Statančių pinigus už premjero pergalę prezidento rinkimų totalizatoriuje taip pat netrūksta, tačiau, vertinant riziką, už galutinio žodžio dėl rinkimų dar netarusį Saulių Skvernelį dedamos ganėtinai kuklios sumos.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 10-26 dienomis vykdytos apklausa parodė, kad G. Nausėdą šiuo metu visuomenė labiausiai norėtų matyti šalies prezidentu po gegužę vyksiančių rinkimų. Jį spalio mėnesį palaikė penktadalis (19 proc.) suaugusių šalies gyventojų. Nuo liepos mėnesio G. Nausėdą remianti respondentų dalis išaugo 3 procentais (liepą ekonomistą palaikė 16,5 proc., o rugsėjį - 18,5 proc.).

Antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą yra I. Šimonytė - ją prezidente norėtų matyti 13 proc. apklaustųjų. Per tą patį laikotarpį konservatorių kandidatės 2019 m. prezidento rinkimuose populiarumas padvigubėjo. Rugsėjo pabaigoje, po to kai ji paskelbė apie sutikimą dalyvauti šalies vadovo rinkimuose, ją remiančių gyventojų dalis siekė 13,7 proc., liepą tokių buvo vos 6 proc.

Kaip parodė apklausa, premjerą Saulių Skvernelį, dar neatskleidusį savo kortų dėl šalies vadovo rinkimų, prezidentu norėtų matyti kas dešimtas (10 proc.) suaugęs Lietuvos gyventojas. Lyginant su apklausa, vykdyta prieš mėnesį, premjerą prezidentu matyti norinti gyventojų dalis sumažėjo: rugsėjį tokių buvo 12 proc., liepą - 8,6 proc.

Panašiai prezidento rinkimų favoritus mato ir lažybose dalyvaujantys žmonės. Vis dėlto iš esamų lažybų koeficientų galima spręsti, kad statant pinigus totalizatoriuje, nepaisant G. Nausėdos pirmavimo gyventojų nuomonę reflektuojančioje reitingų lentelėje, šansai laimėti prezidento rinkimus geriau vertinami I. Šimonytės. Tai rodo ir už ją statomos sumos - jos, pasak „Top sport“ direktorius Dainiaus Gulbino, yra solidžiausios.

Totalizatoriuje laimėjusi pirminius konservatorių rinkimus ir tapusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate šalies vadovo rinkimuose, I. Šimonytė aplenkė iki tol lažybų tarpininkų labiausiai vertintą G. Nausėdą.

Lažybų bendrovės direktorius teigė, kad dar iki pirminių konservatorių rinkimų I. Šimonytės tikimybė laimėti buvo vertinama kur kas santūriau nei dabar. Politikė, pasak D. Gulbino, figūravo 6 ar 7 vietoje tarp visų kitų kandidatų. Tačiau šiuo metu I. Šimonytė pinigų sumomis, kurios yra pastatytos už jos pergalę, jau spėjo susilyginti su G. Nausėda, nors, pabrėžė vadovas, statančių už ekonomistą G. Nausėdą asmenų liko kur kas daugiau.

„Už Gitaną Nausėdą stato daugiau žmonių mažesnėmis sumomis, o už Ingridą Šimonytę - mažiau, bet didesnėmis sumomis. Tad pinigine prasme už abu kandidatus bendrai pastatytos sumos yra labai panašios, nors pats žmonių kiekis skiriasi apie 7 kartus. Už Šimonytę stato didesnes pinigų sumas galintys skirti klientai, o už Nausėdą daugiau veikia masiškumas ir statoma po nedidelę sumą“, - kalbėjo D. Gulbinas.

Trečia vieta pagal tikimybę laimėti totalizatoriuje šiuo metu prognozuojama premjerui S. Skverneliui. Statymai, kad jis laimės prezidento rinkimus, yra taip pat tarp populiariausių. Statymų kiekis už premjerą yra net didesnis nei už favorite šiose lažybose kol kas laikomą I. Šimonytę. Tačiau pinigų sumos, kuriomis, statant už Vyriausybės vadovą, linkę rizikuoti totalizatoriuje žaidžiantys gyventojai, yra labai nedidelės.

Šiuo metu I. Šimonytės lažybų koeficientas totalizatoriuje yra 2,2. Tai reiškia, kad, už ją lažybose pastačius 1 eurą, jos pergalės atveju laimėta suma siektų 2,2 euro. Tuo tarpu analogišką sumą pastačius už G. Nausėdą, laimėjimas siektų pustrečio euro. Galiausiai ministro pirmininko pergalė už jį pastačiusiems 1 eurą atneštų 3,5 euro.

Po šių trijų politikų, kurių lažybų koeficientas bei už juos statomos sumos rodo, kad jų pergalės rinkimuose iš visų viešojoje erdvėje minimų kandidatų yra labiausiai laukiamos, rikiuojasi pretendentai su koeficientais, liudijančiais, kad pergalė yra sunkiai tikėtina ar apskritai tik teoriškai įsivaizduojama.

Pavyzdžiui, šiuo metu pastačius 1 eurą už Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, galima laimėti 8 eurus, rinkimus laimėjęs Petras Auštrevičius atneštų 50 eurų, Valentinas Mazuronis - 150, o Valdemaras Tomaševskis - net 500 eurų.

Apibendrindamas ir prisimindamas anksčiau organizuotas lažybas dėl prezidento rinkimų, D. Gulbinas pabrėžė, kad dabartinės lažybų tarpininkų prognozės yra labai sąlygiškos ir neabejotinai keisis. Pavyzdžiui, pabrėžė direktorius, S. Skverneliui apsisprendus dalyvauti rinkimuose, tikriausiai įvyktų pokyčiai tiek nustatant jo lažybų koeficientą, tiek visuomenei koreguojant savo lūkesčius ir sprendimus prieš atliekant statymus.

„Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis, iškart po apklausos lyderio trejetuko rikiuojasi prezidento rinkimuose dalyvauti atsisakęs diplomatas Vygaudas Ušackas - jį, kaip norimą matyti prezidentą, spalį nurodė 8 proc. apklaustų gyventojų (tiek pat buvo ir prieš mėnesį), o liepą - 6,1 proc.

Penktoje vietoje apklausoje rikiuojasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jo kandidatūrą palaiko 7 proc. piliečių (prieš mėnesį buvo 3,8 proc.), liepą palaikymas siekė 9,4 proc.

Dar du galimus kandidatus į prezidentus nurodė po 3 procentus respondentų - tai Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, o kitų 10 politikų ir visuomenės veikėjų pavardes paminėjo nuo pusės iki 2 procentų respondentų - tai Rolandas Paksas, Arvydas Juozaitis, Valdemaras Tomaševskis, Vilija Blinkevičiūtė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Gabrielius Landsbergis, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Uspaskichas, Petras Auštrevičius bei Valentinas Mazuronis.

Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų gyventojų nenurodė jokios pavardės.

„Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriuos Lietuvos visuomenės veikėjus jie norėtų matyti Lietuvos prezidentu po 2019 metų gegužės mėnesio rinkimų (pavardes respondentai minėjo patys). Iš viso 2018 metų spalio mėnesį respondentai paminėjo 42 visuomenės veikėjus, kuriuos jie norėtų matyti prezidentu po rinkimų kitais metais (prieš mėnesį nurodė 35 pavardes). Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustųjų atsakė, kad neapsisprendė ar neatsakė į šį klausimą.

Vykdytos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ką jie norėtų matyti šalies prezidentų po rinkimų, kurie vyks kitų metų gegužės mėnesį (galimų kandidatų sąrašas nebuvo pateiktas ir politikų pavardes gyventojai nurodė patys).

Finansų krizę išgyvenę lietuviai pastaraisiais metais vis dažniau lankosi įvairiuose lošimo namuose bei lažybų punktuose. Dėl to kyla grėsmė, kad daugiau jų gali tapti priklausomi. Liūdniausia, kaip pastebi psichologė-psichoterapeutė Aušra Varneckienė, jog jokie įspėjimai apie azartinių žaidimų pavojų neveikia.

2013 metais Lietuvoje veikiančios azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo įmonės uždirbo beveik 292 mln. eurų. Tai yra maždaug 75 proc. daugiau nei gauta 2010 metais, kada jų pajamos buvo mažiausios ir siekė apie 167 mln. eurų, rodo Statistikos departamento duomenys.

Nuo 2011 iki 2013 metų šia veikla užsiimančių bendrovių pajamos kasmet augo vidutiniškai po 21 proc. Tačiau pačių bendrovių liko mažiau. 2009 metais Lietuvoje jų buvo 28, o 2013-aisias liko 17.

Gerėjančius veiklos rezultatus pastebėjo ir „Pramogų bankus“ Vilniuje bei Klaipėdoje valdančios „Nesė group“ rinkodaros skyriaus vadovė Natalija Mogučaja-Vaineikienė. „Didžiausią pagerėjimą matome nuo praeitų metų pradžios. Lankytojų skaičius auga visuose mūsų objektuose, bet labiausiai kazino, – pasakojo ji. – Liūdniau su B kategorijos įstaigomis. Ten žmonės praleidžia mažiau laiko, o ir pinigų daugiau neišleidžia, nes dažniausiai turi numatę biudžetą, kuri gali pralošti.“

N. Mogučaja-Vaineikienė teigė pastebėjusi, kad šiandien lošti ateina daugiau jaunesnio amžiaus žmonių. „Jie tai suvokia kaip pramogą – dalį savaitgalio ar šiokiadienio laisvalaikio, taip pat kaip ėjimą į naktinį klubą ar dar kur nors pabūti su draugais“, – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, anksčiau didžiausią lankytojų srautą sudarė 35–45 metų amžiaus žmonės, o šiandien riba yra nukritusi iki 25 metų.

Įspėjimai neveikia

„Kol žmogus netampa priklausomu nuo azartiniu žaidimų, tol jokie įspėjimai apie galimus pavojus neveikia, tačiau tada jau būna per vėlu“, – sakė A. Varneckienė.

Psichologė-psichoterapeutė paaiškino, kad dauguma žmonių savimi labai pasitiki, todėl galvoja, kad gali suvaldyti savo pomėgį žaisti iš pinigų – tiki, jog jiems istorijos apie praloštas santaupas ar sugriautas šeimas neatsitiks.

„Todėl žmones reikia šviesti, bet visokie įspėjimai paprastai neveikia. Be to, azartiniais žaidimais užsiimančios bendrovės nėra suinteresuotas, kad jų klientai žaistų saikingai“, – kalbėjo A. Varneckienė.

Ji pastebėjo, kad ribą, kada žmogus yra priklausomas, o kada ne, nustatyti pakankamai sunku, tačiau ją išduoti gali tam tikri požymiai.

„Pavyzdžiui, jei žmogus yra dirglus, neadekvačiai reaguoja į jam sakomas pastabas, naktimis blogai miega ir dar sapnuoja, kad yra kazino, tada reikia rimtai susirūpinti, gal netgi kreiptis į specialistus“, – sakė A. Varneckienė.

Pasaulio futbolo čempionatas minias klaipėdiečių priviliojo ir į lažybų punktus. Garsiausių lažybų kompanijų atstovai tikino šiomis dienomis jaučiantys ypatingą pagyvėjimą.

"Žmonės dabar plūsta tūkstančiais", – patikino vienos lažybų kompanijos atstovas Giedrius Brazaitis.

Pasak pašnekovo, uostamiestis smarkiai nesiskiria nuo kitų didžiųjų miestų.

Dažniausiai klaipėdiečiai stato už tai, jog čempionatą laimės Brazilijos, Vokietijos, Argentinos ar Ispanijos rinktinės.

"Kiekvienoje grupėje yra po dvi ar tris komandas, kurias žmonės laiko lyderėmis ir dažniausiai už jas stato. Visos kitos komandos ne tokios populiarios", – pastebėjo kitos lažybų bendrovės analitikas Justas Naulickas.

Pašnekovas teigė, kad mažiausiai lažybų dalyviai tiki Urugvajaus, Kosta Rikos, Hondūro, Alžyro komandų sėkme. Būtent už šias komandas lažybų koeficientas yra didžiausias. Pastačius šimtą litų už tokią komandą, jos sėkmės atveju galima laimėti iki kelių tūkstančių litų.

"Jei lažintumėtės, kad Hondūro rinktinė taps čempione, tai būtų vienas didžiausių įmanomų laimėjimų. Iš praėjusių varžybų daugiausia buvo galima užsidirbti statant už Urugvajaus nesėkmę rungtynėse su Kosta Rika. Pastačius 100 litų buvo galima laimėti apie 2 tūkst. litų", – pasakojo J.Naulickas.

G.Brazaitis pasakojo, kad statymų sumos varijuoja. Gyventojai stato nuo lito iki kelių tūkstančių.
Didelėmis sumomis paprastai nebijo rizikuoti tie, kurie pasirinktos komandos pergale beveik neabejoja.

Abiejų kalbintų lažybų kompanijų atstovai tikino, kad būtent čempionato pradžioje yra didžiausia norinčiųjų lažintis apgultis, nes pradinėje stadijoje nesunku išskirti stipresnę komandą ir tiksliau numatyti, kas laimės konkrečias rungtynes.

"Kai bus aštuntfinaliai ar ketvirtfinaliai, susitiks lygiavertės komandos, tačiau tokios rungtynės bus labiau išreklamuotos, tai gali paskatinti žmones lažintis. O šiuo metu lengviau prognozuoti, nes yra daugiau sąlyginai silpnesnių komandų, kur paprasčiau tikėti savo komandos pergale", – dėstė J.Naulickas.
 

Azartiškiems žmonėms prezidento rinkimai autsaideriais įvardijamų kandidatų sėkmės atveju pinigines pastorinti gali net keliomis dešimtimis tūkstančių litų. Tačiau klaipėdiečių įsibėgėjanti Lietuvos prezidento rinkimų kampanija spėti laimėtojo nepaskatino – lažybų punktuose uostamiesčio gyventojai beveik neapsilanko.

Kelių Klaipėdos lažybų bendrovių atstovai patikino, kad susidomėjimo rinkimais šiais metais nepastebėjo. Miestiečiai už lyderius ar kandidatus, kuriems prognozuojamas pralaimėjimas, pinigų nestato – nebent pavieniai asmenys.

„Iki šiol nesulaukiau nė vieno prognozavusiojo prezidento rinkimų laimėtoją“, – tvirtino vieno Klaipėdos lažybų punkto darbuotoja.

Ryškia lydere lažybų tarpininkai laiko dabartinę Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pastačius dešimt litų ir kandidatei laimėjus rinkimus, įvairiose lažybų bendrovėse būtų galima išlošti nuo 50 centų iki vieno lito.

Antruoju, anot lažybų bendrovių, gali likti Zigmantas Balčytis. Už politiko pergalę pastačius dešimt litų, laimėtojo pelnas gali siekti nuo 90 iki 120 litų.

Kandidato į prezidentus Naglio Puteikio šansai vertinami nevienodai. Skirtingose lažybų bendrovėse koeficientas už jį svyruoja nuo 15.00 iki 80.00. Politikui tapus prezidentu, uždarbis siektų nuo 150 iki 800 litų.

Lažybų punktuose dešimt litų pastačius už Artūrą Zuoką ar Artūrą Paulauską, vieno ar kito politiko sėkmės atveju piniginė pastorėtų nuo 200 iki 550 litų priklausomai nuo bendrovės siūlomo koeficiento.

Prasčiausius šansus laimėti artėjančiuose prezidento rinkimuose turi du kandidatai – Bronius Ropė ir Valdemaras Tomaševskis. Dešimties litų statymas už šiuos du visuomenės veikėjus laimėtojui atneštų didžiulę sumą pinigų. Kiekvieno iš dviejų pretendentų pergalė stačiusiajam garantuotų 25 tūkst. litų pelną.