-
„VDU Kultūros dienos“: nemokamos ekskursijos, spektakliai ir filmai
„Pernai inicijuotos „VDU Kultūros dienos“ sulaukė didelio miesto bendruomenės susidomėjimo, tad įsitikinome, kad atviro universiteto idėja bei poreikis stiprinti kūrybines akademinės bendruomenės ir visuomenės partnerystes yra labai svarbus ir miestui, ir mums“, – teigia Menų fakulteto dekanė prof. Jurgita Staniškytė. Remdamiesi praėjusių metų patirtimi, renginio organizatoriai siūlo plataus spektro renginių programą, skirtą pačiai įvairiausiai publikai: nuo menininkų iki moksleivių ar studentų, nuo kultūros lauko veikėjų iki menu ir kultūra besidominčių miestiečių. Įvairiose VDU ir miesto kultūrinėse erdvėse visą savaitę vyks atviros paskaitos, spektakliai, teminės ekskursijos, parodų ir kino filmų peržiūros, susitikimai su menininkais bei diskusijos.
Pasak Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjo doc. Tomo Pabedinsko, įvairi „VDU Kultūros dienų“ programa atskleidžia fakultete vykdomų meno studijų bei kūrybinių veiklų įvairovę ir jų glaudžias sąsajas su plačiu artes liberales universitetinių studijų kontekstu. „Vizualiųjų, scenos ir tarpdisciplininių kūrinių pristatymai bei gyvi pasirodymai tampa puikia proga ne tik betarpiškai susipažinti su fakulteto dėstytojų ir studentų kūryba, bet taip pat kritiškai ir laisvai kalbėti apie aktualius šiandienos kultūros reiškinius“, – renginių aktualumą pabrėžia docentas.
Visą „VDU Kultūros dienų“ savaitę fakulteto auditorijos bus atviros tiems, kurie drauge su menotyros, kūrybinių industrijų ar meno specialybių studentais norės klausytis fakulteto dėstytojų paskaitų apie kiną („Kino istorija“), fotografiją („Fotografija ir medijos“), dailę („Šiuolaikinis menas“, „Dailėtyra ir dailės mediacija“), teatrą („Modernus teatras“, „Lietuvos teatro istorija“), architektūrą („Vakarų Europos architektūra“), dizainą ir madą („Dizainas ir mada“, „Mados dizainas“) .
Visuomenė taip pat kviečiama dalyvauti netradicinėse ekskursijose, kurių metu universiteto menotyrininkai kvies kitaip patirti Kauną. Balandžio 16 d., pirmadienį, teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė suteiks galimybę apsilankyti eksperimentinėse teatro erdvėse ir pabendrauti su jaunaisiais Kauno teatro menininkais. Balandžio 17 d., antradienį, menotyrininkas, fotografas Tomas Pabedinskas kvies į ekskursiją, kurios metu bus galima ne tik aplankyti fotostudiją ir fotogaleriją, bet ir drauge paieškoti atsakymo į klausimą, kaip ir kodėl fotografija tampa meno kūriniu ir patenka ant prestižinės galerijos sienų. Balandžio 18 d., trečiadienį, VDU Menų galerijos „101“ kuratorė ir vadovė Margarita Žigutytė siūlys apsilankyti Kauno senamiestyje įsikūrusiose meno galerijose, susipažinti su jų kuratoriais ir vykdomais meno projektais. Balandžio 19 d., ketvirtadienį, į paskutinę ekskursiją kviečiami norintys artimiau pažinti miesto senamiesčio architektūros paveldą. Menų fakulteto programos „Kultūros paveldas ir turizmas“ magistrantė, organizacijos „Ekskursas“ gidė Julija Činčytė padės sužinoti, kuo požiūris į paveldą skyrėsi tarpukariu ir dabar, kaip keitėsi senamiestis pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu.
„VDU Kultūros dienų“ savaitės vakarais organizatoriai kviečia į intensyvų meno ir kultūros renginių ciklą, kurio metu bus pristatomi geriausi praėjusių metų Menų fakulteto dėstytojų ir studentų kūrybiniai projektai (spektaklis, kino filmas, performansas, gyvo garso koncertas, parodos), vyks susitikimai su menininkais, pokalbiai, diskusijos.
Meno ir kultūros renginių ciklas prasidės balandžio 15 d., sekmadienį, jaunųjų VDU teatro aktorių spektakliu „YOLO“ (liet. „Tu gyveni tik kartą“), kuris neseniai buvo įvertintas Kauno profesionalių teatro kūrėjų apdovanojimų „Fortūna 2017“ diplomu. Šis sceninis vyksmas-šou, anot idėjos autoriaus ir režisieriaus VDU „Vaidybos“ programos studento Arnio Aleinikovo, skatina išlipti iš savo komforto zonos, apsižvalgyti aplinkui ir pagaliau nustoti meluoti sau.
Balandžio 16 d., pirmadienį, renginio organizatoriai kvies plačiąją visuomenę į nemokamą tarptautiniuose kino festivaliuose įvertinto filmo „Stebuklas“ (scenarijaus autorė ir režisierė Eglė Vertelytė) peržiūrą ir susitikimą su pagrindinio vaidmens atlikėja, VDU „Vaidybos“ programos dėstytoja, aktore Egle Mikulionyte, už šį vaidmenį gavusią geriausios 2017 m. Lietuvos kino aktorės apdovanojimą.
Balandžio 17 d. vakarą Menų fakultete vyks intriguojanti diskusija „LT100: ar kultūrinė programa veža?“, kurios organizatoriai klausia, kokias galimybes meninei kūrybai atvėrė šimtmečio minėjimo programa? Kaip jomis pasinaudojo kūrėjai? Ar specialiai šiai progai sukurti darbai pateikia aktualių, įdomių mūsų istorijos ir tapatybės interpretacijų? Kaip pastebi diskusijos iniciatorė Menotyros katedros vedėja doc. Linara Dovydaitytė, šiemet švęsdami Lietuvos atkūrimo šimtmetį susiduriame su reiškiniu, vadinamu progine kultūra. Valstybės jubiliejaus proga kuriami filmai ir spektakliai, leidžiamos knygos, rengiamos parodos ir koncertai – vyksta oficialios, reprezentacinės kultūros sujudimas. Todėl įdomu padiskutuoti, ar proginės kultūros produktai gali tapti ne tik iškilmingų švenčių dekoracija, bet ir suteikti reikšmingų, jaudinančių patirčių, provokuoti naujai pažvelgti į valstybę ir mūsų vietą joje? Iš karto po diskusijos Menų fakulteto kiemelyje vyks alternatyvų roką su ryškiais punko elementais grojančios grupės „Detuned lights“ gyvo garso koncertas. „Detuned lights“ – improvizuoti ir eksperimentuoti linkusi jauna Kauno muzikantų grupė, kurioje muzikuoja ir VDU „Muzikos produkcijos“ programos studentas Kristijonas Valančius (elektrinė gitara, vokalas). Grupės nariai savo pasirodymuose stengiasi atiduoti visą kūrybinę energiją publikai ir žada, kad šis koncertas nebus išimtis.
VDU Menų galerija „101“ į savo erdves publiką kvies keletą kartų. Balandžio 18 d., trečiadienį, čia vyks belgų menininkės Deveny Faruque internetinio serialo „DEVE FALLS: All the Time in the World 100“ peržiūra. Nors paprastai kiekviena nauja šio kūrinio serija transliuojama 24 valandas po įkėlimo, tačiau šįkart serialas galerijos erdvėje bus rodomas be pertraukų. Balandžio 19 d., ketvirtadienį, čia bus galima pamatyti Nacionalinės premijos laureato Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų parodą „Paslaptingas Bangladešas“ ir pabendrauti su parodos autoriumi. Balandžio 20 d., penktadienį, meninę renginių programą galerijos erdvėje vainikuos VDU „Vaidybos“ programos absolventės, menininkės Kristinos Marijos Kulinč performansas pavadinimu „gerai“.
„VDU Kultūros dienas“ užbaigs VDU Menų fakulteto „Atvirų durų diena“ moksleiviams, kurios metu bus kviečiama ne tik susipažinti su vykdomomis studijų programomis („Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Mados dizainas“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, „Vaidyba“), bet ir dalyvauti įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse („Garso eksperimentai“, „Greita mada“, „Fotostudijos blykstės“, „Teatro improvizacijos“).
„VDU Kultūros dienų“ organizatoriai siekia sugriauti viešumoje įsitvirtinusį akademinio uždarumo mitą, pristatyti plačiajai visuomenei universiteto bendruomenės kūrybinius projektus, įtraukti miestiečius į kritines diskusijas ir kūrybines dirbtuves. Nes kultūra veža!
Daugiau informacijos: menufakultetas.vdu.lt.
PROGRAMA
MENO IR KULTŪROS RENGINIAI
04.15 SEKMADIENIS 18.00. Spektaklis „Yolo“ (rež. Arnis Aleinikovas ir VDU Vaidybos studentai). VDU teatras (S. Daukanto g. 27). Bilietais prekiauja TIKETA ir VDU teatras.
04.16 PIRMADIENIS 18.00. Filmas „Stebuklas“ (2017, scenarijaus autorė ir režisierė Eglė Vertelytė, platintojas VšĮ „Inscript“) ir susitikimas su aktore Egle Mikulionyte. VDU didžioji salė (S. Daukanto g. 28). Nemokamas renginys.
04.17 ANTRADIENIS 18.00. Diskusija „LT100: ar kultūrinė programa veža?“ (Muitinės g. 7 - 207).
04.17 ANTRADIENIS 19.30. Grupės „Detuned lights“ gyvo garso koncertas (Muitinės g. 7).
04.18 TREČIADIENIS 18.00 Internetinio serialo peržiūra. Menininkė Deveny Faruque (Belgija) „DEVE FALLS: All the Time in the World 100“. VDU Menų galerija g101 (Muitinės g. 7).
04.19 KETVIRTADIENIS 18.00. Paskaita. Menininkas Josipas Zankis (Kroatija) „Omnia ab Uno: Menininkas kaip šamanas ir etnografas“ (anglų k., Muitinės g. 7 - 207).
04.19 KETVIRTADIENIS 19.00. Paroda „Paslaptingas Bangladešas“ ir susitikimas su autoriumi, fotografu Romualdu Požerskiu (Muitinės g. 7).
04.20 PENKTADIENIS 18.00. Performansas. „gerai“. Menininkė Kristina Marija Kulinič. VDU Menų galerija g101 (Muitinės g. 7).
TEMINĖS EKSKURSIJOS: TEATRAS, DAILĖ, FOTOGRAFIJA, ARCHITEKTŪRA
04.16 PIRMADIENIS 17.00. „TEATRAS: nematomoji pusė“, teatrologė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė. Susitikimo vieta: Šelteris (Vytauto pr. 79). Būtina registracija.
04.17 ANTRADIENIS 17.00 „FOTOGRAFIJA: nuo dirbtuvių iki galerijos“, menotyrininkas ir menininkas Tomas Pabedinskas. Susitikimo vieta: VDU Menų fakulteto Fotostudija (Muitinės g. 7 – 111). Būtina registracija.
04.18 TREČIADIENIS 17.00 „DAILĖ: Kauno senamiesčio meno galerijų užkulisiai“, g101 vadovė ir kuratorė Margarita Žigutytė. Susitikimo vieta: Galerija „Meno parkas“ (Rotušės a. 27). Būtina registracija.
04.19 KETVIRTADIENIS 17.00 „ARCHITEKTŪRA IR PAVELDAS: griauti ar saugoti?“, „Kultūros paveldo ir turizmo“ programos magistrantė, organizacijos „Ekskursas“ gidė Julija Činčytė. Susitikimo vieta: VDU Menų fakulteto kiemelis (Muitinės g. 7). Būtina registracija.
ATVIROS PASKAITOS
04.16 PIRMADIENIS 11.15 - 12.45
- Šiuolaikinis menas (J. Butkevičienė, Muitinės g. 7 - 210).
- Kino istorija (G. Jankauskas, Muitinės g. 7 - 106).
04.17 ANTRADIENIS 11.15 - 12.45
- Vakarų Europos architektūra (V. Levandauskas, Muitinės g. 7 - 106).
- Dizainas ir mada (J. Tutlytė, Gimnazijos g. 7 - 411).
- Modernus teatras (J. Staniškytė, Muitinės g. 7 - 210).
04.18 TREČIADIENIS 11.15 - 12.45
- Mados dizainas (anglų k.) (R. Kaupelienė, Vytauto pr. 71 - 102).
- Fotografija ir medijos (T. Pabedinskas, Muitinės g. 7 - 106).
04.19 KETVIRTADIENIS 11.15 - 12.45 - Dailėtyra ir dailės mediacija (D. Citvarienė, Muitinės g. 7 – 106)
- Lietuvos teatro istorija (R. Mažeikienė, Muitinės g. 7 - 210).
ATVIRŲ DURŲ DIENA MOKSLEIVIAMS (Muitinės g. 7)
04.20 PENKTADIENIS
11.00 – 14.00 Studijų „Infotaškas“.
11.30 – 12.15 MF studijų programų „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Mados dizainas“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, „Vaidyba“ pristatymas.
12.15 – 12.45 „Vaidybos“ programos studentų performansas.
12.45 – 13.45 Kūrybinės veiklos moksleiviams: Menų mūšis, Fotostudijos blykstės, Garso eksperimentai, Teatro improvizacijos, Greita mada, Kūrybinės industrijos.
-
Paskelbtas Lietuvos kultūros sostinių konkursas
Lietuvos kultūros sostine gali tapti konkurso būdu išrinktas bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Lietuvos sostinę Vilnių, teigiama ministerijos pranešime spaudai.
Lietuvos kultūros sostinės idėja gimė Vilniui rengiantis tapti Europos kultūros sostine. Pirmąja Lietuvos kultūros sostine 2008 metais tapo Zarasai. Dešimtmečio kultūros sostinių patirtis liudija, šio vardo suteikimas skatina Lietuvos miestų ir miestelių kultūrinį pagyvėjimą, regiono kultūrinę plėtrą, nacionalinės svarbos kultūros renginių iniciatyvas.
„Džiugu, kad Lietuvos kultūros sostinių projektai konsoliduoja vietos menininkų ir kūrybingų gyventojų jėgas, tampa kultūros puoselėjimo ir sklaidos metais. Sostinės metais pradėtos įgyvendinti iniciatyvos sėkmingai tęsiamos ir ateityje“, – sako Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos skyriaus patarėja Jadvyga Lisevičiūtė.
Konkurso tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, įtraukti į kultūros procesus bendruomenę, verslą, mecenatus, jaunimą, taip pat plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas ir partnerystę bei kultūros paslaugų prieinamumą.
Konkurso nuostatus ir papildomą informaciją rasite Kultūros ministerijos interneto svetainėje.
Paraiškos priimamos paštu ir el. paštu iki 2018 m. gegužės 25 d.
-
Šviesuolis: nereikia Ispanijos, malonumų reikia ieškoti čia pat 1
Matant jo įvairią veiklą, nekyla abejonių – tai tikrai įmanoma.
Kodėl gyventi Telšiuose geriau nei Vilniuje
Nežinantiems, kuo užsiimti Telšiuose, A. Dacius rodo pavyzdį – jis dirba Telšių Naujamiesčio mokyklos ūkvedžiu, taip pat yra Telšių kultūros centro partneris, Žemaičių kultūros draugijos Telšių skyriaus pirmininkas, kolekcininkas, o kartais ir gidas savanoris. O neseniai, gruodžio mėnesį, A. Dacius tapo vieno reikšmingiausių Lietuvos apdovanojimų kultūros srityje – „Auksinio fenikso“ – laureatu.
Telšiškis užsiima daug kuo, bet LRT RADIJO žurnalistams nelengva išpešti, kuri iš veiklų jam yra pagrindinė.
„Patinka būti žemaičiu. Patinka eiti į darbą. Kai yra geras kolektyvas, geras vadovas. Patinka, kai žmonės ieško, kada skambina iš Vilniaus“, – paprastai atsako telšiškis, aktyviai besirūpinantis žemaičių kalbos, tradicijų, papročių saugojimu.
A. Dacius tikina, kad laisvą nuo darbo laiką skirti savam kraštui – malonumas.
„Jei nesi žvejys, medžiotojas ar neturi kažkokių sportinių pomėgių, laiką gali skirti savo kraštui. Pavyzdžiui, šiandien pietų pertraukos metu „Džiugo“ gimnazijos dešimtokus pravedžiau per Telšių miestą. Šiek tiek pašnekėjome apie miesto istoriją, migraciją, signatarą iš mūsų krašto Stanislovą Narutavičių, jo brolį Gabrielių Narutavičių. <...> Tos veiklos yra visiems“, – pasakoja A. Dacius.
Telšiškis teigia, kad, nors atlyginimai regionuose gerokai kuklesni nei didmiesčiuose, tokie miestai, kaip Telšiai, turi daug privalumų, ir gyvenimas čia yra, kaip jis sako, „dėdlē geras“.
„Mažame mieste mes turime žymiai daugiau laiko sau. Jūs, pavyzdžiui, Vilniuje į darbą – valandą, iš darbo – valandą. Dvi valandas jūs jau išbraukiate, – pastebi telšiškis. – Mažame miestelyje turime daug privalumų. Gal neturime daug profesorių, bet turime daug šiltų žmonių, kurie visi yra savotiškai įdomūs. Tikrai atvykus į Telšius yra ką pamatyti, su kuo pašnekėti, ką nuveikti.“
Meilė dvarams ir istorija apie lietuvišką likerį
Savo krašto kultūros tema A. Daciui neabejotinai yra viena mėgstamiausių. Ypač, jei kalba pakrypsta apie dvarus.
„Mane pašnekinkit apie dvarus, tai aš jums dar tris valandas galiu šnekėti“, – juokauja telšiškis.
Apie dvarus, krašto gamtą, įvairias legendas ir kitas istorijas A. Dacius mielai pasakoja per savo laisvu laiku vedamas ekskursijas, kurias, tiesa, jis labiau norėtų vadinti kitaip.
Esu padaręs eksperimentą: kada žmonėms per pasivaikščiojimą pasakai penkias pavardes ir po dviejų valandų paklausi, tai iš viso būrio atsimena gal dvi pavardes ir vieną vardą.
„Žmonėms sakau: ekskursijos nebus – bus pasivaikščiojimas po Telšius. Tada neįsipareigoji, negauni priekaištų, kad nepasakei kažkokių datų ar pavardžių. Kada žmonės atvažiuoja labai trumpam, reikia viską parodyti linksmai, su legendomis, šposais. Esu padaręs eksperimentą: kada žmonėms per tą pasivaikščiojimą pasakai penkias pavardes ir po dviejų valandų paklausi, tai iš viso būrio atsimena gal dvi pavardes ir vieną vardą“, – pasakoja telšiškis.
Laikas nuo laiko gidu tampantis Telšių šviesuolis džiaugiasi, kad šiuos pasivaikščiojimus žmonės mėgsta. Kartais viskas pasibaigia net kavinėje užsisakant pusšimtį taurelių populiaraus lietuviško likerio.
„Buvome užėję į kavinę, kur Kipras Petraukas kadaise, kai atvažiuodavo į Telšius, paragaudavo taurelę Kaune pagaminto krupniko. Neseniai su sušalusiais kauniškiais rudenį sumušėm rekordą, kai 51 žmogus iš Kauno užėjo į kavinę ir užsakėm 49 taureles krupniko. Iš čia ir turi ateiti ta mūsų gėrimų kultūra, nebūtina 20 valandą uždaryti parduotuvių. Turime iki to užaugti, turime žinoti, kad per ekskursiją tai galima. Tai ir smagu, ir prisiminimai, taip prisiliečiame prie istorijos“, – smagią istoriją prisimena A. Dacius.
Svarstyklių kolekcininko amplua
Įvairias veiklas mėgstantis A. Dacius pasižymi ir tuo, kad jaučia meilę seniems daiktams. Pavyzdžiui, svarstyklėms. Telšiškis tikina, kad nesistengia „kaip į Valdovų rūmus“ surinkti 500 metų senumo eksponatų, tačiau jam svarbu atrasti sau ir kitiems įdomių senovinių objektų.
Pavyzdžiui, jis neseniai į Šiaulius atvežė unikalią savo senovinių svarstyklių kolekciją. Joje – vienos iš seniausių Lietuvoje – dar XIX a. vidurio – Šiaulių miesto ir Šiaulių pašto istoriją menančios svarstyklės. Taip pat XX a. pradžios svarstyklės, rastos tarp šiukšlių apleistame Vilniaus name. Dabar draugai įvairiausių meistrystės šedevrų, civilizacijos progreso įrodymų parveža iš viso pasaulio.
„Kartais, atrodo, surūdijęs metalinis daiktas, bet gražiai parodai ir būna įdomu. Taip pat kaip ir su miestu. Galėčiau jums sakyti dabar – ačiū, viso gero ir labanakt, bet aš jums dar parodysiu pora unikalių vietų, todėl kada nors, ko gero, jūs vėl su traukiniu grįšite į Telšius“, – LRT RADIJUI sako A. Dacius.
„Mes ne katalonai ir ne baskai“
Pakrypus kalbai apie žemaičius ir kartais daugiau ar mažiau juokais išsakomą mintį apie užsispyrėlius, norinčius turėti atskirą nuo Lietuvos kraštą, A. Dacius patikina – nėra noro būti panašiais į atsiskyrėlius Ispanijoje.
„Visiems atvažiavusiems gražiai sakau – mes ne katalonai ir ne baskai. Kada koks pyktelėjęs lietuvis sako: ai, jūs čia turite savo pasus, pinigus, jau atsiskirti norite, mes visuomet Žemaičių kultūros draugijoje sakome: kai Lietuvoje bus blogai – junkitės prie mūsų, žemaičių. Mes nuo jūsų niekada nenorėjome atsiskirti. Esam viena buvusi didelė gentis“, – sako telšiškis.
Kada koks pyktelėjęs lietuvis sako: ai, jūs čia turite savo pasus, pinigus, jau atsiskirti norite, mes visuomet Žemaičių kultūros draugijoje sakome: kai Lietuvoje bus blogai – junkitės prie mūsų, žemaičių. Mes nuo jūsų niekada nenorėjome atsiskirti. Esam viena buvusi didelė gentis.
A. Dacius pripažįsta, kad savotiškas ginčas tarp žemaičių, aukštaičių, dzūkų ir suvalkiečių jam visada buvo įdomus. Ypač būna įdomu, anot jo, kai nustebini suvalkietį.
„Kai sakai, kad Šakių miestas senovėje buvo mūsų Žemaitijos teritorijoje, jie visi labai nustemba...“ – sako A. Dacius.
Sarmata dėl „Maltiečių sriubos“
Paklaustas apie skaudžią emigracijos problemą Lietuvoje, A. Dacius pripažįsta, kad ši tema yra palietus ir jį patį.
„Mano dukra ir žentas buvo išvažiavę. Kai jie kartą grįžinėjo trumpam į Lietuvą ir lėktuve jauna lietuvė moteris su savo mažiukais vaikais kalbėjo angliškai, tai jiems kilo klausimas, ar mes taip irgi norim? Nenorim, sako“, – prisimena telšiškis.
Anot jo, jaunam žmogui čia pradėti gyvenimą yra sunku, o tuo pačiu turėtų būti gėda ir dėl pagyvenusių žmonių situacijos.
„Senam žmogui pinigėliai reikalingi. Kai mums rodo, kad dar reikia prie „Maltiečių sriubos“ prisidėti, tai, manau, čia yra mūsų sarmata. Reiškia, kažkas valdžioje neišspręsta. Tie žmonės turi turėti laimingą senatvę, nes jie pašėlusiai daug nusipelnę mūsų kraštui“, – sako telšiškis, prisimindamas, kad jo senyvi tėvai „dirbo ir nedejavo, visokiais niekais mokėjo džiaugtis.“
„Durnių prožektorius“
Žurnalistams atkreipus dėmesį į paprastą telšiškio mobilųjį telefoną, šis tikina, kad yra seno sukirpimo žmogus.
„Žmonės nebemato savo vaikų, gamtos, o tik rašinėja pirmyn atgal atsakymus kažkokius... Aš telefonu naudojuos tiek, kiek reikia“, – paprastai atsako telšiškis.
A. Dacius pasakoja, kad televizijos žinių neignoruoja, nes įdomu, kas vyksta Lietuvoje, tačiau tuo pačiu jam patinka ir pašiepti perdėtą žmonių dėmesį televizoriaus dėžutei.
„Siūlyčiau žmonėms tuo neužsikrėsti, nes televizorius daug laiko suėda. Man patiko vienas senukas, jis televizoriaus nevadino televizoriumi. Jis sakė, kad televizorius – durnių prožektorius“, – šypsosi telšiškis.
Pasigenda krašto kalbos pamokų
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Telšių šviesuolis teigia turintis idėją valdžiai. A. Dacius sako norintis mokyklose matyti daugiau dėmesio kiekvieno regiono kultūrai.
„Esu sakęs – kiekvienas turime savo gimtinę. Žemaičiai, suvalkiečiai, aukštaičiai, dzūkai... Sakiau ir sakysiu – kažkada kažkurioje vyriausybėje prašviesės kažkam protas ir bus kiekvieno krašto kalbai ir kultūrai skirta ne viena, ne dvi, bet kelios pamokėlės. Kai mes mylime savo gimtinę, mes tada visai kitaip žiūrime į Lietuvą, tada atsiranda bendra didelė meilė“, – įsitikinęs A. Dacius.
LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius aplink Lietuvą keliavo praėjusią savaitę. Visas jų surinktas istorijas rasite čia.
