Nuosprendį trečiadienį jam paskelbė Panevėžio apygardos teismas.

Iš R. Jurgaičio teismas taip pat atėmė teisę penkerius metus eiti pareigas, dirbti darbą viešajame ar valstybiniame sektoriuje, susijusį su valdžios atstovo funkcijų atlikimu, būti išrinktam ar paskirtam į valstybės institucijų, įstaigų ar organizacijų skiriamas ar renkamas pareigas, Eltai pranešė teismo atstovė Jolita Gudelienė.

Kartu su juo už korupcinius nusikaltimus nuteisti dar šeši asmenys, jiems skirtos baudos nuo 9,8 iki 24,8 tūkst. eurų. Iš dviejų nuteistųjų konfiskuoti kyšiai – 100 ir 500 eurų sumos.

Bendrai nuteistiesiems skirta baudų daugiau nei 110 tūkst. eurų, pranešė prokuratūra.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2020 metų pavasarį gavus duomenų dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų – piktnaudžiavimo, papirkimo, kyšininkavimo bei prekybos poveikiu.

2022 metais perduodant bylą į teismą, STT ir prokuratūra teigė, kad ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Jurgaitis, dirbdamas Šiaulių apygardos teismo teisėju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suvokdamas, kad nagrinėjamoje byloje būtina priimti apkaltinamąjį sprendimą, leido savo draugui kištis į teisingumo vykdymą, siūlyti bausmę ir draugo prašymu priėmė išteisinamąjį sprendimą

R. Jurgaitis taip pat buvo kaltinamas, kad dirbdamas šio teismo teisėju, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti iš V. J. kyšį, kad paveiktų kitus teisėjus, nagrinėsiančius bylą apeliacine tvarka, jog kitam kaltinamajam I. B. būtų priimtas palankus sprendimas.

Pasak prokuratūros, žinodamas, kad I. B. veiksmuose yra visi nusikaltimo požymiai, teisėjas dalyvavo priimant Šiaulių apygardos teismo nutartį, kuria paliktas galioti I. B. išteisinamasis nuosprendis.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis V. J., veikdamas bendrininkų grupėje, perdavė kitam kaltinamajam V. L. kyšį, kad jis pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka paveiktų „Regitros“ darbuotoją. Buvo siekiama, kad „Regitros“ darbuotojas, kaltinamojo V. J. broliui laikant vairavimo žinių egzaminą, nefiksuotų galimai kritinių klaidų ir teigiamai įvertintų egzaminą.

Taip pat šioje byloje V. J. kaltinamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje su kitais kaltinamaisiais, pažadėjo, susitarė duoti kyšį Vilniaus savivaldybės valstybės tarnautojams. Buvo siekiama, kad valstybės tarnautojai priimtų kaltinamajam M. G. pageidaujamą sprendimą apjungiant jam ir jo žmonai priklausančius žemės sklypus, pakeistų šių sklypų naudojimo paskirtį į komercinės paskirties objektų naudojimo būdą.

Buvusi Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja D. E. pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, jai teismas skyrė 14 tūkst. 900 eurų dydžio baudą bei uždraudė 5 metus dirbti darbą ar eiti pareigas valstybiniame ar viešajame sektoriuje, susijusį su valdžios atstovo funkcijų atlikimu bei administraciniais įgaliojimais, teisę būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui 2020 metų rugpjūčio 17 dieną prezidentas Gitanas Nausėda dekretu sustabdė Šiaulių apygardos teismo teisėjo R. Jurgaičio įgaliojimus, tų pačių metų spalio 20 dieną minėtas teisėjas buvo atleistas iš pareigų.

Kaip pirmadienį pranešė teismas, abu kaltinamieji išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. Lemežis būtų pažadėjęs, susitaręs priimti, reikalavęs, provokavęs arba priėmęs kyšį iš advokato Drąsučio Zagrecko.

„Faktą, kad teisėjas S. Lemežis su D. Z. aptarinėjo S. Lemežio žinioje buvusius apeliacinius skundus, teismas įvertino kaip galimą teisėjo etikos pažeidimą, tačiau jokiu būdu ne kaip nusikaltimą“, – nurodoma teismo pranešime.

R. Mikliušas išteisintas motyvuojant, kad nepaisant to, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina advokatą prašius D. Zagrecko pakalbėti su teisėju S. Lemežiu idant šis priimtų R. Mikliušo klientams palankius sprendimus, atsakomybei dėl prekybos poveikiu nepakanka vien prašymo paveikti įgaliojimus vykdantį asmenį.

Pasak teismo, būtina sąlyga – pasiūlyti, pažadėti, susitarti ar duoti kyšį.

„Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju byloje išlieka abejonė, kad R. Mikliušas atliko bent vieną iš šių veiksmų, t. y. pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ar davė kyšį, ir nurodė, kad galimybės pašalinti šią abejonę yra išnaudotos“, – teigiama pranešime.

„Kadangi bet kokia abejonė yra vertinama kaltinamojo naudai, todėl R. Mikliušas dėl abiejų kaltinimų išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – nurodė teismas.

Šią baudžiamąją bylą 2022 metais jau buvo išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas.

Jis 2022-ųjų gruodį paskelbė nuosprendį, kuriuo S. Lemežį išteisino, o R. Mikliušą pripažino kaltu.

Šį nuosprendį Lietuvos apeliacinis teismas panaikino dėl bylą išnagrinėjusių Klaipėdos teisėjų šališkumo, todėl byla buvo perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Aukštas pareigas ėjęs valstybės tarnautojas trečiadienį stojo prieš Vilniaus apygardos teismą dėl kaltinimų kyšininkavimu, pinigų plovimu, neteisėtu praturtėjimu, dokumentų klastojimu, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu.

Per posėdį jis teigė, kad pilnai pripažįsta visus jam pareikštus kaltinimus.

Taip nuoširdžiai turbūt niekas nesigaili, kaip aš.

„Nepateisinami veiksmai, labai gailiuosi dėl to. Kai darai tokią veiklą, nesusimąstai, kad blogai darai, nesusimąstai apie pasekmes, kad nėra kelio atgal. Tokio elgesio priežastis – geresnio gyvenimo troškimas – lengviau paprasčiau ir pasekmių nesuvokimas, pradedant šeimos sugriautu gyvenimu, kaltės jausmu prieš vaikus ir tėvus. Jie tokio elgesio nepateisino ir neauklėjo taip. Draugų netektys, labai sunku iš tikrųjų“, – sakė G. Pridotkas.

Jis sakė suprantąs įvykdęs sunkų nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

„Taip nuoširdžiai turbūt niekas nesigaili, kaip aš“, – sakė kaltinamasis.

Jis prokurorui Vytautui Kukaičiui pripažino nemanęs, kad bus sulaikytas. Kaltinamasis sakė besitikintis kuo mažesnės bausmės.

Byla bus nagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka

Europos deleguotasis prokuroras Vytautas Kukaitis šią baudžiamąją bylą teismui perdavė su galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes G. Pridotkas pripažino kaltę, o teisme atsakė į teisėjo ir prokuroro klausimus, detaliai paaiškino situaciją.

Kai asmuo pripažįsta kaltę, jis gali gauti trečdaliu mažesnę bausmę, nei už tokią nusikalstamą veiką numato įstatymas. Pavyzdžiui, už kyšininkavimą G. Pridotkui gresia laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis kodeksas numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

G. Pridotkui pripažinus kaltę, byla teisme nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, liudytojai į posėdžius nebus kviečiami.

Per teismo posėdžius gegužę bus skelbiama 43 bylos tomų medžiaga, vėliau savo baigiamąją kalbą sakys prokuroras, jis pasiūlys bausmę kaltinamajam.

Ėmė kyšius už palankumą ateityje

ELTA primena, kad buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius G. Pridotkas kaltinamas tuo, kad panaudodamas jo paties ir sutuoktinės įsteigtą juridinį asmenį, taip pat kitas 15 susijusių įmonių, iš fizinių asmenų priėmė kyšius už palankumą ateityje instituto vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas bei neteisėtai praturtėjo. Bendra kaltinime nurodyta galimai gautų kyšių, neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu legalizuoto turto suma siekia 296 tūkstančius 871 eurą.

G. Pridotkas teismui pasakojo, kad ketino palikti tarnybą Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, norėjo pradėti savo verslą, jis prašė seniai pažįstamo verslininko paskolinti pinigų. Vėliau G. Pridotkas parengė COVID-19 valdymo planus, jie buvo šabloniniai, planus gavusios įmonės, apmokėjo sąskaitas į G. Pridotko mažosios bendrijos sąskaitą, realiai taip buvo legalizuoti G. Pridotko pinigai – 53 tūkstančiai eurų. Verslininkas taip pat tikėjosi G. Pridotko palankumo ateityje.

Kitas verslininkas G. Pridotkui pareiškė, kad kyšį sumokės, jei jo įmonė laimės insituto paskelbtą konkursą. Buvo svarstoma, kaip tie pinigai būtų perduodami.

Aš pasakiau, kad turiu mažąją bendriją ir į jos sąskaitą galima perversti pinigus.

„Aš pasakiau, kad turiu mažąją bendriją ir į jos sąskaitą galima perversti pinigus“, – pasakojo G. Pridotkas.

Buvo rengiamos suklastotos tariamų paslaugų pirkimo sutartys ir sąskaitos faktūros,  realiai paslaugos nebuvo perkamos, realiai įmonės paslaugų nepirko, tačiau nuo pervedamų sumų buvo mokami mokesčiai valstybei, PVM mokestis.

Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2021 m. pabaigoje STT gavus informacijos apie Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžetų lėšomis vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių įtariamas neteisėtas finansines ir asmenines sąsajas su projektus vykdančiais, administruojančiais asmenimis.

Europos deleguotųjų prokurorų biuro Lietuvoje prokurorai kartu su STT tyrėjais ir antikorupcinės žvalgybos analitikais, šioje byloje atlikę daugiau nei kelių šimtų ūkinių-finansinių operacijų, susirašinėjimų, kontaktų, judėjimo ir kitų duomenų analizę, surinko pakankamai pagrįstų faktinių duomenų, kurie leido atskleisti sudėtingą nusikalstamų veiksmų schemą: projektų vykdytojai ir kiti suinteresuoti asmenys, veikdami per tarpinių įmonių grandinę bei jų vadovus, imituodavo įvairių paslaugų pirkimų – pardavimų sandorius, atlikdavo fiktyvias finansines transakcijas, tikslu jose paslėpti išankstinius nusikalstamus susitarimus, t. y. kyšių perdavimą, pinigų plovimą ir neteisėtą praturtėjimą.

Šiame atliktame ikiteisminiame tyrime baudžiamojon atsakomybėn iš viso patraukti 23 asmenys. 3 asmenų, padariusių korupcinio ir finansinio pobūdžio veikas, atžvilgiu procesai jau užbaigti supaprastinta proceso forma, t. y. teismo baudžiamaisiais įsakymais. Bendra jiems skirtų baudų suma – daugiau nei 77 tūkst. eurų, dar 60 tūkst. eurų buvo konfiskuoti. 12 asmenų buvo pripažinti padarę tarpines nusikalstamas veikas ir teismo buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti laiduotojams.

Teisėsauga tyrė ir sutuoktinės veiksmus

Teisėsauga tyrė ir G. Pridotko sutuoktinės, buvusios laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorės Evelinos Pridotkienės dalyvavimą neteisėtai įgyjant turtą. E. Pridotkienės bylą teismas sausio 31 dieną baigė baudžiamuoju įsakymu  ir skyrė jai daugiau nei 18 tūkst. eurų baudą. Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

Nustačius naujų nusikalstamų veikų požymius, įskaitant įtariamą ne mažiau kaip 100 000 eurų Europos Sąjungos lėšų užvaldymą sukčiavimo būdu, 7 kitų asmenų atžvilgiu tyrimas buvo atskirtas ir šiuo metu tęsiamas toliau.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra Žemės ūkio ministerijai pavaldi ir atskaitinga įstaiga, ji atlieka įstatymais ir kitais teisės aktais jam pavestas rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas 39 srityse bei laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos srityse.

Kaip nurodė STT, bylos duomenimis, Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas A. S. 2021 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais savo naudai reikalavo ir priėmė kyšius iš devynių pacientų už medicinines paslaugas.

Tyrimo duomenimis, iš viso šiuo laikotarpiu gydytojo paimtų kyšių suma siekė 1,4 tūkst. eurų. Teismas pripažino gydytoją kaltu dėl kyšininkavimo.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Pasak STT, tai paskutinė teismo išnagrinėta baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Šį ikiteisminį tyrimą pradėjo STT Pranešimų nagrinėjimo skyrius 2021 metų rudenį, gavus paciento pareiškimą apie reikalaujamą kyšį.

Tyrimo metu įtarimai dėl kyšininkavimo buvo pareikšti ligoninės buvusiam vadovui Narimantui Markevičiui bei dar septyniems gydytojams. Buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojai reikalaudavo ir priimdavo iš pacientų kyšius už medicininių paslaugų suteikimą, operacijų atlikimą.

Kyšių sumos siekė nuo 100 iki 400 eurų už medicininę paslaugą.

N. Markevičius ir dar trys gydytojai teismo baudžiamaisiais įsakymais buvo pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo. Iš viso teismo jiems skirtų baudų suma siekė 85 tūkst. eurų.

Du medikai nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti pagal laidavimą, jie į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjo po 1,5 tūkst. eurų. Iš viso buvo konfiskuota iš nusikalstamos veikos kaip kyšiai gauti beveik 4 tūkst. eurų.

Taip pat šioje byloje papirkimu buvo kaltinami du asmenys, bylos duomenimis, medikams davę kyšius, vienas iš jų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kitas išteisintas.

„Per savaitę jūsų minimą asmenį policiją pristatys į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos gatvėje, kur jis ir atliks laisvės atėmimo bausmę“, – nurodoma Kalėjimų tarnybos trečiadienį BNS pateiktame komentare.

Kauno kalėjime bausmę atlieka buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmąjį kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę.

Kauno policija sprendimą įkalinti V. Šiliauskui žada įvykdyti per 10 dienų, oficialiai gavusi raštą iš teismo. Kaip BNS nurodė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė, policija teismo sprendimo dar negavo.

T. Biliūno / BNS nuotr.

„Kai gausime sprendimą, jis bus vykdomas, tam yra numatytas 10 dienų terminas. (...) Jis turi teisę atvykti į policijos įstaigą pats. Asmuo turi teisę tiek prisistatyti į policijos įstaigą, tiek į įkalinimo“, – informavo policijos atstovė.

V. Šiliausko advokatas Ruslanas Boiko atsisakė BNS komentuoti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą jo klientui skirti trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Prokuratūra turi tris mėnesius apsispręsti, ar skųs nuosprendį aukštesnės instancijos teismui.

Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Valentinas Alekna BNS sakė sprendimo „neturintis intencijų skųsti kasacine tvarka“, kadangi nuosprendis jį tenkina, o ar pasinaudos tokia teise aukštesni prokurorai, nežinantis.

Kai gausime sprendimą, jis bus vykdomas, tam yra numatytas 10 dienų terminas.

Jis taip pat tvirtino, kad nuosprendis turėtų būti išsiųstas per tris dienas.

Buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui už kyšininkavimą Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį skyrė realią trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo sprendimu teisėjų kolegija pakeitė žemesnės instancijos teismo verdiktą, kuriuo buvusiam Kauno savivaldybės administracijos vadovui buvo skirta 70 tūkstančių eurų bauda.

V. Šiliauskui buvo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią, atsižvelgęs į prokuroro prašymą, Apeliacinis teismas sumažino trečdaliu.

Teisėjų kolegija taip pat paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą uždrausti jam septynerius metus dirbti valstybės tarnyboje. Tai yra maksimalus terminas tokiai baudžiamojo poveikio priemonei. Taip pat paliktas ir sprendimas konfiskuoti kyšio dydį atitinkančią sumą – 260 tūkst. eurų.

V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų.

Teismo posėdžio pradžioje V. Šiliausko advokatas Ruslanas Boiko pateikė kelis prašymus dėl dokumentų prijungimo prie bylos. Nuteistojo advokatas prašė prie bylos prijungti dokumentus, kuriuose nurodoma, kokiose pelno nesiekiančiose organizacijose yra dirbęs V. Šiliauskas.

„Jis savo elgesiu parodo, kad žmogus yra pasitaisęs, atiduoda duoklę visuomenei“, – apie savo ginamąjį kalbėjo R. Boiko.

Šiam prašymui teismas pritarė.

V. Šiliausko advokatas taip pat teikė teismui prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatos, kurioje numatoma baudų už korupcinius nusikaltimus skyrimo tvarka. R. Boiko teigimu, minimame BK straipsnyje numatyta, kad asmeniui skiriama bauda turi atitikti gauto kyšio vertei. Advokato manymu, ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, kadangi, anot teisininko, nėra galimybės šiuo atveju individualizuoti bausmės dydžio.

„Prašau dėl minėtos Baudžiamojo kodekso nuostatos kreiptis į Konstitucinį Teismą ir atidėti bylos nagrinėjimą iki kol Konstitucinis Teismas pateiktų savo vertinimą“, – prašymą teismui įvardijo R. Boiko.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Rolandas Stankevičius teigė, kad šis prašymas nėra susijęs su V. Šiliausko bylos turiniu, tad tokį prašymą siūlė netenkinti.

Galiausiai teismas nutarė netenkinti šio V. Šiliausko advokato R. Boiko prašymo. 

V. Šiliauskas teigė radęs sekimo įrangą

V. Šiliausko advokatas R. Boiko prašė teismo prijungti prie bylos dokumentus, taip pat nuotraukas, kuriose esą fiksuoti jo ginamojo namuose remonto metu rastos galimai slapto sekimo priemones. Anot R. Boiko, kyla klausimas, kokiu pagrindu ši įranga buvo įrengta, ar ji nebuvo naudojama siekiant provokuoti nusikalstamas veikas. Advokato teigimu, prie ginamojo namų įrengtų kamerų vaizdo įrašuose esą fiksuota, kaip teisėsaugos pareigūnai galimai atvyksta slaptai įrengti sekimo priemones.

„Gal tie duomenys atskleistų pasyvią provokaciją? (...) Yra fiksuota dokumentuose, kaip ateina asmenys, uždengia kameras ir įrengia tą įrangą“, – dėstė R. Boiko. 

Gal tie duomenys atskleistų pasyvią provokaciją? (...) Yra fiksuota dokumentuose, kaip ateina asmenys, uždengia kameras ir įrengia tą įrangą.

V. Šiliauskas teisme patvirtino, kad ši esą slapto sekimo įranga buvo rasta pas jį namuose 2021 m. gegužę. Nuteistasis tikino dėl radinio išsigandęs, kadangi, neseniai buvo susidūręs su situacija, kai prie jo namų galimai vagys apgadino kelis automobilius.

„Mane tai neramino, nes kaip tik neseniai prie namų buvo išardyti keli automobiliai“, – dėstė V. Šiliauskas.

Jis teisme ne kartą minėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su teisėsauga, teikė informaciją apie galimai neskaidrius sandorius Kauno miesto savivaldybėje. 

„Geranoriškai papasakojau tyrėjui apie savivaldybėje esančius negerus dalykus. Keista, kad į kai kuriuos mano parodymus nebuvo sureaguota. Gerai, kad daug kas iš mano parodymų, ką sakiau, jau vėliau išlindo viešojoje erdvėje“, – dėstė V. Šiliauskas.

Nuteistasis kartojo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažinęs ir dėl jų gailisi.

„Kaip ir sakiau, nuoširdžiai gailiuosi“, – komentavo V. Šiliauskas.

Tiesa, jis akcentavo esantis nustebęs dėl teisėsaugos veiksmų jo atžvilgiu. V. Šiliauskas aiškino, kad tiek jis, tiek ir jo šeima dėl pareigūnų veiksmų patyrė stresą. Nuteistojo teigimu, pavyzdžiui, kratų pas jį namuose metu esą jo šeimai nebuvo duota laiko persirengti, mat krata pradėti anksti ryte.

„Iš pradžių kratos metu buvo trys ar keturi pareigūnai, bet per pietus jų dar daugiau buvo, o vakare – dar daugiau. Vakare jau pareigūnų automobiliai netilpo pas mane kieme. (...) Nuo 8 valandos ryto iki 2 valandos nakties darė kratą“, – dėstė V. Šiliauskas.

Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narė teisėja Virginija Liudvinavičienė klausė V. Šiliausko, kodėl jis kratų metu neparodė teisėjams turimų pinigų, kurie, bylos duomenimis, buvo gauti kaip kyšis.

„Gaudamas pinigų, kurie jums nepriklauso, juk galėjote bet kurią dieną sulaukti pareigūnų vizitų“, – sakė teisėja V. Liudvinavičienė.

V. Šiliauskas replikavo, kad kratų metu tiesiog buvo šoke, jaudinosi dėl savo šeimos.

Peržiūrėjo pašto dėžutėje rastus pinigus

V. Šiliausko advokato R. Boiko prašymu pirmadienį teisme buvo peržiūrėti keli vaizdo įrašai, kuriuose fiksuota, kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai 2022 m. slapta paima ir peržiūri  V. Šiliausko pašto dėžutės turinį.

Vaizdo įrašuose fiksuojama, kaip pareigūnai atplėšia į pašto dėžutę įdėtas paketus. Juose randami grynieji pinigai po 50, 100 eurų kupiūromis.

Viename iš teisme peržiūrėtų vaizdo įrašų girdisi pareigūnų pastebėjimai,  jog iš pašto dėžutės paimti aštuoni paketai su grynaisiais pinigais. Pinigus skaičiavę pareigūnai vaizdo įraše svarsto, kad viename pakete galėjo būti apie 20 tūkst. eurų.

Kreipsis į STT dėl rastos įrangos

Teismui sugrįžus prie klausimo dėl V. Šiliausko bute rastos galimai slaptos pasiklausymo įrangos, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras R. Stankevičius tvirtino neprieštaraujantis prašymui pridėti prie bylos dokumentus, kuriuose nufotografuota galimai pasiklausymo įranga.

Vis dėlto, prokuroro įsitikinimu, būtina kreiptis į STT su prašymu įvertinti minėtas nuotraukas, atsakyti, ar tai yra jų pareigūnų V. Šiliausko namuose įrengtos techninės priemonės.

„Prašau kreiptis į STT su prašymu paaiškinti, ar tai yra jų įranga“, – į teismą su prašymu kreipėsi prokuroras.

V. Šiliausko advokatas R. Boiko nepritarė tokiai prokuroro iniciatyvai.

Teismas vis dėlto tenkino prokuroro R. Stankevičiaus prašymą kreiptis į STT.

Kitas posėdis byloje planuojamas sausio 24 d., jo metu turėtų būti sakomos baigiamosios kalbos.

Pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė ir prokuratūra, ir V. Šiliauskas

ELTA primena, kad pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo V. Šiliauskas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir kuriuo jam skirta piniginė bauda, apskundė tiek nuteistasis, tiek ir prokuratūra.

Prokuratūra skundu prašo nuteistajam skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę ir 30 tūkst. eurų baudą, o kitą pirmos instancijos nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinį skundą pateikęs prokuroras nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, skiriant bausmę, taikyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmės rūšį (baudą), o taip pat skirti mažesnę nei įstatyme įtvirtinta minimali bauda.

Prokuratūra taip pat teismo prašo V. Šiliauską pripažinti kaltu dėl visų aštuonių baudžiamojoje byloje nurodomų nusikalstamos veikos epizodų, kurie, prokuroro manymu, pirmos instancijos teismo visiškai nepagrįstai buvo perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą, tai yra kyšininkavimą.

Teismo sprendimą apskundęs V. Šiliauskas nekvestionuoja jam skirtos bausmės, nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tačiau nesutinka su įrodymų šaltiniais. Jis mano, kad remtasi įrodymų šaltiniais, kurie gauti pažeidus Baudžiamojo proceso kodekso bei Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas.

Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. buvusį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių V. Šiliauską pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, jam skyrė 65 tūkst. eurų baudą ir 7 metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje.

Teismas taip pat nutarė konfiskuoti 2022 m. kovą atliktų kratų V. Šiliausko gyvenamojoje vietoje metu rastus grynuosius pinigus, tai yra 241 tūkst. eurų, išieškoti iš V. Šiliausko konfiskuotino turto, tai yra kyšio dalyko dalį atitinkančią sumą – 19 tūkst. eurų.

Bylos duomenimis, V. Šiliauskas 2021-2022 m. tiesiogiai reikalavo ir paėmė iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius. Kyšių suma, anot teisėsaugos, siekė 260 tūkst. eurų.

V. Šiliauskas pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis teisme aiškino, kad siekė iš V. Kriaučiūno gauti apie 300 tūkst. eurų, nes už tokią sumą esą planavo įsigyti namą Ispanijos saloje Tenerifėje.

Praėjusią vasarą kilęs kyšininkavimo skandalas pakenkė griežtai imigracijos klausimu pasisakančios tuometinės valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri spalį vykusiuose parlamento rinkimuose neteko valdžios, reputacijai. Praėjusiais metais buvo pradėtas tyrimas.

Trečiadienį Centrinis kovos su korupcija biuras pareiškime nurodė, kad sulaikė buvusį užsienio reikalų viceministrą, kuris buvo atsakingas už konsulinius reikalus. Dėl Lenkijos privatumo įstatymų jis įvardijamas tik kaip Piotras W (Piotras V).

Jis buvo atvežtas į Liubino miestą, kur prokurorai jam pateikė kaltinimus dėl įgaliojimų viršijimo tvarkant ministerijos dokumentus, įtakos darymo išduodant Lenkijos vizas ir dalijimosi įslaptinta informacija su neįgaliotu asmeniu 2022–2023 metais.

Jei kaltinamasis bus pripažintas kaltu teismo proceso metu, jam gali būti skirta iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vėliau nacionalinė prokuratūra pranešė, kad kaltinamasis pareiškė esąs nekaltas ir atsisakė duoti parodymus.

Jis buvo paleistas už užstatą. Antikorupcijos biuras pranešė, kad šioje byloje kaltinimai pateikti dar aštuoniems asmenims.

Rugpjūtį Lenkijos žiniasklaida paskelbė įtarimus, kad nuo 2021 metų Lenkijos konsuliniai skyriai už kyšius išdavė apie 250 tūkst. vizų migrantams iš Azijos ir Afrikos. Tuo pat metu buvo atleistas užsienio reikalų viceministras, o žiniasklaida jį susiejo su šiuo skandalu.

Jis pats neigia bet kokį nusižengimą.

Praėjusią savaitę du buvusios PiS vyriausybės ministrai – buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis) ir jo pavaduotojas Maciejus Wasikas (Macejus Vonsikas) – buvo sulaikyti ir pasiųsti į kalėjimą po to, kai teismas juos pripažino kaltais dėl piktnaudžiavimo valdžia.

PiS ir partijos sąjungininkas prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) protestuoja prieš jų įkalinimą.

Kadangi jis pateikė medikų pažymą, teismas bylos nagrinėjimo nepradėjo. Jo bylą planuojama atversti sausio 22 dieną.

„Pateikta pažyma, dėl vilkinimo ar simuliavimo duomenų neturime, pateikti apeliaciniai skundai, ne tik gynėjo. Prokuroro skundas yra sunkinančiais pagrindais, asmuo turi teisę dalyvauti procese“, – per posėdį sakė teisėja Virginija Liudvinavičienė.

V. Šiauliausko advokatas Ruslanas Boiko teismui sakė, kad posėdžio išvakarėse, pavakare, ginamasis jam atsiuntė medikų pažymą, jis pageidauja, kad ji būtų pridėta prie bylos.

Pateikta pažyma, dėl vilkinimo ar simuliavimo duomenų neturime.

„Jis žadėjo teikti papildomus dokumentus“, – sakė advokatas.

Pažyma yra išduota kelioms dienoms.

„Jis tikėjosi, kad būklė pagerės“, – sakė R. Boiko.

Jis tikino, kad klientas dėl sveikatos būklės negalėtų dalyvauti ir ketvirtadienį iš anksto suplanuotame kitame teismo posėdyje Apeliaciniame teisme.

Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius siūlė dabar pradėti nagrinėti bylą, o jeigu reiktų įrodymų tyrimo, tada jau nuteistojo dalyvavimas būtų būtinas.

Pasak Apeliacinio teismo, V. Šiliausko byla yra susijusi su korupcinio pobūdžio nusikaltimais, kurie visuomenėje kelia itin didelį susidomėjimą, be to, sprendimas gali būti svarbus formuojamai teismų praktikai. Todėl šiai bylai suteiktas specialus statusas, kuris teismui leis darbą joje organizuoti sparčiau.

Byloje gauti du skundai

Už korupcinius nusikaltimus nuteistas buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas per advokatą pateiktu apeliaciniu skundu neginčija paskirtos bausmės – baudos –, vadina „ją teisinga ir pagrįsta“, tačiau nesutinka su įrodymų šaltiniais.

Gynyba mano, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltę pagrindė 2023 metų kovą vykdytos kratos protokolu ir jo rezultatais.

Nuteistojo advokatas nekvestionuoja nuosprendžio dalies, susijusios su V. Šiliausko nusikalstamos veikos kvalifikavimu, jo nuteisimu už kyšininkavimą ir dėl įrodymų visumos buvimo, kurie leido teismui paskirti V. Šiliauskui teisingą ir pagrįstą bausmę.

„Tačiau teismas negalėjo grįsti jo kaltės prieš tai aptartais įrodymų šaltiniais, kadangi jie gauti pažeidus baudžiamojo proceso kodekso bei kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus ir negali būti laikytini įrodymais“, – rašoma V. Šiliausko advokato Ruslano Boiko skunde.

Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šios aplinkybės ypatingai reikšmingos V. Šiliausko bausmės individualizavimui, kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis,

Nuosprendį V. Šiliausko byloje apskundė ir prokuratūra. Ji prašo skirti buvusiam Kauno administracijos vadovui griežtesnę bausmę – šešerių metų laisvės atėmimą ir 30 tūkst. eurų baudą.

Prokuroras sako, kad teismas, skirdamas V. Šiliauskui tik baudą, nepagrįstai sureikšmino nuteistojo asmenybę ir neatkreipė dėmesio į nusikaltimo pavojingumą. Prokuroras mano, kad apygardos teismas skyrė pernelyg švelnią bausmės rūšį ir po to ir jos dydį, dukart mažino bausmę.

Kauno apygardos teismas V. Šiliauskui už korupcinius nusikaltimus lapkričio 6 dieną skyrė 70 tūkst. eurų baudą. Įskaičius V. Šiliauskui sulaikyme praleistą laiką, jam reikėtų sumokėti 65 tūkst. eurų.

Teismas savo nuosprendyje nurodė, kad tai nebūtų teisinga bausmė vedusiam, dirbančiam, vaikų turinčiam asmeniui, kuris iki tol nebuvo teistas ir nekelia pavojaus visuomenei.

V. Šiliauskas nuteistas už tai, kad eidamas minėtas pareigas 2021–2022 metais savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš „Autokaustos“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius, kurių bendra suma siekia 260 tūkst. eurų. Šie pinigai iš jo bus konfiskuoti.

Nuteistajam septyneriems metams uždrausta dirbti valstybės tarnyboje – tai maksimalus terminas tokiai baudžiamojo poveikio priemonei.

Kauno apygardos teismas, kaip ir prašė kaltinamojo advokatas, perkvalifikavo baudžiamąją veiką ir vietoje aštuonių kyšininkavimo epizodų pripažino jį kaltu dėl vienos tęstinės veikos.

V. Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę – tai, kaip ir jo gailėjimasis, teismo pripažinta lengvinančiomis aplinkybėmis.

Kauno apygardos teismo teisėjo Audriaus Meilučio teigimu, skiriant bausmę įvertinta ir tai, jog jo išsamių parodymų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.

Anot teismo, V. Grigienei už kiekvieną veiką skirta nuo 10 iki 25 tūkst. eurų bauda, o bausmes subendrinus – galutinė 45 tūkst. eurų bauda, kurią ji sumokėti per metus.

Buvusiai ligoninės direktorei taip pat uždrausta penkerius metus būti paskirtai į vadovaujančias valstybės ar savivaldybių institucijų, įmonių pareigas. Iš moters konfiskuota ir 600 eurų.

Bylos duomenimis, pernai liepą ir rugpjūtį per tris savaites V. Grigienė paėmė kyšius iš aštuonių asmenų: iš šešių asmenų paėmė nuo 100 iki 400 eurų, o dviejų asmenų kyšio suma – ne mažesnė nei 100 eurų.

Keturi asmenys dar ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

„Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį V. Grigienei, atsižvelgia į tai, kad padaryti penki tyčiniai apysunkiai nusikaltimai ir du baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Veikos padarytos per palyginti trumpą laiko tarpą ir gana intensyviai“, – pranešime cituojamas bylą nagrinėjęs Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas.

Teismas už kiekvieną iš padarytų veikų skyrė baudas, kurių dydžiai nustatyti mažesni už vidurkį.

„Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji kyšių jai duoti neprovokavo, jų nereikalavo, visų veikų metu kyšius savo iniciatyva jai davė ligoninės pacientų artimieji, dalis duotų kyšių buvo po atliktų veiksmų kaip dėkingumo išraiška kaltinamajai, kai kuriais atvejais kaltinamoji net išreiškė nepritarimą kyšių jai davimui, tačiau kyšius vis tiek priėmė ir aktyviais veiksmais jų neatsisakė. Todėl teismas už kiekvieną iš padarytų veikų skyrė baudas, kurių dydžiai nustatyti mažesni už vidurkį“, – pridūrė jis.

Teismas V. Grigienę išteisino dėl vienos veikos – kuomet pinigai perduoti po paciento mirties praėjus dviem savaitėms.

Pasak pranešimo, kyšius davusiems V. Č. ir V. G. skirtos atitinkamai 3 tūkst. ir 7,5 tūkstančių eurų baudos. Papirkimu kaltintos V. A. ir R. B. atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla joms nutraukta. Vis dėlto joms skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 500 eurų įmoka į nukentėjusių nusikaltimų asmenų fondą, o V. A. priteista atlyginti 150 eurų teismo proceso išlaidų valstybei dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Drauge taip pat teisiami keturi kyšius davę asmenys. Jie kaltinami papirkimu.

Buvusi Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė V. Grigienė kaltinama, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pernai liepos–rugpjūčio mėnesiais paėmė kyšius iš aštuonių asmenų.

Nuo 100 iki 400 eurų kyšius, kaip neteisėtus atlygius, iš pacientų artimųjų ligoninės direktorė gavo už įvairias ligoniams reikalingas paslaugas.

Ikiteisminio tyrimo metu keturi asmenys, pripažinę davę kyšius V. Grigienei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.

Pirmojo teismo posėdžio metu dar du asmenys prisipažino davę kyšius ir prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Savo kaltę neigė du kaltinamieji.