„Danės skvere pastatyti 4 skirtingų funkcijų reguliuojamų svorių lauko treniruokliai, kuriuos jau gali išbandyti Klaipėdos miesto gyventojai ir svečiai. Visą parą prieinamais treniruokliais, esančiais Danės skvere, išbandyti ir pasinaudoti galima iki kitų metų kovo 1 d.“, – paskelbė uostamiesčio savivaldybė.

Kodėl treniruokliais bus galima naudotis tokį ribotą laiką, paaiškino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

„Įranga yra vienos įmonės atstovų, kurie lyg ir dovanoja pasibandymui, paskui jie juos išsiveš. Jeigu pasiteisins, žmonėms tiks ir patiks, savivalda galės svarstyti dėl jų įsigijimo“, – sakė pašnekovė.

Tačiau žiemos sezonu Danės skvere sportuojančiųjų bus veikiausiai mažiau negu, pavyzdžiui, pavasarį arba vasarą.

Be to, Danės skveras nuo tada, kai buvo atnaujintas, jau ne kartą nukentėjo nuo chuliganų – buvo suskaldyti apšvietimo kubai, išplėštas fontano projektoriaus laidas, riedutininkų aikštelėje sulaužytos plytos, jau nekalbant apie terliones – nešvankiais piešiniais buvo išmargintos akmens masės plokštės.

Tad koks likimas laukia naujųjų treniruoklių – galima tik spėlioti.

„Baisu tikriausiai nėra, nes kai įranga yra kokybiška, jai taip greitai niekas neatsitinka. Aišku, Danės skvere būna pavienių atvejų – buvo nudaužyti apšvietimo stikliniai gaubtai, išplyšusi guma vaikų žaidimų aikštelėje, bet tai kokybės ir įrengimo dalykai. Danės skveras nėra iš tų, kuriuose daug chuliganų. Tokie labiau yra Ąžuolyno, Sąjūdžio parkai, kitos vietos pietinėje miesto pusėje“, – pažymėjo I. Kubilienė.

Danės skvere yra ir vaizdo stebėjimo kameros, kurios, esant būtinybei, padėtų identifikuoti chuliganus.

Neringos skvere esančiame parke lauko treniruoklių erdvės – net kelios, bet abiejose apstu sugadintų įrenginių: dviračių pedalai nulupti, sėdynės sulaužytos, kai kurie treniruokliai supantis garsiai girgžda.

Yra ir išterliotų juodu markeriu, ir sportuoti jau nelabai tinkamų – be sėdynių arba kitaip sulaužytų.

Dėl panašių chuliganizmo atvejų ir kitose Klaipėdos vietose klaipėdiečiai skundėsi jau ne kartą.

Ypač dėl atnaujinto Danės skvero, kuris niokojamas nuo pat atidarymo pradžios 2022 m.: buvo išterlioti suoliukai, apgadinti batutai, nuplėšti ir sudaužyti lauko apšvietimo lempų gaubtai.

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vyriausioji patarėja Danguolė Dambrauskienė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, sakė, kad kiekvieną aikštelę ar įrenginius reikia apžiūrėti ir nuspręsti, koks atnaujinimas būtinas.

„Dėl vaikų žaidimų aikštelių, kurias įrenginėjame naujai jau keleri metai, turime sutartį, tuos įrenginius vaikų žaidimų aikštelėse tvarkome ir remontuojame. Dėl sportavimui skirtų įrenginių priežiūros sunkiau pakomentuoti, nes reikėtų aiškintis, kas ir kaip pastatė, gal kažkur yra gyventojų lėšomis ir savivaldybė nekontroliuoja“, – pažymėjo pašnekovė.

Šis Klaipėdos savivaldybės skyrius sulaukia ir gyventojų prašymų dėl lauko treniruoklių įrangos ar žaidimų aikštelių atnaujinimo. Pagal galimybes, jie atnaujinami. Kiek kiekvienas atnaujinimas kainuoja, pasakyti sudėtinga.

„Priklausomai nuo įrenginio. Kai kurių įrenginių remontas tikrai labai brangiai kainuoja, bet jeigu tai yra nesudėtingi sportavimui skirti įrenginiai, reikia žiūrėti, kas ten sulūžę. Tik tada galima pasakyti, kas labiau apsimoka – remontuoti ar keisti naujais“, – tikino D. Dambrauskienė.

Kiekvienoje seniūnijoje įrengta naujų lauko treniruoklių iš viso už 24 tūkst. eurų, kuriems įrengti aikšteles parinko pačios seniūnijos. Rajone iš viso nuo 2016 metų atnaujinta 11 sporto aikštelių. Šiemet, kaip teigė mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, 112 tūkst. eurų planuojama skirti 4 sporto aikštelių atnaujinimui prie mokyklų Ketvergiuose, Plikiuose, Dituvoje ir Drevernoje prie buvusios mokyklos.

Savivaldybės tikslas yra ugdyti vidinę gyventojų motyvaciją ir siekti ilgalaikio gyventojų fizinio aktyvumo padidėjimo. Tam su gyventojais turi dirbti  specialistai, gebantys motyvuoti, konsultuoti fizinio aktyvumo klausimais bei organizuoti pratybas, sporto renginius. To, pasak vicemerės Violetos Riaukienės, tikimasi iš naujų fizinio aktyvumo ir sporto specialistų, kurių leistinas pareigybių skaičius Klaipėdos rajono savivaldybės  biudžetinės įstaigos sporto centre padidintas iki 21 (iki šiol buvo 16) ir iš prašomų naujų 5 etatų 4 skirti fizinio aktyvumo ir sporto specialistams seniūnijose bei 1 ─ darbininkui, atsakingam už lauko ir vidaus sporto infrastruktūros plėtrą ir priežiūrą.

Nauji fizinio aktyvumo ir sporto specialistai vykdys įvairias  fizinio aktyvumo, sporto veiklas seniūnijose. Viena iš jų galėtų būti darbas su seniūnijų gyventojais prie įrengtų treniruoklių. Taigi, gyventojai gaus daug naujų nemokamų profesionalių paslaugų. Tikimės, kad nuosekliai įgyvendinamos programos užtikrins kokybišką paslaugų prieinamumą visame rajone. Belieka įsitraukti į nuolat sportuojančiųjų, sveikai gyvenančiųjų gretas.

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipusis kaunietė Lina sunerimo, kai pastebėjo Kranto al., ties 52 namu, prie Nemuno vykstančius požeminių konteinerių įrengimo darbus. Kaunietė teigia nesuprantanti, kodėl jie įrengiami taip arti sportininkų pamėgtos zonos, kurioje laiką mėgsta leisti ir ji pati.

„Čia specialiai siekiama dusinti žmonės? Ar tai nepažeidžia higienos normų ir žmonių teisių į aktyvų poilsį ne konteinerių kaimynystėje? Treniruokliai stovi jau seniai ir jais naudojasi daug žmonių. Kas priverte savivaldybę statyti tuos konteinerius būtent prie treniruoklių?“ – klausimus vieną po kito žėrė Lina.

Pasak skaitytojos, šį sprendimą aptarinėja visa kaimynystė, o logiško paaiškinimo rasti kol kas nepavyksta. 

„Gal siekiama, kad žmonės išvis nesinaudotų lauko treniruokliais? Nes kitaip nesuprantu, kokia prasmė buvo perstumti šiukšlių konteinerius arčiau treniruoklių, kur sportuoja žmonės, nes sportuoti ir kvėpuoti šiukšlių skleidžiamą dvoką – nesuderinami dalykai“, – išsiaiškinti galimas priežastis prašo moteris ir priduria, kad ši gausiai lankoma vieta gali netekti aktyvų laisvalaikį mėgstančių miestiečių dėmesio.

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė portalui kauno.diena.lt teigia, kad požeminių konteinerių įrengimas vyksta laikantis nustatytų normų.

Sportuoti ir kvėpuoti šiukšlių skleidžiamą dvoką – nesuderinami dalykai.

„Nuo konteinerių iki treniruoklių yra 29 metrai, nors pagal apibrėžtas normas turi būti 10 metrų. Toje pačioje vietoje, kurioje buvo senieji konteineriai, naujųjų suprojektuoti nepavyko dėl požeminių komunikacijų. Higienos normos tikrai nepažeidžiamos“, – sakė savivaldybės atstovė.

Praėjusių metų rudenį Kaune pradėti įrengti naujos kartos pusiau požeminiai suomiški „Molok“ konteineriai. Už beveik 5 mln. eurų iki šių metų pabaigos mieste turi būti įrengta 1,5 tūkst. tokių konteinerių.

Paprašė prižiūrėtojų pagalbos

Mieste įrengtas vaikų žaidimų ir lauko treniruoklių aikšteles skaičiuoja Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus darbuotojai. Padalinio vedėjas Edvardas Simokaitis tikino, kad ši informacija renkama iš daugiabučių namų administratorių, bendrijų.

„Namų prižiūrėtojai nurodo aikštelės adresą, kokia jos būklė“, – teigė vedėjas.

Iš pradžių miesto valdžios atstovai planavo pirkti aikštelių inventorizacijos paslaugą. Taip pat norėta, kad būtų tiksliai įvertinta įrenginių būklė, ką reikia pakeisti.

Tačiau, pasak E.Simokaičio, savivaldybės darbuotojai patys pradėjo skaičiuoti aikšteles, nes, nežinant pastarųjų skaičiaus, sudėtinga paruošti konkurso sąlygas.

Nelabai žinojome, kiek ta paslauga turi kainuoti.

„Nelabai žinojome, kiek ta paslauga turi kainuoti. Dabar susirinksime informaciją patys, ją išanalizuosime, gal nuvyksime apžiūrėti aikštelių ir spręsime, ar reikia skelbti konkursą vienai ar kitai paslaugai“, – komentavo vedėjas.

Būklę vertins išsamiai

Tačiau E.Simokaitis atkreipė dėmesį, kad vaikų žaidimų ir treniruoklių aikštelių mieste yra daug. Jis abejojo, kad užtektų savivaldybės darbuotojų pastangų įvertinti ir išsamiai aprašyti visų šių objektų būklę, nufotografuoti.

„Manau, kad aikštelių defektacijai reikės skelbti konkursą“, – pripažino vedėjas.

Anot E.Simokaičio, pirminiais duomenimis, daugumos vaikų žaidimų aikštelių būklė yra prasta. Jas reikia atnaujinti taip, kad šios atitiktų naujus higienos normos reikalavimus.

„Visas aikšteles planuojame suskaičiuoti per kovą. Tada įvertinsime medžiagą ir spręsime, ką daryti toliau“, – sakė vedėjas.

Miesto savivaldybei susirūpinti vaikų žaidimų aikštelėmis teko, kai nuo sausio įsigaliojo nauji – griežtesni reikalavimai joms įrengti ir vaikų saugumui užtikrinti. Panašu, kad didžioji dalis aikštelių pastarųjų neatitinka.

Įsigaliojus naujiems reikalavimams, uostamiestyje kilo diskusija, kas turi rūpintis daugiabučių namų kiemuose įrengtomis vaikų žaidimų aikštelėmis.

Vieni tvirtino, kad tai gyventojų pareiga, kiti teigė, kad tai daryti turi savivaldybė. Pabrėžta, jog gyventojams ši našta būtų per didelė.

Pasigedo pereinamojo laikotarpio

Diskusiją užbaigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Anot jo, miesto savivaldybė pasirūpins visomis aikštelėmis, kurios įrengtos valstybinėje žemėje.

Tačiau, panašu, aistros vėl gali įsiplieksti. Gautas aplinkos viceministro raštas, kuriame nurodoma, kad savivaldybė turi prižiūrėti tik viešosiose erdvėse įrengtas aikšteles, o esančiomis daugiabučių namų kiemuose turi rūpintis gyventojai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda patikino, kad sudėtinga pasakyti, kaip viskas bus.

„Kol kas vyksta procesas. Viskas paaiškės atlikus inventorizaciją, nustačius defektus“, – komentavo direktorius.

L.Dūda neabejojo, kad, įgyvendinus minėtus procesus, dalį aikštelių teks uždaryti, nes šios neatitiks naujų reikalavimų.

„Manau, kad, kalbant apie naują tvarką, turėjo būti pereinamasis laikotarpis“, – pripažino vadovas.

L.Dūda atkreipė dėmesį, kad ir anksčiau, kai nebuvo griežtų reikalavimų vaikų žaidimų aikštelėms, miesto savivaldybė rūpinosi jomis.

Pajūrio vietos bendruomenės teritorijoje, kaip ir buvo planuota, pastatyti pirmieji žaidimų įrenginiai. Netrukus bus sumontuoti ir lauko treniruokliai.

Naujos pramogos atsirado pietinėje miesto dalyje, vadinamajame Žvejybos uosto rajone. Nidos ir Minijos gatvių sankirtoje buvo pastatyta laipynė, Naikupės gatvės daugiabučio kieme – čiuožykla. Taip pat atgijo Taikos prospekte bei Reikjaviko gatvėje esantys kiemai.

Planuojama, kad artimiausiu metu atsiras ir vyresniųjų aktyviam laisvalaikiui skirti įrenginiai. Bus pastatyti krepšinio stovai su lentomis, lankais ir tinkleliais, lauko treniruokliai, lygiagretės, skersiniai.

"Šiandien teritorijoje sumontuotos beveik visos sūpynės ir laipynės su čiuožyklomis, tik karuselėms ir sporto įrenginiams padaryti pamatai. Per porą savaičių rangovas turėtų atvežti ir juos sumontuoti. Kol kas laukiama, kol sustings betonas", – sakė Sulupės seniūnaitijos seniūnaitis, Pajūrio vietos bendruomenės tarybos pirmininkas Saulius Liekis.

Darbų rangovas – konkursą laimėjusi Kauno bendrovė "Ežerėlio vaivorykštė".

Tiesa, miestiečiai būgštauja, esą lietingu laikotarpiu tokių įrenginių vietose susidaro purvynai. Todėl, jų žodžiais, vien pastatyti neužtenka – reikia ir dangos, kuriai vis nepakanka lėšų.

Dauguma bendruomenių orientuojasi į tai, kad šias pramogas turėtų kuo daugiau miestiečių, todėl pinigų dangai tiesiog nebelieka.

"Taip, tai iš tiesų yra problema. Jeigu būtume numatę kloti dangą, įrenginių būtų perpus mažiau. Ateityje kartu su Pajūrio tarybos ir kitų bendruomenių nariais svarstome skirti tam dalį lėšų ir pastatyti didesnę aikštelę prie I.Simonaitytės kalno. Ji būtų su danga, tvora ir daugiau įrenginių", – kaip alternatyvą pateikė pašnekovas.

Iš viso viešiesiems poreikiams Klaipėdos pajūrio vietos bendruomenei buvo skirta 85 tūkst. litų dar senąja valiuta.

Šia programa ketvirtus metus siekiama skatinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų partnerystę, įtraukti miestiečius į aktyvią socialinę veiklą.

Antradienį Dovilų "trikampyje" kilo nemenkas sujudimas – čia oficialiai buvo atidaryta sporto aikštelė, kurioje laisvalaikį galės leisti žmonės, norintys pasimankštinti, pažaisti ar tiesiog pailsėti. Prie sporto komplekso statybos prisidėjo ir bendrovė "Mars Lietuva".

Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė pasakojo, jog tik pradėjusi eiti šias pareigas atkreipė dėmesį į žemės lopinėlį, vietinių vadinamą trikampiu, kuris buvo skirtas visuomenės poreikiams tenkinti. Anot jos, neretai kildavo mintis minėtą aikštelę sutvarkyti, todėl buvo sumanyta įkurti sporto aikštyną.

Pirmieji įrenginiai gyventojus pradžiugino dar pernai – buvo įrengta vaikų žaidimų aikštelė, o šiemet padedant rėmėjams atsirado ir treniruoklių. Juos išrinkti padėjo Dovilų pagrindinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojas. Šventės metu jis trumpai paaiškino kiekvieno treniruoklio veikimo principą ir kokius kūno raumenis jais galima treniruoti.

Treniruokliai veikia nuo sportuojančio žmogaus svorio, todėl jais galima padailinti kone visas kūno linijas. Nuo aktyvaus sporto treniruokliais atsipūsti norintieji galės žaisti ir stalo tenisą bei rankinį.

Treniruoklius mielai išbandė atidarymo šventėje dalyvavę svečiai bei juos linksminęs Kalėdų Senelis. Prie sporto komplekso statybos prisidėjo ir bendrovė "Mars Lietuva". Įmonės korporacinių reikalų vadovas Baltijos šalims Mindaugas Rupšys tvirtino, jog sporto komplekso statybos buvo paremtos norint paskatinti fizinį žmonių aktyvumą. Bendrovės "Mars Lietuva" atstovai tikino, kad siekta sukurti tokias sąlygas, jog šeimos ir vaikai daugiau laiko leistų lauke.

"Esame įsitikinę, jog turime prisidėti prie bendruomenės, kurios dalimi esame ir mes, gerovės", – sakė M.Rupšys.

Anot, jo įmonė nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su Dovilų bendruomene – remia ją ir padeda ir įvairiais klausimais.

Aikštelės statytojai žadėjo, kad kompleksas plėsis ir toliau – kitąmet turėtų atsirasti dar daugiau įrenginių, skirtų aktyviai leisti laisvalaikį.

Aleksote, Vinčų g. trijų daugiabučių namų kieme, kur sovietmečiu buvo įrengta žaidimų aikštelė vaikams, dabar atidaryta lauko treniruoklių aikštelė su specialia danga.

"Nelaukėme oficialaus atidarymo – jau išmėginome tuos treniruoklius. Patiko", – tvirtino vietos gyventojai Juozas Noreika ir Adelė Užupienė, atėję į oficialų aikštelės su treniruokliais atidarymą.

Patenkinta naujove ir vietos gyventoja Ramutė Rimkevičienė, kartu pastebėjusi, kad treniruokliai šiame daugiaubučių namų kieme – ne pirmoji kregždė.

"Štai pažvelkite į mūsų lauko sporto aikštyną – čia netrukus bus išlieta čiuožykla vaikams. Šis aikštynas taip pat įrengtas Aleksoto seniūnijos iniciatyva" Tačiau aikštelės su treniruokliais atidaryme dalyvavusi seniūnė Liukrecija Navickienė patikslino, kad tiek atviras sporto aikštynas, tiek aikštelė su treniruokliais įrengti Aleksoto bendruomenės tarybos iniciatyva ir sprendimu, o lėšų šiems objektams įrengti skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Nuo šiol šio Vinčų g. devynių daugiabučių namų kvartalo gyventojai galės naudotis penkiais treniruokliais, kurie skirti visų pagrindinių raumenų grupėms stiprinti. Prie kiekvieno treniruoklio yra informacija, kuriai raumenų grupei stiprinti jis yra skirtas. Šie treniruokliai – kartu ir puiki priemonė sveikam gyvenimo būdui propaguoti.

Kur iš Kalniečių parko dingo treniruokliai? Gal juos kas pavogė? O gal jie atsidūrė kokio turtuolio privačiame kieme? Tokiais klausimais dienraščio redakciją užvertė Kalniečių mikrorajono gyventojai. Situaciją suskubo aiškintis vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Idėja išplito

Politikas vieną birželio popietę apžiūrėjo treniruočių aikštelę parke ir, pasigedęs nemenkos dalies ten buvusių sumontuotų įrengimų, susisiekė su parką prižiūrinčiomis institucijomis. Paaiškėjo, kad gyventojų nuogąstavimai perdėti – kriminalo čia nėra.

"Treniruokliai išvežti remontuoti. Tad lyg ir viskas gerai. Tiesa, man nepatinka, kad tai daroma vasaros sezono įkarštyje, kai sportuoti – pats malonumas. Kita vertus, tai daroma lėtokai. Juk dabar kiekviena diena yra brangi. Žmonės masiškai eina į parką, nori pasimankštinti ar išlieti energiją, o randa vos keletą įrenginių", – dėstė vicemeras.

Politiką stebina, kad gana naujus – kelerių metų senumo įrengimus jau reikia rimtai remontuoti.

"Pažiūrėkite: kai kur dar stovi sovietiniai įrengimai ir visai neblogai atrodo. Norėtųsi, kad ir dabartiniai treniruokliai būtų atsparūs, ilgaamžiai, kad juos reikėtų remontuoti ne po metų ar kelerių, o po dešimtmečio ar net daugiau", – svarstė jis.

S.Buškevičiui treniruoklių ir mažųjų sporto aikštynų likimas Kaune yra išskirtinai svarbus, nes būtent jis prieš kelerius metus inicijavo jų atsiradimą. Vicemero nuomone, šiuolaikinio miesto samprata neatsiejama nuo visiems miestiečiams atvirų sporto ir sveikatinimo erdvių.

"Aš daugelį metų pasisakau prieš rūkymą, alkoholio vartojimą ir kitas ydas. Mano idėja buvo mankštinimąsi su treniruokliais padaryti prieinamą kuo platesniam ratui žmonių. Juk toli gražu ne visi gali sau leisti sportuoti klubuose. Mokėti už sporto abonementą yra brangu. Aš pats vasarą ar žiemą bėgu prie treniruoklių, darau prisitraukimus, kitokius jėgos ir lankstumo pratimus ir visai nežiūriu, ar lauke šalta, ar karšta. Man gryname ore sportuoti daug maloniau nei salėje", – kalbėjo vicemeras.

Iš pradžių kai kuriems valdininkams neįprastai atrodžiusią idėją pavyko paskleisti itin plačiai. Dabar bene kiekviena miesto seniūnija gali pasigirti treniruoklių aikštelėmis.

Perima užsienio pavyzdį

Sportas lygu sveikata. Tokiu šūkiu daugelį metų vadovaujasi S.Buškevičius.

"Sportas gerina ne tik fizinę, bet ir psichinę būseną. O jei nuotaika gera, tada nebereikia nei cigaretės, nei taurelės. Lauko treniruokliai yra puiki priemonė ir jaunam, ir senam. Jaunimas gauna bendro fizinio parengimo pagrindus, o vyresni žmonės stiprina sveikatą. Žinau ne vieną pavyzdį, kai žmonėms grėsė sąnarių ar kitokios operacijos, bet nuolat mankštindamiesi jie išgijo", – teigė politikas.

Apie neabejotiną sporto aikštynų naudą kalba ir profesionalūs sportininkai – Kalniečių aikštyną drauge apžiūrėję ir diskusijoje dalyvavę kūno rengybos atstovė Kristina Narbutaitytė ir imtynininkas Kęstutis Miškinis.

"Užsienyje lauko treniruokliai – įprastas dalykas. Pati labai daug sportuoju klube, tačiau manau, kad norint patobulinti savo kūno formas visiškai pakanka ir šių įrengimų. Jais galima treniruoti įvairias raumenų grupes, netgi susidaryti nedideles treniruočių programėles", – aiškino pasaulio ir Europos kūno rengybos čempionė K.Narbutaitytė.

Jos kolega K.Miškinis pabrėžė pats išbandęs ne vieną treniruoklį, todėl galįs rekomenduoti juos kiekvienam sporto mėgėjui ir profesionalui.

"Smagu, kad net ir solidesnio amžiaus kauniečiai vis labiau vertina aktyvų poilsio būdą. Ir jaunimas energiją išlieja prie lauko treniruoklių. Atsirado netgi naujas madingas judėjimas – gatvės ar lauko gimnastika", – pasakojo K.Miškinis.

Tvarkys ir mokyklų aplinką

S.Buškevičius pažymėjo, kad jau pajudėjo ir kita jo idėja – mokyklų lauko treniruoklių renovacija.

Sovietmečiu buvo tradicija prie stadionų pastatyti laipiojimo sieneles, metalines kopėčias, kliūčių ruožus, skersinius. Jais mielai naudodavosi ir mokiniai, ir aplinkinių daugiabučių gyventojai. Dabar situacija pasikeitė, kai kurios aikštelės ir prietaisai buvo taip apleisti, kad tapo panašūs į metalo laužynus.

"Matome, kad mieste dar nemažai apleistų lauko gimnastikos prietaisynų. Norime juos sutvarkyti, nes dažni jų daugelį metų nėra matę net teptuko", – pastebėjo S.Buškevičius.

Jo teigimu, projektui jau gautas miesto valdžios pritarimas, bus skirta ir lėšų.

Gera žinia sportą po atviru dangumi mėgstantiems kauniečiams – Nemuno saloje, Santakos ir Kovo 11-osios parkuose įrengta nauja lauko treniruoklių danga. Artimiausiu metu tokia pati danga bus įrengta po treniruokliais, esančiais Ąžuolyno parke, Kuršių (Šilainiai) ir Verkių (Aukštieji Šančiai) gatvėse. Šiuo metu taip pat remontuojami seniausiai pastatyti ir susidėvėję lauko treniruokliai.

"2010 m. buvome pirmieji Lietuvoje, įrengę lauko treniruoklius. Ši programa tęsiasi jau beveik ketverius metus. Kiekvienoje seniūnijoje jau yra ne mažiau kaip po du treniruoklių komplektus. Tačiau pastebėjome kitą problemą – rudenį ir pavasarį žmonėms tampa nepatogu sportuoti dėl susidarančių purvynų. Todėl šįmet pradėjome naujos dangos po lauko treniruokliais įrengimo darbus", – pasakojo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Pasak A.Kupčinsko, lauko treniruoklių įrengimas išties pasiteisino – Kauno pavyzdžiu jau seka kitos Lietuvos savivaldybės.

"Šįmet nauja danga bus įrengta po šešiais lauko treniruoklių komplektais. Kitų metų planuose – nauja danga po visais mieste esančiais treniruokliais", – teigė miesto vadovas.
"Ši danga – tai patogus pagrindas, sudarytas iš smėlio, skaldos ir specialaus tinklo", – sakė konkursą laimėjusios ir dangą įrengusios bendrovės "Dangų centras" direktorius Robertas Pliupelis.

Šiuo metu taip pat vykdomi susidėvėjusių ir aplūžusių lauko treniruoklių remonto darbai. Iki šių metų pabaigos bus iš pagrindų atnaujinti pirmieji, dar 2010 m. Kaune pastatyti lauko treniruokliai, esantys Draugystės, Santarvės ir Kalniečių parkuose.