmiausia didžiuojuosi gimnazistais. 10 proc. padidėjus mokinių skaičiui, mokinių pasiekimai ir toliau išlieka aukšti: Nacionalinėse olimpiadose ir konkursuose laimėta daugiau kaip 400 prizinių vietų, tarptautinėse olimpiadose virš 50 prizinių vietų, beveik 30 proc. laikomų valstybinių egzaminų įvertinami maksimaliu rezultatu", – teigė T.Kivaras.

Tikiuosi sėkmingų ir produktyvių būsimų penkerių metų.

Anot jo, nuolat didėjant konkurencijai KTU gimnazija vis dar išlieka patraukli – 2015–2020 m. stojamuosiuose egzaminuose į gimnaziją dalyvavo 2 155 mokiniai.

"Be to, išlaikyta aukšta mokytojų kvalifikacija: 58 proc. mokytojų yra diplomuoti magistrai ar mokslų daktarai. Iš ES struktūrinių fondų lėšų gauta 324 tūkst. eurų gimnazijos modernizavimo projekto įgyvendinimui, o 2019 m. rudenį sėkmingai suorganizuota konferencija "Švietimas 5.0", kurią, esant galimybėms, ateityje planuojame organizuoti vėl", – teigė KTUG direktorius.

Per penkerius metus, pasak T.Kivaro, patobulinta priėmimo į gimnaziją tvarka, mokiniams suteikta galimybė ruoštis tarptautiniams užsienio kalbų egzaminams, įrengti gamtos mokslų kabinetai, 40 vietų IT kabinete, atnaujinta biotechnologijų laboratorija ir jos įranga.

"Taip pat bendradarbiaujant su verslu ir KTU sėkmingai veikia sustiprinto IT mokymo klasė, kurią baigė jau 70 mokinių", – sakė jis.

KTU gimnazija veikia jau 30 metų ir užima lyderiaujančią poziciją tarp Lietuvos gimnazijų.

Konkurentų neatsirado

KTUG vadovą rinko KTU gimnazijos direktoriaus atrankos konkurso komisija, kuriai pirmininkavo KTU studijų prorektorius Jonas Čeponis. Komisiją sudarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, KTUG tėvų, pedagogų, soc. partnerių atstovai, taip pat Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos deleguotas asmuo.

KTUG direktoriaus konkurse dalyvavo vienas kandidatas – penkerius metus gimnazijai vadovavęs T.Kivaras. KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis komentuodamas tai įžvelgia dvi priežastis.

"Svarbu paminėti, kad Lietuvoje pastaruoju metu trūksta mokyklų ir gimnazijų vadovų. Tai valstybės politikos klausimas, kuris turi būti sprendžiamas valstybės lygiu", – pastebi J.Čeponis.

Dar viena priežastis, jo nuomone, ta, kad KTU gimnazijos direktoriui keliami aukšti reikalavimai.

"Žinoma, jie nėra aukštesni nei kitų mokyklų vadovams. Tačiau reikšmingas niuansas, kad tai – universitetinė gimnazija, todėl gimnazijos direktoriui reikia sugebėti suderinti ir gimnazijos tikslus formuoti atsižvelgiant ir į KTU, ir į valstybės bendrojo ugdymo politiką", – tikina KTU Studijų prorektorius.

„Kiek save pamenu, visada norėjau siekti aukščiausių tikslų moksle, tad dėl stojimo į geriausią gimnaziją Kaune nė kiek neabejojau“, – pokalbį pradeda Vytautas. Dar būdamas aštuntokas jis ėmė domėtis, kaip galėtų įstoti į Kauno technologijos universiteto gimnaziją, kas padidintų jo galimybes. Jo atrastas atsakymas – kasmet vykstantys Mokslo lyderių turnyrai (MLT), kurių metu mokiniai iš visos Lietuvos varžosi vykdydami įvairių disciplinų testus ir gali užsidirbti papildomų stojamųjų balų, o taip pat išbandyti savo jėgas ir įgyti patirties dalyvaujant tokio pobūdžio renginiuose.

Bilietas į gimnaziją

Pasibaigus visiems tų metų turnyrams Vytautas sužinojo, kad pateko tarp kelių geriausiai pasirodžiusių moksleivių ir yra kviečiamas studijuoti gimnazijoje – be jokių stojamųjų egzaminų. Taigi vietoje papildomų balų jam buvo atvertos gimnazijos durys.

Šiuos turnyrus gimnazija organizuoja ir šiol. Pirmasis šių metų turnyras jau vyko lapkričio 10 dieną, antrasis laukia šeštadienį, gruodžio 8-ąją, o kitąmet vyks dar trys MLT renginiai. Jiems pasibaigus, gegužės viduryje, prasidės stojamieji egzaminai. Taigi dalyvauti juose ir rinkti papildomus balus dar gali visi, norintys kitąmet įstoti į gimnaziją.

Prisimindamas savo patirtį, dabartinių MLT turnyrų dalyviams Vytautas pataria vyti jaudulį šalin. „Turnyrams ruošiausi spręsdamas ankstesnių MLT užduotis, tačiau atėjęs į pirmąjį turnyrą ir prasidėjus sprendimo laikui ėmiau jaudintis, blaškytis. Jo rezultatai buvo prastesni nei tikėjausi. Ruošdamasis kitiems turnyrams stengiausi išmokti susikoncentruoti į užduotis ir atsiriboti nuo pašalinių minčių – tai man labai padėjo“, – sako V. Pečiukėnas.

Studijos pateisino lūkesčius

Mokydamasis gimnazijoje Vytautas atrado ir savo aistrą chemijos mokslams. Chemijos mokytoja Birutė Maciulevičienė jam pasiūlė išbandyti jėgas chemijos olimpiadose ir padėjo joms ruoštis, o geri jų rezultatai patvirtino, kad būtent šioje srityje jis gali pasiekti aukščiausių tikslų.

Po vienos geriausių gimnazijų Lietuvoje sekė dar didesnis pašnekovo užmojis: studijuoti Kembridžo universitete, kuris yra vienas žinomiausių gamtos mokslų universitetų pasaulyje.

„Stojimo į Kembridžą procesas yra sunkus ir gana komplikuotas. Man į jį įstoti pavyko iš antro karto. Džiaugiuosi, kad pirmą kartą nepavykus, nepraradau motyvacijos ir bandžiau dar kartą, nes studijos Kembridže su kaupu pateisino visus lūkesčius. Per tuos metus išmokau daugiau nei galėjau bet kur kitur“, – teigia Vytautas.

Matant, kaip mokiniai tobulėja, įgiję naujų žinių jas sėkmingai pritaiko, jaučiuosi laimingas tiek dėl jų, tiek dėl savęs, nes manau, kad geriausias informacijos supratimo įrodymas yra gebėjimas ją perteikti kitiems.

Jis pripažino, kad prieš prasidedant studijoms Didžiojoje Britanijoje nerimavo dėl savo anglų kalbos žinių, visgi ten nuvykęs įsitikino, jog jų gimnazijoje įgijo pakankamai – didesnių problemų bendrauti ir mokytis užsienio kalba jam nekilo. Užtat prireikė daug pastangų ir laiko tam, kad priprastų prie išskirtinės anglų kultūros.

Anot Vytauto, studijos Kembridžo universitete pilnai pateisina savo vardą – jos suteikia didžiulį kiekį žinių ir patirties, bet reikalauja ir maksimalių pastangų bei atsidavimo darbui.

Gimnazistai mokosi iš geriausiųjų

Tad kas paskatino grįžti į Lietuvą? Vytautas teigia, kad ir studijuodamas kartais grįždavo į gimtinę bei užsukdavo į gimnaziją vesti paskaitų moksleiviams. Tai jam patiko, tad šįmet jis nusprendė mokiniams skirti dar daugiau laiko – Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinius jis ėmėsi ruošti olimpiadoms.

„Gimnazistai yra motyvuoti, tad su jais dirbti yra vienas malonumas. Matant, kaip mokiniai tobulėja, įgiję naujų žinių jas sėkmingai pritaiko, jaučiuosi laimingas tiek dėl jų, tiek dėl savęs, nes manau, kad geriausias informacijos supratimo įrodymas yra gebėjimas ją perteikti kitiems, – kalba jaunasis dėstytojas. – Dirbant didžiausias iššūkis man yra suprantamai perteikti žinias. Kiekvienas žmogus, nesvarbu, kiek jis gabus, mąsto skirtingai, tad natūralu, kad dažnai tą pačią informaciją reikia dėstyti kelis kartus, kaskart ją skirtingai formuluojant. Rasti tinkamus žodžius, kad kiekvienas suprastų, ką nori pasakyti, yra tikrai sudėtinga.“

Šiuo metu Vytautas svarsto, kur atlikti doktorantūros studijas – jis norėtų užsiimti aukščiausio lygio tyrimais ir įgyti kaip įmanoma daugiau patirties, o ateityje siektų dirbti aukšto lygio laboratorijose ir, jei pavyks, derinti tai su darbu su moksleiviais.

Aukščiausio lygio specialistų įtraukimas į darbą su gimnazistais yra vienas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos prioritetų. „Galimybė mokytis iš savo srities profesionalų svarbi ne tik mokiniams siekiant rezultatų tarptautinėse olimpiadose, bet ir stojant į prestižinius universitetus visame pasaulyje. Tai motyvuoja mūsų gimnazistus ir yra itin svarbu mums, kaip švietimo įstaigai“, – sako gimnazijos direktorius Tomas Kivaras.

Iki šiol jau daugiau nei šimtas gimnazijos auklėtinių yra parvežę aukso, sidabro ir bronzos medalius iš tarptautinių mokslo ir žinių olimpiadų.

„Tai buvo KTU valdybos patvirtinta sutartis, kurią pasirašė pati mergaitė, jos mama ir aš. Toks susitarimas mums – beveik konstitucija, kurią ji sulaužė nesilaikydama taisyklių. Kodėl turėjo būti daromos išimtys vienam vaikui, nors kiti moksleiviai, kurie buvo pastebėti rūkantys, pasielgė garbingai ir patys išėjo iš gimnazijos?“ – savo veiksmų teisumu įsitikinęs vienas iš KTU gimnazijos įkūrėjų ir ilgametis jos vadovas Bronislovas Burgis, išgyvenęs tikrą pragarą – kelis metus trukusį bylinėjimąsi, dėl to pašlijusią sveikatą ir tris operacijas. O galiausiai Aukščiausiajame teisme išgirdęs verdiktą: nekaltas.

„Neįsivaizduoju, kurioje dar valstybėje galimas toks baisus išteisinimas – niekas net nepaklausė, kokio dydžio kompensaciją sumokėjo Burgis, už ką ta kompensacija. Galų gale, kodėl mano advokatas savo noru pasitraukė iš gyvenimo? Tačiau, jei pasakysiu, kaip mane išteisino, galiu vėl atsidurti kalėjime. Juk viena Pravieniškių šeima parklupdė visus: universitetą, ministeriją, prokuratūrą“, – Lietuvos teisėsauga nebepasitiki B. Burgis.

Būčiau išdavęs ne tik tuos gimnazistus, kuriuos mokiau 25-erius metus, bet ir savo vaikus bei anūkus.

Didžiulę patirtį turintis 68-erių pedagogas LRT pokalbių laidos „Svarbios detalės“ studijoje pasakojo norėjęs prasižengusiai mergaitei padėti – juk vaikas turi žinoti, kad kiekvienas veiksmas turi pasekmes, kurias žmogus privalo prisiimti.

„Pagalvokite, kaip ta mergaitė dabar gyvens? Ką ji savo vaikams sakys – kad galima pasityčioti iš mokyklos, kitų vaikų, jų tėvų tik todėl, kad turi užnugarį, – baisėjosi B. Burgis, nepaisant visų sunkumų nė akimirką nepasigailėjęs, kad buvo principingas. – Jeigu būčiau nusileidęs – neišgyvenčiau. Be to, būčiau išdavęs ne tik tuos gimnazistus, kuriuos mokiau 25-erius metus, bet ir savo vaikus bei anūkus.“

Vis tik šiandien B. Burgis sako esantis laimingas – buvęs KTU gimnazijos direktorius sulaukė didžiulio kitų gimnazistų, jų tėvų ir net nepažįstamų žmonių palaikymo ir buvo, paties žodžiais tariant, išlydėtas kaip karalius.

Atviras B. Burgio pasakojimas apie patirtą pragarą – jau šį vakarą, 21.30 val. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbios detalės“. Laidą veda Živilė Kropaitė.