Šiuo metu kroviniams pervežti naudojama tik tarptautinio vandens kelio statusą E41 turinti Nemuno atkarpa tarp Kauno ir Klaipėdos – ja per metus pervežama apie 100 tūkst. tonų krovinių. Tuo metu optimistai skaičiuoja, kad šiuo maršrutu galima pervežti net iki 10 mln. tonų krovinių per metus: būdas atima daugiau laiko, tačiau yra pigesnis ir ekologiškesnis.

Tačiau tam pirmiausiai reikia tinkamai išgilinti Nemuno vagą – šiuos darbus planuojama atlikti ne anksčiau kaip 2023 metais, teigia Vidaus vandenų kelių direkcija.

Laivybą sustabdė privatizavimas

Direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas teigia, kad Lietuvos upinės laivybos sąstingį lėmė po Nepriklausomybės atgavimo privatizuoti ir sunaikinti laivai – naujieji savininkai juos pavertė metalo laužu.

„Per privatizaciją laivai buvo išparduoti, supjaustyti į metalo laužą, nesant laivų nebuvo poreikio prižiūrėti laivakelį, tai toks užburtas ratas ir sukosi“, – BNS sakė V. Vinokurovas.

Kauno miesto muziejininkas, monografijos „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918-1990 metais“ autorius Gediminas Kasparavičius sutinka, kad privatizavimas yra viena pagrindinių priežasčių, lėmusių dabartinę Nemuno krovininės laivybos situaciją.

Be to, anot jo, sovietmečiu per daug neieškant kitų krovinių buvo susitelkta į statybinių mineralinių medžiagų gabenimą iš Jurbarko žvyro karjerų į Klaipėdą bei Kauną.

„Archyvuose teko matyti netgi sutartis su krovinių užsakovais iki 2010 metų. Tačiau Lietuvai išsivadavus iš sovietinės nelaisvės ir planinės ekonomikos pančių, natūraliai sumažėjo statybos mastai. Nebereikėjo tokio kiekio krovinių. Kita vertus, ir laivai nebuvo pritaikyti gabenti naujiems kroviniams. Trūko infrastruktūros, be to, prisidėjo ir privatizacijos vingrybės“, – BNS sakė G. Kasparavičius.

Jis taip pat teigė, jog po Nepriklausomybės atkūrimo daugelis kitų krovinių transportavimo būdų Lietuvoje sulaukė deramo dėmesio, o upių kelias ilgą laiką buvo užmirštas.

„Dažniausias argumentas buvo, kad Lietuvoje per trumpas laivybos sezonas“, – kalbėjo muziejininkas.

Klaipėdos ir Kauno uostai nevienodai pasiruošę

Anot Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovo V. Vinokurovo, pastaruosius porą metų įstaiga jau teikia krovinių gabenimo Nemunu tarp Kauno ir Klaipėdos paslaugą. 

„Turime keletą laivų: viena yra didžioji barža, tūkstančio tonų talpos, o kitos yra mažesnės, galinčios gabenti po 600 tonų krovinių“, – BNS kalbėjo V. Vinokurovas.

Kaune, Marvelėje įrengtus tarptautinį upinį krovinių uostą pirmasis krovinys iš Klaipėdos – 16 jūrinių konteinerių su maždaug 480 tonų įvairiomis maisto pramonės žaliavomis – barža atgabentas 2019 metais.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad toks krovinių gabenimo būdas yra nereguliarus, tik bandomasis.

„Krovinių gabenimas vidaus vandenų keliais į uostą ir iš jo pradėtas praėjusiais metais. Kol kas tai tik bandomieji, pavieniai, nereguliarūs reisai, kuriais gabenami konteineriai ir negabaritiniai kroviniai“, – BNS sakė jis.

Anot A. Latako, uosto infrastruktūra yra visiškai paruošta tokiems laivams, kroviniai baržomis keliauja į Malkų įlanką ir Klaipėdos konteinerių terminalą, tačiau vidaus vandenų keliai tam dar neparengti.

„Tikimasi, kad dalį krovinių, šiuo metu pervežamų sunkiasvoriu transportu sausumos keliais, ateityje pakeis gabenimas vidaus vandenų keliais ir pervežimai didės. Tačiau tam taip pat reikalinga tinkamai paruošta vidaus vandenų kelių infrastruktūra“, – sakė A. Latakas.

Uoste veikiančių krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad Kaune nėra specialių kranų, todėl Marvelėje krovinines baržas iškrauti sudėtinga ir nepatrauklu ekonomiškai.

„Jeigu Klaipėdoje mes dabar galime tas baržas aptarnauti, krauti į jas įvairiausius krovinius, galima ir birius produktus, ir negabaritinius krovinius, ir konteinerius, tai Kaune atitinkamos infrastruktūros nėra ir iškrauti baržas sudėtinga, nes reikia nuomoti specialią įrangą, o tai didina kaštus. Būtina kėlimo įranga, tai esminis dalykas. Ji privalo būti universali, tinkama įvairaus tipo kroviniui. Kitaip sunku užtikrinti baržų apyvartumą, tai nebus patrauklu jokiam klientui. Tai būtina Kaune ar kuriame nors kitame taške, kuriame norima krauti krovinius“, – BNS sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas.

V. Vinokurovo teigimu, tokia įranga turėtų atsirasti per artimiausius kelerius metus, kai Marvelės uoste krovinių srautas bus nuolatinis ir didesnis. Pasak jo, šiuo metu su verslu jau yra pasirašyti ketinimų protokolai dėl būsimos veiklos.

„Dabar krovinių iškėlimas vyksta pagal poreikį, suderinus iš anksto, dažniausiai jie iškeliami automobiliniais kranais. Ateityje kranai ir sandėliavimo patalpos galėtų atsirasti krovinių srautui vykstant nuolat ir didelėmis apimtimis, krantinės būtų nuomojamos tuo pačiu principu, kaip Klaipėdos uoste. Turime konkrečių planų, esame pasirašę ketinimo protokolus, verslas labai to laukia, nes mato naudą“, – kalbėjo Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovas.

Kiti perspektyvūs maršrutai

Pasak V. Vinokurovo, šiuo metu daugiau nei 200 kilometrų Nemuno atkarpa tarp Kauno ir Klaipėdos yra vienintelė naudojama krovininei upių laivybai, ja per metus pervežama apie 100 tūkst. tonų krovinių, tačiau jų srautas galėtų padidėti net iki šimto kartų.

„Pernai buvo pasiekta iki 100 tūkst. tonų, tikriausiai tiek bus šiemet ir kitąmet, bet pajėgumai yra begaliniai. Pesimistiniu variantu ant vandens būtų galima perkelti du milijonus, optimistiniu variantu – iki 10 milijonų tonų krovinių“, – BNS sakė V. Vinokurovas.

Jis teigia, kad krovinių pervežimui tinkamos dar bet trys didžiųjų Lietuvos upių atšakos: pirma – Neries atkarpa nuo Kauno iki Jonavos – ji perspektyvi dėl šiame mieste esančios „Achemos“ ir netoliese įsikūrusio Ruklos poligono, antra – Nemuno aukštupys tarp Kauno ir Alytaus įrengus šliuzą per hidroelektrinę, trečias – Nevėžiu nuo Kauno iki Kėdainių.

„Jie yra perspektyvūs, tačiau dėl ankstesnės nepriežiūros ir negautų lėšų nebuvo sutvarkyti fiziškai. Į šias atšakas būtų galima perkelti krovinius nuo kelių ant vandens, tačiau nesant infrastruktūros tai kol kas neįmanoma“, – sakė V. Vinokurovas.

Tarp direkcijos planų yra ir tarp Kauno ir Klaipėdos esančio Jurbarko uosto atnaujinimas.

Susisiekimo ministerijoje šiuo metu rengiama ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa, kuri numato sujungti visą beveik 500 kilometrų upės atkarpą Lietuvoje ir pritaikyti ją turizmui ir krovinių baržoms.

„Studija dar rengiama, planuojama pabaigti birželį“, – BNS sakė susisiekimo ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.

Norima įvertinti vandens transporto teisinį reguliavimą, išanalizuoti užsienio šalių praktiką, įvertinti ekonominę naudą, parengti vystymo koncepciją ir galimas alternatyvas.

„Planai yra puikiai sustrateguoti, paskutinius 3-4 metus viskas vyksta pagal planą, o po kelių metų mes tikrai matysime daugiau naujų baržų“, – BNS sakė V. Vinokurovas.

muziejininkas G. Kasparavičius taip pat tiki, jog krovininė laivyba Nemunu atgims ir vaidins svarbų vaidmenį Lietuvos krovinių versle vien dėl to, kad jų gabenimo kaštai automobilių keliais smarkiai auga.

„Matant paskutiniu metu kylančias kuro kainas neišvengiamai vandens transportas sulauks savo valandos, kadangi jis pigus ir ekologiškas. Vandens kelias Kaunas-Klaipėda-Kaunas, jei tik bus tinkamai sutvarkytas ir prižiūrėtas, turi visas galimybes vaidinti svarbų vaidmenį Lietuvos krovinių pervežime“, – sakė G. Kasparavičius.

Planas: infrastruktūra, laivai, uostas

Krovos kompanijų asociacijos prezidento V. Šileikos manymu, norint efektyviausiai išnaudoti šią galimybę reikia daugiau upėms skirtų baržų, eismo ištisą parą, tinkamo upės gylio. Laivybą Lietuvoje riboja ir gamta, nes žiemą upes užkloja ledas.

„Jeigu kalbame apie didesnius krovinių kiekius, dabar esančių baržų neužtenka, jos turėtų būti ir didesnės talpos. O ir navigacija turėtų būti įmanoma ištisą parą. Kiek suprantu, šiuo metu naktį plaukti negalima. Kiti klausimai – dėl upės gylio palaikymo, dėl sezoniškumo, nežinau, ar žiemą Nemunu įmanomas eismas dėl ledo bei kitų gamtinių sąlygų“, – vardijo krovos kompanijų atstovas.

Siekiant pagerinti sąlygas upinei laivybai Nemune praėjusių metų pavasarį pradėtos įrengti vagą reguliuojančios bunos – 225 kilometrų ruože tarp Kauno ir Kuršių marių iki 2023 metų planuojama pastatyti arba suremontuoti 500 šių hidrotechnikos statinių.

„Dabar esame susikoncentravę į infrastruktūros paruošimą, o vėliau imsimės baržų statybos, per artimiausius penkerius metus planuojame turėti apie 20 nuolat kursuojančių sąstatų. O kai bus laivakelis ir laivai, toliau planuojama Marvelės uosto plėtra“, – vardijo Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovas V. Vinokurovas.

Direkcijos vadovas sako, kad kitais metais visas E41 kelias Nemune bus pritaikytas eismui tamsiuoju paros metu, tam padės apšviesti orientyrai ir ženklai bei šiemet pradėjusi veikti tiksli navigacijos sistema.

„Su navigacija galima matyti uostus, tiltus, gylius, orientyrai ir ženklai bus apšviesti, todėl dėl plaukimo naktį problemos nebus“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

Jis sutinka, kad krovinius plukdyti gali sutrukdyti šalta žiema ir upę užklojantis ledas, tokiu atveju maršrutas būtų nenaudojamas kelias savaites.

„Klimato atšilimas ir intensyvi laivyba neleistų Nemune susidaryti ledams, jeigu oro temperatūra ilgiau nei savaitei nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Tiesa, šiemet tokios sąlygos buvo, Nemunas buvo užšalęs, tai tokiu atveju apie tris savaites laivyba negalėtų vykti, reikėtų galvoti apie alternatyvius kelius“, – sakė direkcijos generalinis direktorius.

Verslui patrauklu dėl kainos

Nors sąlyginai nedidelį atstumą krovinius upe reikėtų gabenti pakankamai ilgai, tačiau, pasak V. Šileikos, dalis krovinių  tinkami tokiam transportavimui.

„Konteineriai, ypač sunkiasvoriai, kurių negalima vežti keliais, galėtų būti vienas iš tų segmentų, kuriam patraukli upinė laivininkystė. Tai gali būti ir įvairios žaliavos ar pašarų priedai, statybinės medžiagos ir panašiai. Žinoma, viskam reikia įdirbio“, – kalbėjo jis.

Vladimiras Vinokurovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Verslui, anot V. Vinokurovo, krovinių gabenimas upėmis yra patrauklus pirmiausiai dėl kaštų: tai kainuoja dvigubai pigiau nei pervežimas keliais, antra, šis būdas patogus, mažesnė avarijų tikimybė. Tarp pranašumų – didesnės stambiagabaričių krovinių gabenimo galimybės, pridėtinė vertė – ekologija.

Krovinio plukdymas upe iš Klaipėdos į Kauną gali užtrukti apie parą, tačiau laikas, anot V. Vinokurovo, iš anksto įskaičiuojamas į bendrus pristatymo terminus, todėl tai nėra labai ilgesnis gabenimo būdas.

„Pilnai pakrautos baržos kelionė trunka maždaug apie 18 valandų, didelio skirtumo, prieš srovę ar pasroviui, nėra, gal kokios trys valandos. Verslo pozicija tokia: jeigu konteinerio galima laukti kelis mėnesius, tai kelios valandos nieko nekeičia“, – kalbėjo jis.

Pirmojo pasaulyje elektrinio laivo projektas

Upių laivybai reikalingas baržas direkcija planuoja statyti Kauno žiemos uoste, ten šiuo metu statoma ir 1800 tonų keliamosios galios barža, galinti gabenti maždaug 80-90 vilkikų atitinkantį krovinį.

Praėjusių metų pabaigoje Vakarų laivų gamyklos grupės įmonės „Western Baltic Engineering“ inžinierių komanda pristatė elektrinio baržų stūmiko projektą, kuris yra itin svarbus skatinant krovinių gabenimą Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos.

„Tai bendra mūsų iniciatyva. Tai pirmas pasaulyje elektrinis upės stūmikas, galintis nuplaukti tokį atstumą. Jeigu viskas sėkmingai, tai kartu statysime ateityje“, – sakė V. Vinokurovas.

Teigiama, kad pasroviui stumdamas krovinį esant 85 proc. variklio apkrovai laivas galės išvystyti apie 22 kilometrų per valandą greitį, o prieš srovę plaukti apie 18 kilometrų greičiu.

Tačiau kol kas tai tik projektas. V. Šileikos manymu, toks laivas galėtų paversti upinę laivybą patrauklesnę, tačiau būtina kuo greičiau imtis konkrečių darbų ir projektus versti realybe.

„Tai labiau ateities vizija, bet esami vilkikai tikrai galėtų būti pakeisti, tai būtų investicija norint padaryti upinę laivybą patrauklesne. Apskritai reikia mažiau gražių kalbų ir projektų, o daugiau konkrečių sprendimų, nes laikas bėga ir jis dabar tikrai nėra mūsų sąjungininkas“, – BNS sakė V. Šileika.

Plauks atnaujinta "Raketa"

Siaučia koronavirusas, tačiau galimybių paplaukioti reguliariais maršrutais ir užsakomaisiais reisais ir šiemet tikriausiai nesumažės. Tikimasi, kad šiųmetis laivybos sezonas bus panašus kaip užpernai, kai dar gyvenome laisvai.

Didžiausią atgarsį užpernai sukėlusi laivybos naujiena – laivas "Raketa" – Nemuną iki Nidos skros ir šiemet.

"Kada pradėsime, priklausys nuo karantino ir nuo to, kada pabaigsime darbus. Sezoną norėtume pradėti jau gegužės antrojoje pusėje", – sakė laivą valdančios įmonės "Vandens kelias" atstovė Adelė Rudminaitė.

Pernai "Raketa" į pirmą reisą išsiruošė, kaip ir planavo, birželio pradžioje. "Žmonių netrūko, daug kas keliavo Lietuvoje", – sakė mergina.

Paprašius patikslinti, kokius darbus dar reikia pabaigti, ji vardijo, kad laivas atnaujinamas: keičiamas laivo salonas, pervelkamos sėdynės, modernizuojama vėdinimo sistema ir kt.

Ir kiti kalbinti kelionių laivais organizatoriai pandemine situacija nesiskundė. Keleivių srautą pernai ji pakoregavo, bet gal net į gerąją pusę. Sezoną visi galėjo pradėti ir tęsti pačių numatytu laiku arba teko tik šiek tiek nukelti pradžią.

Panašu, kad ir šiemet norinčiųjų plaukti netrūks, nes, užsivėrus sienoms, ėmėme atrasti savos šalies grožį ir pramogas.

Keleivinei laivybai taikomos tos pačios taisyklės kaip ir keleiviams vežti viešuoju transportu sausumos keliais. Tai nedraudžiama, tačiau būtinos saugumo ir kitokios priemonės. Tikimasi, kad šį sezoną bus galima plukdyti keleivius tokioms sąlygomis kaip pernai.

Į Birštoną ir po marias

Į Birštoną iš Kauno plukdantis "Nemuno turas" jau laukia starto. "Naujam sezonui esame pasiruošę, laivai paruošti. Plaukiame jau septinti metai. Viskas sudėliota, suplanuota. Šiemet ir naujienų planuojame", – pasakojo bendrovės atstovas Arnas Menciūnas.

"Nemuno turo" nuotr.

Jau rezervavo vietų grupės. "Žymimės, kiek užsakyta, bet viskas priklausys nuo galimybių vykdyti veiklą dėl karantino sąlygų", – teigė vyras.

Užsimindamas apie naujienas jis kalbėjo, kad keisis ekskursijų po Birštoną pobūdis. Dėl konkrečių detalių dar nenuspręsta, renkamasi iš kelių variantų. "Dar nežinome, kokiomis sąlygomis galėsime vykdyti veiklą. Sunku kažką konkrečiai pasakyti", – kalbėjo pašnekovas.

Išlieka paties "Nemuno turo" organizuojamas maršrutas iš Kauno į Birštoną, vadinamasis kruizas, ir kapitono Rimanto Mažuknos, su kuriuo bendradarbiauja, pramoginiais laivais "Algirdas" ir "Nemunas" organizuojamos kelionės į Rumšiškes ir Kadagių slėnį. Taip pat užsakomieji reisai.

"Iš Kauno į Šilutę šiemet, kaip ir pernai, nebeplauksime. Neturime jau to laivo. Esame jį pardavę", – sakė A.Menciūnas.

Atsisakyti kelionių į Šilutę tada "Nemuno turą" paskatino nežinia dėl pandemijos. Laivą iš jų įsigijo klaipėdiečiai.

A.Menciūnas atkreipė dėmesį, kad pernai buvo planuojama plaukti nuo gegužės pabaigos, bet nežinia išsisklaidė tik apie birželio vidurį ir  netrukus jau galėjo leistis su klientais vandens keliais.

"Kaip bus šiemet, irgi niekas nežino. Pasirengti mums užtenka dienos: paskelbti informaciją ir į elektroninę parduotuvę susikelti bilietus", – dėstė kaunietis.

Lyginant keleivių srautus pernai, anot jo, buvo kelios bangos. Pačioje sezono pradžioje ir nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio. Į Birštoną, atsižvelgiant į žmonių srautus, planuojama plaukti vasarą, o rugsėjį, žvelgiant į ankstesnių metų patirtį, išlieka tik vietinių kelionių paklausa, t.y. dar būna daug norinčiųjų laivu pasiekti Rumšiškes ir Kadagių slėnį.

"Nemuno turo" atstovai teigė nekuriantys naujų maršrutų Kauno mariose, juo labiau Nemune. "Kai plaukdavome į Rusnę, Nidą, kai kuriose vietose Nemuno gylis siekdavo vos iki kelių. Nebuvo kelionės, kad nebūtume nepatyrę didesnių nuotykių dėl gylio. Su savo laivu "Deima", kurio grimzlė vos 40 cm, plaukdami jausdavomės kaip sėdėdami ant adatų", – neslėpė A.Menciūnas.

Keltai ir katamaranas

Kauno rajono Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Raminta Popovienė sakė, kad laivybos apimtis tik didins – keleivius plukdys katamaranas, pradės dirbti didesnis keltas ir t.t.

"Atšilus orui vaizdingose Kauno rajono vietose sulaukiame labai daug ir dviratininkų, ir lankytojų, atvykstančių automobiliais. Dviratininkai jau nerimsta, kada naują sezoną pradės keltas iš Zapyškio į Kulautuvą, kad jie galėtų tęsti kelionę kitame Nemuno krante įrengtu dviračių taku", – pasakojo R.Popovienė.

Dėl didėjančio poreikio maždaug po dviejų savaičių šioje vietoje jau turėtų darbuotis didesnis nei ankstesnis keltas "Nevėžis", į kurį tilps daugiau dviratininkų ir jų dviračių.

Panašiu metu turėtų pradėti veikti ir upinis keltas "Vilkynė", kelsiantis keliautojus ir jų dviračius, motociklus ar automobilius bei plauksiantis maršrutu Vilkija–Pavilkijys (Lekėčių seniūnija) ir atgal.

"Pernai laivybos sezono pradžia dėl pandemijos nusikėlė į birželį. Šiemet tikimės, kad pirmieji reisai įvyks tradiciškai – gegužę", – kalbėjo R.Popovienė.

Į Nemuną bus nuleistas ir pernai pradėjęs kursuoti naujasis Kauno rajono savivaldybės katamaranas "Zapyškis". Laive bus rengiamos edukacinės ir pažintinės iškylos tarp Zapyškio, Kulautuvos ir Kačerginės, taip pat jis kels per upę dviratininkus. Iš viso laivas talpina apie 47 keleivius, iš kurių 24 vietos – sėdimos, yra dešimt laikiklių dviračiams. Laivas pritaikytas neįgaliesiems.

Kulautuvoje gegužės pabaigoje pradės veikti Dock7 vandenlenčių parkas, kuriame bus galima čiuožti vandenlente, vandens slidėmis, veiks vandens atrakcionai.

Prieplauka Nemuno saloje

Šią vasarą po Kauno apylinkes ir centre pradės plaukioti 100 vietų keleivinis laivas "Žalgiris". Juo bus galima nuvykti nuo Nemuno salos, kur už poros savaičių bus įrengta keleivinė prieplauka, iki Kulautuvos. Šiuo metu tam tvarkoma Nemuno vaga miesto centre.

Ši žemsiurbė tvarko vandens kelią, kurio prireiks laivui "Žalgiris", plauksiančiam į Nemuno salą. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

"Dabar kalbame ne apie senvagę, o apie pagrindinę Nemuno dalį prie arenos. Iš čia pradėjus plaukimus, bus galima pradėti diskusijas ir apie kanalo, kuriame kažkada veikė galingas uostas, pritaikymą laivybai. Kaunas privalo išnaudoti tai, kad yra prie upių", – kalbėjo Vidaus vandens kelių direkcijos, inicijavusios ir pasiruošusios įgyvendinti naująjį vandens maršrutą, generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Lygindamas situaciją šalyje, jis neslėpė, kad Kaune laivyba dar tik pradedama plėtoti.

"Didelis pagyvėjimas pasijuto, kai užpernai keleivius pradėjo plukdyti  "Raketa". Sulaukėme daug užklausų, pasiūlymų iš užsienio, Kaune įvyko daug laivų pirkimo–pardavimo sandorių", – sakė direkcijos vadovas.

Šiuo metu verslininkai, norėdamis pasiūlyti įdomesnių NT projektų, jo žiniomis, projektuoja ne vieną prieplauką, susijusią su prabangiais gyvenamojo būsto kvartalais prie Nemuno.

V.Vinokurovo vertinimu, laivybos šuolio laukiamas per kelerius artimiausius metus, nes 2023 m. jau bus baigti 225 km Nemuno vagos tvarkymo darbai ir jame bus geros sąlygos ir keleivinei, pramoginei, ir krovininei laivybai.

VVKD vadovas V.Vinokurovas teigė, kad Kaunas privalo išnaudoti tai, kad yra prie upių. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nuo Kauno iki Nemuno žiočių bus pastatyta arba suremontuota ne mažiau kaip 500 bunų, kurios tarsi suspaudžia upės tėkmę, ištiesina laivakelį, nešmenis nukreipia į tarpbunius ir taip suformuoja laivybai tinkamą kelią – upė natūraliai pagilėja.

Kartu su šiuo pradėtu VVKD europiniu projektu stebimas didžiulis susidomėjimas krovinine laivyba. Įmonės yra pateikusios preliminarius skaičius krovinių, kuriuos jau dabar norėtų gabenti vidaus vandenų keliais tiek Kauno–Klaipėdos kryptimi, tiek iš Baltarusijos Druskininkų–Alytaus kryptimi.

V.Vinokurovas pateikė pavyzdį, kad krovininė barža vienu metu iš Klaipėdos uosto į Kauną gali atgabenti net 40–44 jūrinius konteinerius ir atstoja net 40 sunkvežimių. Be to, baržomis galima gabenti nestandartinius krovinius, kuriems dėl matmenų ar svorio sausumos keliuose gali būti taikomi įvairūs apribojimai, o kur dar avaringumas. Vandens krovininis transportas yra ekonomiškesnis ir ekologiškesnis.

Suklestėjęs Marvelės krovinių uostas miestui suteiktų didelį ekonominį postūmį, būtų sukurta daug darbo vietų.

Miesto puošmena

"Laivai yra miesto puošmena", – sakė architektas Jurgis Rimvydas Palys, itin laukiantis tos dienos, kai Nemune ties Kaunu vėl kursuos daugybė laivų.

Jis teigiamai vertina planus Nemuno saloje įrengti prieplauką, tačiau ją matytų ne prie "Žalgirio" arenos, o senojo Žiemos uosto vietoje, arčiau Naujamiesčio.

"Išlipus prieplaukoje, jei ji bus prie arenos, iki miesto reikėtų eiti per visą laukinę salą pro negyvą uždarą areną ir baseiną. Čia ne miesto širdis, čia kilometras nuo Laisvės alėjos", – pastebėjo architektas.

"Atplaukti laivu reikia į pačią miesto širdį kanalu. Išlipi – šurmulys, kavinės, parduotuvės, promenados, dangoraižiai, arti centras ir Laisvės alėja. Jau ir nuo denio matyti visas veiksmas", – vizija dalijosi kaunietis. Dauguma Europos miestų, esančių prie upių, kaip tik turi prieplaukas centruose, kur ir šurmuliuoja gyvenimas. Visa tai J.R.Palys buvo parodęs Nemuno salos konkurse, kur su architektu Šarūnu Kiaune už atskirus sprendinius pasidalijo pirmąją vietą.

Anot J.R.Palio, svarbiausia, kad būtų planas atgaivinti Nemuną valstybiniu lygiu ir jo būtų laikomasi. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Laivybos Nemune aukso amžius buvo prieš 1-ąjį pasaulinį karą ir tarpukariu. "Kaune buvo pilna garlaivių. Buvo platus Nemuno kanalas, jame po dabartiniu A.Sprindžio pėsčiųjų tiltu į salą buvo įrengtas Žiemos uostas. Čia buvo labai gyva! Uostas kūrė išskirtinį Kauno miesto veidą. Kaunas buvo tikra laivų sostinė", – pasakojo J.R.Palys.

Svarbiausia, kad būtų planas atgaivinti Nemuną valstybiniu lygiu ir jo būtų laikomasi.

Anot jo, eidamas S.Daukanto, Maironio, A.Mickevičiaus gatvėmis matydavai garlaivių kaminus, kylantį garą, besisukančius didžiulius garlaivių ratus, keliančius vandens purslus. "Nepakartojamas vandens spektaklis", – įvardijo žinomas kaunietis, apgailestavęs, kad vėliau kanalas buvo susiaurintas ir uostas panaikintas. "Šis kanalas dabar primena melioracijos griovį, visiškai nykus ir tuščias", – sakė architektas, nesiviliantis, kad kanalas kada nors bus paplatintas ir pritaikytas laivybai.

Jis laukia ir galimybės Nemunu nuplaukti nuo centro iki krioklių – Kauno hidroelektrinės. Taip pat – paplaukioti maršrutu Nerimi, Nevėžiu, kurių pakrančių vaizdai – itin nuostabūs. Tačiau tai dabar neįmanoma dėl seklių vietų, įvairių kliūčių vagose.

"Svarbiausia, kad būtų planas atgaivinti Nemuną valstybiniu lygiu ir jo būtų laikomasi. Čia kaip su gatve – jei išasfaltavo, automobilių joje savaime atsiranda. Tas pats ir su laivais. Svarbu, kad būtų sukurtos sąlygos laivybai", – akcentavo J.R.Palys.

Daug optimizmo teikia iniciatyvos statyti šliuzus ties Kauno hidroelektrine ir projektas, pagal kurį iki 2023 m. būtų išvalyta 225 km Nemuno vagos, įrengtos bunos. Tada Nemunas tarptautiniuose vandens turistiniuose maršrutuose galėtų figūruoti jau ne teoriškai, o realiai.

"Šliuzų buvo suprojektuota dar tarpukariu, juos visas pasaulis naudoja. Kol jų nebus, Nemune nebus ištisinės laivybos. Jei bus įrengta šliuzų,  Nemunu galės plaukti laivai nuo pat Karaliaučiaus, Klaipėdos aukštyn į Baltarusiją ir toliau", – prognozavo architektas, vylęsis, kad laivų Nemune bus pačių įvairiausių: krovininių, baržų, keleivinių, pramoginių, katerių, mažų valtelių.

"Tada Nemunas bus tikra pilnakraujė vandens transporto arterija. Tada ir naujasis Kauno krovininis uostas suklestės", – sakė pašnekovas.

Vandens kelias iki Lenkijos

Didžiausia „žaliąją“ energiją Lietuvoje gaminanti jėgainė, kuriai dar 2014 m. suteiktas Algirdo Brazausko vardas, dar praėjusio amžiaus viduryje atkirto Nemuną ir tapo kliūtimi vientisam laivybos keliui.

Šliuzo įrengimas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo mūsų šalyje, sujungiant visą beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą. Tai atvertų galimybes nepertraukiamai plaukti didžiausia Lietuvos upe nuo Druskininkų pro Kauną iki Kuršių marių.

Be to, atsivertų senasis vandens kelias pro Baltarusiją iki pat Lenkijos. Ten vaizdingomis vietovėmis daugiau kaip 100 kilometrų driekiasi Augustavo kanalas, jungiantis Nemuno ir Vyslos upių baseinus.

Užbaigtų neatliktą darbą

„Kaunas – upių miestas. Deja, daugybę metų tai tebuvo veikiau skambus lozungas negu realybė. Norime, kad šis apibūdinimas taptų tikrove. Atėjo metas atverti kelius laivybai, o tuo pačiu ir sudaryti tinkamas sąlygas laisvai žuvų migracijai. Projektas skamba ambicingai, bet jeigu nepabandysime šitos idėjos įgyvendinti dabar, bijau, kad ji taip ir liks tik neišsipildžiusia istorija“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Visvaldas Matijošaitis/Kauno m. savivaldybės nuotr.

Pasak jo, tai turėtų būti visos Lietuvos strateginės svarbos projektas. Tuo metu Kauno miesto savivaldybė ketina pradėti derybas dėl projektinių pasiūlymų rengimo.

Apie galimybę įrengti žuvitakį, jungiantį Kauno marias ir toliau už KHE besidriekiantį Nemuną, Kauno miesto vadovai jau konsultavosi su aplinkosaugininkais. Tuo metu šliuzo idėja aptarta susitikimuose su Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais.

„Šliuzas ties vadinamuoju HES‘u išties nėra utopija ar visiška naujiena. Jis aiškiai nužymėtas Kauno miesto bendrajame plane, o kadaise buvo numatytas ir hidroelektrinės statybų projekte. Deja, tuomet šis sprendinys liko neįgyvendintas, tačiau jo vietoje supilta sankasa rodo, kad išlieka visos galimybės tokiai svarbiai infrastruktūrai pastatyti. Turime tikslą šį prieš daugiau kaip pusę amžiaus nebaigtą darbą atlikti iki galo“, – pridūrė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Atėjo metas atverti kelius laivybai, o tuo pačiu ir sudaryti tinkamas sąlygas laisvai žuvų migracijai.

Tvarkys upės vagą

Savivaldybės vadovai pastebi, kad per paskutinius kelerius metus VĮ Vidaus vandens kelių direkcija padarė nemažą įdirbį gerinant sąlygas pramoginei bei krovininei laivybai Nemune ir šiuos darbus stiprina toliau.

„Laivyba mūsų šalyje jau kuris laikas išgyvena renesansą. Augantis potencialas matomas tiek pramoginės, tiek keleivinės, tiek ir krovininės laivybos sektoriuose. Savo ruožtu dedame pastangas, kurdami infrastruktūrą. Šiuo metu vykdomas TEN-T vandens kelio modernizavimo projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje.

Suplanuoti upės vagos valymo darbai pasieks ir Kauno hidroelektrinę. Tikslas – eksploatuoti abi Nemuno upės atkarpas abipus Kauno HE užtvankos. Tam neabejotinai reikalingas laivų šliuzo įrengimas. Direkcija nuolat gauna laivavedžių klausimų, kada pagaliau bus galima patogiai perplaukti visu Nemunu neiškeliant laivų iš vandens ir nepatirti nepatogumų perkeliant juos sausuma. Taip pat dalyvaujame tarptautiniuose projektuose su kaimyninėmis šalimis, kurie leis didinti pagreitį sudarant palankias laivybos sąlygas Nemuno aukštupyje“, – artimiausius planus komentavo Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Po diskusijų bei konsultacijų su laivybos ir aplinkos apsaugos specialistais Kauno miesto savivaldybės atstovai savo iniciatyvą planuoja pristatyti ir atsakingoms nacionalinės valdžios institucijoms.

Kaip nurodo ministerija, studijos tikslas – numatyti priemones ekonomiškai efektyviai ir darniai keleivinio ir krovininio vidaus vandenų transporto sistemai sukurti.

„Rengiant šią studiją, bus įvertintas keleivių ir krovinių judėjimo poreikis, laivybos kelių būklė, paslaugų lygis ir plėtros galimybės bei išanalizuota galimybė sukurti darnią, nenuostolingą, konkurencingą turistinio ir krovininio vandens transporto sistemą visame vidaus vandenų kelių tinkle nuo Nemuno aukštupio iki žemupio. Taip pat bus įvertinta užsienio šalių praktika modernizuojant ir plėtojant vidaus vandenų infrastruktūrą, valdant ir organizuojant keleivių ir krovinių vežimą“, – teigia ministerija.

Laivybos atnaujinimo studija turės būti parengta per 8 mėnesius.

Prezidentas pabrėžė, kad dėl klimato pokyčių Nemunas senka, todėl jame tampa nebeįmanoma plaukioti laivams.

„Problemų yra daug, ne tik vagos gilinimas, kuris reikalauja ir atitinkamos technikos, ir investicijų, ir tos investicijos jau pažadėtos, beveik 30 mln. tam ketinama skirti, reikalinga ir pakrančių infrastruktūra, už kurią atsakingos savivaldybės,ir bunų statymas, siekiant palaikyti tam tikrą vagos gylį ir kryptį“ – žurnalistams Birštone pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Manau šitos investicijos tikrai atsipirktų, nes jos gerokai paskatintų turizmą visuose susijusiuose regionuose, ir transportavimą krovinių, ir manau, kad Lietuva tikrai turi pasinaudoti savo upėmis, ypač upių tėvu Nemunu, kad šituos dalykus pajudintų iš mirties taško“, – pridūrė jis.

Anot jo, Lietuva labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą, o siekiant jį paskatinti, labiau turėtų bendradarbiauti savivaldybės – jos galėtų kurti bendrus maršrutus turistams.

„Tai byloja ne tik mūsų turizmo sektoriaus sukurti bendrojo vidaus produkto procentai, bet ir pakankamai fragmentiškas ir nenuoseklus valstybės požiūris į tai, kokį vaidmenį turi vaidinti vidaus ir išorės turizmas mūsų ekonomikoje“, sakė G. Nausėda.

Esu įsitikinęs, kad potencialą mes galime išnaudoti geriau ir nemaža dalis to potencialo slypi savivaldybių lygiu.

„Esu įsitikinęs, kad potencialą mes galime išnaudoti geriau ir nemaža dalis to potencialo slypi savivaldybių lygiu, reikia labiau bendradarbiauti tarpusavyje, sudaryti tam tikrus maršrutus, kurie dažnai pranoksta savivaldybių ribas, kad sulaikytume ar vidaus ar užsienio turistą ilgesniam laikui regione“, – kalbėjo prezidentas. 

Praėjusią savaitę skelbta, kad per artimiausius trejus metus į krovininės laivybos Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos, keleivinės ir pramoginės laivybos visoje Nemuno upėje, Kauno ir Kuršių mariose atgaivinimą numatoma investuoti daugiau nei 30 mln. eurų – tai būtų didžiausios investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susitikime su merais teigė, kad ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą bei numatė 28 mln. eurų Europos sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų keliui nuo Kauno iki Nemuno sutvarkyti. Dar beveik 3 mln. eurų skirta technikai įsigyti.

Nemunu numatyta gabenti birius krovinius: žemės ūkio produktus, metalo laužą, pirmines ir apdorotas naudingąsias iškasenas, medieną, biokurą, statybines medžiagas, suskystintas dujas, bendruosius krovinius konteineriuose.

Lietuvoje iš viso yra 822 kilometrų ilgio valstybinės reikšmės upių kelių, iš jų naudojami tik 443 km.

Preliminariu vertinimu, laivais iš Kauno iki Klaipėdos kasmet galėtų būti vežama 1 mln. tonų krovinių.

Skirtingos pozicijos

Apie laivybą Nemunu kalbama ne vieną dešimtmetį. Iki vizijos Nemuną vadinti tarptautiniu vandens keliu nepakanka vien kasmet  farvaterį pravalyti, nes po metų šių darbų žymės beveik nelieka.

VVKD vykdo projektą, kuriuo Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių, Kuršių marių numatoma modernizuoti, užtikrinant reikiamą jo gylį ir plotį bei pagerinant sąlygas laivybai.

"Valstybei tai istorinis projektas. 30–40 metų nieko nebuvo daryta, kad būtų pagerintos sąlygos laivybai Nemunu. Šis ES finansuojamas projektas yra proveržis tvarkant tarptautinį mūsų vandens kelią nuo Kauno iki Klaipėdos", – pabrėžė VVKD direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Projektu siekiama vidaus vandens kelyje E41 užtikrinti galimybę plaukioti keleiviniams laivams ir krovininėms baržoms. Projektas, kurio vertė – 28,3 mln. eurų, susisiekimo ministro įsakymu įtrauktas į ES investicijomis finansuojamų projektų sąrašą.

Direktorius neslepia, kad projekto sklandžiam vykdymui ėmė trukdyti Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliotas asmuo Nerijus Baltrukonis.

VVKD dėl šio bendrovės "Progressus group" vadovo N.Baltrukonio galimai padarytų nusikalstamų veikų – turto prievartavimo, grasinimo valstybės tarnautojui ir piktnaudžiavimo kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prokuratūrą ir policiją. STT atsisakė pradėti tyrimą.

Kalba bet ką, kad atkreiptų į save dėmesį, sutrukdytų ir projektas būtų atšauktas. Jis grasino, kad padarys taip, kad projektas sužlugtų.

Pats N.Baltrukonis nepripažįsta jam metamų kaltinimų ir tikina ginantis Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų interesus. "Jeigu žmonės nesilaiko viešųjų pirkimų ES nustatytų direktyvų nuostatų, kur akivaizdžiai kalbama apie tai, kad konkurse dalyvaujančių įmonių (šiuo atveju kalba eina apie smulkųjį ir vidutinį verslą) dalis ekonomikoje turi atitikti dalį viešuosiuose pirkimuose, kitaip tariant, konkursai turi būti kiek įmanoma smulkesni, prieinami smulkiausiems ir mažiausiems. Ir tai yra ne grasinimas, tai  pozicija, kurią kažkas turi ginti", – pareiškė N.Baltrukonis.

VVKD ir Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų nesutarimų esmė – konkursas projektavimo darbams pirkti. VVKD pirkimą planuoja visos apimties, neskaidant jo dalimis. N.Baltrukonis siekia, kad konkursas būtų išskaidytas ir jame galėtų dalyvauti nedidelės bendrovės. Nors dar prieš keletą metų pats viešai kritikavo ir piktinosi, kad direkcija skaido konkursus į smulkius.

Psichologinis spaudimas?

ES finansuojamą projektą proveržiu tvarkant tarptautinį vandens kelią vadinanti VVKD nurodo, kad pirkimo objektas – bunų projektavimas ir statyba. Pirkimas nebuvo skaidomas į atskiras pirkimo dalis dėl sudėtingų projektavimo ir darbų kompleksinių sprendinių įgyvendinimo. Turi būti rekonstruota ar pastatyta naujų ne mažiau kaip 500 bunų, kurios padės užtikrinti nustatytus E41 kelio matmenis.

Direkcija taip pat nurodo, kad Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas, kurio pagrindu direkcija vykdo pirkimą, numato teisę, bet ne pareigą skaidyti pirkimo objektą į dalis.

"Jis aiškina, kad jei neskaidysime, projektas iš viso nebus padarytas, kad direkcija vėluoja, nespėja, nors viskas puikiai vyksta pagal grafiką. Kalba bet ką, kad atkreiptų į save dėmesį, sutrukdytų ir projektas būtų atšauktas. Jis grasino, kad padarys taip, kad projektas sužlugtų. Tiesiog piktybinis kenkimas", – N.Baltrukonio atstovavimą apibūdina VVKD direktorius V.Vinokurovas.

Dar metų pradžioje VVKD vyko susitikimas dėl šio projekto. Po per jį pasakytų N.Baltrukonio pareiškimų ir kilo mintis kreiptis į teisėtvarkos tarnybas. "Darbuotojams buvo grasinta, kad turėsime jį nušauti, bet jis neleis mums vykdyti šio projekto be jo. Jis tiesiogiai nesako, kad jei tokių galimybių neturės pats, bet sako, kad jei pirkimas nebus suskaidytas į dalis, kad galėtų dalyvauti smulkios įmonės. Suprantame, kad jo įkurta asociacija iš kelių neveikiančių įmonių gali būti jo tiesioginis interesas", – pastebėjo V.Vinokurovas.

Direktorius priminė, kad VVKD vykdoma veikla yra ypač svarbi – direkcija patenka į Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Galimas kenkimas

Kol kas jokios juridinės žalos nepadaryta, tačiau VVKD vadovas neslepia nuogąstavimų, kad jei N.Baltrukonis realizuotų savo grasinimus, valstybė patirtų nuostolių.

"Net ir esant šiai situacijai, dėl koronaviruso jis jau parašė skundą, kad stabdytume projektą, nes esą nebus kam dirbti. Griebiasi už menkiausios galimybės pakenkti, trukdyti, liaudiškai sakant, subalamutinti ministerijos atstovus. Jei pakenktų ir sustabdytų, tuomet praleistume terminus, o taip būtų padaryta neatitaisoma žala", – įsitikinęs V.Vinokurovas.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos įgalioto N.Baltrukonio abejotinus veiksmus VVKD atstovai pastebėjo ir anksčiau. "Jis buvo įsiprašęs į susitikimą ministerijoje ir teikė melagingus faktus. Gerai, kad buvo bendras susitikimas, aš iš karto paneigiau juos visus ir atskleidžiau jo tiesioginį interesą. Ministerija suprato ir palaiko direkcijos poziciją, bet tuo viskas nesibaigė", – pasakojo V.Vinokurovas.

Pasak direktoriaus, VVKD ir N.Baltrukonio keliai jau ir anksčiau buvo susikirtę, kai prieš penkerius metus jis dalyvavo panašiame projekte mažojoje Nemuno dalyje ir greičiausiai nori dalyvauti didžiojo projekto kažkurioje dalyje.

"Jo įmonė maža. Lyg statybinėmis medžiagomis prekiauja. Norėjo ant bunų tas trinkeles kloti, dėl to bandė pritaikyti, siūlė rengti plenerus, daryti susibūrimo vietas, bet ant hidrostatinio negali būti jokių plenerų ir žmonių susibūrimo vietų. Jam buvo svarbu parduoti savo įmonės teikiamas medžiagas", – pastebėjimais dalijosi VVKD vadovas.

V.Vinokurovas tokius N.Baltrukonio veiksmus vertina itin kritiškai. "Laikai pasikeitė, bet atsiranda tokių veikėjų, kurie vis dar bando pelnytis valstybės sąskaita. Daro spaudimą direkcijai. Kaip jis grasino, taip ir trukdo. Reikia įrodinėti, kad viskas yra gerai, kad neišgalvota. Tai labai akivaizdu, įžūlu. Matyt, žmogus, praradęs kitas galimybes pasipelnyti, mato paskutinį šansą ir dėl to nesibodi jokių priemonių", – tęsė V.Vinokurovas.

Neigia interesus

VVKD nurodo ir dar vieną aplinkybę, verčiančią abejoti N.Baltrukonio geranorišku atstovavimu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Jis prisistato esantis Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos pirmininku.

"Direkcijos žiniomis, Nacionalinė upių transporto plėtros asociacija yra sudaryta iš kelių asmenų, kurių visų tikslas – N.Baltrukonio verslo interesų tenkinimas", – prielaidomis dalijosi VVKD direktorius V.Vinokurovas apie galimus N.Baltrukonio, kaip UAB "Progressus group" savininko, interesus.

Rekvizitai.lt nurodo, kad įmonei "Progressus group" vadovauja Asta Aksomaitienė, yra penki darbuotojai, kuriems mokamas vidutinis 170 eurų atlyginimas.

Direkcijos žiniomis, N.Baltrukonio valdoma "Progressus group" yra statybinėmis medžiagomis, tarp jų pagamintomis iš akmens, prekiaujanti bendrovė. Valstybinės įmonės atstovams kyla įtarimų, kad N.Baltrukonis siekia, jog būtent jo valdomai bendrovei būtų sudarytos sąlygos dalyvauti pirkime ir gauti iš to piniginės naudos.

VVKD užkliūva ir dar viena detalė. Smulkiojo ir vidutinio verslo interesams gali atstovauti tik nepriekaištingos reputacijos žmogus. Direkcijos duomenimis, N.Baltrukoniui yra pareikšti įtarimai ir jis kaltinamas dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo.

"Pagal ankstesnį projektą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) jam pareiškė įtarimus ir byla dėl sukčiavimo yra teisme. Labai keista, kaip taryba galėjo jį įgalioti", – svarstė VVKD vadovas.

"Kauno diena" su N.Baltrukoniu susisiekė telefonu. Įtarimus dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo verslininkas kategoriškai neigia. "Pirmą kartą girdžiu. Jokiu sukčiavimu aš nesu kaltinamas, jokie įtarimai man nėra pareikšti, apie jokį sukčiavimą nėra kalbos", – pareiškė bendrovės "Progressus group" vadovas N.Baltrukonis.

Galimus interesus savo bendrovės naudai N.Baltrukonis sklaido abejonėmis, ar bendrovė "Progressus group" dalyvaus Nemuno modernizavimo darbų pirkimo konkurse. "Manau, kad ne. Greičiausiai ne, – pareiškė N.Baltrukonis, tačiau, kuo verčiasi jo įmonė, neatskleidė. – Esu privatus asmuo ir, jums leidus, neatsakysiu, kuo verčiasi įmonė. Veikla labai plati, ir nenoriu plėstis. Mes kalbame apie tai, kas svarbu Lietuvai ir žmonėms."

Gina smulkiuosius?

Savo poziciją dėl VVKD vykdomo vandens kelio Nemunu projekto N.Baltrukonis išsakė ir "Kauno dienai". Jis patvirtino poziciją dėl pirkimo konkurso išskaidymo mažesnėmis dalimis, teigė esąs prieš, kad konkursas būtų vykdomas visa apimtimi, kaip numato VVKD. Pasak N.Baltrukonio, objektas yra neypatingas ir susideda iš atskirų mažų elementų, todėl tokių objektų gali imtis įmonės, kurių darbuotojų skaičius prasideda nuo dviejų žmonių, o apyvarta – nuo 50 tūkst. eurų per metus.

Įdomu tai, kad 2017 m. Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas apie VVKD skelbiamus konkursus buvo visai kitos nuomonės. Tada jis ir Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos nariai tikino esantys suglumę, kaip direkcija skelbia nedidelių upės dalių valymo konkursus. Jie skaidomi, kad tik neatsirastų kitų dalyvių, tiksliau, kad bendrovėms neapsimokėtų dalyvauti tokiuose konkursuose. "Tokiu būdu direkcija motyvuoja, kad esą nėra pasiūlos tam darbui atlikti, tuomet prašo iš ministerijos pinigų ir tuos darbus atlieka patys. Už mokesčių mokėtojų lėšas perkama technika ir po to konkuruojama su tais pačiais mokesčių mokėtojais", – situaciją 2017 m. "Kauno dienai" piešė N.Baltrukonis. Tada jis aiškino, kad upių valymo darbams visiems metams turėtų būti skelbiamas vienas konkursas, vėliau patikslinant vietas."

Kad būtų pagerintos laivybos sąlygos Nemune, žadama investuoti apie 28 mln. eurų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šios dienos poziciją dėl konkurso išskaidymo ir šios pozicijos gynybos galimą paryškinimą grasinimais N.Baltrukonis kategoriškai neigia. "Pirmą kartą išvis girdžiu. Visiška nesąmonė. Kokių aš turiu galių tokį projektą sužlugdyti? Jūs įsivaizduojate, ko klausiate? – klausimais puolė verslininkas. – Čia absoliuti nesąmonė. Tokio dalyko dar negirdėjau."

"Kas aš toks, kad galėčiau vertinti, ir kas aš toks, kad galėčiau sužlugdyti? Jūs ką, juokaujate? Čia pilietinė visuomeninė pozicija, kuri sako, kad mes išrinkome valdžią, kuri pirmiausia turi tarnauti tūkstančiams Lietuvos įmonių interesams", – tęsė N.Baltrukonis.

Apie Nemuno modernizavimo projektą

Lietuvos vidaus vandenų kelias E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis priskirtas tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliams ir per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą (Rusija) per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

Lyginant krovinių vežimo kainas tarp Kauno ir Klaipėdos, vidaus vandenų keliai sėkmingai konkuruoja su automobilių keliais, pervežant bet kokius kiekius krovinių. Su geležinkeliais konkuruojama pervežant didesnius kiekius. Prognozuojama, kad jau iškart, įgyvendinus projektą, krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. t per metus, neskaičiuojant Vidaus vandens kelių direkcijos savo reikmėms pervežamo grunto.

Paleidus laivybą, krovinių skaičius vandens keliu neribojamas, upės pralaidumas yra milžiniškas. Viena barža pergabena 45 vilkikų gabenamą krovinių kiekį.

Tikimasi, kad ateityje krovinių daugės, tai prognozuoja ir Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija. Numatoma, kad 2040 m. automobilių keliais į Klaipėdos uostą bus vežama apie 18,4 mln. t krovinių per metus, t.y. 3,5 mln. t daugiau nei 2017 m. Jei dalis šių krovinių nebus perkelta pervežti vidaus vandenų keliais, automobilių keliais per metus važiuos apie 140 tūkst. daugiau vilkikų, keliai bus labiau apkrauti, intensyvės krovininio transporto eismas.

Per daugelį metų dėl finansinių ir techninių pajėgumų trūkumo E41 laivakelyje susiformavo seklumos. Jų formavimąsi skatina tai, kad upėje esantys hidrotechnikos statiniai – bunos – dėl blogos techninės būklės nebeatlieka savo funkcijos. Siekiant, kad vaga būtų mažiau užnešama, būtina sutvarkyti esamas ir, esant poreikiui, įrengti naujas bunas ar kitas vagos tvarkymo priemones.

Bunų statymas, t.y. iš žvirgždo, skaldos sukurtas liežuvis, įsikišimas giliai į Nemuno vagą, šiek tiek apribotų vandens tekėjimą upės šonuose ir kreiptų į centrą. Tokiu atveju nešmenys gula tarp tų įsikišimų, o pagrindinė srovė išvalo dugną.

Pastačius naujas bunas nereikėtų kasmet desperatiškai bandyti nešmenis pašalinti, o Nemunas pats farvateriu tuos nešmenis išneštų į Kuršių marias, taip būtų sukurta upės vaga, kuri pati tvarkosi. Mažiau valstybės lėšų būtų naudojama kasmečiams tvarkymams.

"Projekto nauda – kosminė. Upė – fantastiška. Buvo atvykę užsienio ekspertai, apžiūrėjo. Nemunas – įspūdinga upė, labai tinkama laivybai, ir tai nėra tik mūsų nuomonė. Tai tarptautinių ekspertų oficiali nuomonė, todėl ES ir skyrė lėšų", – teigė VVKD direktorius V.Vinokurovas.

Komentaras

Jovita Petkuvienė

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pavaduotoja

Esame gavę skundą iš Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos. Šį pirkimą stebėjome ilgesnį laiką.

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) 2020 m. vasario 11 d. paskelbė pirmą pirkimą Projektavimo ir statybos darbams keliui E 41 modernizuoti. Buvo gautos dvi pretenzijos iš tiekėjų, kurios iš dalies buvo patenkintos ir pirkimas nutrauktas. 2020 m. kovo 2 d. direkcija paskelbė naują pirkimą su patikslintomis pirkimo sąlygomis. Dėl šio pirkimo irgi buvo pateiktos pretenzijos. 2020 m. balandžio 6 d. buvo pasiūlymų pateikimo terminas. Gautas vienas pasiūlymas, kuris atmestas dėl per didelės pasiūlytos kainos.

Pretenzijomis, kurios pateiktos pirkimų vykdymo metu, buvo skundžiami kvalifikacijos reikalavimai ir vertinimo kriterijai, bet nebuvo skundžiamas pirkimo neskaidymas į dalis. Šis klausimas buvo pateiktas tik VPT. Taip pat tiekėjai nesinaudojo galimybe skųsti teismui, jų vertinimu, ribojančias pirkimo sąlygas.

Viešųjų pirkimų vykdymą reglamentuoja du įstatymai: Viešųjų pirkimų įstatymas ir vadinamasis pirkimų komunaliniam sektoriui įstatymas. VVKD pirkimas buvo vykdomas pagal vadinamąjį komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymą. Jame nėra įtvirtinta prievolė skaidyti pirkimus į dalis, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Tiek, kiek preliminariai peržiūrėjome pirkimo dokumentus, fiksuoti įstatymo pažeidimo negalėjome, todėl priėmėme sprendimą vykdyti tolesnę stebėseną iki pasiūlymų pateikimo.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą informavome, kad atliksime stebėseną iki pasiūlymų pateikimo. Prie pirkimo buvo prisijungę 23 dalyviai, tad reikėjo sulaukti, kiek iš jų pateiks pasiūlymus. Įvykusios pirkimo procedūros ir pateiktas tik vienas pasiūlymas pagrindžia prielaidą, kad šiuo konkrečiu atveju pirkimo neskaidymas lėmė konkurencijos apribojimą.

„Kad šios investicijos paverstų vieną ilgiausių Europos upių gyvybinga arterija, būtina koordinuota, sąnaudų-naudos analize pagrįsta ir savivaldos bei verslo lūkesčius atitinkanti strategija“, – Vyriausybės kanceliarijos pranešime sakė premjero patarėjas Giedrius Surplys.

Nurodoma, kad pokyčiai padidintų turistų srautus, kroviniai būtų  gabenami efektyviau, keliai būtų mažiau apkrauti, o transportas mažiau terštų aplinką.

Susisiekimo ministerija anksčiau pranešė, kad Nemunas tarp Kauno ir Kuršių marių ateityje taps patogesnis laivybai. Įgyvendinant 28,3 mln. eurų vertės projektą upės ruožą nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių numatoma pagilinti ir paplatinti, kad juo galėtų plaukioti keleiviniai laivai ir krovinių baržos.

Tai ketinama padaryti iki 2023 metų. 

Pasak ministerijos, potencialių krovinių vežėjų apklausa rodo, kad jie Nemunu gabentų apie 300 tūkst. tonų per metus.

Projektas įtrauktas į Europos Sąjungos finansuojamų projektų sąrašą. Lietuvos vidaus vandenų kelias E41 priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T.

„Šią vasarą dar kartą įsitikinome kad jungtis tarp Zapyškio ir Kulautuvos yra būtina, tačiau „Vytis“ beveik nepritaikytas dviratininkams, kurių kurortinėje teritorijoje daugėja“, –konstatavo Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Aistė Sinkevičienė.

Maršrutą remia Kauno rajono savivaldybė, todėl bilieto kaina simbolinė – vienas euras.

Direktorė pasakojo, kad kukli dviejų asmenų laivo įgula dirbo išsijuosusi. „Vytis“ plaukioja penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais. Per du mėnesius buvo surengti 404 planuoti ir 20 papildomų reisų. Pasitaikydavo, kad savaitgaliais tekdavo perkelti iki 500 keleivių.

„Vytis“ gali plukdyti 12 keleivių arba 6 keleivius ir 6 dviračius.

„Didelės dviratininkų kompanijos būna nepatenkintos, kad negali kartu persikelti per Nemuną, be to, įgulos nariams tenka ne tik švartuotis, prižiūrėti laivą, bet ir kilnoti dviračius“, – pastebėjo A. Sinkevičienė.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasiūlė kitąmet tobulinti jungtį per Nemuną. Jo nuomone, reikėtų plukdyti keleivius ne iki Kulautuvos prieplaukos, o tiesiai per upę. Kitame krante iki Kulautuvos karjero būtų galima nutiesti taką.

Dar vienas mero siūlymas – ieškoti didesnio pontoninio laivo, kuris būtų labiau pritaikytas dviratininkams. Tokia kelionė būtų ir patogesnė, ir greitesnė.

Savivaldybė ieškos sprendimų pasitelkusi vietos bendruomenę, privatų verslą.

Alytaus savivaldybė prašys Susisiekimo ministerijos finansavimo atgaivinant laivybą Nemunu.

Tą nuspręsta padaryti po posėdžio, kuriame dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės, „Nemuno euroregiono“ Marijampolės biuro, Vidaus vandens kelių direkcijos Valstybinio turizmo departamento, Alytaus ir Kauno apskričių savivaldybių atstovai.

„Gavau patvirtinimą, kad bus prašoma papildomo finansavimo“, - BNS penktadienį sakė Alytaus miesto savivaldybės atstovė spaudai Dovilė Balčiūnaitė.

Savivaldybės pranešime teigiama, kad „didelės finansinės investicijos“ plėtojant šį projektą būtų reikalingos tvarkyti upės dugnui ir reguliuoti jos gylį.

Pasak Alytaus miesto vicemero Tautvydo Tamulevičiaus, Alytaus miestui laivyba Nemunu būtų dar viena regiono turizmo infrastruktūros jungtis nuo Birštono iki Druskininkų. Taip pat svarbu plėtoti laivybą ruože nuo Kauno iki Kuršių marių, nes pramoginės ekskursijos Nemunu yra labai patrauklios turistams, teigė vicemeras.

Savivaldybės atstovė D.Balčiūnaitė teigė, kad kol kas neaišku, kokio tiksliai finansavimo iš Susisiekimo ministerijos bus prašoma.