Karklėje gimusi Rima norėtų nuolat gyventi tėvų sodyboje, kurioje dalį ūkinio pastato pati ir rekonstravo. Norėtų ir ledainę prie tako link jūros turėti. Bet negali. Juokauja, kad civilizacija toli.  

„Kibiriuką turiu arba bėgu pas kaimynus. Nėra čia nieko. Vasarą aš galiu naudotis šuliniu. Pastačiau biotualetą, galvoju, paprastas tualetas – geriausias išradimas pajūryje“, – juokavo Karklės gyventoja Rima Butkuvienė. 

Nuotekomis besirūpinanti įmonė sakė, kad prie centralizuotų tinklų moteris jau galėjo jungtis kone prieš metus.  

„Pačias prisijungimo sąlygas įmonė yra išdavusi. Šiuo metu lieka projekto derinimo etapas. Dabartiniame etape, kai derinamas projektas, deja, bendrovė neturi galimybės daryti įtakos kitų įstaigų sprendimams“, – teigė „Klaipėdos vandens“ atstovė Justina Kazragytė.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Karklės gyventoja sakė nė neįtarusi, kad už savo pinigus su kaimynais nusitiesus tinklus negalės įsirengti nuotekų įvado.  

„Be siurblinės mano įvadas neveiks. Reikia įkasti siurblinę. Siurblinė – didelė „bačka“. Ji niekaip netelpa. Ten tik smėlis ir tik du metrai mano žemės. Netelpa. Niekas neleistų ir kasti. Viskas griūva. Čia yra tinklai, dujotiekis, elektra, telefono kabeliai“, – pasakojo R. Butkuvienė. 

Vietos siurblinei moteris nesėkmingai dairėsi miško žemėje. Paskui už keliuko, kur turi žemės sklypą. Bet ir čia civilizuotai tvarkyti nuotekas neleidžia Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.  

„Čia yra seni ginčai dėl šito sklypo. Galiu tiesiai pasakyt, jog čia asmeninės ambicijos. Tokio sklypo Karklėje nerasite. Daugiau kaip septyniolika metų jis yra saugomas nuo visko, net nuo manęs pačios“, – kalbėjo sklypo savininkė. 

Direkcija teigė, kad dėl sklype esančių statinių teismai dar nesibaigę. 

„Mes kalbame apie žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame statyba negalima. Tai jeigu negalima statyba, nenumatyta jokių statinių, jokia inžinerinė infrastruktūra neturi būti šitame sklype“, – teigė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius. 

Parko sergėtojai, kurie skatina nuotekų tvarkymą, patarimo, ką su jomis daryti, Rimai duoti negali.

„Nuotekų tinklas – sudėtinė gyvenamojo namo dalis. Jeigu gyvenamojo namo statyba nenumatyta, tai automatiškai nevystomi ir tinklai“, – aiškino D. Nicius. 

Statistikos, kiek lauko tualetų dar yra Karklėje, parko direkcija neturi. Bet pripažįsta, kad ne visi gali prisijungti prie centralizuotų tinklų. Dalis turi savo vietinius valymo įrenginius, išgriebimo duobes.  

„Svarstau grąžinti lauko tualetą. Gal reiktų arčiau pastatyti, kad visi eitų vasarą ir riestų nosis“, – samprotavo Karklės gyventoja Rima. 

Europos Sąjunga reikalauja, kad gyvenvietėse absoliuti dauguma prisijungtų prie centralizuotų nuotekų tinklų ir lauko tualetų neliktų.  

Kaip pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apie 22.44 val. pranešta, kad Biržuose, Vėjo gatvėje, sudegė trys mediniai, esantys viename bloke, lauko tualetai.

Įtariamas padegimas.

Daugiausiai kritikos skamba už neatliktus namų darbus. Skurdas bado akis. Mat kas penkto lietuvio kasdienybė – kaip iš liūdno filmo. Pasirodo, kad nepritekliuje mūsų šalyje gyvena ne tik senjorai, bet ir auga ištisos vaikų kartos. Taip pat auga ir atskirtis, kurios Lietuva nesumažina jau 20 metų. Labiausiai ji jaučiama tarp tų žmonių, kurie uždirba labai daug ir tarp tų žmonių, kurie vos suduria galą su galu ir gyvena iš išmokų. Atskirtis jaučiama ir tarp miestiečių ir kaimo gyventojų.

Antradienį Europos regionų komiteto prezidentas sakė, kad 40 mln. žmonių artimiausiu metu emigruos dėl tokių dalykų visoje Europoje. Tai palies ir Lietuvą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Taip pat Lietuva kritikuojama ir dėl lauko tualetų. Pasirodo, kad beveik 50 tūkst. Lietuvos žmonių naudojasi jais. Tai yra didžiuliai skaičiai, lyginant su kitais europiečiais. Už tai Lietuvai gresia net ir milijoninė bauda. Šių metų paskutiniai mėnesiai yra paskutinė galimybė Lietuvai išvengti tos baudos. Tačiau merai sako, kad tai nėra įmanoma. Nuo 2007 m. buvo bandyta spręsti šią problemą, tačiau rezultato nėra. Nuo šios problemos ateityje labiausiai nukentės Klaipėdos miestas ir rajonas. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sakė, kad būtent jo rajone ir Klaipėdos mieste vaizdas ateityje gali priminti Veneciją.

„Klaipėdos regionas yra Lietuvos apačia, kur suteka visi lietaus vandenys. Jau mūsų naujos gyvenvietės skęsta, nes tie melioracijos renginiai, kurie sausino dirbamus žemės ūkio laukus, nėra pritaikyti gyvenvietėms. Tai reikalauja didžiulių investicijų ir lėšų. Klaipėdos rajone turime didžiausius Lietuvos sodus, kur gyvena apie 7 tūkst. gyventojų ir ten nėra centralizuotos nuotekų sistemos. Mes paskaičiavome, kiek maždaug tai galėtų kainuoti. Kaina siektų beveik 20 mln. eurų“, – sakė Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

„Pamazgas išnešu už pavėsinės, ant komposto“, – kalbėjo gyventoja.

Tualeto, kuriuo naudojasi ne tik šita moteris, bet ir keli jos kaimynai, turinį išsiurbia speciali pasamdyta mašina.

„Rugsėjį valiau, tai dabar vasaros metu vėl noriu išsikviesti, kad žiemai užtektų“, – pasakojo kita gyventoja.

Netoliese gyvenanti Miroslava tualeto turinį tvarko taip: kviečia automobilį išsiurbti arba pati užkasa.

Kad pagautų tokius netinkamai nuotekas valančius žmones, Aplinkos ministerija kuria informacinę sistemą, kurioje bus surašyti visi nuosavas nuotekų surinkimo sistemas ar lauko tualetus turintys namai. Net apskaičiuos, kiek konkrečiame name yra gyventojų ir kiek jie per metus gali prikaupti nuotekų.

„Bus nustatyti minimalūs reikalavimai, kiek kartų per metus turi būti eksploatuojama, koks pagal parametrus turi susidaryti preliminarus dumblo kiekis. Kad nebūtų dirbtinai mažinama taupymo sumetimais“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.

Kiek nuotekų išvežė iš konkretaus namo naujoje sistemoje turės nurodyti nuotekų vežėjai, o vandens valymo įmonės turės nurodyti, ar tikrai tiek srutų pas juos buvo atvežta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Buvo skandalų, kad surinktos nuotekos iš individualių gyventojų be apskaitos buvo išleidinėjamos į miesto šulinius, o galbūt net kažkur į gamtą. Mes turime būti tikri, kad gyventojai samdo legalias paslaugas, nuotekos yra sutvarkomos ir išpilamos“, – pasakojo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tuomet toks nuotekų vežėjas bus baudžiamas. Baudų neišvengs ir aplinką teršiantys gyventojai.

„Deja, bet būna tokių atvejų, kuomet tos duobės yra nesandarios, kas ir mažina paslaugos poreikį ir išvežimo dažnį. Už neteisingą nuotekų tvarkymą yra numatytos baudos“, – kalbėjo R. Radavičienė. Baudos yra nuo 160 iki 300 eurų.

Nuotekų vežėjų asociacija kuriamai sistemai pritaria. „Reikia sistematizuoti, nes žmonės dirba įvairiai, jie yra verslininkai, galbūt ne visada dirba sąžiningai. Galbūt ta sistema duos daugiau naudos nei žalos“, – pasakojo Nuotekų vežėjų asociacijos prezidentas Viačeslavas Ždanovičius.

Naujoji sistema kainuos per milijoną eurų.

„Su valstybės kuriamomis sistemomis kainos yra rinkos“, – kalbėjo R. Radavičienė.

Kai kurie žmonės dėl naujos kontrolės sistemos turi priekaištų.

„Labai įdomus sprendimas – kontroliuoti, bet nesiūlyti variantų. Gyvename tokioje gatvėje, kuri yra už 10 km nuo Vilniaus centro, tad labai keista, kad neturime centrinės kanalizacijos“, – kalbėjo Naujosios Vilnios gyventoja Ina.

Moteris turi šulinius nuotekoms, tačiau juos prižiūrėti nėra lengva.

„Tai yra galvos skausmas. Jeigu lyja lietus, kanalizacijos irgi pildosi. Visada turi atidaryti ir patikrinti“, – tęsė Ina.

Jungtis prie nuotekų sistemos norėtų ir Petras, tik niekas nejungia.

„Būtų neblogai, mat kiekvienais metais tenka kviesti, ištraukinėti“, – teigė Petras.

Vienas nuotekų išsiurbimas kainuoja apie 60–70 eurų. Vieni žmonės tokį automobilį kviečią kartą per metus, kiti – kas mėnesį. Naujoje sistemoje, kuri turėtų pradėti veikti iki kitų metų liepos, visi šie skirtumai pasimatys ir įtartinai mažai nuotekų išvežantieji gali sulaukti tikrintojų.

Klaipėdos savivaldybei priklauso tuzinas gyvenamųjų patalpų, statytų 1880–1936 m.

Beveik visose jų (išskyrus du butus) tualetai yra įrengti lauke.

Nors visi namai yra prijungti prie nuotekų tinklų, tačiau faktiškai įrengti tualetų namuose negalima dėl supuvusių grindų.

"Tai ypač senos statybos namai, kai kurie pastatyti kone prieš pusantro šimto metų, tad savivaldybei būtų ekonomiškai nenaudinga į juos investuoti. Todėl jie bus nurašyti. Kai kur tose patalpose net nėra kur įrengti sanitarinio mazgo", – tikino Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Lina Murauskienė.

Pačių namų techninė būklė yra labai bloga ir patalpos esą netinkamos tolesniam naudojimui pagal paskirtį dėl to, kad butuose grindys pažeistos puvinio, vidaus elektros instaliacija ir vandentiekio bei nuotekų vamzdynai susidėvėję, kietojo kuro krosnys nefunkcionalios, neatitinkančios gaisrinės saugos reikalavimų.

Tuose butuose nėra ne tik tualetų, tačiau ir kitų higienos reikalavimus atitinkančių patalpų – dušų ar vonių, jau nekalbant apie karštą vandenį.

Kitaip tariant, šių miestui priklausančių butų konstrukcijos nusidėvėjusios, kai kuriuose namuose būtina keisti stogo dangą, stiprinti arba keisti perdengimų sijas, remontuoti fasadus, atnaujinti esamus bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus.

Todėl nuspręsta Ąžuolų, Joniškės, Liepų, Tuopų, Girdavos ir Gėlių gatvėse bei Pušyno skersgatvyje esančių savivaldybės būstų nuomininkams siūlyti galimybę privatizuoti butus, prieš tai atlikus patalpų vertinimą ir nuomininkams pateikiant konkrečią kainą.

Nuomininkams atsisakius būstus privatizuoti, jiems bus siūlomos kitos tinkamos gyventi patalpos.

Atsisakius ir siūlomų patalpų, sutartys su jais gali būti nutrauktos rekomenduojant nuomininkams patalpas nuomotis privačiame sektoriuje.

Nusidėvėjusius pastatus planuojama nugriauti, su jais mieste neturėtų likti ir anų laikų atgyvenų – lauko tupyklų.

„Kauno vandenys“ savo aptarnaujamoje teritorijoje vandenį tiekia 162,3 tūkst. būstų, o nuotekas – 159,6 tūkst. Iš viso per praėjusius metus įmonė sulaukė 2,8 tūkst. naujų klientų, o 1,7 tūkst. tik vandentiekį turėjusių būstų prisijungė ir prie nuotekų tinklų.

Daug privačių namų savininkų tiek Kauno mieste, tiek Kauno rajone nemato reikalo prisijungti prie nuotekų tinklų, nes nuotekas nori tvarkyti savarankiškai. Įmonės direktorius Ramūnas Šulskus sako, kad jie tokią teisę turi, jei nuotekas išvalo pagal taisykles, tačiau jis pabrėžia, kad dalis kauniečių jomis vis dar atsikrato neteisėtais būdais, taip teršdami aplinką.

Plečiasi kasmet

„Kauno vandenų“ atstovai pastebi, kad situacija gerėja – centralizuotų tinklų kiekvienais metais prisijungia po keletą tūkstančių būstų, o įmonė infrastruktūrą plečia ir kasmet pakloja dešimtis kilometrų naujų tinklų.

Štai praėjusiais metais įmonė paklojo 35,15 km naujų vandentiekio ir 57,43 km nuotekų tinklų, prie kurių prisijungė ištisi kvartalai Vaišvydavoje, Zuikinėje, Panemunėje, Aleksote, Šančiuose, Vilijampolėje ir Šilainiuose.

„Daugiausiai neprisijungusių vartotojų yra ten, kur įvesti nuotekas techniškai sudėtinga. Turgaus kvartalai aplink Žaliakalnį, ypač kur gatvės baigiasi šlaituose, Panemunėje ar Šančių rajone – senieji smulkūs prieškariu chaotiškai pastatyti nameliai, Gričiupis, kur daug pastatų stovi ant aukštų šlaitų. Amaliuose keblumų kelia didelė individualių namų, sodų koncentracija – sunkioji technika ne visada gali ten pravažiuoti“, – aiškino R. Šulskus.

Ramūnas Šulskus/„Kauno vandenų“ nuotr.

Jis pabrėžia, kad mieste, lyginant su Kauno rajonu, pasijungimo lygis kur kas aukštesnis, o naujai statomi privačių namų kvartalai ten, kur tokia galimybė sudaryta, paprastai prisijungia prie centralizuotų tinklų, daugiau problemų kyla su senesniais pastatais.

Šiuo metu Kauno mieste yra 2,8 tūkst. privačių namų ir apie 400 butų, neprisijungusių prie nuotekų tinklų. Kauno rajone savo aptarnaujamoje teritorijoje bendrovė skaičiuoja 1,1 tūkst. neprisijungusių privačių namų. Daugybė tokių Garliavoje bei Domeikavos seniūnijos kaimuose.

Vykdo tikrinimus

Anot bendrovės vadovo, centralizuotų tinklų plėtra planuojama ir šiemet. Kauno mieste ir rajone planuojama nutiesti 19,9 km vandens ir 33 km nuotekų tinklų. R. Šulskaus teigimu, „Kauno vandenys“ siekia, kad aplinka būtų teršiama kuo mažiau, todėl reguliariai vykdo ir patikrinimus, ypač aplink Girstupį, Gričiupį ir Amalės upelius. Anot jo, Girstupis apskritai buvo tapęs nuotekų upeliu.

„Patikrinimai vyksta reguliariai, sistemingai, suskaičiavus, kiek turime neprisijungusių. Iš pradžių į gyventojus kreipiamės laiškais, klausdami, kaip jie tvarko atliekas, vėliau vykstame į vietą kartu su miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus bei Aplinkos apsaugos agentūros atstovais.

Jeigu gyventojai nuotekas tvarko individualiai, jie turi pateikti tai dokumentus, įrodančius, kokiam vežėjui nuotekas priduodamos, tas vežėjas turi atitinkamai turėti sutartį su vandens nuotekų tvarkytoju, kad jis tas nuotekas atveža tvarkingai mums, jų neišpila kažkur savavališkai“, – sakė „Kauno vandenų“ vadovas.

Anot jo, atsiranda ir gyventojų, kurie tamsiu paros metu iš savo nuotekų duobės siurbliuku nelegaliai perpumpuoja į gatvės tinklą, o vėliau atsisako jungtis prie tinklų.

P. Vaitelio nuotr.

Duoda rezultatų

Namų ūkiams, kurie nėra prisijungę prie centrinių tinklų ir nuotekomis atsikrato neteisėtai, skiriamos ir tęstinės baudos iki 600 eurų – net ir ją susimokėjus vis vien reikalaujama nuotekas tvarkyti teisingai.

Net ir ekonominiu požiūriu prisijungti prie centralizuotos sistemos pigiau nei turėti savo valymo įrenginius.

Kaip sako R. Šulskus, tokie patikrinimai duoda rezultatų nes dalis gyventojų atsiliepia ir kreipiasi norėdami prisijungti – po praėjusių metų birželį-spalį vykdytų patikrinimų „Kauno vandenys“ su gyventojais pasirašė daugiau kaip 600 sutarčių dėl prisijungimo prie miesto nuotekų tinklų.

Dar beveik pusantro šimto gyventojų pateikė prašymus, o apie pusė tūkstančio privačių namų savininkų sudarė sutartis su vienu iš 11 Kauno mieste legaliai veikiančių nuotekų išvežėjų, pradėjo tinkamai vesti dokumentaciją, išsaugant kvitus už gautas paslaugas.

„Net ir ekonominiu požiūriu prisijungti prie centralizuotos sistemos pigiau nei turėti savo valymo įrenginius, tvarkyti savo nuotekas individualiai, samdyti vežėją, nebent tai daroma nelegaliais būdais. Be to, atsiranda ir aplinkosauginių niuansų, nes profesionali vandentvarkos įmonė visada tinkamai išvalys nuotekas ir neišleis į upelį teršalų“, – kalbėjo „Kauno vandenų“ vadovas.

Per praėjusius metus patikrinta apie pusė tūkstančių privačių seniūnijų valdų. Surengti reguliarūs vietinių nuotekų sistemų ir valymo įrenginių inspektavimai, taip pat neplaniniai apsilankymai ir net požeminė žvalgyba georadaru. Šiuo metu tokie reidai sustabdyti dėl karantino, tačiau jam pasibaigus planuojama patikrinimus atnaujinti.

Senbuviai jungiasi ne visada

Amalių sodų bendrijos pirmininkas Tomas Zdanys sako, kad statant naujus namus, ten, kur yra galimybė, visi vieningai jungiasi prie centrinių vandens ir nuotekų tinklų, mat tai – ir daug pigiau, ir švariau, ir kur kas paprasčiau.

„Tačiau tiems, kurie galbūt nesulaukė centrinių tinklų tiesimo ir prieš kurį laiką priėmė sprendimą tvarkytis individualiai, dažnai nebeapsimoka jungtis. Mano sklype sutvarkyta aplinka, kad aš prisijungčiau prie centrinių tinklų, turėčiau lupti lauk visas trinkeles, gadinti veją. Investavau į gręžinį, filtrus, kiekvienais metais vandenį vežu tirti – jis yra labai geros kokybės, tad jungtis nebėra prasmės“, – tikino T. Zdanys.

P. Vaitelio nuotr.

Anot Amalių sodų bendrijos pirmininko, į sodus daug kas atvyksta tik pavasaroti ar praleisti savaitgalių, tad neinvestuoja tūkstantinių sumų tam, kad turėtų tvarkingą vandenį ar nuotekas, verčiau naudojasi šuliniu, turi lauko tualetus ar drenažinius šulinius.

Tačiau jo teigimu, situacija pastaruoju metu gerėja: per dvejus metus nutiesta viena kita tinklų magistralė, o šiais metais sodų bendrija gavo iš „Kauno vandenų“ ir sąrašą, kokiose gatvėse planuojama tinklų plėtra.

Lauko tualeto naudotojai tokių pinigų negali įsivaizduoti. Jų skaičiavimais ir 1000 eurų asmeninių lėšų, reikalingų įvadui nuo magistralės iki namų - jau labai daug.

"Labai nepatogu, labai nepatogu yra. Aš turiu mažą sūnų, jam 4 metai.  Nepatogu, namie padarytų į klozetą, o dabar ir kibirą reikia išnešt, ir rūbus, kai plauni - viską išnešt", - pasakojo Ramygalos gyventoja Kristina Bukauskienė.

Kaimynas taip pat girdėjo, kad tualetų seniai turėjo nelikti, bet kaip procesus paskubinti, jei, kaip sako patys žmonės, pinigų nėra.

Ten, kur senovinio gyvenimo apraiškos, važinėja ir senovinės, bet labai reikalingos mašinos su cisternomis.
Artūras Kaminskas, Velžio komunalinio ūkio vadovas

"Mano automobilio, kurį žmonės vadina gazelka, jie labai laukia, nes neturi kitos išeities", - sakė Velžio komunalinio ūkio vadovas Artūras Kaminskas

Anot vairuotojo, paslauga kainuoja iki 40 eurų, į sodybą važiuojama kas du mėnesius ir rečiau.

Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, mažiau nei trečdalis teritorijos neturi centralizuotos nuotekų sistemos, bet procesai vyksta, 80 procentų lėšų- europiniai pinigai, likusieji - iš biudžeto. Vis dėlto neretai koją neva kiša ne pinigų stygius, o patys gyventojai.

"Yra tokių skeptikų, kurie teigia, kad aš visą gyvenimą naudojausi ir naudosiuos, ir man nereikia.Kita dalis gyventojų kalba, kad nėra pinigų", - pasakojo Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius.

Sostinėje tokių būdelių tai pat dar likę - jų net keli tūkstančiai. Tačiau savivaldybės darbuotojų prognozės optimistinės - iki termino pabaigos būdelės bus likviduotos.

"Šiuo atveju visa išlaidų našta tenka savivaldybei, Vilniaus vandenims, gyventojai labai noriai laukia, kada galės prisijungti prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos ir tie minimalūs kaštai, kurie gali kliūti yra tikrai nedideli.
Teisingumo ministerija gąsdina, kad esama gan didelės rizikos dėl baudų. Vis dėlto Aplinkos ministras sako, jog grėsmės nėra", - tvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

"Šiandien dienai  situacija pasikeitusi kardinaliai, beveik du trečdaliai žmonių iš 65 tūkstančių yra prijungti. Likę apie 19 tūkstančių,nepajungtų gyventojų. Iki 2023 metų numatyti žingsniai, tikrai nebus problemos", - teigė Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Anot Aplinkos ministro, nors prognozės optimistinės, įsipareigojimų įgyvendinimas priklausys ir nuo savivaldybių.

„Be abejo (teks baudas mokėti – BNS), jeigu savivaldybės ir jų valdomos įmonės (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – BNS) nesuras bendros kalbos su gyventojais“, – penktadienį LRT radijui pareiškė ministras. 

Pasak jo, jeigu patys gyventojai nenorės prisijungti prie centralizuotų sistemų, procesas bus sunkus. 

„Tas kelias bus sunkus, reikia aktyviau įsijungti savivaldybėms, įjungti seniūnus, seniūnaičius, viešosios tvarkos pareigūnus “, – kalbėjo ministras.

Tas kelias bus sunkus, reikia aktyviau įsijungti savivaldybėms, įjungti seniūnus, seniūnaičius, viešosios tvarkos pareigūnus.

K. Mažeika įsitikinęs, kad savivaldybės turi pakankamai savo pajėgumų spręsti šią problemą, jos neturėtų rodyti pirštu į aplinkosaugininkus. 

„Paraginti žmones, paprašyti sąskaitų, dokumentų įrodančių, kaip jie tvarko savo nuotekas ir tai būtų pirmas žingsnis paskatinti žmonių motyvaciją“, – sakė ministras.

Lietuva yra gavusi Europos Komisijos įspėjimą dėl neįvykdytų įsipareigojimų – ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų surinkti centralizuotai gyvenvietėse su 2 tūkst. ir daugiau gyventojų.

Jeigu iki 2023 metų šis rodikls nebus pasiektas, Lietuvai gresia milijoninės sankcijos.

Tai apima ir šalyje vis dar pakankamai paplitusius lauko tualetus, kurių galima rasti didesniuose ar mažesniuose miestuose.

Iki 2023 metų neįvykdžius įsipareigojimų, Lietuvai gresia milijoninės sankcijos. Savivaldybės teigia, kad prie nuotekų tinklų neprijungtų žmonių aglomeracijose vis dar yra apie 30 tūkst.

Iki 2023 metų neįvykdžius įsipareigojimų, Lietuvai gresia milijoninės sankcijos.

Pasak savivaldybių, kita problema, kuri aktuali ne tik savivaldai, bet ir visai valstybei – vandentvarkos įmonių finansinė padėtis. Iš savivaldybių valdomų bendrovių nuspręsta išieškoti daugiau kaip 16 mln. eurų už tai, kad gyventojai nesutiko jungtis prie nuotekų surinkimo tinklų.

Kaip praneša Savivaldybių asociacija, savivaldybės pasigenda aktyvios politikos formuotojo – Aplinkos ministerijos pozicijos ir pagalbos sprendžiant esamas problemas.