Kaip ketvirtadienį nurodė Generalinė prokuratūra, teismas tenkino prokuroro apeliacinį skundą byloje, kurioje buvusi Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė V. Grigienė pripažinta kalta dėl kyšininkavimo.

Panevėžio apygardos teismas trečiadienį priėmė naują sprendimą, kuriuo V. Grigienę pripažino kalta dėl visų aštuonių kyšininkavimo epizodų bei skyrė jai 48 tūkst. eurų baudą.

Iš nuteistosios taip pat nutarta konfiskuoti 400 eurų didesnę sumą, iš viso – tūkstantį eurų, gautų kaip nusikalstamų veikų rezultatą.

Be to, teismas pritarė prokuroro argumentams, kad V. Grigienės baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra ir konstatavo, kad ji kaltę pripažino tik priremta byloje surinktų įrodymų.

Draudimas eiti pareigas apygardos teismo sprendimu liko nepakeistas.

Pernai gruodį Panevėžio apylinkės teismas nuteistajai skyrė subendrintą 45 tūkst. eurų baudą, penkerius metus uždraudė eiti vadovaujančias pareigas bei konfiskavo 600 eurų.

Teismas konstatavo, kad V. Grigienė, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, 2022 metų vasarą savo naudai priėmė kyšius iš septynių pacientų artimųjų už įvairias ligoniams reikalingas paslaugas.

V. Grigienė buvo išteisinta dėl kyšio paėmimo iš vieno asmens, apylinkės teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad buvusi direktorė prisipažino padariusi dalį nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo metu keturi asmenys, pripažinę davę kyšius V. Grigienei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, dar keturi asmenys šioje byloje nuteisti dėl papirkimo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuroras Mantas Jurkėnas, valstybinį kaltinimą palaikė prokuroras Ramūnas Pačebutas. Tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Andrej Mirnyj. Tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.

Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad 2022 metų gegužę Šiaulių rajono gyventojas davė nenustatytos vertės kyšį Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytojai už medicininių dokumentų pildymą. Tų pačių metų birželį kitas kaltinamasis davė kyšį to paties centro šeimos gydytojui ir tai pačiai bendrosios praktikos slaugytojai už vairuotojo pažymėjimo išdavimui ar pratęsimui reikalingų veiksmų atlikimą.

Už papirkimą šiauliečiams teismas skyrė baudas. Abiem teks sumokėti po 750 eurų.

Ši baudžiamoji byla atskirta iš didelės apimties bylos, kurioje praėjusių metų rugsėjį teismo kaltais pripažinti minėta slaugytoja ir gydytojas. Baudžiamoji byla baigta priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą. Slaugytojai paskirta 7 tūkst. 350 eurų, o gydytojui – 3 tūkst. eurų baudos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Skandalas kilo prieš Lenkijos rinkimus, kuriuose dominuoja imigracijos klausimas.

Pareigūnai sakė, kad Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) paskambino savo kolegai iš Lenkijos, o Varšuvos pasiuntinys Berlyne buvo paprašytas atvykti į jos ministeriją dėl šio klausimo. Per derybas Berlynas pareikalavo, kad Lenkija pateiktų „greitą ir pilną išaiškinimą dėl rimtų“ kaltinimų.

Lenkijos konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) tikėjosi, kad migracija bus svarbi rinkimų kampanijos tema, tačiau įvykiams pasisukus netikėta linkme partiją purto pranešimai, kad lenkų konsulatai išdavinėjo vizas Afrikoje ir Azijoje mainais į kyšius, sudarydami sąlygas migrantams patekti į Europos Sąjungą.

Aiškėjant korupcijos skandalo detalėms, PiS bando suvaldyti žalą likus mažiau nei mėnesiui iki spalio 15-osios rinkimų.

Pareigūnai sako, kad pagal schemą galėjo būti išduota keli šimtai Lenkijos darbo vizų, o opozicija teigia, kad tikrasis skaičius galėtų būti maždaug 250 tūkstančių.

Lenkijos slaptoji tarnyba praėjusią savaitę sakė, kad dėl šio skandalo buvo sulaikyti septyni žmonės.

Trys iš jų yra suimti, nurodė prokuratūra, vadovaujanti tyrimui dėl įtariamo sukčiavimo gaunant vizas.

Lenkų žiniasklaida pranešė, kad schemoje dalyvavo Užsienio reikalų ministerija. Opozicinė partija „Pilietinė platforma“ tai vadina didžiausiu XXI amžiaus skandalu Lenkijoje.

Vienas užsienio reikalų viceministras, Piotras Wawrzykas (Piotras Vavžikas), buvo atleistas pasirodžius pranešimams apie sąsajas su skandalu, nors oficiali jo pasitraukimo priežastis – „pakankamo bendradarbiavimo nebuvimas“.

PiS prieš rinkimus populiarumu lenkė savo varžoves ir kol kas neaišku, ar skandalas tai kaip nors pakeis. Tačiau opozicijos politikai nepraleido progos ir apkaltino griežtą antiimigracinę retoriką vartojančią vyriausybę korupcija bei veidmainyste.

Kritikai sako, kad valdantieji gąsdino lenkus imigracijos šmėkla, o tada žadėjo juos apsaugoti, nors korumpuota grupė, veikusi diplomatiniame korpuse, atvėrė kanalą migrantams patekti į ES, kuriuo kai kas naudojosi kaip galimybe pasiekti JAV.

Nevyriausybinės organizacijos kaltina vyriausybę atstumiant migrantus, siekiančius nelegaliai kirsti sieną iš Baltarusijos, ir neleidžiant jiems pateikti prašymų dėl prieglobsčio.

Vokietijos pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Berlynas siekia iš Lenkijos informacijos apie tai, kiek vizų buvo išduota ir kokių valstybių piliečiams jos buvo išduotos.

Teigiama, kad Varšuva informavo Berlyną apie tyrimą.

Vokietijos federalinė policija dėl padidėjusio atvykstančių migrantų srauto dar prieš skandalą sustiprino patikrinimus prie Lenkijos sienos.

Teismas tenkino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jiems bendrai skyrė 38 tūkst. eurų baudų, taip pat konfiskuoti ir neteisėtai kaip kyšis gauti pinigai, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai Emilijai Bogužienei, laikinai ėjusiai Vaiko ir moters klinikos vadovo pareigas, paskirta 16 tūkst. eurų bauda.

Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre dirbančiai bendrosios praktikos slaugytojai Vilmai Strockienei skirta 7 tūkst. 350 eurų bauda.

Šeduvos bei Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centruose šeimos gydytoju dirbančiam Arvydui Budrikui skirta 6 tūkst. 650 eurų bauda.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaiko ir moters klinikos gydytojui Alvydui Domarkui skirta 5 tūkst. eurų bauda, o Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre dirbančiam šeimos gydytojui Gintarui Dokšui – 3 tūkst. eurų bauda.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, būdami valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, pernai pavasarį ir vasarą minėti iš pacientų priėmė kyšius už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Per tyrimą buvo gauta duomenų, jog Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja E. Bogužienė, laikinai ėjusi Vaiko ir moters klinikos vadovo pareigas, savo naudai už medicininę apžiūrą, atliktus tyrimus bei konsultacijas iš asmenų bendrai priėmė ne mažiau nei 630 eurų.

Taip pat nustatyta, kad neteisėtą atlygį – ne mažiau kaip 90 eurų – iš pacientų priėmė ir minėtoje klinikoje gydytoju dirbantis A. Domarkas.

Pripažinta, kad kyšiai buvo priimti ir Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre dirbančio šeimos gydytojo G. Dokšo bei bendrosios praktikos slaugytojos V. Strockienės, kurie veikdami kartu, iš pacientų priėmė neteisėtą atlygį už laikino nedarbingumo pažymėjimo išdavimą, medicininių dokumentų užpildymą, konsultacijas bei kitas paslaugas.

Konstatuota, kad Šeduvos bei Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centruose šeimos gydytoju dirbantis A. Budrikas už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš pacientų priėmė kyšių, kurių bendra suma siekia 150 eurų.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimus medikams bei jiems prisipažinus dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, baudžiamoji byla baigta priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), šįmet kyšį sveikatos sektoriuje per pastaruosius 12 mėnesių nurodė davę 4 proc. gyventojų (pernai – 7 proc.). Tai yra penkis kartus mažiau nei 2013-aisiais, kai kyšį nurodė davę 21 proc. gyventojų.

Daugiau kaip pusė (53 proc.) nurodžiusiųjų, jog per pastaruosius metus davė kyšį, tvirtino tai darę, nes jautė, jog reikėjo, skirtingai negu ES, kur tokių respondentų dalis sudarė tik 29 procentus. Lietuvoje gydytojai paprašė arba tikėjosi kyšio iš kas šešto gyventojo (17 proc.), kai ES – iš kas ketvirto (27 proc.)

Anot tyrimo, Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinės institucijos ir sritys, kurios suvokiamos kaip labiausiai korumpuotos, nesikeitė – tai sveikatos priežiūros sistema, nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens politikai, politinės partijos, viešųjų pirkimų konkursams vadovaujantys valstybės tarnautojai ir statybų leidimus išduodantys valstybės tarnautojai.

Lietuvoje gydytojai paprašė arba tikėjosi kyšio iš kas šešto gyventojo (17 proc.), kai ES – iš kas ketvirto (27 proc.).

 

Lyginant šį pokytį per dešimties metų laikotarpį, visų minėtų sričių vertinimai pablogėjo, išskyrus sveikatos priežiūros, kurios skaidrumo vertinimas pagerėjo.

Dauguma gyventojų mano, kad korupcija Lietuvoje paplitusi

Tyrimas rodo, kad korupcijos paplitimo suvokimas Lietuvoje išlieka aukštas – 83 proc. apklaustųjų mano, kad korupcijos problema mūsų šalyje yra paplitusi.

Vis tik, anot tyrimo, per pastaruosius 12 mėnesių patyrę ar tapę korupcijos atvejo liudininkais antrus metus iš eilės įvardija tik 7 proc. gyventojų (ES vidurkis – 6 proc.). 2013 metais šis procentas siekė 25.

„Nors matome ir pozityvių pokyčių, kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje. Turime ir toliau siekti, kad Lietuvoje būtų daugiau sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, ypač – sisteminėse ir didelę žalą valstybei darančiose korupcijos bylose, kurie didintų visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymu ir panaikintų bet kokias abejones pranešti apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus“, – pranešime cituojamas STT direktorius Linas Pernavas.

Nors matome ir pozityvių pokyčių, kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje.

 

Pasak tyrimo, korupciją toleruojančių asmenų Lietuvoje per pastaruosius metus sumažėjo nuo 46 proc. 2022 metais iki 40 proc. šįmet, tačiau rodiklis vis dar viršija ES vidurkį (36 proc.).

Gyventojai taip pat tapo nepakantesni bet kokioms korupcijos formoms – dovanoti dovaną, daryti paslaugą arba duoti pinigų už viešąją paslaugą nėra priimtina 72 proc. gyventojų, kai pernai buvo 66 proc., o 2013 metais – 44 procentai.

Korupcija – verslo kultūros dalis, mano gyventojai

Anot tyrimo, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) žino, kur pranešti apie korupciją. Šis rezultatas antrus metus iš eilės lenkia ES vidurkį ir kaimyninių valstybių rezultatus.

Labiausiai dėl korupcijos pranešimo gyventojai pasitiki policija (42 proc.), specializuota antikorupcine agentūra (35 proc.) ir žurnalistais (27 proc.). STT Lietuvoje antrus metus iš eilės yra tarp trijų didžiausią pasitikėjimą, pranešant apie korupciją, turinčių antikorupcinių institucijų Bendrijoje.

Nors gyventojai žino, kur pranešti apie korupciją, tik 5 proc. respondentų, tiesiogiai susidūrę su korupcijos atvejais, apie tai pranešė. Pagrindinės priežastys, kodėl asmenys nurodo nepranešantys, išlieka tos pačios kaip ir praėjusiais metais: nuostatos, kad sunku kažką įrodyti (42 proc.), už korupciją atsakingi asmenys nebus nubausti (40 proc.), nėra apsaugos tiems, kurie praneša apie korupciją (34 proc.).

dovanoti dovaną, daryti paslaugą arba duoti pinigų už viešąją paslaugą nėra priimtina 72 proc. gyventojų.

 

Tyrimas rodo, kad manančių, jog politinių partijų finansavimas yra pakankamai stebimas ir yra užtikrinamas jo skaidrumas Lietuvoje – 22 procentai. Per daug glaudūs ryšiai tarp verslo ir politikos, daugumos gyventojų (83 proc.) nuomone, veda link korupcijos, o vienintelis kelias į verslo sėkmę – politinių ryšių turėjimas (65 proc.).

Be to, didesnė gyventojų dalis (66 proc.) mano, kad korupcija yra verslo kultūros dalis, tačiau kartu jie taip pat sutinka su teiginiu, kad favoritizmas ir korupcija kliudo verslo konkurencijai (69 proc.).

Kas trečias Lietuvos gyventojas (35 proc.) mano, kad Lietuvoje yra sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, atgrasančių nuo korupcijos (ES vidurkis – 34 proc.).

Vis tik dauguma gyventojų (76 proc.) mano, kad sisteminės korupcijos bylos yra tiriamos nepakankamai (ES – 67 proc.). Be to, ketvirtadalis (25 proc.) respondentų abejoja, jog priemonės prieš korupciją yra taikomos nešališkai ir be paslėptų motyvų (ES rodiklis – 35 proc.).

Tyrimas rodo, kad suprastėjo gyventojų vertinamos Vyriausybės pastangos kovoti su korupcija – tik 24 proc. respondentų laiko jas efektyviomis (pernai – 30 proc.).

„Eurobarometro“ tyrimo apklausoje, kuri vyko 2023 metais balandį-gegužę, dalyvavo 26 404 respondentai, iš jų 1005 – Lietuvos gyventojai. ES gyventojų apklausa apie korupciją yra kartojama kas kelerius metus nuo 2005 metų.

Prieš teismą stos septyni abiejose bylose figūruojantys asmenys.

Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, praėjusių metų pavasarį Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gauta duomenų, jog pandemijos laikotarpiu nuo 2021 metų vasaros iki 2022 metų pradžios Vilniaus Centro poliklinikoje galimai buvo klastojami įrašai apie neva vakcinuotus asmenis.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dvi Centro poliklinikos medicinos darbuotojos, iš kurių viena buvo registratorė skiepams, o kita – slaugytoja, vykdydamos joms pavestas funkcijas, registruodamos asmenis vakcinacijai ir įvesdamos duomenis apie jų paskiepijimą, klastojo duomenis Ekstremalių situacijų valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ESVIS). Už vieno asmens įrašo įvedimą į šią sistemą apie neva atliktą jo vakcinavimą nuo koronoviruso buvo susitarta priimti apie 200 eurų kyšį. Šioms medicinos darbuotojoms kaltinimai pareikšti dėl kyšininkavimo.

Nustatyta, kad viena kaltinamųjų tiesiogiai priėmė kyšius iš ne mažiau kaip trijų asmenų, kurie organizavo ir garantavo kitiems asmenims, kad bus suteikti specialūs QR kodai, Europos Sąjungos skaitmeniniai COVID-19 sertifikatai bei išduoti galimybių pasai.

Anot prokuratūros, tyrimo metu paaiškėjo, kad už fiktyvius įrašus buvo imti kyšiai arba atsiskaitoma paslaugomis. Tyrimo metu pavyko nustatyti, kad fiktyvius galimybių pasus siekė gauti ne mažiau kaip 100 asmenų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad viena kaltinamųjų – registratorė skiepams – naudojosi ne tik savo asmens duomenimis, kuriais buvo jungiamasi prie ESVIS, tačiau ir kitų asmenų prisijungimo slaptažodžiais.

Kaltinimai dėl papirkimo pareikšti ir vienam asmeniui, kuris intensyviai papirkinėjo kaltinamąsias medicinos darbuotojas.

Kitoje Vilniaus apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir kitomis nusikalstamomis veikomis pareikšti dar keturiems asmenims.

Tyrimo duomenimis, Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotoja, pažinojusi atsakingą už vakcinacijos organizavimą ir koordinavimą kolegę, susitarė supažįstamu, kad jis pateiks asmens duomenis norinčiųjų už neteisėtą atlygį gauti fiktyvų įrašą apie skiepijimą „e-sveikatoje“. Ši pažadėjo pasirūpinti, kad kolegė tokius įrašus padarytų ir pati perduoti jai sutarto neteisėto piniginio atlygio dalį.

Tokiu būdu 2021 metų rudenį „e-sveikatoje“ buvo padaryti fiktyvūs įrašai apie dviejų asmenų skiepijimą nuo COVID-19.

Turimais duomenims, už tarpininkavimą moteris pasiliko sau 100 eurų. Melagingus duomenis suvedusi poliklinikos darbuotoja galimai gavo 300 eurų kyšį ir tokio pat dydžio, 300 eurų, neteisėtas piniginis atlygis atiteko tarpininkui, į kurį tiesiogiai kreipėsi fiktyviais įrašais suinteresuotas asmuo.

Šį ikiteisminį tyrimą, kurį organizavo ir kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, atliko Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.

„Pareigūnai iš pradžių atliko neteisėtą patekimą, o tik paskui kreipėsi sankcijos“, – sakė advokatas Ruslanas Boiko. Jis trečiadienį tęsė savo ginamąją kalbą Lietuvos apeliaciniame teisme, „MG Baltic“, pakeitusios pavadinimą į „MG grupė“ politinės korupcijos byloje.

Prokuratūra laikosi pozicijos, kad 2016 metų gegužę tuometinis politikas E. Masiulis minėtus pinigus gavo iš koncerno buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio kaip kyšį, kaltintojas siekia už tai nuteisti ir E. Masiulį, ir R. Kurlianskį.

Pareigūnai iš pradžių atliko neteisėtą patekimą, o tik paskui kreipėsi sankcijos.

„Neproporcingai taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Akivaizdu, kad pareigūnai veikė neteisėtai, todėl šiais duomenimis negalima remtis nuosprendyje“, – per posėdį sakė advokatas R. Boiko.

Jis teigė, kad pareigūnai leidimą sekti Seimo narį gavo iš Šiaulių apygardos teismo.

Pasak jo, kreipdamiesi į teismą, pareigūnai nurodė, kad tyrimo metu gauta informacijos, jog 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskis E. Masiuliui galimai duos kyšį, jis gali būti užmaskuotas, gavęs kyšį, E. Masiulis tikriausiai negrįš į darbą ir pinigus paliks mašinoje.

„Iš kur pareigūnai gavo informacijos, kad kyšis bus užmaskuotas butelyje ar dėžutėje? Iš kur žinojo būsimą susitikimo vietą? Juk ir butelis gali būti kyšis“, – kalbėjo advokatas.

„Atlikę neteisėtą sekimą tik paskui kreipėsi sankcijos“, – sakė R. Boiko, pridūręs, kad neteisėtai buvo klausytasi išteisintųjų pokalbių, jie neteisėtai buvo sekami kavinėse.

Jis sako, kad STT pareigūnai į E. Masiulio automobilį „Honda CRV“ 2016 metų gegužę pateko du kartus –  iš pradžių jie ant galinės sėdynės rado 16 tūkst. eurų, vėliau bagažinėje rado 90 tūkst. eurų.

Advokatas teigė, kad pareigūnų surinkti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes gauti ne įstatymo tvarka, teisėsaugininkai šiurkščiai pažeidė išteisintųjų teises, veikė tendencingai ir šališkai bei selektyviai atrinko duomenis.

Pasak R. Boiko, pas E. Masiulį rastų pinigų skaičiavimas ir žymėjimas neatitiko teismų praktikos.

Bylos duomenimis, iš viso per kratas 2016 metų gegužę pas tuometinį Liberalą sąjūdžio lyderį E. Masiulį rasta 242,4 tūkst. eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1,6 tūkst. JAV dolerių. Pasak bylos, 90 tūkst. eurų ir degtinės butelį R. Kurlianskis E. Masiuliui perdavė 2016 metų gegužės 10 dieną automobilyje.

Pernai balandį skelbdamas išteisinamąjį nuosprendį šioje politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.

Po šių per kratą rastų pinigų ir surinkus kitus įrodymus E. Masiulis, R. Kurlianskis ir kiti žinomi politiniai veikėjai sulaukė įtarimų korupcija.

E. Masiulis anksčiau yra teigęs, kad iš R. Kurlianskio pinigus pasiskolino, norėdamas investuoti į nekilnojamąjį turtą.

Prokuratūra su šiuo išteisinamuoju nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė.

Anksčiau kalbėdamas prokuroras Justas Laucius sakė, kad paskolos raštelį E. Masiulis teisėsaugai pateikė tik 2016 metų rugsėjo 2 dieną, nepaisant to, kad anksčiau ne kartą buvo prašytas paaiškinti pas jį rastų pinigų kilmę.

Prokuroro teigimu, iš anksto tartasi dėl kyšio sumos, perdavimo laiko, vietos, būdo – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis iš anksto sutarė, kad su grynaisiais pinigais bus perduotas alkoholinio gėrimo butelis.

Prokuroras tvirtina, kad paskolos rašteliu kaltinamieji siekė užmaskuoti nusikaltimą, todėl jis neturi teisinės reikšmės.

J. Laucius teigė, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis tiek pinigais papirkdamas, tiek siūlydamas politikams paslaugas siekė koncernui palankių teisės aktų priėmimo ar valstybės užsakymų. Jis tai darė aktyviais veiksmais – susitikdamas su tarnautojais, politikais ir prašydamas jų priimti atitinkamą sprendimą, stebėdamas posėdžius, kuriuose svarstyti projektai.

Kadenciją baigęs STT vadovas Žydrūnas Bartkus anksčiau yra sakęs, kad „MG Baltic“ byla „yra lakmuso popierėlis, kaip Lietuva vertina korupciją, kokios maksimalios bausmės, kokį maksimalų atsaką valstybė gali duoti, tai žinutė mums visiems, žinutė privačiam, viešajam sektoriui, bus galima įsivaizduoti, kokia maksimali bausmė skiriama už korupcinį nusikaltimą“.

Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje iš viso nagrinėja keturis skundus. Visus kaltinamuosius išteisinusį pirmos instancijos teismo nuosprendį be J. Lauciaus apskundė E. Masiulio gynėjas, du skundus pateikė R. Kurlianskio advokatai.

Išteisintieji prašo teismo netinkamais pripažinti žvalgybos surinktus duomenis.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius prieš metus – pernai balandžio 19 dieną – išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliko tyrimo duomenimis, įtariama, kad buvusi direktorė pernai vasarą, liepos – rugpjūčio mėnesiais, iš aštuonių asmenų galimai paėmė nuo 100 iki 400 eurų siekiančius kyšius.

„Įtariama, kad neteisėtus atlygius iš pacientų artimųjų ligoninės direktorė gavo už įvairias ligoniams reikalingas paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu keturi asmenys, pripažinę davę kyšius V. Grigienei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, dar keturi asmenys bus teisiami dėl papirkimo“, – nurodo prokuratūra.

Medikei pareiškus įtarimus, ji praėjusių metų rugpjūtį trims mėnesiams buvo nušalinta nuo visų ligoninėje užimamų pareigų. Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė Vilma Mažonė, šiuo metu nušalinimas yra pratęstas iki rugpjūčio 17 dienos.

V. Grigienei už kyšininkavimą gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Medikės išsilavinimą turinti V. Grigienė anksčiau buvo Panevėžio rajono savivaldybės tarybos nare, priklausė Tėvynės sąjungos–Krikščionių demokratų partijai, 2004-siais dalyvavo rinkimuose į Seimą.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Gydytoja svarsto, ar jos poliklinika tikrai sostinėje, o ne tundroje.

Medikės suglumimas suprantamas, bet neteko girdėti viešai išsakyto kokio nors gydytojo suglumimo, kad žmonės į gydymo įstaigas iki šiol ateina ne tik su šūdukais dėžutėse, bet ir su dideliais š... Būtent kyšiais. Kyšis lyg turėtų būti vertinamas kaip didesnis nesusipratimas nei dėžutė su išskyromis, nes virš galvos pakimba nemalonumai – gresianti baudžiamoji atsakomybė.

Raktu į empatiją ir jų įsivaizduojamą saugumą tampa kišenėlė, esanti maždaug ties medicinos darbuotojo aprangos juosmeniu.

Tačiau žmonės – daugiausiai pensinio amžiaus – juos neša. Ne todėl, kad būtų klastingi aferistai. Neša tikėdamiesi būti saugesni, norėdami padėti savo sveikatai. Galbūt prašydami lašelio empatijos.

Raktu į empatiją ir jų įsivaizduojamą saugumą tampa kišenėlė, esanti maždaug ties medicinos darbuotojo aprangos juosmeniu. Čia kišamos pacientų baimės ir tamsumo išskyros – penkiadešimtinės, šimtinės. Vargana rankelė tarsi atsiprašydama kiša ir dvidešimtinę.

Tamsumo ir empatijos poreikio išskyrą savo kišenėje pajutę medicinos darbuotojai sako: „Čia dabar kas….“ Kas vysta po tokio pasakymo – neaišku. Tačiau ir nesvarbu. Mat šie pasvarstymai – ne apie gydytojus. Mažai kas abejoja, kad dauguma jų yra puikūs (bet kartais pavargę) profesionalai. Svarstymai yra apie gydymo sistemos trūnėsius, iš kurių ir srūva tamsumo išskyros.

Kyšius skatina didžiausia šiandienos sveikatos apsaugos sistemos yda – eilės. Tai rykštė garbaus amžiaus pacientams. Jų logika paprasta: jei jau patekai pas gydytoją, nesnausk, tepk, nes eilės visur tokios didelės, o savo negalavimui juk nepasakysi – palauk eilės.