Kaip pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, antradienį gautas pranešimas, kad pirmadienį, apie 13.20 val., autobusu atvykus į Palangą pastebėta, kad iš autobuso bagažo skyriaus yra pavogtas lagaminas.

Jame buvo mobiliojo ryšio telefonas „LG“, higienos ir kosmetikos reikmenys, auskarai, drabužiai ir kiti daiktai. Žala – apie tūkstantis eurų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės.

Šių metų kovo pabaigoje Vilniuje, Laisvės prospekte, buvo sustabdytas patikrinti automobilis „VW Taigo“, vairuojamas moters.

Policijos pareigūnams bendraujant su automobilio vairuotoja, pastarosios elgesys sukėlė įtarimų, todėl buvo nuspręsta automobilį apžiūrėti detaliau.

Pareigūnų nuogąstavimai pasitvirtino – vairuotoja pareigūnams bagažinėje parodė lagaminą, tvirtindama, kad lagamine yra kelionei sukrauti daiktai.

Netrukus į pokalbį, kas yra lagamine, įsitraukė ir kartu vykęs keleivis. Jis prisipažino, kad visgi lagaminas yra jo ir jame – sėklos sodininkystei. Pareigūnai lagamine aptiko 4 paketus, kuriuose, kaip vėliau paaiškėjo, buvo supakuota apie 4 kilogramus narkotinės medžiagos – kanapių.

Detaliau apžiūrėjus minėtą automobilį, jame buvo rasta ir 14 tūkst. eurų, galimai gautų už parduotas narkotines medžiagas. Nustačius automobiliu vykusių asmenų gyvenamąsias vietas ir jose atlikus kratas, buvo rasta ir paimta apie 1,3 kg kokaino, apie 9 tūkst. eurų, galimai gautų iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, kiti tyrimui reikšmingi daiktai.

Automobilyje aptiktų kanapių vertė siekia apie 20 tūkst. eurų, kratos metu rasto kokaino vertė – apie 60 tūkst. eurų, bendra rastų ir išimtų narkotikų vertė – apie 80 tūkst. eurų.

Asmeniui, kuris, kaip paaiškėjo tyrimo metu, neteisėtai disponavo minėtais narkotikais, pareiškus įtarimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d., paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.

Taip pat nustatyta, kad minėtas asmuo tik prieš pusmetį išėjo iš įkalinimo įstaigos, kur prieš tai atliko bausmę už analogišką nusikalstamą veiką.

Už šią nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų.

Sostinės kriminalistai ir toliau aktyviai renka duomenis dėl kitų asmenų galimo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos, todėl sulaikomų asmenų ratas gali plėstis.

Anot policijos, penktadienį, apie 11 val. Vilniuje, Virginijaus Druskio gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje apvogtas automobilis „VW Multivan“.

Prasukus durelių užraktą pavogtas lagaminas su juvelyriniais dirbiniais, šaukštais ir kiti daiktais, taip pat dėžė su porcelianinėmis senovinėmis statulėlėmis, du lagaminai su įvairiais alkoholiniais gėrimais.

Nuostolis – apie 1 900 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. 

Lagaminas buvo rastas penktadienio vakarą šalia pastato 19-ajame sostinės rajone, kuriame ji gyveno.

Atliekant tyrimą buvo sulaikyti keturi žmonės, sakė su byla susipažinęs šaltinis.

Kitas bylą sekantis šaltinis sakė, jog mergaitės tėvas susirūpino, kai ji penktadienio popietę negrįžo namo iš mokyklos.

Apie tai jis įspėjo žmoną, kuri nuvyko į policijos nuovadą ir pranešė apie dingusį vaiką.

Detalės apie mergaitės mirties priežastį nėra skelbiamos.

Manoma, kad neskelbiamas skaičius žmonių palaikų buvo laikomas lagaminuose, parduotuose aukcione kartu su kitais sandėliavimo patalpoje buvusiais daiktais, o juos gavusi nieko neįtarianti šeima parsivežė namo.

Policijos pareigūnas Tofilau Faamanuia Vaaelua (Tofilau Famanuja Vaaelua) patvirtino, kad praėjusį ketvirtadienį vieno Pietų Oklande esančio namo gyventojai dėl šio šiurpaus savo radinio iškvietė policiją.

Pareigūnai neįtaria, kad šeima yra kaip nors susijusi su įtariama žmogžudyste.

„Policijai svarbiausia – patvirtinti mirusiojo tapatybę, kad galėtume nustatyti visas šį radinį gaubiančias aplinkybes“, – pridūrė T. F. Vaaelua.

Policija nurodė, kad atliekama teismo medicinos ekspertizė, o kriminalistai bando nustatyti aukų skaičių.

Sandėliavimo patalpose, už kurias neapmokėtos sąskaitos, laikomų daiktų pardavimas aukcione yra įprasta praktika.

Papatoitojuje, pietiniame Oklando priemiestyje, esančios saugyklos savininkas naujienų svetainei „Stuff“ teigė, kad įmonė bendradarbiauja su policija tyrimo metu.

Leidinys „Newshub“ pranešė, kad policija turi reikalų veikiausiai su kelių žmonių palaikais.

T. F. Vaaelua pridūrė, kad policija mano, jog „tiesioginio pavojaus visuomenei dėl šio incidento nėra“.

Sekmadienį po pietų 46 metų moteris policijai pranešė, kad šeštadienį, apie 11.30 val., Vilniaus oro uoste, Rodūnios kelyje, bagažo atsiėmimo skyriuje paliko juodą lagaminą su trimis nešiojamais kompiuteriais bei kitais daiktais.

Lagamine buvo kompiuteriai: „Asus“, HP ir „Apple“, atminties blokas, pakrovėjai.

Kitą dieną nuvykusi į Vilniaus oro uostą, lagamino nerado, jo radinių skyriuje irgi nebuvo. Moteris įtaria, kad lagaminas buvo pavogtas.

Nuostolis – 5 tūkst. 610 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Atvirukas gali tapti geriausia lauktuve

Pasak Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovės Rasos Petraitienės, kad ir kaip norėtųsi artimuosius pradžiuginti visu glėbiu dovanų iš svetur, perkamas lauktuves vertėtų gerai apsvarstyti.

„Žinoma, ką pirkti lauktuvėms kiekvienas renkasi pats, visgi, vertinant keleivių bagažo saugumo ir patogumo aspektus, patarčiau vengti tirpstančių ar kitaip savo tekstūrą nuo temperatūros keičiančių maisto produktų, taip pat lengvai dūžtančių daiktų“, – teigia moteris.

Pasak atstovės, lauktuvėms ypač patogu rinktis praktiškus, nedidelius ir negendančius daiktus – nedideli suvenyrai, papuošalai ar atvirukai taip pat pradžiugins artimuosius, tačiau nesukels papildomų nepatogumų – nereikės jaudintis dėl daiktų apgadinimo ir pradinės išvaizdos praradimo.

Svarbiausia – tinkamai supakuoti lagamine

Jei lauktuvių sugalvojote parsivežti graikiško tyro alyvuogių aliejaus ar kitą vertingą, bet lengvai dūžtantį daiktą, pakuojant jį lagamine vertėtų prisiminti kelias pagrindines taisykles.

„Registruojamas bagažas susiduria su kitais daiktais ir kietais paviršiais, todėl, jei yra galimybė, pravartu rinktis lagaminus kietais šonais arba daiktus tinkamai supakuoti – dūžtančius pirkinius dėti į lagamino centrą, įvynioti į specialią nuo dūžių apsaugančią plėvelę, talpinti tarp drabužių ar kitų minkštų daiktų. Tokiu būdu lagamino viduje esantys daiktai yra labiau apsaugomi nuo pažeidimų“, – pataria R. Petraitienė.

Atkreipia dėmesį į saugumo reikalavimus

Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo departamento direktorius Vidas Kšanas primena, kad rankiniame bagaže aštrūs daiktai ar didelės talpos skysčiai yra neleistini vežti. „Bet kokie peiliukai, kurių geležtės ilgesnės nei 6 cm yra vieni iš tokių draudžiamų gabenti rankiniame bagaže daiktų, su jais nebus įleidžiama per aviacinio saugumo patikrą į oro uosto sterilią zoną, ir keleivis liks be lauktuvių“, – sako V. Kšanas.

Skysčiai, gabenami rankiniame bagaže, turi būti supakuoti į ne didesnės kaip 100 ml talpos buteliukus ir visi tilpti į 1 l maišelį. Kosmetikos, gėrimų ir kitų prekių visuomet galima įsigyti ir oro uostuose esančiose „Duty Free“ parduotuvėse, kuriose prekes supakuoja į atskirą pirkinių maišelį, o jį su savimi leidžiama neštis į lėktuvo saloną.

„Keliaujant su persėdimu ir perkant lauktuves oro uosto parduotuvėje, būtinai pasakykite apie jungiamąjį skrydį. Tokiu atveju pirkiniai bus supakuoti į specialų, jungiamiesiems skrydžiams skirtą maišelį, tad įsigytus skysčius galėsite turėti ir kitame ES oro uoste. Tik nesugalvokite šio maišelio atidaryti kelionės metu, jis turi būti nepažeistas“, – atkreipia dėmesį Saugos ir saugumo departamento direktorius.

Vertingus pirkinius – į rankinį bagažą

Jei nusprendėte artimuosius palepinti brangesnėmis dovanomis, tokius daiktus patartina laikyti kaip įmanoma arčiau savęs.

„Dauguma oro linijų leidžia į lėktuvo saloną įsinešti vieną asmeninį daiktą – kuprinę, nešiojamojo kompiuterio dėklą ar krepšį, tad vertingus ir lengvai pažeidžiamus daiktus reikėtų laikyti juose“, – pataria Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė.

Ji pabrėžia, kad įsigytų daiktų nereikėtų pakuoti į dovanų popierių, nes oro uosto patikroje jūsų gali paprašyti juos išpakuoti. Be to, vežant pirkinį registruojamame bagaže, tokia pakuotė kelionės metu gali ir susigadinti.

„Skrendant į ES šalį iš Vilniaus ar Kauno oro uostų, „Duty Free“ parduotuvėse galima užsisakyti ir prekių pristatymo į namus paslaugą – tokiu būdu nereikia rūpintis dėl įsigytų daiktų pakavimo ir gabenimo“, – primena R. Petraitienė.

Egzotinės lauktuvės gali užtraukti baudą

Dažnai viešint svečioje šalyje ypač žavi jos gamtos turtai ir nors gabalėlį jų norėtųsi pasiimti su savimi. Tačiau vaikštinėjant, pavyzdžiui, Viduržemio jūros pakrante Turkijoje ir aptikus įdomių formų kriauklę, nereikėtų skubėti jos vežtis namo – tokiu būdu galima pažeisti CITES konvenciją. Tai nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (angl. Convention on International Trade in Endagered Species of Wild Fauna and Flora), kurią yra ratifikavusi ir Lietuva.

„Reikėtų vengti suvenyrų, pagamintų iš laukinių augalų ar gyvūnų dalių ir atidžiau pasidomėti norint parsivežti tokias gėrybes kaip kriauklės, koralai, nykstančių gyvūnų iškamšos ir pan. Daugumą jų gabenti iš ES į trečiąsias šalis ar atvirkščiai draudžiama arba tam reikalingi specialūs leidimai“, – pabrėžia Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Vitas Volungevičius.

Pasak jo, prieš vykstant į kelionę reikėtų pasidomėti, kurios gyvūnų ir augalų rūšys yra saugomos pagal CITES konvenciją. Apribojimai ir draudimai taikomi, jei tai yra į CITES konvencijos priedus įtrauktas gyvūnas arba augalas (gyvas ar negyvas), taip pat bet kuri jo dalis arba jo dirbinys bei prekės, kurios, sprendžiant iš lydimųjų dokumentų, jų pakuočių, ženklų, etikečių ar kitų dalykų, yra tų rūšių gyvūnų arba augalų dalys ar jų dirbiniai, arba turi jų savo sudėtyje.

Tokiu būdu šalys siekia išsaugoti laukinės faunos ir floros rūšis, kurios yra retos ir joms gresia išnykimas, todėl artimuosius verčiau palepinti kitomis vietinėmis gėrybėmis.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Tiesiai iš aviacijos srities ekspertų lūpų – patarimai, padėsiatys žingsnis po žingsnio suplanuoti sklandų apsilankymą oro uoste, iki kol pasieksite lėktuvą.

Pirmas žingsnis – reikalingi dokumentai

„Ar skrendant užtenka turėti tik asmens tapatybės kortelę, ar reikia ir paso?“, „Ar reikalinga viza?“, „Kokių dokumentų reikia kūdikiui?“ – tik dalis klausimų, kylančių net ir ne pirmą kartą lėktuvu skrendantiems keleiviams. Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė pastebi, kad tai, kokie dokumentai reikalingi, priklauso nuo planuojamos lankyti šalies.

„Keliaujant Šengeno erdvėje ES piliečiui pakanka su savimi turėti galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę (ID). Jei vykstama į ne Šengeno erdvę, keliautojas turės pateikti asmens dokumentą – pasą. Svarbu, kad jis galiotų tam tikrą laiko tarpą. Jį valstybės nustato skirtingai“, – primena specialistė.

Jos pastebėjimu, dažnai keliautojams kyla klausimų ir dėl vaikams reikalingų dokumentų. Keliaujančiam vaikui taip pat būtina turėti galiojantį asmens dokumentą. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad vaiko gimimo liudijimas nėra keliauti leidžiantis dokumentas.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Beje, kai kuriose šalyse gali būti reikalinga ir viza, kuria ekspertė pataria pradėti rūpintis iš anksto – likus bent mėnesiui iki suplanuotos kelionės.

Sklandus bagažo paruošimas

Išvykstant kelioms savaitėms ar kelioms dienoms, visada atsiras daiktų, be kurių svečioje šalyje neišsiversite. Anot vadovės, jau perkant bilietus svarbu pasidomėti, kokios yra jūsų pasirinkto oro vežėjo taisyklės dėl bagažo svorio ir matmenų, antraip gali tekti sumokėti papildomus mokesčius.

„Informaciją apie bagažą rasite ant kelionės bilieto, taip pat – oro vežėjo internetiniame puslapyje. Tiek rankinio, tiek registruojamo bagažo taisyklės priklausomai nuo vežėjo gali skirtis. Tačiau, kalbant apie registruojamą bagažą, maksimalus leistinas svoris negali viršyti 32 kg“, – pastebi ji.

Ruošdami lagaminus taip pat prisiminkite, kad yra daiktų, kurių negalima įsinešti į lėktuvo saloną arba jie yra ribojami. Pavyzdžiui, rankiniame bagaže vežami skysčiai turi būti ne didesniuose nei 100 ml talpos indeliuose. Jie privalo tilpti į permatomą, užsegamą 1 l talpos maišelį. Į saloną taip pat negalima įsinešti ginklų, daiktų aštriais galais ir kitų prietaisų, nurodytų draudžiamų daiktų sąraše.

T. Lukšio / Fotobanko nuotr.

„Tuo tarpu bet kokios elektroninės cigaretės leidžiamos gabenti tik rankiniame bagaže, tai galioja ir vežantis išorinius telefono įkroviklius (angl. Power bank) bei atsargines ličio baterijas. Žinotina, kad jei el. prietaiso (drono, fotokameros ar filmavimo prietaiso) galingumas viršija 160 Wh, jis į orlaivį negali būti priimtas“, – teigia moteris.

Bent dvi valandos iki skrydžio

Turėkite omenyje, kad pasiekus oro uostą lauks keleivių ir bagažo registracijos (angl. Check in), saugumo patikros procedūros, todėl į oro uostą atvykti patartina likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki skrydžio.

Beje, jei norite sutaupyti laiko ir prieš kelionę dar spėti pasimėgauti kavos puodeliu, kai kurias iš būtinų procedūrų galite atlikti namuose. Viena jų – keleivio registracija internetu, kuri yra nemokama. Tokiu atveju nepamirškite atsispausdinti arba išsaugoti mobiliajame įrenginyje įlaipinimo bilietus. Jei visgi nuspręsite į skrydį registruotis oro uoste, žinokite, kad kai kurios oro linijų bendrovės taiko registracijos mokesčius.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Oro uoste visą reikalingą informaciją apie bagažo ir keleivių registracijos vietą, saugumo patikros punktą ar išvykimo vartus sekite švieslentėse ir nuorodose.

Atvykus į oro uostą, pirmiausia švieslentėse reikia ieškoti savo skrydžio registracijos vietų. Čia atiduodamas registruojamas bagažas bei išduodami įlaipinimo bilietai, jei nesate jų pasiruošę iš anksto.

Paskutiniai žingsniai iki lėktuvo

„Po keleivių registracijos ir registruoto bagažo atidavimo rekomenduojame iš karto eiti į aviacijos saugumo patikros postą“, – pastebi R. Petraitienė.

Aviacijos saugumo patikros poste vadovaukitės darbuotojų patarimais, jie pasakys, kaip tinkamai pasiruošti patikrai: sudėti į dėžutes asmeninius daiktus, viršutinius drabužius, išimti iš rankinio bagažo nešiojamąjį kompiuterį, skysčius maišelyje ir pan.

Šiai procedūrai praėjus sklandžiai, keleiviai gali tęsti kelionę ir pasiėmę asmeninius daiktus eiti tiesiai prie įlaipinimo vartų arba naudotis kavinių ir restoranų, neapmokestinamų prekių parduotuvių (angl. Duty free) paslaugomis. Už aviacijos saugumo patikros esančiose švieslentėse jau galėsite pasitikrinti ir savo skrydžio įlaipinimo vartų informaciją.

Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Tiesa, jei vykstate į ne Šengeno erdvę, dar reikia pereiti Valstybės sienos apsaugos postą, kuriame bus tikrinami jūsų asmens dokumentai. Vilniaus oro uoste veikia ir automatiniai pasų kontrolės varteliai, kurie pagreitina patikros procesą, jais naudotis paprasta, pakanka stebėti informaciją ekrane ir vadovautis nurodymais.

„Dažnai keleiviai klausia, ar suras kavinių ir parduotuvių už pasų kontrolės posto. Žinoma, visuose Lietuvos oro uostuose atlikus pasų kontrolę taip pat galima naudotis kavinių, restoranų bei parduotuvių paslaugomis“, – primena ekspertė.

Pasiruoškite laipinimui

Jūs jau atlikote visas privalomas oro uosto procedūras ir galite lengviau atsikvėpti, nes iki kelionės – visai nedaug. Liko rasti savo išvykimo skrydžio vartus vadovaujantis informacija skrydžių ekranuose ir esančiomis nuorodomis.

„Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai vartai uždaromi likus 30-40 minučių iki skrydžio, todėl nepavėluokite į laipinimą. Punktualumas aviacijoje labai svarbus, o pavėlavus į skrydį, keleivis gali būti nepriimtas į lėktuvą, net jei jis dar stovi ant žemės. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad kai kurie oro vežėjai nevykdo asmeninio vėluojančių keleivių kvietimo, todėl svarbu pačiam stebėti informaciją ekranuose apie skrydžio statusą“, – pasakoja specialistė.

T. Lukšio / Fotobanko nuotr.

Prieš įlipdami į lėktuvą pasiruoškite asmens dokumentą ir bilietą, pradedant keleivių įlaipinimą jie dar kartą patikrinami. Į lėktuvą pirmiausia įleidžiami keleiviai, įsigiję bilietus su pirmenybės paslauga, taip pat specialiųjų poreikių keleiviai, keliaujantys su mažais vaikais, ir verslo klasės keliautojai.

Kad ir koks klausimas iškiltų, atminkite, kad visus juos galite užduoti ir oro uoste dirbančiam personalui. Daug naudingos informacijos surasite oro uosto, kurį lankysite, svetainėje. Na, ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus akcentas – nepamirškite geros nuotaikos, su kuria leisitės į naujų patyrimų kupiną kelionę.

Tačiau ilgus mėnesius minti teismo slenksčio dėl konfliktų nebūtina. Statistika rodo, kad ginčams spręsti Lietuvoje vis dažniau pasirenkamas alternatyvus kelias – teisminė mediacija. Kad toks sprendimas pasiteisina, buvo galima įsitikinti praėjusio penktadienio popietę Klaipėdos viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje surengtoje parodomojoje teisminėje mediacijoje, kurioje nukentėjusį keliautoją ir kelionės organizatorių atstovę įkūnyjo profesionalūs aktoriai, o jų ginčą medijavo Klaipėdos  apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė.

Žiūrovams atvirame renginyje mediatorei pavyko suvaldyti ginčo šalių emocijas ir sumaniai nuvesti abi puses jas tenkinančio sprendimo link. Anot ne vieną panašų ginčą medijavusios D. Žvinklytės, teismas yra ta instancija, kur ginčų sprendimas gali užtrukti ilgiau, kainuoja brangiau, o išsaugoti gerus tarpusavio santykius retai pavyksta.

„Teismų sprendimai yra grindžiami išimtinai teisės aktais, materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis bei teismų formuojama praktika. Siekiant keisti situaciją, reikia žinoti, jog egzistuoja ir alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, kuriais galima ne tik išspręsti kilusį konfliktą, bet taip pat atkurti šalių tarpusavio santykius, sutaupyti daug laiko ir lėšų. Vienas tokių būdų – mediacija“, – pažymi teisėja.

Jos teigimu, mediacijos praktikoje sprendžiami patys įvairiausi ginčai.

„Kalbant apie kitas su vartotojų teisėmis susijusias bylas, dažniausiai ginčai kyla dėl gyvenamųjų patalpų remonto ar rekonstrukcijos darbų, kai statybų bendrovės nekokybiškai atlieka darbus ir gyventojai turi pretenzijų jiems. Neretas atvejis, kai į rangos sutartis būna įsipynę subrangovai, tuomet ginčai būna dar sudėtingesni. Iš tiesų pasitaiko visokių situacijų“, – sako D. Žvinklytė.

Lietuvoje populiarėjanti teisminė mediacija daugeliui dar nežinoma, tačiau jos sėkmės istorijos vis garsiau nuskamba žiniasklaidoje. Pagrindinis teisminės mediacijos tikslas – suteikti galimybę šalims nesibylinėti teismo procese, o padedant kvalifikuotiems tarpininkams – mediatoriams – patiems pasiekti tarpusavio susitarimą, tenkinantį abi puses.

Specialistai pažymi, kad teisminė mediacija itin efektyvus ginčų sprendimo būdas nagrinėjant įvairiausius šeimos ir turtinius santykius, dėl galimybės greitai, konfidencialiai ir išsaugant santykius ateičiai pasiekti tinkamą susitarimą.

„Mediacija – tarsi „draugiškos“ derybos, kurių metu šalys viena kitai atskleidžia savo išgyvenimus ir poziciją dėl ko galėjo kilti ginčas, žinodamos, kad jų atskleisti faktai ir aplinkybės bus išlaikyti paslapty. Mediacija yra savanoriškas procesas ir jis gali vykti tik ginčo šalių bendru susitarimu. Šalių negalima priversti dalyvauti mediacijos procese. Šalys mediatoriaus pagalba aptaria savo stipriąsias bei silpnąsias puses ir bendravimo mediacijos procese metu atranda labiausiai priimtiną ginčo sprendimo variantą“, – paaiškina D. Žvinklytė.

Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti tiek civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar jų kolegija, tiek bet kuri bylos šalis. Teisminė mediacija gali būti skiriama visuose bendrosios kompetencijos teismuose, jai gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų.

Teisininkų vertinimu, neabejotini teisminės mediacijos privalumai yra mažesnės laiko ir lėšų sąnaudos, kuriomis vis tiek pasiekiamas kompromisinis tikslas. Pavyzdžiui, nagrinėjant šeimos ginčą vidutiniškai sprendimą pavyksta pasiekti per keletą mediacijos sesijų, trunkančių po 2-3 valandas – nepalyginamai greičiau nei teisminio proceso metu. Be to, teisminės mediacijos dalyviai patiria mažiau neigiamų emocijų, o sėkmės istorijos rodo, kad taikų sprendimą galima pasiekti net sudėtingiausiose situacijose. Sprendžiant ginčą šiuo būdu galima kontroliuoti jo eigą ir rezultatus, o pasiekus bendrą sprendimą gali būti atkurti geri besiginčijančių pusių santykiai ir abipusė pagarba.

Kaip sparčiai populiarėja teisminė mediacija gerai iliustruoja statistika. 2017 m. teisminei mediacijai perduota beveik dvigubai daugiau civilinių ginčų nei 2016 m. – 540 (2016 m. – 313, 2015 m. – 123). Beveik pusėje vykusių teisminės mediacijos procesų buvo pasirašytos taikos sutartys.

Lagaminą labai brangino

Vienas seniausių parodos "Lagaminas" eksponatų – unikalus XIX a. Prancūzijoje pagamintas lagaminas (medinė dėžė su apdaila), kurio dabartinė savininkė – Laimutė Marija Rimskienė, gyvenanti Liučiūnų kaime, Kauno rajone. Medinis dėžės karkasas apkaustytas plona skardele, dekoruota išspaustomis reljefinėmis gėlėmis, paspalvintomis ruda ir geltona spalvomis. Dekoras primena "Luis Vuitton" stilių. Lagaminas jau turi keturis metalinius ratukus ir abiejuose galuose odines rankenas. Kas žino, galbūt šio lagamino meistras tuo metu ir buvo įkvėptas Paryžiuje išpopuliarėjusių "Luis Vuitton" lagaminų? Lagamino prabangi apdaila ir dekoras leidžia manyti, kad šį prabangų daiktą įsigyti galėjo tik pasiturintis asmuo. Tai, kad lagamino pirkėjas neeilinis, patvirtina ir šio eksponato istorija. Šio lagamino savininkas – Nepriklausomos Lietuvos karininkas Petras Užbalis (Zablockis) (1904–1991). Kaip pasakoja giminaičiai, tikėtina, kad lagaminą Petrui padovanojo brolis Stasys Užbalis (Zablockis) (1906–1942), studijavęs karo mokslus Prancūzijos Fontenblo artilerijos mokykloje (pranc. École d’Artillerie de Fontainebleau). Petras Užbalis šį lagaminą nepaprastai brangino ir visur keliaudavo su juo. Dabartinė lagamino savininkė yra brolių Užbalių giminaitė.

Iš skirtingų kolekcijų

Ekspozicijoje taip pat galima išvysti generolo Stasio Raštikio (1896–1985) lagaminą, su kuriuo 1944 m. vasarą garsusis karvedys iš Lietuvos iškeliavo į Vokietiją. Šį ypatingą eksponatą 1996 m. Antano ir Jono Juškų muziejui padovanojo anglų kalbos dėstytoja ir vertėja Vijolė Arbas, 1990 m. iš Amerikos sugrįžusi į Lietuvą ir dabar gyvenanti Kaune.

Parodoje galima išvysti ir didžiojo lietuvių keliautojo, Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjo Tado Ivanausko lagaminą. Kaip pasakoja T.Ivanausko įdukra Eleonora Baltuškevičienė, su šiuo lagaminu 1931 m. profesorius išvyko iš Lietuvos į ekspediciją Pietų Amerikoje. Jis buvo skirtas asmeniniams daiktams susidėti.

Parodoje tarp įprastų galima pamatyti ir lagaminų-skrynių, pintų iš nužievintų karklo vytelių: XX a. pradžios, Pietų Vokietija, užapvalintais kampais žaliais dažais dekoruotas lagaminas, saugomas Babtų kraštotyros muziejuje, ir keturkampis lagaminas, savo forma primenantis dabartinį – iš Juozapo Liekio privačios kolekcijos. Šios kelioninės dėžės jau turi užraktą, tačiau labai primityvų – per kilpas perveriamą metalinį strypą, kurio gale įveriama spyna. Tai užrakinamų lagaminų prototipai.

Parodoje iš viso eksponuojami 44 įvairiausi lagaminai ir jų prototipai. Šalia skrynias primenančių kelioninių talpyklių rodomi mediniai, iš lentų, medžio faneros rankomis pagaminti, apkaustyti metalo skarda ir kartoniniai, menantys sovietmetį lagaminai, pagaminti pramoniniu būdu.

Vežėsi 80 lagaminų

Parodoje apžvelgiama ne tik kelioninių talpyklių nuo pintos skrynios (dėžės) ar lagamino-spintos vystymosi iki lagamino istorija, bet ir mados įtaka bei kitos temos, besisukančios apie lagaminą.

Žinoma, kad, kai garsioji aktorė ir dainininkė Marlene Dietrich 1936 m. keliavo su dukra Maria Riva, jos bagažą sudarė daugiau nei 80 lagaminų ir skrybėlių dėžių, įskaitant lagaminus-spintas. Didžiuosius sunkius lagaminus-spintas ji vadino drambliais. Ypač svarbūs artistei buvo viešbučio lipdukai: atvykusi ji iš karto puldavo juos klijuoti. Lipdukai ant lagamino – tai antspaudo atitikmuo pase. Tuometis moto skambėjo taip: "Parodyk man savo lagaminą, aš žinosiu, kur tu buvai." Ilgainiui lagaminas tapo padėties visuomenėje simboliu – kuo didesnis ir brangesnis, tuo jo šeimininkas turtingesnis.

Iki XIX a. kelioninių skrynių dangčiai turėdavo išgaubtą pavidalą, kad nuo jų nubėgtų lietaus vanduo, bet dėl to juos būdavo nepatogu krauti vieną ant kito. Būdingą išvaizdą lagaminai įgijo XIX a. pradžioje. Tuomet prancūzų meistras Louisas Vuittonas ėmė gaminti lagaminus – kelionines skrynias su plokščiu dangčiu. Tai išsprendė krovimo ir vietos problemą – lagaminus buvo galima krauti vieną ant kito. L.Vuittono lagaminai, kaip ir skrynios, buvo tvirtos formos, nors juos neretai gamino iš gana minkštų medžiagų.

Paroda Kauno rajono muziejuje (Pilies takas 1, Raudondvaris) veikia iki rugsėjo 3 d.