„(...) labai svarbu prisiminti, kad Sausio 13-oji atvėrė mums galimybes tiek daryti gerus, prasmingus darbus, tiek kartais ir klysti“, – Seime žurnalistams sakė valstybės vadovas.

„Svarbiausia, kad nepamestume kompaso vardan, ko buvo šita auka, vardan ko žmonės paaukojo brangiausia, ką turi, ir tvirtai eitume į priekį“, – teigė jis.

Paklaustas apie kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką dėl valdžios elito pasistumdymų „smėlio dėžėje, G. Nausėda sakė, kad Sausio 13-ąją ne laikas kalbėti apie tai.

Svarbiausia, kad nepamestume kompaso vardan, ko buvo šita auka.

„O demokratija yra tokia, kuomet yra ir skirtingos nuomonės, yra ir konkurencijos elementai, bet strateginiai Lietuvos tikslai visada liks tie patys – privalome stiprinti, gražinti savo valstybę ir palikti ją labai šauniai jaunajai kartai“, – tvirtino prezidentas.

D. Grybauskaitė šeštadienį Seime žurnalistams sakė, kad pastaruoju metu ypač išryškėję nesutarimai valdžioje atrodo juokingai ir kenkia šalies reputacija.

„Sausio 13-oji darosi vis labiau svarbi kiekvienais metais vien todėl, kad tai suteikia pasitikėjimo savo šalimi ir savo žmonėmis, kad jeigu bus bėda vėl, kad mūsų žmonės išeis į gatves vėl ir apgins valstybę. Ir apgins ją bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar mūsų politinis elitas vartosi ir stumdosi smėlio dėžėje, ar ne“, – teigė buvusi šalies vadovė.

„Matome melodramas, kurios atrodo tikrai nebrandžiai ir juokingai, net kenksmingai reputacinės žalos prasme ir ypač dabartinių geopolitinių iššūkių aplinkoje“, – sakė ji.

Ji nesileido į detalesnius komentarus, ką turi galvoje.

Pastaruoju metu itin išryškėjo nesutarimai tarp prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiosios partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio.

Ministro ir prezidento pozicijos ypač išsiskyrė vertinant ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno veiksmus, taip pat – dėl naujų ambasadorių skyrimo. Šią savaitę Prezidentūra nepakvietė G. Landsbergio į susitikimą su Vilniuje viešėjusiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Šeštadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, ja pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

„Aš visą laiką Sausio 13-ąją, atrodo, pasitinku su tais pačiais jausmais, tik tiek, kad pastarieji porą metų tuos jausmus daug stipriau paaštrina. Tiesiog daug labiau supranti laisvės trapumą ir tą tiesą, kad už laisvę reikia kovoti kiekvieną dieną“, – šeštadienį per Laisvės gynėjimų dienos minėjimą Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

„Anksčiau irgi taip sakydavome, ir atrodydavo, kad tuo tikime ir tą žinome, bet gal iki galo neįsisąmoniname“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, matant kaip kariauja Ukraina, labiau galima suprasti ir Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius.

„Dabar, kai žinome, kad už kelių šimtų kilometrų kiekvieną dieną žmonės – civiliai, kariai, net vaikai – savimi įrodo, kad nėra per didelės kainos už laisvę ir žmogaus orumą. Tą tiesiog daug aštriau jauti ,ir dar didesnė, nežinau, ar tai įmanoma, pagarba, amžinas dėkingumas tiems žmonės, kurie tą kainą sumokėjo čia sausio 13-ąją ir taip pat kitiems mūsų nepriklausomybės kovų dalyviams“, – tvirtino I. Šimonytė.

Šeštadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, ja pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Šeštadienio vidurdienį prie „Laisvės“ paminklo ir Nežinomo kareivio kapo bei Amžinosios ugnies, take tarp kurių penktadienio vakare suliepsnojo keturiolika aukurų, simbolizuojančių per Sausio 13-osios įvykius žuvusių laisvės gynėjų skaičių, buvo iškilmingai padėtos Lietuvos vėliavos spalvų gėlės.

Šioje ceremonijoje, be kurios neapsieina nė vienos Lietuvos istorijai svarbios datos minėjimas, dalyvavo svečiai iš Seimo, Kauno valdžios atstovai bei Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetai.

Susirinkusiems karelionais, įrengtais Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, skambino pirmoji Lietuvoje moteris – karilionierė Austėja Staniunaitytė-Proietta, anksčiau šiais karilionais grojusio Juliaus Vilnonio mokinė.

„Man Sausio 13-oji – pati svarbiausia šiuolaikinės Lietuvos istorijos data. Galbūt todėl, kad žinau apie ją ne vien iš vadovėlių – pačiam teko dalyvauti tuose įsimintinuose įvykiuose. Tiesa, ne Vilniuje, o Kaune, kuris tada garbingai ir jau ne pirmą kartą Lietuvai sunkiu metu perėmė svarbių šaliai institucijų veiklą iš Vilniaus“, – su ašaromis akyse teigė žilagalvis vyras, atėjęs šiandien į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį su anūkais.

Ta proga virš Vilniaus taip pat praskrido NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys Belgijos naikintuvai.

„Stovėdami šioje aikštėje, prisimename, kaip prieš 33 metus patys stojome ginti savo laisvės. Ir ją apgynėme. Nuo to laiko Sausio 13-oji mums yra gilaus skausmo ir liūdesio, bet taip pat ir triumfo diena“, – kreipdamasis į susirinkusius aikštėje žmones sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Po tamsios nakties išaušęs rytas skelbė, kad nepriklausoma Lietuvos valstybė nenugalėta. Lietuvos žmonių ryžtas neužgniaužtas. Viltys neišsklaidytos“, – teigė jis.

Pasak prezidento, po 1991 metų sausio įvykių Lietuva tapo įkvėpimo šaltiniu kitoms pavergtoms tautoms.

„Tuo metu buvome ryškus laisvės šviesulys griūvančio koloso šešėlyje. Šiandien tokį vaidmenį atlieka Ukraina“, – tvirtino jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad nors ne taip seniai minėtas Sausio 13-osios trisdešimtmetis, pasaulis per tą laiką pasikeitė beveik neatpažįstamai.

„Tos transformacijos, deja, nepavertė jo saugesne vieta. Prie ankstesnių geopolitinių įtampų prisideda naujos, ne mažiau pavojingos. Skirtingose pasaulio vietose žmonės nesijaučia tikri dėl savo ateities. Tapo įprasta ką nors sveikinant linkėti ne tik sveikatos, bet ir taikos. Tai grėsmingi laikmečio iššūkiai, kurių negalima ignoruoti“, – sakė parlamento vadovė.

Anot jos, vėl reikšmingos tampa vertybės, kurios 1991-ųjų sausį sutelkė Lietuvos piliečius. Tai pasirengimas krašto gynybai, moralinė tvirtybė, tarptautinis solidarumas, dėmesys jaunajai kartai.

„Šiuolaikinis krašto gynėjas yra ne tik karys su modernia ginkluote, bet taip pat ir susipratęs, kritiškai mąstantis pilietis. Tai turėtų būti akivaizdu kiekvienam: laisve naudojasi visi ir už laisvę kovoja visi – kiekvienas savo vietoje“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Tik išmokę Sausio pamokas turėsime kažkokių garantijų, kad tai nepasikartos“, – pridūrė ji.

Šeštadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, ja pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Penktadienio rytą visi Lietuvos gyventojai kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“, pastatų languose uždegant žvakutes ir taip pagerbiant Laisvės gynėjų atminimą.

Seime penktadienio rytą numatyta pilietiškumo pamoka „Sausio 13-oji signatarų akimis“, vėliau – iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje. Vidurdienį vyks Laisvės gynėjų susitikimas.

Pilietiškumo pamokoje dalyvaus bei žvakę su moksleiviais Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje uždegs ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Vakare Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose vyks koncertas visuomenei, Koncertas „In memoriam“ vyks ir Šv. Jonų bažnyčioje.

Penktadienio vakarą Parlamento gynėjo kario savanorio Artūro Sakalausko žūties vieta bus pagerbta gėlėmis.

Nepriklausomybės aikštėje, kur numatyta Sąjūdžio valanda, kaip ir kasmet bus uždegti atminimo laužai. Jie liepsnos ir prie Vilniaus televizijos bokšto bei prie prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse renginiai numatyti visoje šalyje.

Kaune Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai dalyvaus keturių kilometrų pagarbos bėgime, skirtame 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių aukoms atminti.  Take nuo „Laisvės“ statulos iki Amžinosios ugnies-Nežinomo kareivio kapo suliepsnos 14 aukurų, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambės patriotinės eilės ir muzika.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinio Kauno VI forte skambės Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės jaunųjų šaulių pasižadėjimai ir šaulių priesaika.

Šiauliuose rytas prasidės visuotine pilietine inciatyva „Laisvės šviesa“. Vakarop bus aukojamos šv. Mišios už žuvusius laisvė gynėjus, o skvere prie Šiaulių miesto savivaldybės vakare vyks šventinis Laisvės gynėjų dienos renginys ir degs atminimo laužai. Renginio metu skambės patriotinės dainos, gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami prisiminti ir pagerbti už šalies laisvę 1991-aisiais žuvusius kovotojus.

Klaipėdoje penktadienio vakarą taip pat degs atminimo laužas, numatytas ir tradicinis bėgimas. Aštuonių kilometrų distancijos startas vyks nuo Girulių televizijos bokšto. Trumpo nuotolio, trijų kilometrų distancija – nuo Vasaros koncertų estrados. Finišas numatytas ties Klaipėdos savivaldybe. 

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Skaitys kovotojų vardus

Akcija „Pergalės šviesa“ šiandien prasidės 8 val. visoje Lietuvoje.

15 val. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre (Puodžių g. 1) vyks kūrybinė akcija „33 atminties metai“. Čia apsilankiusieji galės apžiūrėti jaunimo centro mokinių dailės darbų parodą.

16 val. prie Bendruomenės namų (Debreceno g. 48) bus uždegtas atminimo laužas laisvės gynėjams, prie kurio kvies rinktis Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacija ir jos meno mėgėjų ansambliai.

17 val. prie Klaipėdos savivaldybės (Liepų g.) suliepsnos simboliniai atminimo laužai, kuriuos uždegs Žvejų rūmų jaunimo tautinių šokių ansamblio „Žilvinas“ šokėjai.

Nuaidės 14 varpo dūžių – 14 žuvusiųjų už Laisvę vardus ir pavardes skaitys Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės jaunieji šauliai.

Susirinkusiesiems žodį tars Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Prisiminimais apie lemtingosios nakties įvykius Klaipėdoje pasidalins Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.

Prie laužų dainuos Evelina ir Gytis Šimelioniai. Vakaro vedėjas – Klaipėdos dramos teatro aktorius Edvardas Brazys.

20 val. nuo Girulių TV bokšto, o 20.20 val. nuo Vasaros koncertų estrados prasidės tradicinis vakarinis bėgimas „Laisvės gynėjų keliais“.

Šį vakarą bus padėti Atminimo vainikai prie Klaipėdos savivaldybės, radijo ir televizijos bokšto Giruliuose, prie buvusios Klaipėdos Tarybos pastato (Vilties g. 12, Klaipėdos apygardos prokuratūra).

Piešiniai bus skirti Laisvės gynėjų dienai paminėti.

Dalinsis prisiminimais

Sausio 13 d. 13 val. Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) vyks prisiminimų popietė-diskusija „Laisvės vertė ir laikas“.

Klaipėdiečiai kviečiami atvykti ir pasidalinti prisiminimais, mintimis, padiskutuoti apie laisvės svarbą ir vertę valstybei, tautai, žmogui.

Šią dieną 16.30 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Rumpiškės g. 6) vyks nemokamas koncertas „Giesmės Laisvei ir Taikai“.

Atlikėjai – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica Humana“ (meno vadovas Robertas Beinaris), Klaipėdos Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“ (meno vadovas Ramūnas Baršauskas), solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas).

Po koncerto 18 val. šioje bažnyčioje bus aukojamos mišios už laisvės gynėjus.

Jelena Butkevičienė. Vytauto Petriko nuotr.

Kvies kurti

Šiandien ryte Klaipėdos tautinių kultūrų centre taip pat bus įžiebtos atminimo žvakutės. O sausio 13 d. 11 val. baltarusių sekmadieninės mokyklos mokiniai pieš šiai dienai skirtus piešinius.

„Piešiniai bus skirti Laisvės gynėjų dienai paminėti. Šeštadienį nuo 11 val. jeigu kas nori, gali ateiti ir kartu su visais sukurti savo piešinuką“, – kvietė šio centro direktorė Jelena Butkevičienė.

Klaipėdos etnokultūros centras vienysis ir dalyvaus kolegų organizuojamuose renginiuose.

„Sausio 13-ajai renginių neplanuojame, nes visi kiti kolegos juos rengia, tad nesidubliuosime ir eisime į jų renginius“, – sakė Etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, penktadienį, nuo 18.15 iki 21 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino prospekto dalyje nuo A. Goštauto iki Gynėjų gatvės ir Gynėjų gatvės dalyje nuo A. Tumėno gatvės iki Gedimino prospekto.

Šeštadienį nuo 10.30 iki 13 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino prospekto dalyje nuo A. Goštauto iki Gynėjų gatvės ir Gynėjų gatvės dalyje nuo A. Tumėno gatvės iki Gedimino prospekto.

O sekmadienį nuo 8 iki 15 val. bus draudžiamas transporto eismas, įskaitant ir automobilių statymą, Sausio 13-osios gatvėje.

Taip pat sekmadienį dėl vykstančio tarptautinio bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu“,  nuo 12 iki 14 val. keisis bėgimo trasoje važiuojančio ir ją kertančio viešojo transporto judėjimas: greitųjų maršrutų autobusų – 1G, 2G, 3G, 4G, 6G, autobusų maršrutų – 5, 7, 10, 21, 24, 30, 32, 33, 34, 37, 40, 43, 46, 49, 52, 53, 54, 55, 56, 59, 63, 69, 73, 75, 88, 89 ir šių maršrutų troleibusų – 7, 10, 12, 16, 18.

Nuo 11.40 iki 14 val. nekursuos 1, 3, 9, 19 maršrutų troleibusai, taip pat keisis 2, 4, 6, 17 maršrutų troleibusų eismo tvarkaraščiai.

Vienos Panevėžio mokyklos moksleiviai, minėdami Laisvės gynėjų dieną, tradiciškai Sausio 13-osios skverą papuošė neužmirštuolių gėlių žiedais. Toks mažųjų panevėžiečių elgesys papiktino kaip tik tuo metu Sausio 13-osios skvere buvusią grupelę žmonių.

Kilus šiam konfliktui, įsikišo ir policijos pareigūnai.

Policija atlieka tyrimą

Kaip naujienų portalui JP sakė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė, pareigūnai savo ruožtu dėl šio incidento atlieka tyrimą.

„Pareigūnai atlieka tyrimą vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymu, nors Sausio 13-osios renginio organizatoriai pareiškimo policijai neparašė. Tačiau tyrėjai atlieka tyrimą savo ruožtu. Jeigu atlikus tyrimą paaiškės, kad pažeista viešoji tvarka, pažeidėjams gali būt skirta bauda nuo 30 iki 140 eurų. Jeigu administracinis pažeidimas bus padarytas pakartotinai, bauda didėja nuo 140 iki 240 eurų“, – kalbėjo O. Jukniūtė.

Mindė vaikų atneštas neužmirštuoles

Priminsime, kad Panevėžyje, minint Laisvės gynėjų dieną, kilus konfliktui tarp „maršistų“ ir moksleivių, tąkart kalbintas Panevėžio persitvarkymo sąjūdžio klubo pirmininkas Kazys Grabys piktinosi, jog vaikai į Sausio 13-osios skverą atėjo nešini neužmirštuolėmis. Toks poelgis, anot prieštaringai vertinamo panevėžiečio yra neatleistinas, nes tokiu būdu yra paniekinama mūsų tautos istorija.

M. Pariaukos/jp.lt nuotr.

„Mes turime visišką teisę ateiti į šią vietą ir sakyti tai, ką manome. Turime ir giname savo įsitikinimus. Šis vaikų ir pedagogų poelgis, kai jie prismaigstė skverą neužmirštuolėmis – nepateisinamas ir neatleistinas. Šios gėlės – ne lietuviškos. Jos yra žydų, masonų ložės, augalas, atrastos dar 1926 metais. Jas garbino ir nacistų bei rusų kariuomenės. Kai mus, 1991-ųjų metų sausio 13-osios naktį, užpuolė rusai, niekada nebūtume su tokiomis gėlėmis ėję į kovą ir bandę susigrąžinti laisvę. Mūsų simboliai yra Vytis, Trispalvė ir Gedimino stulpai. Jie šiandien buvo išniekinti. Pačiam teko kovoti už mūsų laisvę. Neleisiu niekinti mūsų tautos simbolių. Čia yra pasityčiojimas, už kurį reiktų iškelti baudžiamąją bylą“, – Sausio 13-ąją naujienų portalui JP kalbėjo K. Grabys.

Čia yra pasityčiojimas, už kurį reiktų iškelti baudžiamąją bylą.

Laisvės gynėjų dieną mokyklinukus užsipuolęs panevėžietis buvo vienas iš palaikančiųjų liūdnai pagarsėjusį Šeimų maršą, ne kartą šokiravęs visuomenę per valstybinius renginius demonstruodamas plakatus su skandalingais užrašais.

Beje, drauge su K. Grabiu renginyje Sausio 13-osios skvere dalyvavę vėliavomis nešini vyrai ir moterys, išdrįso net ir mindyti vaikų pagamintas neužmirštuoles.

Pasak pranešimo, Laisvės gynėjų atminimo dieną pagerbiant tragiškai žuvusius 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose Vilniuje, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus meldėsi Šv. Marijos Magdalietės moterų vienuolyno šventovėje, kartu tarnavo šios vienuolyno šventovės klero nariai.

„Metropolitas priminė, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia praėjusio šimtmečio dešimtosios dekados pradžioje ryžtingai parėmė lietuvių tautos kova už laisvę ir nepriklausomybę. Be kita ko, tuometinis Stačiatikių Bažnyčios vadovas, Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Chrizostomas (dabar – metropolitas emeritas) griežtai pasmerkė Sovietų Sąjungos vadovybės veiksmus, kurių ji ėmėsi 1991 metų sausio mėnesį“, – teigia stačiatikių bažnyčios atstovai.

Teigiama, jog kruvinų įvykių metu Chrizostomas kartu su kitais stačiatikių dvasininkais kreipėsi į rusakalbius Lietuvos gyventojus, ragindamas „neleisti, kad įvyktų kraujo praliejimas“, taip pat ragino, kad visuomenėje būtų išsaugota vienybė ir taika.

Mes kasdien meldžiamės už Lietuvą, už jos tautą, kreipdamiesi į mūsų Dangiškąją Globėją – Švenčiausiąją Dievo Gimdytoją ir visus Lietuvos krašto šventuosius, prašydami jų užtarimo ir paramos.

Tuometinis Lietuvos stačiatikių vadovas buvo apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu.

Savo ruožtu metropolitas Inokentijus patvirtino, kad visus metus, praėjusius nuo atmintinų įvykių kovojant už Lietuvos laisvę, Lietuvos Stačiatikių arkivyskupijos pozicija lieka nepakitusi.

„Kitaip ir būti negali. Mūsų šventovėse ne tik šią bei kitas atmintinas dienas, bet ir kasdien per pamaldas meldžiamasi už Dievo saugomą mūsų šalį Lietuvą, jos valdžią ir kariuomenę. Mes kasdien meldžiamės už Lietuvą, už jos tautą, kreipdamiesi į mūsų Dangiškąją Globėją – Švenčiausiąją Dievo Gimdytoją ir visus Lietuvos krašto šventuosius, prašydami jų užtarimo ir paramos“, – sakė metropolitas Inokentijus.

Lietuvos vadovai, tuometiniai parlamento gynėjai ir kiti minėjimų dalyviai, penktadienį pagerbdami žuvusiuosius 1991-ųjų sausio 13-ąją per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje, siejo šiuos įvykius ir su Rusijos dabartiniais karo veiksmais Ukrainoje, pabrėždami būtinybę padėti išsaugoti laisvę ukrainiečių tautai. Į susirinkusius Seime kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, jog Lietuva apgynė „savo istorinį pasirinkimą“, primindamas, kad šiuo metu dėl savo laisvės kovoja ir jo šalis.

Stačiatikių pranešime Ukraina ar Rusija nėra minimos.

Daliai Lietuvos stačiatikių dvasininkų ėmus kritikuoti Kremliaus invaziją, metropolitas Inokentijus pernai birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus.

Jie tvirtina buvę pašalinti už kritiką Rusiją kare palaikančiam Maskvos patriarchui Kirilui. Bažnyčia tai neigia ir sako, jog dvasininkai pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus, kai skaldė bendruomenę ir inicijavo stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato, siekiant atkurti  kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchui.

Pati Lietuvos stačiatikių bažnyčia teigia smerkianti karą Ukrainoje, siekia didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tačiau tam nesulaukia pritarimo.

Šiuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Savavaldės bažnyčios statusą turi tik trys stačiatikių bažnyčios, esančios kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje: Estijos, Latvijos ir Moldovos.

– Kaip atrodė jūsų sausio 13-osios išvakarės? Kokia tai buvo diena?

– Jeigu pamenate, sausio 11-ąją buvo Spaudos rūmų puolimas. Sausio 12-oji irgi buvo kupina įtampos, laukėme, kada bus kitas puolimas. Labai gerai atsimenu, kai paskambino Egidijus Bičkauskas, jis tuo metu buvo atstovas Maskvoje, ir perdavė Michailo Gorbačiovo žodžius dėl susidariusios situacijos – esą patys prisivirėme, patys turime ir srėbti tą košę. Tada turėjo atvažiuoti delegacija iš Maskvos. Ši delegacija nusileido Minske. Tuomet pasakiau, kad šiandien įvyks puolimas. Daugelis deputatų buvo pavargę ir išvykę į namus. Aš buvau rūmuose. Prisimenu, Vytautas Landsbergis apie 23 val., gal jau buvo 23.30 val., išvažiavo persirengti. O 24 val. iš 12 dienos į sausio 13-ąją įvyko Vyriausybės puolimas, to pastato, kur dabar yra Užsienio reikalų ministerija. Tada V. Landsbergis skubiai sugrįžo. Pamenu, dar su nespėjusiais išdžiūti plaukais, jie buvo šlapi. Gal norėjo išsimaudyti, bet teko greitai vykti atgal. Netrukus ir žmonės pradėjo skambinti – pajudėjo tankai iš Šiaurės miestelio. Netilo telefonai. Ir… išgirdome šūvius. Tuo metu buvau prie V. Landsbergio kabineto. Kadangi M. Gorbačiovas miegojo, buvo ieškota, bandyta susisiekti su Borisu Jelcinu. Pavyko susisiekti su Maskva. Tuomet perdaviau telefono ragelį V. Landsbergiui. Jis pasakė: „Pakelkite darbininkus“. Ta prasme, kad išeitų į gatves Rusijos demokratinės jėgos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kaip įvykiai klostėsi toliau?

– Toliau viskas vyko labai greitai. Iš Varšuvos paskambino užsienio reikalų ministras Algirdas Saugirdas, jis buvo tuomet deleguotas tam atvejui, jeigu kas nors atsitiktų. Žmonės lauke dainavo, netrukus sužinojome, kas žuvo. Mes kalbėjomės su Algirdu telefonu. O Varšuvoje, anot jo, ramybė, tyla, visi miegojo. Dar pašmaikštavau, kad išdaužtų langą. Gal tuomet visi sukrus, bent sužinos, kad šiuo metu Lietuvoje žmonės žūsta. Ta situacija man dabar primena Ukrainą, pačią karo pradžią. Kai ukrainiečiai kovoja už laisvę į pasaulį, o jokios pagalbos jiems nesuteikia. Tai man priminė ir Sausio 13-osios situaciją – mes einame per ambasadas, bandome kalbėti ir... nieko nėra. O tas rytas, žinoma, buvo sunkus. Jau buvo nemažai žuvusių. Pamenu, pažvelgiau pro langą, žmonės užuot bėgę, neša armatūras, stato barikadas. Tauta išgelbėjo Lietuvą ir mane taip pat. Kiekvieną minutę viską prisimeni.

Tada V. Landsbergis skubiai sugrįžo. Pamenu, dar su nespėjusiais išdžiūti plaukais, jie buvo šlapi.

– Esate ne vienos knygos autorė, bendraautorė. Esate rašiusi apie tuos žmones. Kokios istorijos jums labiausiai įstrigo? Apie kuriuos turėtume labiausiai žinoti? Gal yra tokių, kurie nepelnytai pamiršti?

– Kaip ir pasakiau prieš tai – tauta išgelbėjo Lietuvą. Yra tikrai labai daug žmonių ir visų nesurašysime. Todėl galima pasakyti ir paprašyti jaunosios kartos, kad jie nepatingėtų pasiklausinėti savo tėvelių, senelių, kur jie buvo Sausio  13-ąją, nes šeimos istorijos yra ir Lietuvos istorijos. Be jų pagalbos tikrai neįmanoma visų žmonių surašyti, kurie tuomet rizikuodami gyvybe dalyvavo tuose įvykiuose, gynė Lietuvą. Ir kai manęs paklausia, o koks dabar tikslas, atsakau, – išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę.