-
Mokslininkai atskleidė, kaip galima įvertinti žmogaus kūrybiškumą: patikrinkite, ar esate kūrybiški 1
Mokslininkai surado būdą, kaip patikrinti, ar žmogus yra kūrybingas
Kūrybingumo testas buvo sukurtas, remiantis šiais metais Harvardo (Jungtinė Karalystė), McGill (Kanada) ir Melburno (Australija) universitetų mokslininkų paskelbta studija, kuri atskleidė, kad gebėjimas įvardinti žodžius, kurie kuo labiau skirtųsi vieni nuo kitų, parodo aukštą žmogaus kūrybingumo lygį.
Jay A. Olson, Johnny Nahas, Denis Chmoulevitch, Simon J. Cropper ir Margaret E. Webb tyrime dalyvavo 9 tūkst. žmonių iš 98 valstybių. Jų amžius buvo nuo 6 iki 70 metų. Tiriamieji turėjo įvardinti dešimt žodžių, kurie kuo labiau skirtųsi vieni nuo kitų. Taip tyrėjai norėjo patikrinti teoriją, kad kūrybingi žmonės gali generuoti daug skirtingų idėjų. Todėl mokslininkai sumanė pamatuoti žmonių įvardintus nesusijusius žodžius ir semantinį atstumą tarp jų. Tiriamiesiems įvardijus žodžius, kurie turėjo skirtis vienas nuo kito, skaičiavimo algoritmas įvertino tarp šių žodžių esantį semantinį atstumą. Giminingi žodžiai (pvz. katė ir šuo) turėjo trumpesnį semantinį atstumą, nei nesusiję žodžiai (pvz. katė ir antpirštis). Tokia žodžių pora, kaip „koja-ranka“, gavo 37 taškus, „medis-bitė“ – 59 taškus, o „mechaninė inžinerija-begemotas“ – 102 taškus. Užduočiai atlikti buvo skirtos keturios minutės, tačiau daugelis ją atliko per dvi.
Tiriamieji taip pat atliko ir standartinius kūrybingumo testus, kurie patvirtino mokslininkų teoriją, susijusią su įvardintų žodžių semantiniu atstumu ir kūrybingumu.
Tyrimas atskleidė ir tai, kad kūrybingumo pikas tarp moterų ir vyrų skiriasi. Kūrybingiausi – 18–20 metų vyrai, o moterys savo kūrybingumo piką, pasak mokslininkų, pasiekia 25–27 metų.
Dirbtinis intelektas atkūrė mokslininkų taikytą testą kūrybiškumui nustatyti
UAB „Acrux cyber service“ vadovas Jokūbas Drazdas teigia, kad šis mokslininkų tyrimas paskatino įmonės darbuotojus, pasitelkiant dirbtinį intelektą, sukurti testą, kuris leistų žmonėms patiems pasitikrinti savo kūrybingumą.
„Kūrybingumas šiandien darbo rinkoje tampa itin svarbia kompetencija. Ir jis svarbus ne tik kūrybinėse industrijose, kurios itin glaudžiai susijusios su kūryba. Kūrybingi žmonės yra linkę daug efektyviau spręsti įvairias problemas, kurių atsiranda bet kurioje sferoje. Kurdami testą pagal mokslininkų studiją, norėjome atskleisti ir dirbtinio intelekto galimybes. Natūralios kalbos apdorojimas dirbtiniu intelektu nebėra naujiena. Dirbtinis intelektas su dideliu neuroniniu tinklu geba spręsti įvairias logines problemas ir pateikti atsakymus į gan sudėtingus klausimus. Šiuo atveju – išmatuoti semantinį žodžių atstumą ir pateikti įvertinimą apie žmogaus kūrybingumą. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip dirbtinį intelektą galima panaudoti teksto analizėje“, – sako J. Drazdas.
Kūrybiškumo testą galima atlikti čia.
Kūrybingumui padidinti gali užtekti ir tam tikrų sąlygų
Tiems, kas nėra patenkinti atlikto testo rezultatais, J. Drazdas siūlo nenusiminti, nes yra būdų, leidžiančių padidinti kūrybingumą.
„Įvairios mokslinės studijos rodo, kad mūsų kūrybingumas priklauso nuo smegenų priekinės cingulinės žievės aktyvumo. Ji tampa aktyvesnė, kai esame geros nuotaikos, atsipalaidavę, pailsėję, todėl, norint paskatinti kūrybingumą, patariama rinktis sporto šaką ar sporto treniruotes, kurios mažina streso lygį, išbandyti dėkingumo ir dėmesingo įsisąmoninimo technikas, pakankamai laiko skirti poilsiui ir miegui, pradėti savo dieną 90–120 minučių susikoncentravimu į užduotį be blaškymosi tarp daugybės kitų užduočių. Taip pat kūrybingumą skatina ir pakankamas laiko tarpas užduočiai atlikti – ne per mažai, kad galėtų sukelti stresą, ir ne per daug, kad būtų išvengta atidėliojimo“, – teigia Jokūbas Drazdas.
-
Verslumas ir kūrybiškumas – kaip ir kodėl šias savybes būtina ugdyti mokykloje? 1
„Erudito“ licėjaus direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui bei ekonomikos ir verslumo mokytoja Kristina Celiešiūtė sutinka – gyvenimas prasideda ne tada, kai baigi mokyklą. „Mokykla nėra vien tik apie mokslą: jei nesimokysi – neišlaikysi egzamino, neįstosi į universitetą. Ji turi būti apie gyvenimą, paruošti jam, išmokyti ieškoti ir rasti atsakymus – kodėl, kaip, kam? Tai turi būti atliekama per pavyzdžius, situacijas, patirtis, nes tokiu būdu žinios įsisavinamos geriausiai ir išlieka ilgiausiai. Verslumas – taip pat nėra kažkas tolimo ar nepasiekiamo. Tai gyvenimas, kuris vyksta šalia ir kuriame patys esame, veikiame“, – sako ji. Kaip ugdyti kūrybiškumą ir verslumą? Kokiu būdu tai įtraukti į mokymosi procesą?
Kas yra verslumas ir kodėl jį reikia ugdyti?
Pasak K. Celiešiūtės, verslumas plačiąja prasme suprantamas kaip prekės ar produkto kūrimas, tačiau tai dar ne viskas. „Verslo produktą matome akivaizdžiai – tai prekė, paslauga. Tačiau pats verslumas yra daugybės asmeninių savybių rinkinys: tai ir kritinis mąstymas, kūrybinis mąstymas, drąsa veikti, prisiimti atsakomybę, atsakingai dirbti ir, aišku, nebijoti rizikuoti“, – sako ji.
Šių savybių, anot specialistės, reikėtų mokyti nuo mažens, kadangi verslumas mokslininkų įvardijamas kaip išteklius – lygiai taip pat, kaip žemė ar kapitalas. Verslo nėra be kūrybiškumo, jie eina greta vienas kito.
Kristina Celiešiūtė. „Erudito“ licėjaus nuotr.
„Verslumas – tai kūrybiška galimybių paieška, leidžianti sukurti prekę ar paslaugą, patobulinti jau esamą ar rasti galimybių inovacijoms. Jei apsidairytume aplink, pastebėtume daiktus, kuriuos naudojame kaip įprastus, tačiau prieš 20 ar 50 metų jie net nebuvo įsivaizduojami – telefonai, išmanieji laikrodžiai, robotai buityje, elektromobiliai, alternatyvios energijos sprendimai“, – sako K. Celiešiūtė. Visa tai – kūrybiškų ir verslių žmonių darbo rezultatas. Bet kurios sėkmingos organizacijos viena iš pagrindinių ašių yra kūrybiški žmonės, inovatyvios idėjos, nestandartiniai sprendimai.
Kaip verslumą ir kūrybiškumą ugdyti mokykloje?
„Erudito“ licėjuje su vaikų projektais dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Sigita Malmyga pasakoja, kad vienas iš būdų ugdyti verslumą, kūrybiškumą ir kitas reikalingas savybes – įtraukti į mokymosi procesą veiklas, susijusias su pamokomis, tačiau gerokai praplečiančias mokymosi lauką. Ji dalinasi pavyzdžiais, kaip „Erudito“ licėjuje tai daroma per projektinius darbus.
Mokiniai per metus vykdo penkis ilguosius projektus, kurie trunka po 6 savaites – verslumo, kiekybinio tyrimo, literatūros (šaltinių) analizės, meno ir socialinės iniciatyvos. Šiuos projektus daro visos pagrindinio ugdymo klasės nuo 5-os iki 10-os kl. Kaip jie vyksta?
„Klasė paskirstoma į grupes po 5 mokinius. Kiekviena grupė sugalvoja pavadinimą, pasirenka būsimo projekto idėją, gauna planą, kuris nusako, kas turėtų būti įgyvendinta kiekvieną savaitę, grupei yra paskiriamas mentorius. Mentorius – tai mokytojas, kuris padeda komandai atkreipti dėmesį į darbų atlikimo terminus, kriterijus ir reikalavimus, padeda mokiniams ir atsako į jiems kylančius klausimus“, – pasakoja S. Malmyga.
Sigita Malmyga. „Erudito“ licėjaus nuotr.
Mokytoja akcentuoja, kad ypač jei tai verslumo projektas, vaikų darbas panašėja į tikro projekto vykdymą su visais jo esminiais etapais, pradedant nuo idėjų generavimo, rinkos tyrimų, produkto ar paslaugos kūrimo, ataskaitos ruošimo ir rezultatų pristatymo. „Vaikams pateikiami konkretūs reikalavimai, kaip turi atrodyti projekto ataskaita, kas svarbu viešo pristatymo metu. Rengiant ataskaitą ugdomas vaikų raštingumas, gebėjimas aprašyti įgyvendinamą projektą, jo etapus, atliktus tyrimus. Pristatymo metu jie mokosi gyvo ir natūralaus viešojo kalbėjimo, retorikos subtilybių, gebėjimo užmegzti kontaktą su auditorija, sužino, kaip turi teisingai atrodyti vizuali pateiktis“, – akcentuoja ji.
Patirtys ir įgūdžiai – ne teoriniame lygmenyje, o praktikoje
„Erudito“ licėjaus mokytoja pabrėžia, kad projektai nėra vien teorinė dalis, tai – ir praktika, kurios metu mokiniai kuria naujus produktus, jų modelius ar prototipus. „Kai mokiniai pristatinėjo savo sukurtus namo dizaino projektus, viena grupė rodė namo modelį, nulipdytą iš molio. Kita grupė mokinių darė maketą iš kartono, o jis turėjo priderintus vazonėlius su gyvais želdiniais. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip mokiniai įsijaučia į šias projektines veiklas, išlaisvina savo kūrybinį potencialą. Dažnas pats nesugalvotų kurti tokių dalykų, bet paskatintas, paragintas – gali viską“, – teigia S. Malmyga.
Projektų metu, anot mokytojos, vaikai susiduria su realaus gyvenimo iššūkiais ir galimybėmis. „Verslumo projekto nugalėtojų grupė gavo mokyklos įsteigtą prizą – projekto finansavimą – ir pagamino atšvaitus su mokyklos logotipu. Penktokų grupei, įgyvendinant socialinės iniciatyvos projektą, teko skambinti į Vilniaus miesto savivaldybę tartis dėl galimybės Vilniaus mieste kelti inkilus“, – apie kelis iš daugelio pavyzdžių, leidžiančių prisiliesti prie realaus gyvenimo patirčių, pasakoja S. Malmyga.
Pasak mokytojų, per projektų pristatymų dieną komisijos nariai išklauso apie 50 verslo idėjų, pamato jų prototipus arba jau sukurtus konkrečius produktus. Produktų ir paslaugų įvairovė yra labai didelė: nuo keksiukų, edukacinių knygelių, duomenų bazės mokymuisi, aplikacijų mobiliajame telefone, rankų ploviklio kuris parodo, kokios rankos vietos dar neišmuilintos, važinėjančių miesto šiukšliadėžių, maisto atliekų problemą sprendžiančių programėlių, susietų su mokyklos valgykla, jaunimo užimtumo portalų ir t.t.
Kaip vaikus ugdo projektais grįstas mokymas?
Pasak K. Celiešiūtės, žinių prasme šių projektų turinys yra skirtingas, tačiau jie visi yra susieję su dėstomais dalykais ir jų integracija. „Kiekviename projekte integruojami mažiausiai trys dalykai, tačiau visuose projektuose mokiniams skiriama visiška laisvė nagrinėti temą, kuri jiems yra aktuali, įdomi. Pavyzdžiui, kiekybinio tyrimo projekte mokiniai gali nagrinėti mašinų srautą Karaliaus Mindaugo gatvėje, namų darbų atlikimo greitį, mokymosi motyvaciją, oro užterštumą ir t.t. Taigi, mokiniai net to nepajausdami gilina savo žinias gamtos, biologijos, IT, matematikos, anglų kalbos dalykuose. Taip vyksta su kiekvienu iš 5 projektų“, – pasakoja mokytoja.
Šiuose projektuose, anot jos, didelė reikšmė skiriama ne tik žinioms. „Kompetencijų ugdymas šiuose projektuose yra bene svarbiausias. Kodėl? Nes kompetencijų kaitą sunkiau pamatuoti, tai reikalauja ilgesnio nuolatinio stebimo laikotarpio. Darbas grupėse, bendradarbiavimas, komunikavimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas yra lavinami nuolat, tai tęstinis procesas“, – mintimis dalijasi „Erudito“ licėjaus mokytoja K. Celiešiūtė.