Kamerinėje Kauno menininkų namų galerijoje eksponuojama Kudirkos Naumiesčio plenero "Šviesa – Tiesa" kūrinių paroda. Septynių dailininkų darbuose inspiracijos iš aplinkos perteikiamos žvelgiant į pačią vaizduojamo motyvo gilumą, kurioje atrandama šviesa.
Plenero kuratorius, tapytojas Mindaugas Pauliukas pasakoja, jog Kudirkos Naumiestyje šeštus metus iš eilės vyksta šviesos ir tiesos paieškos. Plenero pavadinimas – Lietuvos himno, parašyto Vinco Kudirkos, žodžiai. Kasmet į plenerą susirenkantys skirtingų sričių menininkai iš karto pajunta vietos savitumą – išsidėstęs Šešupės ir Širvintos upių santakoje, prie pat Kaliningrado srities sienos, miestelis atrodo ramus, apsnūdęs, jame laidotuvių daugiau nei vestuvių. Tačiau kūrėjams ramybė – sąlyga savo pojūčiams, nuotaikoms, emocijų kaitoms atskleisti, įtaigiai jas įamžinti drobėse, skulptūros kūriniuose.
"Pleneras – tai ne tik kūrybos, bet ir komunikacijos, naujovių ir idėjų sklaidos vieta. Čia nauja atnešama, čia nauja ir pasiimama. "Šviesa – Tiesa" – meno renginys, tapęs mažo miesto istorijos dalimi. Pagrindinis plenero siekis – uždarą provincijos gyvenimą papildyti meniška dvasia ir priešintis meno gyvenimo reiškinių formalizavimui", – plenero koncepciją atskleidžia M.Pauliukas.
Galerijos erdvę eksponuojamos drobės ir mažosios plastikos kūriniai tarsi praplečia: įžengus justi svaigūs toliai, pievų, laukų kvapai, akyse sumirga vaiskus vasaros dangus. Ramu. Su kūriniais norisi pabūti ilgiau. Darbus parodoje pristatantys autoriai – skirtingi: vienų žvilgsniai krypsta į vietovės peizažą, kiti – jį nukreipia gilyn į save, į savo pajautas ar įdėmiai stebi vietos gyventojų kasdienybę.
Kiekvienas menininkas, viešėdamas Kudirkos Naumiestyje, savitai interpretuoja atokvėpį nuo rutinos, įprasto lėkimo ar gausybės pareigų, tačiau visus juos vienija lietuviškosios tapybos mokyklos puoselėjimas. Drobėse ištrūkti bando ekspresyvūs potėpiai, dengdami vienas kitą, sugriūdami į krūvą ar išsisklaidydami paveikslo paviršiuje, o sodrios, gilios, jausmingos spalvos – juos suvaldo, leisdamos siautėti, tačiau drauge ir klampindamos giliuose savo sluoksniuose.
Kūriniais nesiekiama atspindėti šiuolaikinių tapybos tendencijų, jais nebandoma šokiruoti ar priblokšti netradicinėmis raiškos priemonėmis. Tapyti pakanka drobės ir aliejinių dažų, mažajai plastikai – granito, bronzos, molio. Šis paprastumas žiūrovą jaudina, nes tai tiesa, tikrumas, perregimu sluoksniu kūrinius apgobusi dvasia, leidžianti pajusti kūrinio emociją. "Tačiau tiesa – visai ne šio pasaulio dalykas. Tiesų, pasirodo, yra daug", – sako M.Pauliukas.
Tiesa – įvairialypė, permaininga, kartais labai akivaizdi, kartais – pametusi pati save, tačiau visada įdomi, skatinanti ieškoti, vedanti pirmyn.
Mindaugas Pauliukas (tapyba), Mantas Maziliauskas (tapyba), Irena Mikuličiūtė (MIKA) (tapyba), Romanas Averincevas (tapyba), Vilius Kiškis (tapyba), Indrė Siaurusevičiūtė (tapyba), Povilas Šorys (skulptūra).
Kas? Paroda "Šviesa – Tiesa".
Kur? Kauno menininkų namuose.
Kada? Veikia iki sausio 8 d.
