Įkvėpė Prancūzijos pavyzdys

Seime svarstomas Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimas, kuris nuo 18 metų leistų be pažymėjimo vairuoti nedidelį laivelį.

Išsinuomojai laivą, išklausei instruktažą ir – pirmyn. Tokia tvarka esanti nemažoje dalyje Europos valstybių. Kaip labiausiai šioje srityje pažengusi minėta Prancūzija – net Paryžiuje Senos upėje išsinuomotu laivu galima plaukioti be pažymėjimo.

Taip neva skatinamas vandens turizmas, pramoginės laivybos plėtra.

Dabar Lietuvoje išsinuomoti laivelį galėtų tik patirtį turintis laivavedys. Norint išsinuomoti ir savarankiškai valdyti laivelį, tektų prieš tai išklausyti kelių mėnesių kursą. Todėl laivelių nuoma kaip verslas Lietuvoje yra nepopuliari. Imti laivelį ir kartu samdyti jo kapitoną daliai žmonių yra per brangu.

Prisiminti 14-mečiai traktorininkai

Lietuvoje priimti tokį Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimą pasiūlė Seimo narys Kazys Starkevičius.

Jis prisiminė, kad būdamas žemės ūkio ministru kažkada pasiūlęs ūkininkų vaikams leisti važinėti traktoriais nuo 14 metų. Atvejų, kad jaunuoliai padarytų avarijas, nepadaugėję.

Seimo narys Algirdas Sysas tikino, kad avaringumas žemės ūkyje per pastaruosius metus išaugęs 6 kartus. Nėra duomenų, kad tai dėl traktorius vairuojančių 14-mečių.

A.Sysas yra vienas tų skeptikų, kurie norėtų, kad išsinuomotą ar nedidelį pramoginį laivą savo reikmėms valdytų tik laivybos kursą krimtęs laivavedys.

„Ar plėsdami verslą, nes čia yra tik laivų nuomos verslas, mes prisidėsime prie žmonių saugumo? Nei ežeruose, nei Baltijos jūroje mes neturime tokio ploto, kur būtų galima šėlti vandens motociklais ar laivais kaip nori ir nesužeisti kitų“, – svarstė A.Sysas.

Išimtis dėl laivų nuomotojų

Lietuvoje bet koks liberalizmas visada turi priešininkų. Pas mus dar yra daug normų, atkeliavusių iš sovietinės sistemos ir 30 metų išlikusių nepriklausomos valstybės juridiniuose aktuose. Buvo lyg ir ramiau, kad yra kažkokie slenksčiai, kuriems peržengti būtinai turi gauti popierėlį.

Laivyba pramoginiais laivais visada lyginta su transporto eismu, kur be vairuotojo pažymėjimo vairuoti negalima. Eismo dalyvių natūraliai daugėjo, nes žmonėms reikia judėti, o vidaus vandenyse laivelių daugelį metų mažėjo.

Pastaraisiais metais tendencijos jau kitokios. Vidaus vandenyse laivelių sparčiai daugėja. Tai gali skatinti kurti ir naujus turizmo verslus. Vienas jų – laivų nuoma.

Yra manančių, kad laiveliai nuomojami asmenims, kurie neturi licencijų. Tai daroma nelegaliai, nors laivelių savininkai dėl to itin rizikuoja.

Todėl ir atsiradęs siūlymas nelegalią laivų nuomą įteisinti ir nustatyti tvarką, kada ir kam be licencijos gali būti nuomojamas laivas, kokių sąlygų turi laikytis išsinuomotu laiveliu plaukiojantis žmogus.

Tokius laivelius A. Vilčinskas pirmą kartą pamatė dirbdamas Amerikoje ir užsikrėtė: „Parduotuvėje tokio nenusipirksite. Nusipirksite patį korpusą, dėžę, bet visa kita jau reikia galvoti, konstruoti. Detalės siųstos iš Amerikos, iš Australijos, iš Anglijos.“

Laivų konstravimo hobis labai brangus. Detalės kainuoja ne vieną šimtą eurų: „Kai pradedi rinkti, tai čia galima padėvėtą automobilį už tiek nusipirkti. Galima išleisti ir 6, ir 10, ir 20 tūkstančių.“

Laivelius Arvydas konstruoja ne dėl grožio. Tikslas – kad sumeistrautas laivas plauktų kuo greičiau. Dabar dainininko laivas pasiekia 104 kilometrų per valandą greitį! Tačiau A. Vilčinskas jau galvoja, kaip laivelį patobulinti, kad jis plauktų dar greičiau: „Ateinu siekti kažkokio rezultato. Nėra taip, kad tiesiog papramogauti ir parodyti kitiems. Pasiekiau 104 kilometrus per valandą ir dabar man reikia galvoti, kaip toliau, kaip dar greičiau plaukti“.

Savo laivo bandymus Arvydas atlieka Jonavos miesto tvenkinyje. Ir neseniai patyrė nemalonų nuotykį. Arvydo valdomas laivas nuskendo. Kadangi žaislas labai brangus, Arvydas samdė narus, kad šie laivą ištrauktų. Narai nerado. Tuomet A. Vilčinskas pasidarė specialus inkarus, sėdo į valtį ir tais inkarais pradėjo braukyti per vandens telkinio dugną. Pamatę šį vaizdą, jonaviečiai pagalvojo, kad žymus dainininkas brakonieriauja! Ir iškvietė gamtos apsaugą. „Pasidariau tokius kablius, bandžiau užkabint kažkokiu būdu, tai gavau baudą iš gamtos apsaugos. Jie įtarė, kad žuvį gaudau kabliais, kažkas paskundė“, – nemalonią istoriją šiandien 19. 30 val. LNK laidos KK2 žurnalistams atskleidė dainininkas.

Išimtys „mažiukams“

Šiuo metu Vyriausybėje svarstomi Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimai. Planuojama, kad jie turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 dienos.

Priėmus juos Seime nebereikės registruoti ir atlikti techninę priežiūrą iki 6 metrų ilgio sportinių, pramoginių laivų, burinių jachtų, turistinių plaustų, vandens dviračių savininkams, jei jie nenaudos laivelių komerciniais tikslais. Išimtis numatoma pasienio zonoje naudojamiems mažiems laiveliams, kurie privalės būti registruojami. Išeitų, kad Nidoje ar Rusnėje naudojamas ir mažas iki 6 metrų ilgio laivelis turės būti registruojamas.

Laiveliai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kilogramų, galės neregistruoti naudoti ir pakabinamus elektros variklius.

Svarstant apie leidimus be registracijos ir techninės apžiūros naudoti pakabinamus elektrinius variklius būta diskusijų. Lėmė tai, kad pakabinamieji elektriniai varikliai yra itin mažo galingumo, jų naudojimo laikotarpis vandenyje yra ribotas, su jais nėra išvystomas didelis greitis.

Manoma, kad leidimas be registracijos ir techninės apžiūros nedideliuose laivuose naudoti elektrinius pakabinamus variklius turės įtakos jų populiarinimui. Pakabinamieji elektros varikliai neskleidžia taršos, nėra triukšmingi, nėra reguliuojama jų rinkos priežiūra.

Norint nedideliuose laiveliuose naudoti kitos rūšies pakabinamus variklius, laivelius jau reikės registruoti.

Įvardina keista naujove

Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimas gerokai erzina buriuotojų bendruomenę.

Panaikinami išskirtiniai įgaliojimai Lietuvos buriuotojų sąjungai vykdyti burinių jachtų technines apžiūras. Tokia nuostata neva priimama todėl, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vidaus reikalų ministerija, Transporto saugos administracija ir kitos institucijos yra pateikusios pastabas, kad iki šiol buvusi išimtinė teisė jachtų technines apžiūras vykdyti tik Lietuvos buriuotojų sąjungai prieštaraujanti teisinėms normoms.

Kodekse numatoma nuostata, kad jachtas tikrinti galės visi juridiniai asmenys, atestuoti Transporto saugos administracijos pagal bendruosius ir visiems taikomus vienodus kriterijus. Pati administracija šios funkcijos vykdyti nesirengia.

Ką duos toks tikrinimas, parodys laikas. Buriuotojai įsitikinę, kad iš to nieko gero nebus.

Viešoje erdvėje dėl naujų veiksmų netgi pasigirdo pavienių raginimų „versti“ Transporto saugos administraciją, kuri prigalvojanti įvairiausių keistų naujovių.

Nepalankumo sulaukė ir dėl laivų techninės apžiūros neseniai paskelbta sąlyga, kad įsigyjant Lietuvoje neregistruotus ar išregistruotus laivus būtina įsitikinti, ar jis turi korpuso numerį, CE ženklinimą ir atitikties dokumentus. Aiškėja, kad dalį senų laivų lietuviai yra įsigiję be jokių ženklinimų, numerių, kad tik būtų pigiau.

Apžiūros kelia nepasitenkinimą

Tam tikrų naujovių bus ir vidaus vandenų laivų registre įregistruojamiems laivams. Techninės apžiūros bus atliekamos kas dvejus metus, kai kuriems komerciniams laivams ir kas metus. Taip pat numatyti atvejai, kai techninės apžiūros nepasibaigus jų galiojimo laikui, galės būti anuliuotos.

Pramoginiams laivams, skirtingai nei jachtoms, techninės apžiūras atliks pačios Lietuvos transporto saugos administracijos inspektoriai.

Naujai registruojamiems laivams pirmojo tikrinimo metu bus išduodamas 10 metų galiojantis vidaus vandenų laivo tinkamumo plaukioti liudijimas. Norint jį gauti senesnius nei vienų metų laivus teks iškelti, kad inspektoriai įvertintų jų povandeninę dalį. Kaskart po techninės apžiūros tinkamumo plaukioti liudijimas bus pratęsiamas.

Pramoginių laivų techninės apžiūros laivų savininkams kelia ir nepasitenkinimo. Jie aiškina, kad dalyje kitų ES šalių techninės apžiūros iš viso neatliekamos. Dalies laivų savininkų iš Lietuvos laiveliai jau dabar yra registruoti užsienio valstybėse, o ateityje tokių, neva, tik daugės.

Numato tris laivybos rajonus

Vidaus laivų registre bus registruojami ir priekrantės žvejybos laivai. Jei tie laivai būtų registruojami kaip Jūrų laivų registro laivai ne tik sunkėtų jų eksploatacija, bet ir plaukiojimo galimybės pakrantės zonoje. Akcentuojama, kad priekrantės laivai registruoti kaip vidaus vandens laivai, galės žvejoti ir Baltijos jūroje toliau nuo kranto.

Vidaus vandenų laivams įstatymu įtvirtinami trys plaukiojimo rajonai. Pirmasis - vidaus vandenų, kuris apims vidaus vandens kelius, Kuršių marias iki Klaipėdos uosto akvatorijos. Antrasis rajonas apims Klaipėdos uosto akvatoriją ir Lietuvos teritorinė jūrą. Trečiasis rajonas apims jūros vandenis, esančius ir už teritorinės jūros ribų. Registruojantis vidaus laivų registre laivų savininkai apibrėš ir pagal saugos priemones turės įrodyti, kad yra pasirengę plaukioti viename ar kitame rajone.

Plaukiojimų rajonų nustatymas įstatymu leis burinėms jachtos, kitiems pramoginiams ir komerciniams laivams, netradiciniams laivams registruotiems vidaus vandenų registre plaukioti jūroje, jei šie pagal paskirtį yra tam pritaikyti. Iki šiol kildavo problemų, kad vidaus vandenų registre esantys nedideli laivai negalėjo plaukti į jūrą.