„Tai – didelė naujovė tiek kultūros, tiek ir švietimo srityje, ir svarbus dviejų ministerijų bendras darbas. Kultūros paso tikslas – nuo mažų dienų ugdyti mokinių kultūros suvokimą, meninį skonį, skatinti juos įsitraukti į kultūrines veiklas, kad susitikimas su kultūra, jos poreikis taptų jauno žmogaus būtinybe, gyvenimo dalimi, – teigė kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson. Kiekvienam mokiniui kalendoriniams metams numatyta skirti po 15 eurų. Šiuos pinigus mokinys galės panaudoti kartu su klase arba savo nuožiūra, rinkdamasis renginius arba edukacinius užsiėmimus, kurie bus pasiūlyti kultūros paso rinkinyje“.

Abiejų ministerijų bendra ekspertų komisija vertins, ar meno įstaigų ir menininkų siūloma paslauga – spektaklis, koncertinė ar edukacinė programa, paroda, kitokio pobūdžio renginys atitinka kultūros paso koncepcijoje numatytus atrankos kriterijus. Teikiamos paslaugos bus vertinamos pagal jų indėlį į mokinių kultūrinio akiračio plėtimą, kultūros patirčių įvairovę bei kūrybingumo ir kritinio mąstymo ugdymą. Taip pat šios paslaugos turės būti ilgalaikės, teikiamos metus ar ilgiau ir pritaikytos specialiųjų poreikių turinčių mokinių įtraukimui.

„Šis kultūros pasas atvers mokykloms, mokytojams ir mokiniams didesnes galimybes pamatyti ir aplankyti daugiau šalies kultūros objektų, o svarbiausia – ugdymo procesas vaikams taps įdomesnis ir įvairesnis, išbandant kitokius būdus mokytis, išeinant iš klasės, suolo, vadovėlių rėmų. To labiausiai ir siekiame formuodami naują ir modernų ugdymo turinį be pačią mokyklą ir požiūrį į ją“, – sako švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

Siekis nuo mažų dienų ugdyti mokinių kultūros suvokimą, meninį skonį, kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius, skatinti juos įsitraukti į kultūrines veiklas, kad susitikimas su kultūra, jos poreikis taptų jauno žmogaus būtinybe, sėkmingai taikomas užsienyje. Geri Vokietijos, Islandijos, Latvijos ir kitų valstybių pavyzdžiai buvo pritaikyti kuriant ir lietuviškojo kultūros paso koncepciją.

Už 15 eurų mokiniai galės vidutiniškai pasirinkti 4 kultūros ir meno paslaugas (kultūros renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus ar kultūros renginius, kuriuose įtraukiama ir kultūrinė edukacija). Atlikta kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų analizė parodė, kad paslauga gali kainuoti nuo 1 euro (kultūrinė edukacija) iki 15 eurų (kultūros ar meno renginys).

Jau nuo rugsėjo tokiu pasu galės naudotis pradinių klasių mokiniai, o nuo 2019-ųjų pradžios – visi mokiniai.

Suma buvo pasirinkta, atsižvelgus į darbo grupės Kultūros paso koncepcijai parengti pateiktus pasiūlymus, įvertinus panašias užsienio šalių programas ir Lietuvos finansines galimybes bei atliktų apklausų rezultatus.

Kultūros paso koncepciją rengė sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė – kultūros ir švietimo sričių, administravimo ir finansų specialistai ir mokinių atstovas. Pasirengimo etape buvo apklausti mokiniai, mokytojai ir kultūros įstaigos, nepriklausomi menininkai, siekiant išsiaiškinti kokie kultūros renginiams yra noriai lankomi mokinių, kokia tokių renginių pasiūla egzistuoja atokesnėse vietovėse.

Kultūros paso veiklos 2018–2019 m. bus finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis

Juridiniai asmenys iki rugsėjo 1-osios kviečiami siūlyti Nacionalinei premijai vieną kūrėją ar kultūros ir meno kūrėjų kolektyvą. Rekomendacijoje be kita ko turėtų būti pristatytas kūrėjo gyvenimo, kūrybinės veiklos aprašymas, motyvai, kodėl vertėtų asmenį apdovanoti, jo kūrinių, už kuriuos siūloma skirti premiją, sąrašas.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Nacionalinės premijos kasmet skiriamos iki gruodžio 15 dienos, o premijų laureatų diplomai ir ženklai iškilmingai įteikiami vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams taip pat įteikiamos ir piniginės premijos, šiuo metu siekiančios kiek daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Kultūros pasą vadindami priemone visų šalies mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti, jų kultūros patirtims plėsti projekto autoriai sako atsižvelgę į įvairaus amžiaus mokinių apklausas, įvertinę užsienio patirtį ir vietines realijas. Tačiau iš esmės Kultūros paso koncepcija primena garsiąją Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelio idėją, paprastai vadinamą būrelių krepšeliu: tas pats noras iškart išspręsti socialinę ir geografinę atskirtį ir net analogiška vienam moksleiviui skiriama maksimali 15 eurų suma. Tiesa, kultūros atveju – tai ne mėnesio, bet kalendorinių metų lėšos.

Tas pats noras iškart išspręsti socialinę ir geografinę atskirtį ir net analogiška vienam moksleiviui skiriama 15 eurų suma.

Jokių garantijų, kad naujosios idėjos neištiks būrelių krepšelio likimas, kai ūmai atsirado įstaigų, viliojančių mokinius ne kokybiška ugdymo programa, bet bemaž atviru tekstu – nemokama priežiūra. Kita vertus, NVŠ krepšelių idėja ir siekta tik pagausinti būrelius lankančių vaikų gretas, o ne palengvinti naštą sąmoningų tėvų, iš paskutiniųjų krapštančių pinigus už atžalų ugdymą dailės, muzikos ar sporto mokykloje.

Švietimo realijas pažįstant ne iš ministerijos kabinetų, nesunku įsivaizduoti, kad panašiai atsitiks ir įgyvendinant Kultūros paso idėją. Labiausiai ji plės ne mokinių kultūros patirtis, bet po ugdymo įstaigas keliaujančių pseudoteatriukų ir profesionalių koncertų salių nemačiusių muzikantų ratą.

Renginiai:

Mokymai „Kūrybos džiaugsmai: koliažas „Vasarvidis“ Kauno tautinės kultūros centro Etninės veiklos studijoje – 18 valandą. Užsiėmimą ves dailininkė Dalia Žiurkelienė.

Teatrinės improvizacijos Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos „Mono arba Stereo“ erdvėje – 15 valandą. Sceninės raiškos įgūdžių mokins Pasvalio jaunimo teatro „Drama“ jaunieji aktoriai.

Panevėžio lėlių vežimo teatro muzikinė komedija „Lietuviški perdainavimai“ Tauragės rajone Joniškėje, prie kavinės „Antano karčiama“ – 13 valandą, Tauragės Pilies aikštėje – 17 valandą ir Taurų nuotykių parke – 20 valandą. Scenarijaus autorius bei režisierius Jurijus Titarovas.

Besilankantiems parodų salėse:

Paroda „Leopoldas Surgailis Alantoje – tapyba, nuotraukos ir išsaugota Trispalvė“ atidaryta Molėtų rajono Alantos dvaro galerijoje. Veiks iki birželio 29 dienos.

Utenos krašto kūrėjos Laimos Tubelytės-Kriukelienės tapybos darbų paroda „Lietuvos istorija drobėse“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, iki rugpjūčio 31 dienos bus rodoma Kretingos rajono kultūros centro parodų salėje.

Juozo Šalkausko kaklaraiščių paroda iki birželio 25 dienos bus eksponuojama Pagėgių savivaldybės kultūros centre.

Tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio paroda „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidaryta Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre. Ekspozicijoje – meniškai išdrožinėti miniatiūriniai kryželiai, koplytstulpiai, stogastulpiai. Paroda veiks iki liepos 4 dienos.

Kraštietės dailininkės Janinos Urbonaitės-Krasauskienės tapybos paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, iki liepos 5 dienos veiks Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.

Stiklo menininkų Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko stiklo darbų paroda „Monologai“ iki rugsėjo 30 dienos bus eksponuojama Plungės Žemaičių dailės muziejuje.

Prienų meno mokyklos fotografijos grupės mokinių paroda „Alpių refleksijos“ atidaryta Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. Veiks iki birželio 29 dienos.

Fotografų klubo „Žalias skėtis“ darbų paroda „Gamtos pasaka“ iki liepos 5 dienos bus eksponuojama Zarasų viešosios bibliotekos galerijoje.

Ramintos Ardzevičienės tapybos darbų paroda „Spalvotos balos“ iki liepos 10 dienos veiks Jonavos kultūros centre.

Suskubti reikėtų norintiems aplankyti šias parodas:

Tapytojos Kristinos Mažeikaitės kūrybos paroda „Degančios saulės namai“ iki rytojaus, – birželio 19 dienos, bus eksponuojama sostinės „Pamėnkalnio“ galerijoje.

Dalios Kirkutienės paroda „Proveržis“ iki rytojaus veiks Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje, o Lilijos Valatkienės fotografijų paroda „Išrinktieji“ – Jonavos kultūros centro fojė.

Lietuvos bei Prancūzijos menininkų paroda „Susitikimas ant tilto“ iki rytojaus bus eksponuojama Vilkaviškio kultūros centre.

Vasarą iš Paryžiaus bėgantys prancūzai kultūrinę programą pradeda Kanų filmų festivaliu. Oranže vyksta operos, Lione, Marselyje ir Sen Deni – šiuolaikinio šokio, Avinjone – teatrų festivaliai. Arlis traukia fotografijų, Dovilis – amerikietiškų filmų festivaliais.

Lietuva turėtų pasinaudoti šia patirtimi ir tarptautinius festivalius pradėti rengti mažesniuose miestuose. Visus metus publiką džiuginantys Vilniaus kultūros renginiai galėtų užleisti vietą kitiems. Sostinė dūsta nuo gausybės ištisus metus vykstančių kultūros įvykių. Jų čia tiesiog tiršta, ir dažnai tenka sukti galvą, kurį pasirinkti. Teko girdėti apie prieš kelerius metus atliktą tyrimą, per kurį nustatyta, kad Vilniuje kultūros renginiuose nuolat lankosi 10 tūkstančių žmonių. Būtent dėl šio kultūros mėgėjų būrio ir varžosi menininkai.

Dera pripažinti, kad dažnas vilnietis Europoje geriau orientuojasi negu Lietuvoje, todėl kultūros renginys šalies pakraštyje leistų vienu šūviu nušauti du zuikius – pasisemti kultūros ir pažinti gimtąjį kraštą.

Žavi daugelį metų rengiami Pažaislio ir Thomo Manno festivaliai. Kaunas, 2022 metais tapsiantis Europos kultūros sostine, šiek tiek pakoreguos iškreiptą Lietuvos kultūros renginių žemėlapį.

Palaikytinos klaipėdiečių iniciatyvos: Gintaro Grajausko pastangos rengti tarptautinį teatro, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovo Mindaugo Bačkio – violončelės festivalį. Tiesa, norint ne sostinėje surengti profesionalaus meno festivalį reikia titaniškų jo sumanytojų pastangų.

Lietuvoje gausu dvarų ir Dievo galybę demonstruojančių gamtos kampelių, tačiau nutaręs čia surengti festivalį bakūžėje svečių neapgyvendinsi ir patalų iš aplinkinių kaimų nepasiskolinsi. Tam reikia valdžios paramos ir infrastruktūros. Net ir pati geriausia rajono kultūros darbuotoja nepajėgi savarankiškai parengti festivalio programos ir sustyguoti renginio. Norint jausti pasaulio pulsą, interneto vaizdų nepakaks. Reikia keliauti ir pažinti. Be to, būtina turėti profesionalią komandą, kuri suvoktų, kad turi organizuoti ne Naisių ar skrybėlių pynėjų festivalį.

Valdžios deklaruojama regionų politika, deja, lieka tik popieriuje. Savivaldybių ir valstybės parama irgi tėra simboliška. Apie rajonų sprendimus skirti lėšų kultūrinei iniciatyvai paprastai žino tik sprendimų priėmėjai ir jų bičiuliai.

Kultūros renginių, vasarą vykstančių ne sostinėje, esama ir pas kaimynus. Estijos Saremos saloje vyksta operos, Raplos miestelyje – bažnytinės muzikos festivalis. Neatsilieka ir latviai – kiekvieną vasarą Siguldoje vyksta operos festivalis.

Tad ar ne laikas ir Lietuvai pagaliau vasarą išleisti kultūrą iš sostinės? Marijampolė, iš kurios kilusi Violeta Urmana, galėtų tapti Lietuvos vasaros operos miestu, Šiaulių, kur veikia Fotografijos meno muziejus, atstovai drįstų inicijuoti tarptautinę fotografijų parodą. Norėtųsi, kad Šiauliuose esančioje Chaimo Frenkelio viloje arba Joniškio sinagogoje vėl atgytų žydų muzika  ir čia  skambėtų klezmerių festivalio garsai. Profesionalios kultūros virusas laikui bėgant galbūt įveiktų vasaros kurortuose vis dar populiarų rusišką popsą. Tikras menas brandintų sąmoningą, išprususią, europietišką visuomenę.

Renginiai Vilniuje:

Vakaras su dzūkais sostinės „Muzikos galerijoje“ Antakalnio Sapiegų parke – 18 valandą 30 minučių. Dalyvaus: dainininkė Daiva Steponavičienė-Rugiaveidė, poetas Juozas Žitkauskas, folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai“.

Spektaklis „Lokis“ Prospero Merimė novelės „Lokys“, Bertrano Kanta (Bertrand Cantat) ir Vito Luckaus gyvenimo bei kūrybos motyvais Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje – 18 valandą 30 minučių. Režisierius Lukašas Tvarkovskis.

Romualdo Augūno fotografijų paroda 17 valandą 30 minučių bus atidaryta Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Atidaryme dalyvaus autorius ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis. Paroda veiks iki liepos 7 dienos.

Renginiai Kaune:

Pažaislio muzikos festivalio koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje – 18 valandą. Karlo Orfo sceninę kantatą „Karmina Burana“ atliks: Kauno valstybinis choras bei solistai: dainininkai Raminta Vaicekauskaitė, Mindaugas Zimkus ir Andrius Apšega, pianistai Motiejus Bazaras ir Mykolas Bazaras. Dalyvaus mušamųjų grupė. Diriguos Petras Bingelis.

Atminimo vakaras, skirtas Gedulo ir vilties dienai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje – 17 valandą. Bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleista knyga „Didžiosios tremtys. Buriatija. 1948“ bei paroda „Žmogaus būtis lageriuose ir tremtyje“. Literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Akmenimis sugrįžom iš kelionės“ atliks ansamblis „Gimtinė“, veiks daktaro Romualdo Rimdeikos filokartijos paroda.

Spektaklis „Aušros pažadas“ pagal Romeno Gary autobiografinį romaną Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje – 18 valandą. Režisierė Agnė Sunklodaitė.

Komedija „Žemės ar moters“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą Mažojoje scenoje – 19 valandą. Režisierius Tomas Erbrėderis.

Zofijos Veikšienės veltinių lėlių paroda „Provansas“ 17 valandą bus atidaryta Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Šančių“ padalinyje. Veiks iki rugpjūčio 31 dienos.

Renginiai kituose miestuose:

Šventojo Jurgio meno sezono koncertas „Lietuvių liaudies dainų grožis per džiazo ir klasikos prizmes“ Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje – 18 valandą. Gros Čiurlionio kvartetas ir džiazo pianistas Dainius Pulauskas, dainuos Veronika Povilionienė.

Bolševikų išvarymo iš Panevėžio krašto istorinės dienos minėjimas, Panevėžio miesto garbės piliečio vardo suteikimo pulkininkui leitenantui Jonui Variakojui iškilminga ceremonija Panevėžio muzikiniame teatre – 14 valandą. Dalyvaus dainininkė Laima Česlauskaitė, Juozo Miltinio gimnazijos skaitovai. Bus rodomas dokumentinis filmas „Karvedys Jonas Variakojis“.

Knygos „Vysla per Lenkiją“ pristatymas Birštono kurhauze – 19 valandą. Dalyvaus knygos autorius Selemonas Paltanavičius ir ekspedicijų laivo kapitonas Simas Knapkys.

Zygfrydo Gronau (Siegfried Gronau) knygos „Klyksmas vaiduoklių mieste. Vilko vaikai“ pristatymas Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje – 17 valandą. Knygą pristatys rašytoja Juta Noak.

Vilniaus festivalio koncertas „Nuo aukštų bokštų“ Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje Vilniuje – 19 valandą. Gros pianistė Mūza Rubackytė ir styginių kvartetas „Mettis“. Dalyvaus kontrabosininkas Donatas Bagurskas.

Ciklo „Saulės vasaros koncertai“ koncertas „Vakaro muzika“ Šiaulių koncertų salės „Saulė“ Vitražų salėje – 17 valandą 30 minučių. Dalyvaus kamerinis ansamblis „Ars Vivo“, vadovaujamas ir diriguojamas Sigito Vaičiulionio. Solistė smuikininkė Liepa Jurgutavičiūtė.                      

Populiariosios klasikos ir estrados koncertas „Tegyvuoja muzika!“ Klaipėdos Žvejų rūmų Didžiojoje salėje – 18 valandą. Dalyvaus Kaliningrado filharmonijos koncertinis pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Eduardo Gantovskio, bei solistai. Dirigentai: Viktoras Bobkovas ir Romanas Ivanovas.

Mokymai „Kūrybos džiaugsmai: koliažas „Vasarvidis“ Kauno tautinės kultūros centro Etninės veiklos studijoje – 18 valandą. Užsiėmimą ves dailininkė Dalia Žiurkelienė.

Besilankantiems parodų salėse:

Paroda „Baltijos laisvės simboliai 1918-1940“, skirta atkurtos Lietuvos 100-mečiui, atidaryta Trakų salos pilyje. Trakų istorijos muziejus visuomenei pristato tarpukario Baltijos valstybių aukščiausius apdovanojimus valstybių vadovams, – ordinų grandines. Paroda veiks iki birželio 30 dienos.

Paroda „Leopoldas Surgailis Alantoje – tapyba, nuotraukos ir išsaugota Trispalvė“ iki birželio 29 dienos bus eksponuojama Molėtų rajono Alantos dvaro galerijoje.

Vilniaus jurbarkiškių klubo bei asociacijos „Fotoekspres.lt“ narės Birutės Janušauskaitės-Simanavičienės paroda „Gimę Vasario 16-ąją“ atidaryta Jurbarko krašto muziejaus Židinio salėje. Parodos idėja – per žmones, gimusius šią svarbią dieną, parodyti šimtmečio sulaukusią Lietuvą. Veiks iki birželio 23 dienos.

Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Atlaidai“ atidaryta Mažeikių muziejuje. Bus eksponuojama iki liepos 7 dienos.

Lilijos Valatkienės fotografijų paroda „Išrinktieji“ iki birželio 19 dienos veiks Jonavos kultūros centro fojė.

Gedimino Beržinio tapybos darbų paroda „Būties džiaugsmas“ iki liepos 8 dienos bus rodoma Utenos kultūros centro dailės galerijoje.

Fotografų klubo „Žalias skėtis“ darbų paroda „Gamtos pasaka“ atidaryta Zarasų viešosios bibliotekos galerijoje. Veiks iki liepos 5 dienos.

Stiklo menininkų Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko stiklo darbų paroda „Monologai“ iki rugsėjo 30 dienos bus eksponuojama Plungės Žemaičių dailės muziejuje.

Lietuvos bei Prancūzijos menininkų paroda „Susitikimas ant tilto“ iki birželio 19 dienos veiks Vilkaviškio kultūros centre.

Uteniškių karpytojų paroda „Iškarpyti gimtinės raštai“ atidaryta Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name. Veiks iki birželio 14 dienos.

Vos per pusantrų metų aktoriai suvaidino neįtikėtiną kiekį spektaklių – šį šeštadienį jų laukia 100-asis spektaklis. „Vestuvėse“ kuriami tipažai, situacijos ir improvizacijos yra tokios taiklios, kad nepaliko abejingų nei Vilniuje, nei Rietave, nei Šalčininkuose, nei išrankiajame Sankt Peterburge. Netrukus „Vestuvių“ aktorių laukia kol kas didžiausias iššūkis – Europos sostine laikomo Briuselio nacionalinio teatro didžioji scena.

Spektaklio nesustabdė net policija

Kiekvienas susitikimas su žiūrovais – tai naujas spektaklis, tai dar vienos „Vestuvės“ su naujomis aktualijomis ir naujais svečiais. Kiekvienas spektaklis – tai nauji nuotykiai ir ilgam išliekantys prisiminimai.

„Kartą prieš spektaklį lauke stovėjo pasipiktinusi močiutė ir rėkavo, kad čia kažkuriame bute vyksta kažkoks siaubas – kažkas mušasi, keikiasi, triukšmauja. Ji net norėjo iškviesti policiją. Beje, policiją kažkas vėliau buvo iškvietę. Jie tik atvažiavę suprato, kad čia vyksta spektaklis, ir leido tęsti“, – vieną pirmųjų spektaklių, vykusių Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje Ašmenos gatvėje, prisimena aktoriai.

Kartą prieš spektaklį lauke stovėjo pasipiktinusi močiutė ir rėkavo, kad čia kažkuriame bute vyksta kažkoks siaubas. Ji net norėjo iškviesti policiją.

„Užsieniečiai irgi dažnai pro Ašmenos gatvėje esančią OKT Studiją eina apstulbę – galvoja, kad čia vyksta kažkoks žiaurus balius“, – pasakoja A. Rybakov.

Pėdsaką atmintyje palieka ir gastrolės skirtinguose Lietuvos miestuose. Čia aktoriai kiekvieną kartą sutinka vis kitokius žmones. Spektaklio erdvė taip pat tampa įkvėpimu improvizacijoms.

„Gastrolėse Utenoje prie pat scenos aptikome liftą. Iškart puolėme bandyti, ar galima juo pakilti ir nusileisti. Pasirodo galima! Pradėjome galvoti, kurioje spektaklio vietoje mes jį panaudosime. Pasitarę užleidome vietą improvizacijai ir spontaniškumui. Kai Kęstučio Cicėno kuriamas Gintas  pratrūko, pasinaudojome liftu – subėgome į jį ir pritūpėme. Liftas stiklinis, todėl visi mus matė. Liftas pamažu ėmė leistis žemyn. Kęstučio personažui nurimus mes pradėjome lėtai kilti. Kai jau pakilome ir norėjome išeiti, užstrigo lifto durys ir likome jame įkalinti. Visa tai lydėjo žiūrovų juokas. Tuomet Kęstučio veikėjas sakė: „Na ką, prisidirbote?“ Ir ėmė mus po vieną ant rankų kelti iš lifto“, – pasakoja spektaklio aktoriai.

„Pamenu, kartu su Oskaru Vygonovskiu jau persirengę, likus 5 minutėms iki spektaklio stipriai apsikabinome ir jį truktelėjęs pasitempiau kaklą. Visą spektaklį vaidinau žiūrėdamas į kairę pusę. Chebra teisino mane teigdami, jog mano veikėjui Gintautui perpūtė kaklą. O aš kone verkiau iš skausmo“, – prisimena K. Cicėnas.

Organizatorių nuotr.

„Kaune aptikome gyvus svirplius terariume, tai nusprendėme juos pasiimti į užkulisius. Jie pakankamai garsiai svirpė, buvo tikros kaimietiškos vestuvės. Aišku, juokingiausia tai, jog tuo metu buvo žiema“, – pasakoja A. Rybakov.

Tarp žiūrovų – ir holivudo žvaigždė

Gastrolės Sankt Peterburge vykusiame festivalyje „Raduga“ tapo tramplinu į kitas užsienio scenas. Rugsėjį aktoriai vyks į kaimyninį Minską (Baltarusija) ir ten rengiamą TEART festivalį. Jau spalio mėnesį lietuviškų vestuvių iššūkis laukia katalonų publikos – „Vestuvės“ bus pristatomos Žironoje (Ispanija) rengiamame festivalyje „Temporada Alta“. Lapkričio pabaigoje spektaklis bus pristatytas Belgijoje ir Prancūzijoje vyksiančio festivalio NEXT publikai. 2019-uosius „Vestuvių“ aktoriai pradės kol kas didžiausiu tarptautiniu išbandymu - iš karto po pasirodymo Lježo teatro festivalyje jų lauks net trys pasirodymai Briuselio nacionalinio teatro didžiojoje scenoje.

Tarp žiūrovų – ne tik dažnoje situacijoje save atpažįstanti lietuvių publika, tačiau ir pasaulinio mąsto žvaigždės. Ir visai nesvarbu, jog tą kartą spektaklis buvo rodomas be vertimo – tai netapo kliūtimi suvokiant spektaklio idėją.

„Į spektaklį buvo atėjęs garsus holivudo aktorius Billy Boyd, vaidinęs filme „Žiedų valdovas“. Jis sakė tiesiog verkė iš juoko, nors tą kartą netgi nebuvo spektaklio vertimo“, – prisimena aktorius Kęstutis Cicėnas, kartu su holivudo žvaigžde filmavęsis tame pačiame filme.

Intensyvios gastrolės po Lietuvą

„Vestuvės“ tapo kone intensyviausiai po Lietuvą gastroliuojančiu spektakliu. Kaunas ir Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, Kelmė ir Marijampolė, Rietavas ir Šalčininkai, Prienai ir Širvintos – tai tik maža dalis taškų žemėlapyje, kuriuos per pastaruosius pusantrų metų aplankė „Vestuvių“ aktoriai. Pasak režisieriaus, toks spektaklio populiarumas susijęs ne tik su specifiniu komiškumu, bet ir su esminiu dramatišku turiniu, mat vestuvės tapo devalvuotų vertybių karnavalu.

„Ko gero, niekas taip neišsigimė kaip vestuvės. Sovietmečiu iš jų buvo eliminuota bažnyčia, o legitimumas šią apeigą kartoti pavertė ją tuščia pramoga su kvailais juokeliais, vedėjais, pornografiškai siurrealistiniais žaidimais, noru pasipuikuoti ir panašiai. Posovietinė visuomenė, gerokai paluošinta iškreipto komunistiškai imperinio totalitarizmo ir staigiai užklupta kapitalistinio vartotojiškumo, liko visiškai dezorientuota. Vartotojiškos visuomenės primestas nuožmaus darbo ir vartojimo, shoppingo ir fuckingo principas tapo tiesiog nužmoginantis. Kapitalizmas kažkada palaidojo ištisas kartas tam, kad sukurtų nors šiek tiek socialiai humanišką modelį, tačiau posovietinėje erdvėje tas modelis dar neveikia. Ir visa tai labiausiai atsispindi vestuvėse – įvykyje, kuris kiekvienai visuomenei turėtų būti viltingiausias“, – teigia režisierius Oskaras Koršunovas.

Jubiliejinis 100-aisis „Vestuvių“ spektaklis – jau šį šeštadienį, gegužės 26 d., 19 val. Šį sezoną lieka dar keturios galimybės būti tarp „Vestuvių“ svečių – tai birželio 25, 26, 27 d. Vilniuje ir birželio 10 d. Kaune.