325 saulėtos dienos per metus – už 2 eurus

„Teleloto“ žaidėjui atiteksiantis atostogų būstas yra Almerijos regione – Viduržemio jūros pakrantės dalyje, kur karaliauja ramybė, autentiška gamta ir, žinoma, saulė.

„Šiuos metus pradėjome nedžiuginančiu rekordu – sausį Lietuvos sostinę spinduliai lepino vos penkias valandas. Gali būti, kad panašus scenarijus kartosis ir 2024-aisiais, tad siūlome galimybę šio niūrumo išvengti. Almerijoje saulė šviečia vidutiniškai 325 dienas per metus, o vidutinė metinė oro temperatūra siekia net 18,4 laipsnio šilumos. Tad laimėtame būste bus malonu apsilankyti bet kuriuo metų laiku“, – sakė „Teleloto“ prekės ženklo vadovė Jurgita Petraitienė.

„Teleloto“ pasirūpins pilnu būsto įrengimu ir apstatymu – laimėtojui tereiks pasirinkti vieną iš kelių siūlomų interjero variantų.

„Norime, kad ir svečioje šalyje žaidėjas jaustųsi kaip namuose – jaukiai ir patogiai. Tad kai paaiškės laimingasis, apmokėsime jo pirmąją kelionę į Ispaniją, kurios metu jis ir nuspręs, kaip turi atrodyti jo naujieji atostogų apartamentai“, – detalizavo J. Petraitienė.

Kai paaiškės laimingasis, apmokėsime jo pirmąją kelionę į Ispaniją, kurios metu jis ir nuspręs, kaip turi atrodyti jo naujieji atostogų apartamentai.

 

Kaimynystėje gali pasigirsti žemaitiškas akcentas

Laimėtojui nereiks rūpintis ne tik dėl įrengimo, bet ir dėl privatumo bei pramogų. Butas priklauso uždaram „Mar de Pulpi“ kompleksui, kuriame įrengta didelė baseino zona su sūkurine vonia, erdvės sportui, pasivaikščiojimams, vaikų žaidimo aikštelė.

O už komplekso ribų laukia dar didesnė veiklų įvairovė. Tą patvirtina telšiškių šeima, kuriai „Teleloto“ bilietas būstu Ispanijoje virto per praėjusias Kalėdas.

„Šis butas yra visos šeimos laimėjimas, tai visa šeima juo ir džiaugiamės. Kartu su vyru ir tėvais Ispanijoje praleidome Velykas. Vėliau, vasarą, ten atostogavome dar tris savaites“, – pasakojo tame pačiame „Mar de Pulpi“ komplekse pernai butą laimėjusi Jurgita.

Iš vienos pusės kompleksą skalauja jūra, iš kitos – supa kalnai. Tad visi šeimos nariai atrado veiklų pagal savo poreikius ir pomėgius.

„Tėtis su vyru susižavėjo nardymu. Man labiausia įsiminė apsilankymas kalnuose esančiame kristalų urve. Jis buvo atrastas vos prieš kelias dešimtis metų, senoje sidabro kasykloje – vaizdas atimantis žadą. Paragauti vietinės virtuvės vykdavome į už kelių kilometrų esantį „San Juan de los Terreros“ miestelį. Mama, pasimėgavusi saule ir gaiviu pajūrio oru, sakė, kad jaučiasi tarsi būtų dingę visos ligos“, – įspūdžiais dalinosi butu Ispanijoje jau besidžiaugianti telšiškių šeima.

Rinkos lyderiai ir amžinoji valiuta

Kiti „Teleloto“ šventiniai prizai taip pat parinkti atsižvelgiant į žaidėjų norus.

„Visiems patinka prizai, kurių vertė ilgainiui ne tik nemažėja, bet dar ir auga. Tad pernai žaidėme dėl deimantų. O šiemet – dėl aukso, kuris yra pasaulinė ir amžinoji valiuta“, – sakė J. Petraitienė.

Neatsiejama „Teleloto“ žaidimų dalis ir automobiliai. Juos dalyviai laimi kiekvieną savaitę – tad loterijos organizatoriams tenka pasukti galvą, kaip dar nustebinti ypatingomis progomis.

„Šįkart pasirinkome rinkoje lyderiaujančius „Audi“ markės modelius. Žaidėjams atiteks penki „Audi Q5“ automobiliai, kurie jau daugelį metų yra vieni perkamiausių miesto visureigių aukščiausios klasės segmente Europos rinkose. Taip pat – net 20 puikios komplektacijos „Audi Q2“, su itin galingu  benzininiu varikliu, 7 pakopų automatine greičių dėže, elektronine automobilio stabilizavimo sistema ir kitais privalumais“, – vardino „Teleloto“ prekės ženklo vadovė.

Galimybę laimėti „Teleloto“ šventinius prizus turės žaidėjai, bilietus pirksiantys lapkričio 26–gruodžio 30 dienomis. Buto Ispanijoje laimėtojas paaiškės sausio 7 dieną.

„Esame žinomi pirkėjams kaip mažų kainų prekybos tinklas – ne tik siekiantis kasdien užtikrinti mažas įprastines prekių kainas, bet ir nuolat pristatantys ypatingus kaininius pasiūlymus, kurie ne vieną mėnesį iš eilės padeda pasiūlyti pirkėjams mažiausiai rinkoje kainuojantį prekių krepšelį. Bene patys aktualiausi mažų kainų pasiūlymai atsispindi ir mūsų kassavaitiniame leidinyje, užtikrinančiame akcijas kone visoms prekių grupėms. Duomenys rodo, kad vidutiniškai per savaitę leidinio pasiūlymais pasinaudoja apie 88 proc. pirkėjų, o įsigydami leidinio prekes su akcija, per savaitę vidutiniškai sutaupo arti 6 mln. Eur“, – skaičiavo Marius Tilmantas, prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius.

„Maximos“ atstovas pažymi, kad pirkėjai jau daugelį metų seka ir aktyviai naudojasi kas savaitę atnaujinamais ir popieriniame bei elektroniniame leidinyje skelbiamais kaininiais pasiūlymais.

Pasinaudodami kaininio leidinio pasiūlymais, mūsų pirkėjai kiekvieną savaitę gali sutaupyti vis naujoms prekėms ir tokiu būdu „laimėti“ – visai kaip ir loterijoje.

 

„Pavyzdžiui, patys aktualiausi mūsų pirkėjams yra kruopščiai atrenkami savaitiniai leidinio viršelio pasiūlymai šviežio maisto produktams, vaisiams, daržovėms ir kitoms kasdien vartojamoms prekėms, tuo tarpu savaitgalio kategorijų nuolaidų nepraleidžia norintys pigiau pasirūpinti didesniu kiekiu savo mėgstamiausių prekių ar jų atsargomis ilgesniam laikui, o savaitgalio „ypač laimingas kainas“ medžioja norintys įsigyti tam tikros kategorijos prekių su ypač didele nuolaida. Leidinio pasiūlymai visuomet dėliojami atsižvelgiant į aktualumą pirkėjams – tiek sezoninį, tiek ruošiantis artėjančioms šventėms, minėtinoms dienoms ir pan.“, – vardijo M. Tilmantas.

Suprasdama kasdienį kaininio leidinio aktualumą ir naudą pirkėjams, prekybos tinklo komanda nutarė jį atšviežinti ir pažymėti nuotaikingu „Laimingų kainų“ logotipu, o kassavaitinius leidinio pasiūlymus pirkėjams pristatyti dar įsimintinesne ir smagesne forma – reklamoje pasitelkus aliuziją į loteriją, kurios veidu neatsitiktinai pasirinktas aktorius Gintaras Mikalauskas, dažnai lietuvių atpažįstamas būtent televizijos loterijų fone.

„Ir išties – pasinaudodami kaininio leidinio pasiūlymais, mūsų pirkėjai kiekvieną savaitę gali sutaupyti vis naujoms prekėms ir tokiu būdu „laimėti“ – visai kaip ir loterijoje, kur nauji laimėjimai grįžta kas savaitę, o laimingųjų vis daugiau“, – teigė Kristupas Buzys, prekybos tinklo „Maxima“ Rinkodaros departamento vadovas ir pridūrė, jog nauja forma kaininio leidinio pasiūlymai pirkėjams matomi televizijos ekrane bei kituose reklamos kanaluose.

Prekybos tinklo „Maxima“ kaininis leidinys išleidžiamas kiekvieną antradienį, jo skelbiami pasiūlymai ir nuolaidos galioja visą savaitę. Savaitiniame leidinyje taip pat skelbiami ir savaitgalio pasiūlymai, kuriais pirkėjai gali pasinaudoti nuo ketvirtadienio.

Renkasi tuos pačius skaičius

Sauliaus laimėjimų virtinė prasidėjo 2022-ųjų pabaigoje, kai prieš pat Kalėdas tarptautinėje loterijoje „Eurojackpot“ vyras laimėjo 27 tūkstančius eurų. 2023-iųjų pavasarį tame pačiame žaidime jis susižėrė dar tūkstantį. Netrukus po to tūkstantį eurų atnešė ir „Kenoloto“ loterija. O vos prieš kelias savaites taip pat „Kenoloto“ žaidime vyras bilietą už 50 centų iškeitė į 10 000 eurų. 

Pastaroji penkiaženklė suma kauniečiui atiteko, kai laidos metu išriedėjo visi dešimt jo pasirinktų skaičių.

„Jei tik yra galimybė, aš visada žaidžiu su savo, o ne kompiuterio parinktais skaičiais. Susigalvoju rinkinį, o tada jį naudoju tol, kol laimiu. Taip buvo ir šįkart. Daug mėnesių „Kenoloto“ bilietuose žymėdavau vis tuos pačius skaičius. Kantriai laukiau ir galiausia likimas lėmė jiems išriedėti“, – savo žaidimo sistemą aiškino Saulius.

Taupo oriai pensijai

Nors Saulius jau tokio amžiaus, kad galėtų tik mėgautis užtarnautu poilsiu ir pramogauti – vyras vis dar darbuojasi. Būtent ruošdamasis į darbą ankstų rugpjūčio 1-osios rytą jis ir sužinojo, jog „Kenoloto“ žaidime laimėjo 10 000 eurų.

Daug mėnesių „Kenoloto“ bilietuose žymėdavau vis tuos pačius skaičius. Kantriai laukiau ir galiausia likimas lėmė jiems išriedėti.

 

„Turėjau laisvą minutę, tai nusprendžiau internetu pasitikrinti bilietus. Ir gerai padariau – nuo pat ryto galėjau džiaugtis. Nors pastaruoju metu laimiu dažnai, daug metų sėkmė mane aplenkdavo. Tad dabar kiekvieną kartą laimėjus pirma aplankanti mintis yra „pagaliau“, – atsidusdamas pasakojo loterijų gerbėjas.

Pasiteiravus, ką veikia su vienu po kito į sąskaitą krentančiais tūkstančiais eurų, Sauliaus teigia, kad taupo.

„Galiausia vis tiek teks išeiti į pensiją. Noriu, kad ir tada galėčiau gyventi oriai – leisti sau kažkur išvykti, anūkams nupirkti dovanų“, – dalinosi įspūdingų sumų laimėtojas.

Penkiaženklę sumą kauniečiui atnešusi viena seniausių loterijų Lietuvoje „Kenoloto“ ypatinga tuo, jog vyksta kasdien – tris kartus per dieną. Šio žaidimo dalyviai gali patys rinktis bilieto kainą, skaičius ir kelis kamuoliukus bandys atspėti – o visi šie pasirinkimai nulemia, dėl kokios sumos jie žais.

Mažiausia galima „Kenoloto“ bilieto kaina – 0,25 Eur, o didžiausias loterijos laimėjimas net 200 000 Eur.

Laimėjimų bendrininkai

„Jei čia būtų nusikaltimas, tai sakytume, kad bendrininkai esame visi“, – taip juokavo kauniečių šeima, vasario mėnesį susižėrusi „Teleloto“ Aukso puodą.

„Gimimo dienos proga sesuo man padovanojo pinigų. Už juos įsigijau „Teleloto“ bilietų, o pasitikrinęs sužinojau, kad dalis laimėjo nedideles sumas. Tada laimingus bilietus įteikiau mamai, kurios ranką vadiname laiminga – ir paprašiau parduotuvėje iškeisti į naujus. Vienas iš tų naujų bilietų ir susižėrė daugiau nei 370 tūkstančių eurų“, – visą šeimą įtraukusią sėkmės istoriją pasakojo laimėtojos sūnus.

Šiemet „Teleloto“ Aukso puodą pirmą kartą laimėjo ir sindikato žaidėjų grupė.  Dešimtis vienas kito nepažįstančių, skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančių „Teleloto“ dalyvių įsigijo bendrą bilietą, kuris juos sujungė laimėjimu.

„Pasiremontuosime būstą, žmona galės išsilaikyt vairavimo teises.  Ir dar esam numatę kelionę, tai joje galėsim sau daugiau leisti nei planavom“, – ką veiks su savo laimėta dalimi, pasakojo vienas iš laimingųjų grupės – kaišiadoriškis Virginijus.

Automobiliai – žmonai, tėčiui, anūkei

Per pirmą 2023-iųjų pusmetį Lietuvos autoparką papildė 52 nauji „Teleloto“ laimėti automobiliai. Tačiau ne už visų jų vairų sėdo patys laimėtojai.

Štai pavyzdžiui, „Nissan Leaf“ atiteko vilniečiui Algirdui, kuris bilietą įsigijo vykdamas į medžioklę. Tačiau sumedžioto elektromobilio raktelius vyras įteikė žmonai.

Gunaras iš Žiežmarių „Teleloto“ laidoje laimėjo automobilį „Ford Fiesta“. Tačiau studijoje jis atsidūrė sūnaus dėka – šis laimingą loterijos bilietą vyrui įteikė tėvo dienos proga.

O automobilį „Toyota Corolla“ žaidime „Laimėjimų korys“ atradusi kaunietė Aldona jį iškart padovanojo anūkei.

„Rugpjūtį švęsime jos 18-ąjį gimtadienį. Dabar anūkė kaip tik laikosi vairavimo teises. Tai rimta proga, rimta ir dovana“, – užtikrintai sakė dosni močiutė.

Internetinės loterijos „Teleloto+“ žaidėjams – iš viso 171 007 Eur

Pirmasis šių metų pusmetis buvo sėkmingas ir mėgstantiems žaisti su savo skaičiais. Papildomame, tik bilietus perkantiems internetu skirtame „Teleloto+“ žaidime didieji prizai laimėti net 11 kartų.

O labiausiai pasisekė vilniečiui, kuris, atspėjęs penkis skaičius – susižėrė daugiau nei 17 000 Eur.

„Pasirinkau du „Teleloto“ bilietus ir prie kiekvieno po vieną „Teleloto+“ derinį. Tiesa, pirmą kartą pasirinkęs pamiršau apmokėti – tai vėliau rinkausi iš naujo. Gal čia ir buvo mano sėkmės paslaptis“, – juokais svarstė žaidėjas.

Laimėjimą vyras žadėjo skirti sodybos prie ežero įrengimui ir kelionei į Ameriką.

„Teleloto“ loterija organizuojama nuo 1996-ųjų. Per visą jos istoriją Aukso puodas laimėtas 193 kartus – 65 iš tų laimėtojų tapo milijonieriais.

Šiemet susižerti pagrindinį loterijos prizą žaidėjams pavyko dukart: vasario 26 dieną 740 898 Eur pasidalino du laimingieji – iš Kauno ir Gargždų, o kovo 12 dieną 450 574 Eur laimėjo keturi bilietai – pirkti Jonavoje, Alytuje, Kaune ir internetu – sindikatu.

Jis laimėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skelbtą konkursą, o darbą pradės nuo liepos 31 dienos, pranešė ministerija.

J. Sakalauskas šių metų kovą dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose – valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše jis buvo įrašytas antruoju numeriu, tačiau partija sostinės taryboje negavo nė vieno mandato.

Verslo administravimo ir operinio dainavimo magistro laipsnius turintis J. Sakalauskas nėra partijos narys.

„Tikimės, kad, turėdamas įstaigų vadovavimo ir įvairių projektų organizavimo patirties, naujasis vadovas užtikrins įmonės veiklos plėtrą, bus sukurta daugiau galimybių Baltijos regiono ir tarptautinei renginių rinkai“, – pranešime sakė ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

„Litexpo“ veikla ypač svarbi pristatant verslo, švietimo, kultūros ir daugelio kitų sričių pasiekimus, siūlomas naujausias paslaugas ir produktus. (...) Esu įsitikinęs, kad mano sukaupta patirtis bus naudinga plėtojant jos veiklą“, – pranešime sakė J. Sakalauskas.

J. Sakalauskas yra vadovavęs Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, dirbo kaip nepriklausomas kultūrinių renginių prodiuseris.

Nuo 2018-ųjų „Litexpo“ vadovaujančio Justino Bortkevičiaus pirmoji kadencija baigėsi vasarį, jis laikinai vadovavo centrui, kol vyko atranka.

Atranką vykdė nepriklausoma „Litexpo“ valdyba, pasitelkusi vadovų paieškos ir atrankos įmonę „Master Class Lietuva“. „Litexpo“ vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai su galimybe būti renkamas antrai kadencijai iš eilės.

„Ignitis grupė“ informuoja, kad jos dukterinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su jūrinių vėjo parkų vystymo strateginiu partneriu „Ocean Winds“, tikimasi, bus paskelbti potencialiais Lietuvos 700 MW jūrinio vėjo projekto konkurso laimėtojais, nes pasiūlė didžiausią vystymo mokestį. Pasiūlymo kaina siekė 20 mln. eurų“, – per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

„Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno teigimu, vėjo parkai Baltijos jūroje buvo vienas svarbiausių Lietuvos ir grupės darbų siekiant šalies energetinės nepriklausomybės.

„Šie projektai itin reikšmingai padidins elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, o tai sumažins Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos elektros bei užtikrins konkurencingas elektros kainas gyventojams ir verslui“, – pranešime teigė D. Maikštėnas.

Pasak „Ignitis grupės“, galutinai paskelbus ją laimėtoja „Ignitis renewables“ bei „Ocean Winds“ įkurs bendrą įmonę, kuriai bus išduotas leidimas parko plėtrai ir naudojimui bei suteiks teisę naudoti jūrinę teritoriją 41-erius metus.

„Jūrinio vėjo projektų portfelio vystymas Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra atnaujintos „Ignitis grupės“ strategijos pagrindas. Šis potencialus laimėjimas yra reikšmingas „Ignitis renewables“ žingsnis siekiant visos „Ignitis grupės“ tikslo iki 2030 metų  pasiekti 4–5 gigavatų instaliuotą atsinaujinančių išteklių galią“, – pranešime teigė „Ignitis renewables“ vadovas Thierry'is Aelensas (Tieris Eiliensas).

„Didžiuojamės, kad kartu su „Ignitis renewables“ galėsime atverti jūrinio vėjo vystymo rinkos duris bei išnaudoti jos galimybes Lietuvoje“, – pranešime sakė „Ocean Winds“ vadovas Bautista Rodriguezas (Bautista Rodrigesas).

Pasak grupės, laimėdama konkursą ji pasieks savo strateginį tikslą – laimėti vieną jūrinio vėjo vystymo projektą Lietuvoje, jo komercinę veiklą pradedant iki 2030 metų, ir tai reikšmingai prisidės prie grupės siekio padidinti žaliosios gamybos pajėgumus 4 kartus – nuo 1,2 GW iki 4–5 GW 2030 metais.

Teritorija Baltijos jūroje, skirta plėtoti 700 MW galios jūrinio vėjo parką, nuo Lietuvos kranto nutolusi apie 30–36 km ir apima apie 120 kv. kilometrų.

„Gavus reikiamus leidimus, sudarius sutartis su tiekėjais ir užsitikrinus finansavimą, jūrinio vėjo parkas turėtų pradėti veiklą iki 2030 metais Vėjo parkas turėtų pagaminti iki 3 TWh elektros energijos, tiek užtektų patenkinti 25 proc. dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Jūrinio vėjo parkas veiks rinkos sąlygomis“, – teigia grupė.

Konkursą kovo 30-ąją paskelbusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) anksčiau teigė, kad potencialus jo  laimėtojas bus žinomas jau liepos 11 dieną, kai įvyks konkurso komiteto posėdis, tačiau jis kol kas nebus paskelbtas viešai.

Aukciono nugalėtojas bus paviešintas tik rugsėjį, po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija patvirtins, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Planuojama, kad laimėtojas oficialiai bus paskelbtas rugsėjo pradžioje.

BNS remdamasi šaltiniais anksčiau skelbė, kad antroji konkurso dalyvė yra didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinys Lietuvoje „Orlen Neptūnas“, tačiau Lenkijos įmonės atstovai to nekomentuoja. 

VERT gegužės pabaigoje pranešė, jog konkurse užsiregistravo du dalyviai, tačiau jų nevardijo. Vėliau taryba patvirtino, kad abu jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus.

Aukcioną laimėjo dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią vystymo mokesčio pasiūlymą ir sumokėjęs jį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėjo būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėjo būti didinami ir vėlesni pasiūlymai.

„Ignitis grupės“, kuri jau anksčiau buvo patvirtinusi apie savo dalyvavimą pirmajame aukcione, vadovas Darius Maikštėnas yra sakęs, kad jei bendrovė laimės pirmąjį aukcioną, priimant sprendimą dėl dalyvavimo antrajame, su valstybės parama vystomo parko aukcione, bus vertinamos finansinės grupės galimybės.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ sėkmė.

„Ignitis grupė“ dar 2020 metų rugsėjį paskelbė pasirinkusi strateginę partnerę jūros vėjo parkų projektams – vieną didžiausių jų vystytojų pasaulyje „Ocean Winds“, kurią taip pat metais įkūrė Europos energetikos lyderės „Engie“ bei EDPR, tuo metu valdžiusios apie 30 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumus visame pasaulyje. „Ocean Winds“ būstinė yra Madride, Ispanijoje. 

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo aukciono rezultatų.

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.

Už energetiką atsakingų šalies institucijų lūkesčiu abu parkus pastatyti iki 2028 metų anksčiau abejojo dalis rinkos dalyvių, tarp jų ir „Ignitis renewables“ vadovas Th. Aelensas. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.

„Tai yra įmanoma“, – pareiškė M. Vallsas, atsakydamas į klausimą, ar populiarioji prieš imigraciją pasisakančio prancūzų Nacionalinio fronto lyderė gali laimėti rinkimus, vienoje ekonomikos konferencijoje Berlyne.

Daugelis prognozuoja, kad M. Le Pen pateks į antrąjį rinkimų ratą, kuris vyks gegužės 7 d. ir kuriame jai teks susirungti su kairiųjų arba dešiniųjų kandidatu.

„Tai reiškia, kad politinė pusiausvyra visiškai pasikeis“, – sakė M. Vallsas ir perspėjo dėl „kraštutinių dešiniųjų keliamo pavojaus“.

Lietuvos jaunųjų geografų komanda XII tarptautinėje geografijos olimpiadoje pelnė du sidabro medalius. Tai septintoji iš eilės tarptautinė geografijos olimpiada, iš kurios mūsų mokiniai grįžta su medaliais.

Šių metų olimpiadoje antrąsias vietas laimėjo Giedrius Pakalka iš Ignalinos gimnazijos (mokytoja Violeta Kreivėnienė) ir Ignas Kriaučiūnas iš Marijonų gimnazijos (mokytoja Laimutė Guogienė).

Lietuvos komandoje taip pat dalyvavo Justas Zubauskas iš Vilnius licėjus (mokytoja Jolita Milaknienė) ir Linas Juodvalkis iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos” gimnazijos (mokytoja Rasa Preikšienė).

Olimpiada vyko Rusijoje, Tvėrės mieste. Joje varžėsi 160 mokinių iš 41 pasaulio valstybės. Mokiniai varžėsi 3 rungtyse: teorinės užduotys, vietovės tyrimai ir vaizdinė užduotis.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro informacija