-
Ryškėja kultūros renginių kontūrai: nebūtina tirpdyti šimtus kilometrų, apsidairykite savo rajone!
Vietų tyrinėtojai
Priešistorė to, kas vyksta dabar ir su trenksmu sudrebins ateinančius metus, kai iškėlęs aukštai Kaunas neš Europos kultūros sostinės vėliavą, siekia 2017-uosius. Tuomet po miestą pasklido pirmieji "Fluxus Labas!" bendruomenių fasilitatoriai – vietos kultūros skatintojai ir puoselėtojai. "Jiems buvo patikėta misija išryškinti bendruomenių savitumus, burti kūrybiškus žmones bendroms veikloms", – pasakoja "Kaunas 2022" bendruomenių programos "Fluxus Labas!" koordinatorė Goda Kacilevičiūtė."
Per pastaruosius kelis metus Kauno bendruomenės dalyvavo kiemų ir iniciatyvų projektuose. Bėgant laikui jie išaugo į "Fluxus laboratorijas" – mikrorajonų taškus, aktyviai kuriančius ir buriančius ne tik vietinius gyventojus, puoselėjančius vietos kultūrą, istoriją, siekiančius sužibėti 2022-ųjų programoje.
"Nebūtina tirpdyti šimtus kilometrų lėktuvu, autobusu ar traukiniu tam, kad pamatytum ką nors įdomaus! Apsidairykite savo rajone", – būti vietos kolumbais kvietė G.Kacilevičiūtė.
Neretai esą pakanka atidžiau ištyrinėti gyvenamąją aplinką – kyštelėti nosį į gretimą kiemą, paėjėjus kelis kilometrus į šoną kaktomuša susidurti su siena, verta menininko teptuko, ar aikštele, laukiančia teatrališko bendruomenės pasirodymo.
Nebūtina tirpdyti šimtus kilometrų lėktuvu, autobusu ar traukiniu tam, kad pamatytum ką nors įdomaus! Apsidairykite savo rajone!
Karantinas nesustabdė
Veiklų pirtį užkūrę prieš kelerius metus, į bendruomenes susibūrę entuziastai apsukų nemažino net ir tada, kai gyvenimo tempą daugeliui mūsų sulėtino karantinas. Metų pradžioje "Kaunas 2022" bendruomenių programai "Fluxus Labas" paskelbus atvirą kvietimą dalyvauti Europos kultūros sostinės programoje, norą dalyvauti pareiškė apie 300 organizacijų, bendruomenių ir aktyvių žmonių iš vienuolikos Kauno miesto seniūnijų.
"Šiemet buvo pirmasis bandymas suvienyti seniūnijas, todėl paskelbėme kvietimą, ragindami jungtis visus, turinčius idėjų ir noro. Kreipėmės tiek į jau egzistuojančias bendruomenes, tiek į iniciatyvius žmones, mokyklas, bibliotekas, įvairias kitas įstaigas ir įmones", – "Kaunas 2022" atstovė pasakojo, kad iki balandžio su kiekvienos seniūnijos atstovais vyko bent po kelis virtualiuosius susitikimus, kurių metu išryškėjo gana aiškūs ateinančių metų renginių kontūrai. Visi renginiai planuojami ruošiantis A, B, ir C scenarijams, ketinant išlaikyti dalyvių saugumą, keliantis į atviras erdves. Didelė dalis renginių vyks maršruto principu – veiklos vietos dažnai migruos.
"Apie viską dar nenorime pasakoti. Verčiau sekite naujienas "Fluxus Labas" feisbuko paskyroje", – palikusi intrigą vėlesniam laikui, kelias įdomesnes detales apie bendruomenių pasiruošimą 2022-ųjų renginiams G.Kacilevičiūtė vis dėlto atskleidė.
Anot G.Kacilevičiūtės, karantinas bendruomenių nesustabdė, priešingai – pastūmėjo į naujų vietų paieškas savo gyvenamosiose vietose. (M. Plepio nuotr.)
Renginių įvairovė
Sujungę žymiausias vietas ir legendas, keliaujančias iš lūpų į lūpas, Žaliakalnio gyventojai kvies į šokio performansą-ekskursiją.
"Pasivaikščiojimas po tarpukario Žaliakalnį – performatyvus įvykis, kviečiantis iš naujo susipažinti su gyvąja rajono gyventojų atmintimi ir vietos istorija", – bendruomenių koordinatorė neabejojo tokio performanso sėkme.
Vilijampolės žmonės pristatys kultūros ir įvairių sporto šakų santykį. Laisvalaikį kvies leisti su savo artimaisiais prie vandens telkinių – Lampėdžio ežero ar Neries krantinės.
Ką ruošia Centras ir Senamiestis? "Vytenio Jako sukurta "Kiemo galerija" – išskirtinis bendruomeniškumo ir bendrakūrybos pavyzdys Kaune, į kurį užsukti kviečia ne tik spalvingi kūriniai, bet ir ore sklandančios vietos gyventojų istorijos. Bendradarbiaujant su galerijos menininkais, 2022-aisiais ši idėja pasklis po dar daugiau Kauno centro ir Senamiesčio kiemų. Kaimynai bus kviečiami susiburti ir ieškoti sau svarbių tapatybės ženklų, istorijų, prisiminimų. Kūriniai gims susitikimų su menininkais metu, o jų idėjiniais bendraautoriais bus visa kiemo bendruomenė", – kalbėdama apie tolesnius renginius, bendruomenių koordinatorė įgavo pagreitį.
Panemunės atstovai stebins tarpdiscipliniu festivaliu ir diskusiniu klausimu: šilas – miesto ar gamtos dalis? Dar vienas nekasdienis renginys – ekofestivalis, kultūros sostinės gyventojus ir svečius subursiantis į Šilainius.
Kviečia būti aktyvius
"Aleksotas – aviacijos tema, plėtojama kuriant stilizuotą lėktuvą. Botanikos sodo, funikulieriaus, Marvelės upės slėnio įveiklinimas", – iš seniūnijos, esančios kairiajame Nemuno krante, G.Kacilevičiūtė persikėlė į Kauno miesto dalį į šiaurę nuo Centro, kairiajame Neries krante. Tai Eigulių mikrorajonas, kurį, artėjant 2022-iesiems, gyventojai žada uždengti spalvomis tarsi baltą drobę.
Dainava, kaip ir priklauso, – dainuos, šoks, o tada pasakos apie pramoninio rajono ir senųjų tradicijų suderinamumą. Petrašiūnai dėmesį atkreips į marias, laivininkystę, vandens sporto šakų įtraukimą, užlietų kaimų atminimą ir Kauno marių šventę.
Per poezijos ir muzikos renginius Gričiupio seniūnijos branduolys primins Balio Sruogos atminimą, o Vandos ir Balio Sruogų namų-muziejaus bendruomenės auksarankiai drauge su vietos entuziastais sukurs ypatingą keramikos instaliaciją. Seniūnijų sąrašą G.Kacilevičiūtė užbaigė Šančiais. Pastarieji kvies į XIX a. pabaigoje statytą betoninį Kauno tvirtovės parako sandėlį Prancūzų gatvėje. Vėliau per ugnį ir ledą kultūriniai keliai ves į naujai atrastas vietas – "No name studio" Žemuosiuose Šančiuose, Barakų rajoną, Šančių kultūros kiemą. Baigiamieji bendruomenių renginiai vyks 2022 m. balandžio–rugsėjo mėnesiais. Tikslesnės datos ir visos kitos detalės bus skelbiamos internetiniame puslapyje www.fluxuslabas.eu.
Artėjant 2022-iesiems skirtingų mikrorajonų gyventojai apie savo gyvenamąsias vietas sužinojo dar daugiau įdomių istorijų. (M. Plepio nuotr.)
"Kviečiame ne tik sekti naujienas, bet ir dalyvauti savo rajono veiklose", – bendruomenių koordinatorė G.Kacilevičiūtė džiaugėsi, kad miestiečiai yra ganėtinai aktyvūs, o gretas kaskart papildo vis daugiau jaunų ir entuziastingų žmonių.
-
Kauno kultūros laukas: ryškiausios 2020-ųjų tendencijos
Antroji banga nenustebino
Kauno menininkų namų (KMN) kartu su partneriais įdiegtas kalendorius, kuris taip pat yra ir Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės priemonė, padėjo surinkti duomenis tiek apie kultūros organizacijų veiklos kaitą, tiek apie pandemijos poveikį sektoriui.
Anot KMN rinkodaros specialisto Povilo Mintauto, 2020 m. buvo išskirtiniai tuo, kad kultūros sektorius turėjo prisitaikyti prie pandemijos keliamų iššūkių. „Nepaisant to, kad per pirmąjį karantiną buvo atšaukta daug renginių, skaičiai rodo, kad šis sudėtingas periodas buvo ir naudingas – kultūros ir meno operatoriai įgijo svarbių kompetencijų, kurios leido antrojo karantino laikotarpį pasitikti žymiai geriau pasiruošus“, – sako jis.
Organizatorių nuotr.
Pandemijos mėnesiais neturėdami galimybių aplankyti kultūros įstaigų gyvai, žmonės gausiai lankė virtualiuosius renginius, todėl apie 17 proc. visų 2020 m. kultura.kaunas.lt komunikuojamų renginių buvo virtualieji. Vidutiniškai viename virtualiajame renginyje lankėsi 325 lankytojai.
„Per labai trumpą laiką bene vienintelėmis alternatyvomis gyvai vykstančiai kultūrai tapo kultūros turinio skaitmenizavimas ir virtualiųjų renginių organizavimas. Turint omenyje, kad kultūros ir meno operatoriams iš pradžių trūko kompetencijų šioje srityje, tai buvo gana sudėtingas procesas per trumpą laiką išmokti vykdyti organizacinę veiklą virtualiojoje erdvėje, kurti virtualųjį turinį, atrasti naujas auditorijas ir sudominti jas“, – teigė P. Mintautas.
Laisvai prieinami
Per 2020 m. platformoje kultura.kaunas.lt buvo užsiregistravęs 81 kultūros ir meno operatorius. Daugiausia užsiregistravusiųjų priklausė nevyriausybinėms organizacijoms (kultūros sektoriaus viešosios įstaigos, sąjungos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai).
Iš viso į platformą kultura.kaunas.lt buvo įkelti 1 423 renginiai, kurių daugiausia vyko tarpkarantininiu laikotarpiu: birželį–spalį. Didžioji dauguma renginių buvo atviri (1 215) ir nemokami (1 081).
Atsižvelgiant į surinktus duomenis, Kauno kultūros ir meno operatoriai didžiausią dėmesį skyrė edukaciniams renginiams, kurie vyko tiek fizinėje, tiek virtualiojoje erdvėje. Apie 30 proc. į kalendorių įkeltų renginių sudarė įvairūs mokymai, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir ekskursijos.
Iš viso į platformą kultura.kaunas.lt buvo įkelti 1 423 renginiai, kurių daugiausia vyko tarpkarantininiu laikotarpiu: birželį–spalį.
Scenos ir literatūros renginiai metų pabaigoje pakeitė atlikimo pobūdį ir persikėlė į virtualiąją erdvę. Muzikos renginiams buvo būdingas sezoniškumas – daugiau renginių vyko vasaros laikotarpiu. „Lauke vykstantys renginiai pagal buvusius žmonių ribojimo reikalavimus galėjo susilaukti daugiau lankytojų nei renginiai, vykstantys viduje. Šiuo atžvilgiu scenos menams, kurie įprastai organizuoja renginius viduje, teko labiau riboti lankytojų srautą“, – komentavo P.Mintautas.
Išgelbėjo renginiai lauke
Anot specialisto, tarpkarantininis periodas renginių organizatoriams taip pat buvo gana sudėtingas: pandemijai vis dar nesibaigiant ir bijant naujo karantino, kultūros ir meno operatoriai vykdė labai intensyvią kultūrinę veiklą.
Nemaža dalis renginių, kurių nebuvo įmanoma vykdyti pavasarį, buvo perkelti į vasaros ir rudens laikotarpį, taip pat daug įstaigų stengėsi atsigriebti dėl praradimų, patirtų pavasarį. Dėl to, nors įprastai vasarą ištuštėja, praėjusiais metais tokiu metu mieste šurmuliavo renginių išsiilgę kauniečiai.
„Nors turistų Kaune šią vasarą buvo žymiai mažiau, tačiau ir patys kauniečiai mažiau keliavo į užsienį bei rinkosi savo laisvalaikį leisti mieste. Tai atsispindi ir renginių lankytojų statistikoje. Liepos mėnesį vidutiniškai viename renginyje lankėsi 79, o rugpjūtį – 86 lankytojai. Kadangi vasaros mėnesiais renginius buvo paprasčiau organizuoti lauke, tad juose lankytis galėjo daugiau žmonių nei viduje vykstančiuose renginiuose“, – sakė P.Mintautas.
Vis dėlto, prasidėjus rudeniui, lankytojų skaičiai ėmė drastiškai kristi. Nors kultūros operatoriai siūlė didelį pasirinkimą renginių, tačiau prastėjantis oras, ribojimai uždarose erdvėse, baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos apribojo lankytojų srautus.
Tyrimai – jau įprasti
Pasak KMN direktorės ir vienos iš stebėsenos platformos iniciatorių Rūtos Stepanovaitės, kultura.kaunas.lt kalendoriuje ir platformoje kaupiami duomenys atspindi tik dalies Kauno kultūros lauko duomenis ir atskleidžia tik duomenų kaupimo procese dalyvaujančių organizacijų veiklos tendencijas.
„Vis dėlto galima pastebėti, kad šios tendencijos gana tiksliai nurodo, su kokiais iššūkiais susiduria dauguma kultūros sektoriaus dalyvių, o žinant juos lengviau kalbėti ir apie poreikius visiems“, – teigė ji.
Renginių kalendorius ir Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės priemonė kultura.kaunas.lt yra kuruojama KMN Kultūros infocentro, kurio tikslas – suteikti bendras viešinimo platformas ir kitus naudingas priemones Kaune veikiančioms kultūros organizacijoms ar iniciatyvoms ir mokymais prisidėti prie kompetencijų kėlimo.
Anot Kultūros infocentro vadovės Viktorijos Mašanauskaitės-Rinkšelės, pristatomas tyrimas nėra vienkartinis – duomenys yra nuolat kaupiami ir periodiškai analizuojami toliau.
„Džiaugiamės, kad kultura.kaunas.lt platforma leidžia pačioms organizacijoms ar iniciatyvoms teikti ir kaupti duomenis visus metus. Mūsų užduotis – juos susisteminti, apžvelgti ir pristatyti. Kitais metais jau galėsime pateikti ne tik skirtingų mėnesių, bet ir poros metų analizę. Jau dabar galime nuspėti, kokie gausūs renginių bus 2022-ieji ir kaip bus įdomu viską suskaičiuoti ir palyginti jiems pasibaigus“, – teigė Kultūros infocentro vadovė.
Pasak jos, tyrimas atskleidė, koks svarbus yra kultūros operatorių vaidmuo, nes be jų suteiktų duomenų nebūtų galima apžvelgti kultūros lauko procesų. „Vis dar sulaukiame klausimų, kam visa tai reikalinga, tad norisi pabrėžti, kad, pirmiausia, tokie tyrimai leidžia kultūros sektoriuje veikiančioms organizacijomis labiau pažinti save, o padarius išvadas – efektyviau dirbti, nukreipiant savo dėmesį ir energiją ten, kur jos labiausiai reikia“, – sako V.Mašanauskaitė-Rinkšelė.
Prie Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės platformos įgyvendinimo prisideda: Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Su tyrimu galima susipažinti čia.
