Marga „Olgos“ istorija
Dviejų stiebų žvejybinis liugeris „Olga“ pastatytas 1906 m. Vokietijoje. Gimimo diena laikoma balandžio 7-oji, kai laivas oficialiai įregistruotas. 115-osios „Olgos“ metinės Klaipėdoje simboliškai paminėtos.
„Olga“ turėjo 6 „seseris“ – laivus, pavadintus moterų vardais. 1905 m. pastatytus to paties tipo žvejybinius liugerius „Dora“, „Frieda“, „Emma“ ir 1906 m. statytas „Nanny“, „Paula“ ir „Ressy“. Pagal užsakymo numerį tik „Ressy“ jaunesnis už „Olgą“. Šiandien nė vieno iš jų nebėra „gyvo“, išskyrus „Olgą“.
Apie šiuos laivus istorinę medžiagą rinkęs klaipėdietis, VšĮ „Tekantis vanduo“ direktorius Justas Šniuolis teigė, kad tai buvo patvarūs, greiti laivai. Visus juos pradžioje valdė Šiaurės jūroje silkes žvejojusi Vokietijos kompanija „AG Braker Heringsfisherei“.
Neįtikėtina tai, kad buriniai žvejybiniai liugeriai galėjo išvystyti iki 15 mazgų greitį. Jie turėjo sustiprintą korpusą, nes buvo skirti žvejoti atšiauriomis sąlygomis Šiaurės jūroje.
Vizija: taip atrodys atstatytas laivas „Olga“ su burėmis. (Nuotraukos iš laivo „Olga“ pristatymo medžiagos)
Per 115 m. laivo „Olga“ istorija buvo marga. Jis pergyveno du pasaulinius karus, ne kartą keitė savininkus, registracijos uostus. Pagal technologijų pažangą laivas buvo pertvarkomas iš burinio į garlaivį, vėliau į dyzelinį. Jis ne kartą paminėtas įvairiose pikantiškose istorijose, įvykiuose. 1939 m. laivas buvo pailgintas nuo 24 iki 27 metrų. Jo plotis išliko tas pats – 6,5 metro. 1946 m. laivas iš Vokietijos buvo perduotas Norvegijai kaip karo kontribucija. 1947 m. prie Norvegijos krantų buvo užplaukęs ant seklumos, bet išgelbėtas, suremontuotas. Keitė pavadinimą į „Visnes“. 1955 m. buvo perdarytas iš žvejybinio į krovininį laivą.
Istorija susiklostė taip, kad laivas 2002 m. atsirado Lietuvoje dar kaip „Visnes“. Netrukus jam grąžintas senasis pavadinimas „Olga“. „Visnes“ laivas buvo pavadintas dėl jo savininko Pedderio Visneso iš Visneso Norvegijoje, kuris jį valdė apie dešimtmetį.
Planuose – istorinė ekspedicija
Dabar „Olga“ Klaipėdoje, Dangės krantinėje, jau turi nuolatinę stovėjimo vietą.
„Idėja yra tokia, kad šis laivas būtų prieinamas kiekvienam klaipėdiečiui ar miesto svečiui. Jie galėtų užsukti į jį, susipažinti su turtinga laivo istorija, paplaukioti juo“, – svarstė J.Šniuolis.
Produkcija: žvejai liugerio denyje sūdo sugautas silkes. (Nuotraukos iš laivo „Olga“ pristatymo medžiagos)
Anot jo, puiku būtų, jei šalia restorano „Meridianas“, Klaipėdos universiteto „Brabander“ atsirastų ir gražiai atrodantis istorinis plaukiojantis burlaivis „Olga“. Šiuo istoriniu buriniu laivu būtų organizuojamos mokomosios, pažintinės ekspedicijos po Baltijos jūrą – Gotlandą, Bornholmą, Alandus ir kitas vietas. Galimos rimtesnės kelionės ir į Šiaurės jūrą, kitus regionus. Klaipėdiečių noras yra po kurio laiko „Olga“ leistis į didesnę istorinę ekspediciją, galbūt ir aplink pasaulį.
Geriausias tokių istorinių laivų panaudojimo pavyzdys, anot J.Šniuolio, yra olandų šeimai priklausantis 1915 m. statybos burlaivis „Tecla“. Juo iš Olandijos rengiamos istorinės, pažintinės, edukacinės ekspedicijos į Škotiją, Farerų salas, Islandiją, Grenlandiją, Kanadą.
Europoje yra ir daugiau sėkmingo panašaus tipo, kaip „Olga“, laivų panaudojimo pavyzdžių. Tai ir Norvegijoje esantis 1905 m. statybos laivas „Nortun“. Ir Olandijos Vlardingeno miesto muziejaus laivas „Balder“, statytas 1912 m. Vienas seniausių tokio tipo laivų yra 1872 m. statytas, dabar Emdeno miesto muziejui priklausantis laivas „AE 7-Stadt“.
Visi šie istoriniai laivai buvo atstatyti, prikelti naujam gyvenimui ir naudojami daugiausia edukaciniais tikslais. Jie galingu istoriniu užtaisu toliau puoselėja jūrines tradicijas savo kraštuose.
Pradžia: montuojamas silkių liugerio laivo denis. (Nuotraukos iš laivo „Olga“ pristatymo medžiagos)
Atstatys pagal originalius brėžinius
Galima teigti, kad yra didžiulė sėkmė, jog istorinis laivas „Olga“ su turtinga istorine patirtimi atsidūrė Klaipėdoje. Šiuo metu tai yra pats seniausias naudojamas laivas Lietuvoje. Atskiri šio laivo mazgai yra pripažinti marinistiniu paveldu.
„Olgos“ korpusas pagamintas pagal seną technologiją, kai plieno lakštai būdavo sujungiami kniedėmis. Jis yra geros būklės, tik su keliais įlinkimais. Laive sumontuotas 1975 m. gamybos „General Motors“ dyzelinis variklis.
Išskirtinė grakšti laivo išorė. Jis sulaukė kino filmų kūrėjo dėmesio. Laivas nufilmuotas garsiame istoriniame lietuviškame filme „Tarp pilkų debesų“.
Burlaivio „Olga“ atstatymu rūpinasi viešoji įstaiga „Tekantis vanduo“, turinti tris dalininkus. Atstatant šį laivą dalį pinigų skiria patys dalininkai, likusią siekiama gauti iš rėmėjų, taip pat pagal įvairius projektus.
Grakštu: taip atrodė senovinis „Olgos“ tipo burlaivis jūroje. (Nuotraukos iš laivo „Olga“ pristatymo medžiagos)
Laivo atstatymas bus vykdomas etapais. Šiemet bus atlikta laivo korpuso defektacija. Laivo dalininkai tikisi, kad „Olgos“ būklė bus gera, nes laivas statytas pagal senąsias technologijas. Šiais metais tikimasi laivą iškelti, nupjauti antstatą, išmontuoti denį, smėliuoti ir nudažyti išlikusį originalų laivo korpusą.
Svarbiausias tikslas yra grąžinti „Olgai“ bures.
„Kitais etapais planuojame įrengti laivo denį, pastatyti stiebus, takelažą, atlikti išorės ir vidaus apdailą. Norėtume burlaivyje įrengi elektros variklį. Taip įstoriją derintume su naujomis, žaliosiomis technologijomis. Darbų daug, jie bus kruopščiai planuojami, terminai priklausys nuo projekto finansavimo“, – su užsidegimu pasakojo J.Šniuolis. Laivas būtų atstatomas pagal išlikusius originalius brėžinius ir surinktą papildomą informaciją.
Anot J.Šniuolio, prie laivo atstatymo galėtų prisidėti tiek paprasti klaipėdiečiai, pervesdami savo GPM paramos dalį, tiek įmonės ir juridiniai asmenys. Daugiau informacijos apie tai galima rasti internetinėje svetainėje „burlaivisklaipeda.lt“.
Laivas gali tapti artimas kiekvienam klaipėdiečiui. Atstatytas jis puoštų Klaipėdą.
„Tiesiog privaloma atstatyti šį laivą, kad Lietuva galėtų didžiuotis turinti įspūdingą plaukiojantį istorinį burlaivį. Manome, kad sulauksime daug žmonių, organizacijų, neabejingų istorijai, laivybai, tradicijoms, entuziastų, kurie, tikimės, patars, konsultuos įgyvendinant šį projektą“, – atviravo J.Šniuolis.
Jis pasidžiaugė ir tuo, kad laive klegės ir patys jauniausi Klaipėdos jūrinės kultūros puoselėtojai – Klaipėdos kadetų mokyklos auklėtiniai.
Su šia mokykla kalbėta, kad jūrų kadetai kaip galima dažniau lankytųsi laive, mokytųsi jį eksploatuoti, susipažintų su buriavimu ir tradicijomis. Į laivo mokomąsias ekspedicijas po Baltijos jūrą planuojama kviesti ir jūrų skautus.
