-
VMI įspėja gyventojus: gavus įtartiną pranešimą, neskubėkite atidaryti nuorodų 2
Sukčiai gyventojus apgauti bando įvairiais būdais, pavyzdžiui, SMS žinutėmis ir el. laiškais, kuriuose pateikiamos nuorodos, QR kodai su nuorodomis, raginimai kuo greičiau prisijungti. Šios nuorodos veda į sukčių internetinius puslapius imituojančius VMI informacines sistemas ir siūlančius prisijungti su el. bankininkystės prisijungimo duomenimis. Užfiksuota ir tokių atvejų, kai pranešimuose dėl tikroviškumo nurodyti ir iš galimai nelegalių duomenų bazių gauti gyventojų asmeniniai duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas arba jo fragmentas).
„VMI nesiunčia gyventojams pranešimų el. paštu ar SMS žinute su jų asmenine informacija, asmens kodu, mokėtinomis sumomis, raginimu susigrąžinti permoką“, - sakė VMI Vidaus saugumo skyriaus vedėja Inesa Gineitienė, pridurdama, kad dėl sukčių siunčiamų pranešimų mokesčių administratorius aktyviai bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis, praneša apie nustatytus atvejus, teikia kitą naudingą informaciją.
Į ką atkreipti dėmesį gavus pranešimus su nuoroda?
VMI pateikia svarbiausius dalykus, į ką turi atkreipti dėmesį gyventojas, gavęs įtartiną pranešimą iš VMI:
1. VMI oficiali svetainė, iš kurios galima tiesiogiai prisijungti prie VMI informacinių sistemų, yra www.vmi.lt. Jei nuoroda baigiasi .net, .com, .info, .org, .biz .eu – tai sukčiai. Taip pat jeigu po panašios į VMI nuorodos yra brukšnys „-“ (pvz.: vmi.lt-koks_nors_tekstas) – tai irgi sukčiai.
2. Oficialūs VMI el. pašto adresai baigiasi galūne @vmi.lt. Jei gaunate laišką, kuris baigiasi ilgesne galūne ar labai panašia (@vni.org. arba manovmi@vmi.meil-snder.lt) - tai sukčiai.
3. VMI nesiunčia pranešimuose asmeninės informacijos apie gyventojus – permokų sumų, asmens kodų ar jų fragmentų.
4. VMI nesiunčia SMS su papildomomis nuorodomis bei iš kitų šalių numerių. Sukčių atsiųstoje SMS žinutėje siuntėjo pavadinimas, kurį savo telefone mato SMS žinutės gavėjas, gali būti nurodytas VMI, tačiau tai dar nereiškia, jog žinutę atsiuntė VMI.
5. Sukčiai yra sukūrę interneto svetainių, vizualiai panašių į VMI ir kitų institucijų, bankų interneto svetaines. Visais atvejais jungtis prie savitarnos sistemų reikėtų savarankiškai ne per gautas nuorodas, o per oficialius interneto puslapius.
Daugiau informacijos, kaip atskirti galimus bandymus sukčiauti, ką daryti gavus tokį pranešimą ir tapus sukčių auka – rasite čia.
Jei turite abejonių dėl gauto pranešimo, kuriame prisistatoma VMI, galite pateikti paklausimą per Mano VMI (skiltyje Paslaugos > Paklausimai) ar el. paštu duomenu_sauga@vmi.lt (kartu pridedant gauto pranešimo vaizdą). Visą informaciją mokesčių klausimais gyventojai gali sužinoti ir paskambinę telefonu 1882 (skambinant iš užsienio +370 5 260 5060).
-
Rotušės aikštėje – pats darbymetis Kalėdų Seneliui 3
Šventės jau kitą savaitę, o tai reiškia, kad Rotušės aikštėje esančioje Kalėdų Senelio rezidencijoje – pats darbymetis.
„Jis kruopščiai tikrina, skaito ir rūpinasi, kad visos laiškuose surašytos svajonės išsipildytų. Na, o jūsų kaunastiški linkėjimai kuo greičiau pasiektų visoje Lietuvoje gyvenančius artimuosius“, – miesto atstovai paragino nustebinti savo artimuosius ir nusiųsti jiems šiltus linkėjimus.
Rotušės aikštėje visi gali nemokamai išsiųsti sveikinimus artimiesiems. Taip pat parašyti laišką Kalėdų Seneliui, pasipasakoti, ką nori gauti dovanų, kokie metai šiemet buvo, kokius gerus darbus padarė.
„Jeigu dar nespėjote išsiųsti savojo sveikinimo, užsukite į Rotušės aikštę. Šventiniuose kupoluose padėti nemokami atvirukai, kuriuos užrašę įmeskite į kalėdinį paštą“, – pasinaudoti proga nemokamai išsiųsti laišką, priminė šventės organizatoriai.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Kalėdų Senelis dabar tikrai labai užimtas, turi spėti suruošti visas dovanėles, išklausyti, ką kalba vaikučių širdys, todėl Rotušės aikštėje pasirodo tik tam tikru metu. Jeigu norite asmeniškai susitikti su Kalėdų Seneliu, jo apsilankymų tvarkaraštį rasite adresu kaledos.kaunas.lt.
-
„Balta žolė – žalias sniegas“ – dienoraštį pakeitę laiškai
„Pagavo“ atvirlaiškių idėja
„Balta žolė – žalias sniegas“ – tai dienoraštinis punktyras, pasirodysiantis viešumoje vieną dieną dialogo forma, nepaliekant nuošalyje ir renginio dalyvių. Trejus metus su pertraukomis trukęs dviejų (ne)artimai pažįstamų bičiulių susirašinėjimas iš pradžių nebuvo planuotas pristatyti viešai. Tai veikiau buvo žaidimas nei konkretus vyksmas su aiškiu tikslu. Idėja surengti atvirą skaitymą kilo pradėjus planuoti projektą „Laiškai Jonui Mekui iš Klaipėda Fluxus“ (Lietuvos rašytojų sąjunga, Klaipėdos skyrius, projekto vadovė – S. Simana). Renginys „Balta žolė – žalias sniegas“ šio projekto dalis. Rėmėjas Klaipėdos miesto savivaldybė, partneris – VDA.
Visi S. Simanos ir D. Ruškienės laiškai buvo kuriami ant leidinio „Vidurnakt ir giliau“ fotografijų (leidėjas – Kūrėjų sąjunga, 2018), kurias kaip dienoraštį ir kartu kaip susirašinėjimą vaizdais prieš kelerius metus buvo pasirinkę menininkai Benas Šarka ir Remigijus Treigys. Bendravimas vaizdais tarp B. Šarkos ir R. Treigio truko daugiau nei metus. Klaipėdiečiai menininkai reguliariai, kiekvienos dienos vidurdienį ir vidurnaktį apsikeisdavo užfiksuotais vaizdais – fotografijomis. Skirtingai nei dabartinis S. Simanos ir D. Ruškienės susirašinėjimas, ankstesnis – tarp B. Šarkos ir R. Treigio – vyko viešai, socialiniame tinkle „Facebook“ ir iš karto sulaukdavo internautų reakcijų – komentarų tekstais ar vaizdais. Idėja panaudoti jų sukurtas fotografijas savo laiškams kilo po vieno iš šio leidinio pristatymų, kai buvo kalbama apie tai, kaip šį leidinį – dėžutę su fotografijomis – galėtų naudoti jį įsigiję žmonės. Menininkai pasidalijo mintimis, kad šis leidinys yra universalus ir jo fotografijos gali būti naudojamos įvairiai – dėliojamos kaip paroda, sudaromas kitokios struktūros albumas, atskiros fotografijos siunčiamos kaip atvirlaiškiai. Būtent pastaroji idėja „pagavo“ dabartinių laiškų autores ir inspiravo susirašinėjimui panaudoti klaipėdiečių menininkų fotografijas. Nors S. Simanos ir D. Ruškienės sukurti laiškai niekada nekeliavo kaip atvirlaiškiai, bet jų susirašinėjimas atsidūrė labai arti to.
Organizatorių nuotr.
Vizualų pokalbį pratęsė tekstu
„Balta žolė – žalias sniegas“ – tai trasuojančios mintys, atitrūkę nuo šių dviejų moterų kasdienybės, nuo iš R. Treigio ir B. Šarkos albumo „Vidurnakt ir giliau“ ištrauktų fotofikcijų, į kurias žiūrėdamos jos ieškojo klausimų ir atsakymų, pirmiausia rūpimų joms pačioms.
Viešas jų laiškų skaitymas organizuojamas J. Meko garbei, kaip liudijimas, kad bet kuris atsitiktinis kasdienis veiksmas gali tapti kūrybiniu vyksmu. B. Šarka ir R. Treigys kalbėjosi ta kalba, kurią geriausiai valdo, – vaizdu. D. Ruškienė ir S. Simana jų vizualų pokalbį pratęsė ta raiška, kurią jos išmano geriausiai – tekstu. Tokiu būdu „Vidurnakt ir giliau“ galiausiai prabilo apie baltą žolę ir žalią sniegą, apie tai, kas paprasta, gal net primityvu, ir apie tai, kas be galo sudėtinga. Šis renginys – keturių autorių kūrybos susitikimo vieta, apie kurią du iš jų – B. Šarka ir R. Treigys net nenumano. Tikimasi, kad renginio dalyviai, prisiliesdami prie šių laiškų, atpažins savas – rutininės ir poetiškos kasdienybės jungtis ir įžvelgs naujas realybės praplėtimo galimybes.
S. Simana su D. Ruškiene, kaip ir prieš kelerius metus B. Šarka su R. Treigiu, siekia atrasti ir užfiksuoti būties momentus, aktualias tai dienai ir akimirkai jos detales, nuvedančias į gilesnius apmąstymus, nostalgiškus, kartais ir nemalonius prisiminimus. Kalbama apie svarbius ir iš pažiūros nereikšmingus dalykus. Apie tai, ko įprastu atveju gal ir nepastebėtum, kas galėtų likti nutylėta, bet vis dėlto buvo pasakyta. Keliami klausimai, į kuriuos nesitikima konkretaus atsakymo. Todėl dažniausiai atsakoma užuomina, suteikiant minčiai tik abstrakčią kryptį, pasėjant abejones, kartais – paliekant laisvanorišką neapsisprendimą. Viskas vyksta taip, kaip kiekvienoje mūsų dienoje – dalykai rikiuojasi lyg ir įprastai, bet nuolat susipina, susimaišo su naujais ir dar nepatirtais arba jau pamirštais būties momentais. Projekto „Vidurnakt ir giliau“ atsiradimą lėmė Jimo Jarmucho filmas „Patersonas“, kuriame pasakojama apie kasdienybės poeziją. „Balta žolė – žalias sniegas“ yra tarsi tęsinys jau įvykusių anų dviejų kasdienybių.
Organizatorių nuotr.
Trys prasminiai sluoksniai
Autorių laiškai turi tris prasminius sluoksnius. Pirmasis, kai perduodamai žinutei pasirenkama geriausiai idėją atspindinti B. Šarkos arba R. Treigio fotografija, antrasis – kai ta fotografija koreguojama kitomis vaizdo kūrimo priemonėmis – dažais, pieštukais, svetimomis ar savomis nuotraukų iškarpomis ir kitomis detalėmis. Tokiu būdu praplečiant užfiksuoto vaizdo prasmę, o kartais ir beveik visiškai ją pakeičiant. D. Ruškienė ir S. Simana iš pradžių menininkų sukurtus fotovaizdus naudojo atsargiai, lyg ir išlaikydamos pagarbų atstumą. Tačiau su kiekvienu laišku vis labiau įsiterpdavo į R. Treigio ir B. Šarkos uždarą erdvę. Dar vienas sluoksnis ir, ko gero, šiuo atveju svarbiausias – tekstai, tarsi tinklai dengiantys vizualų laiškų–koliažų pagrindą. Šie tekstai dažniausiai parašyti jų pačių, neretai – citatos iš literatūros kūrinių, nuotrupos iš žiniasklaidos ir pan. Autorės dalijasi savo požiūriu į kasdienius ar išskirtinius reiškinius. Kartais nuoširdžiai, kartais žaismingai, pirmiausia siekdamos susigaudyti pačios, išsiaiškinti, ką galvoja, pvz., apie teisingumą, keliones, tiltus ar siūlymą „nerti gilyn ir išsitraukti save už plaukų“. Jos kalbasi dviese, bet visada juntamas ir trečiojo – fotografijos autoriaus (B. Šarkos ar R. Treigio) – dalyvavimas.
Iš D. Ruškienės ir S. Simanos susirašinėjimo kai kas neišliko. Tai – iš anksto nusistatytas laiko ritmas, kada turėjo būti apsikeičiama laiškais. Atsisakyta buvo ir balandžių pašto dėžutės Turgaus ir Tiltų g. sankryžoje, kuri pasirodė per maža jų dideliems vokams. Neišliko pyragas, perduotas iš rankų į rankas tamsų karantino vakarą krepšinio aikštelėje, ir gauromečio arbatžolės, pirktos senajame turguje. Tačiau kai kurie artefaktai, miesto gatvių radiniai, kuriuos kiekvieną pavasarį atidengdavo nutirpęs sniegas, buvo išsaugoti su viltimi kada nors juos grąžinti savininkams. Teisinga būtų įsivaizduoti, kad vienos dienos punktyre vaizdais ir žodžiais kalbės keturi žmonės: B. Šarka, R. Treigys, S. Simana ir D. Ruškienė. Šiandien kiekvienas kalbės savo kalba, bet ateityje kažkas klausysis ir girdės vientisą balsą, anot B. Šarkos „amžinai ryškinamo peizažo mieste“.
Autorės kviečia parodos lankytojus ateiti konkrečiu laiku, iš anksto užsiregistravus ir nusiteikus 20 min. bendravimui. Per dešimt valandų jos planuoja surengti 31 susitikimą. Būtent tiek yra laiškų, kurie bus skaitomi dalyvaujant svečiui. Registracija į parodą-skaitymus: https://tinyurl.com/balta-zole-zalias-sniegas.