Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas konservatorius Mykolas Majauskas pritaria tokiai kūrybinių industrijų atstovų pozicijai ir sako, kad pusės metų terminas yra nepakankamas, bei siūlo politikams tartis, kad mažesnis 9 proc. PVM kultūros ir pramogų sektoriui galiotų bent iki kadencijos pabaigos.

„Mano giliu įsitikinimu, turėtume kalbėti apie ilgalaikius sprendimus, apie stabilią mokestinę aplinką, kuri sudarytų palankias sąlygas kultūros plėtrai Lietuvoje. Esu giliai įsitikinęs, kad šeši mėnesiai yra nepakankamas terminas“, – trečiadienį po komiteto posėdžio žurnalistams sakė M. Majauskas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė situaciją nevalstybiniame kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje.

Šildymo kainos – nepakeliamos

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara teigė, kad sektorius dar nespėjo atsigauti po pandemijos, kai užklupo smarkiai išaugusios energijos kainos.

„Mes turime ne šiaip problemą, mes turime didžiulę krizę šito sektoriaus, nes dar nespėjome atsigauti po kovido, ir kas dabar vyksta, iššūkiai vienas po kito. Energetiniai iššūkiai nepakeliami. Elektros iš šildymo kainos yra neadekvačiai didelės, kai kuriais atvejais jos yra didesnės nei visas veiklas sudėjus“, – sakė Ž. Diawara.

Ji taip pat pažymėjo, kad kūrybinis, kultūros ir pramogų sektorius „yra darbdaviai labai didelio individualiai dirbančio lauko“, todėl labai svarbu išlaikyti visą ekosistemą.

Asociacijos „Metų Muzikos Apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla teigė, jog lengvatinis PVM tarifas sektoriui turėtų būti pratęstas ne pusmečiui ar metams, bet kur kas ilgesniam laikotarpiui.

„PVM klausimas tikrai labai aktualus. Šiai dienai 9 proc. šešiems mėnesiais pasiūlytas variantas, kaip sakant, ačiū, kad siūlot, bet jei žiūrėtume į kultūrą į tolį, tikrai reikėtų kalbėti ne apie šešis mėnesius, reikėtų kalbėti apie žymiai daugiau, galbūt ir dešimtmetį“, – kalbėjo M. Tyla.

Jis taip pat pažymėjo, kad kultūros ir pramogų sektorius pritraukia pinigus, todėl turėtų būti vertinamas kompleksiškai.

„Paprastas pavyzdys, kitais metais mes turėsime į Lietuvą atvykstančią grupę „Rammstein“, šiandien yra apie 40 tūkst. žmonių, kurie įsigiję bilietus. Kaip organizatoriai mane informavo, daugiau kaip 15 tūkst. bilietus yra įsigiję ne iš Lietuvos, tai galite paskaičiuoti, kiek pinigų atvykę žmonės paliks Lietuvoje“, – sakė M. Tyla.

Energetiniai iššūkiai nepakeliami.

Siūlo ilgesnį terminą

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sutiko, kad kultūros ir pramogų sektorius pritraukia ir kitų veiklų, todėl turi būti vertinamas kompleksiškai, tačiau pabrėžė, kad lengvata šioms veikloms atsieina apie 11 mln. eurų per metus ir norint ją tęsti reikia rasti kitą biudžeto eilutę, kuri galėtų būti mažinama.

„Kiekvienam milijonui reikia labai aiškiai rasti lėšas ir pasakyti, iš kokios kitos balanso eilutės mažinti finansavimą“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė R. Bilkštytė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas M. Majauskas iškėlė idėją politikams susitarti dėl ilgesnio termino, kurį lengvatinis PVM tarifas būtų taikomas kultūros ir pramogų sektoriui, pvz., iki kadencijos pabaigos.

„BFK diskutuosime, galbūt išreiškiant politinę valią, kad iki šios kadencijos pabaigos Seimas sutaria, kad kultūra yra prioritetas, smulkus verslas yra prioritetas, ir priimti atitinkamus sprendimus“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė M. Majauskas.

Anot jo, „galbūt kitas Seimas kaip tautos atstovai galėtų nuspręsti kitaip“, o kol kas klausimą svarstys BFK, o vėliau siūlymai persikels į Seimo posėdžių salę.

„Išgyvenimo skaičiai“

M. Tyla teigė, kad skirtumas tarp lengvatinio 9 proc. ir standartinio 21 proc. PVM tarifo kultūros, pramogų sektoriui „kai kada yra išgyvenimo skaičiai“.

Muzikantas, prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas teigė, kad dirbantys šiame sektoriuje dažniausiai patys sau sukuria darbo vietą, susimoka mokesčius ir „nieko neprašo iš valstybės“.

„Labiausiai žeidžia kultūros darbuotojus, atstovus, kūrėjus, menininkus tokie pasakymai kaip lengvata. Niekas neatėjo čia jokis lengvatos prašyti, mes esam savarankiški žmonės, dažniausiai savarankiškai dirbantys, individualia veikla, patys sau kuriam darbo vietą, patys užsidirbam, patys sumokam mokesčius, nieko neprašom iš valstybės“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė S. Urbonavičius-Samas.

„Ir čia ne jokia ne lengvata, čia yra prašymas pagaliau politikams susipurtyt ir nuspręsti, kur pagaliau yra mūsų kryptis, kad viena iš svarbiausių užduočių yra puoselėti kultūrą, nes kas pirmi stoja prieš tankus? Pats su „Bix“ grojau prie Spaudos rūmų sunkiais laikais, kai tankai važinėjo aplink, kas pirmi eina į reginius, kas garsina Lietuvos vardą? Kultūra“, – kalbėjo muzikantas.

Vyriausybė siūlo pusei metų – iki kitų metų liepos – pratęsti lengvatinį PVM tarifą apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, poilsio, sporto bei atlikėjų paslaugoms. Finansų ministerija skelbia, kad dėl to į biudžetą 2023 metais nebus surinkta apie 89 mln. eurų.  

Už tokias PVM įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 118 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė trys. Toliau jas svarstys Seimo komitetai.

Seimo Darbo partijos frakcijos atstovai Vytautas Gapšys ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įregistravo siūlymą lengvatinį tarifą pratęsti metams – iki 2024 metų sausio 1 dienos.

Pasak jo, Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kuri dar nėra įvedusi tokios lengvatos. Vis tik ekonomistas pabrėžia, kad apie PVM lengvatą maistui Vyriausybė turėtų svarstyti ne kaip laikiną priemonę dabartinės infliacijos mažinimui, o kaip ilgalaikės mokesčių reformos dalį.

„Bet kuriuo atveju, kalbant apie PVM lengvatas maisto produktams, labai svarbu lygiagrečiai pasakyti, kiek tai kainuoja ir kokios yra alternatyvos iš kur tas lėšas surinkti. Klaida būtų svarstyti kažkokias laikinas PVM lengvatas keliems mėnesiams, nes tuomet dažniausiai, ką rodo kitų šalių patirtis, galutinės kainos nepasikeičia“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo N. Mačiulis.

Klaida būtų svarstyti kažkokias laikinas PVM lengvatas keliems mėnesiams, nes tuomet dažniausiai, ką rodo kitų šalių patirtis, galutinės kainos nepasikeičia.

Nors ekonomistas kritikuoja Lenkijos pasirinktą kryptį įvesti laikiną nulinį PVM tarifą, kadangi tokia politika, jo vertinimu, prasilenkia ir su ekonomine logika ir prieštarauja Europos Sąjungos (ES) taisyklėms. Tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, kad bendras bazinis PVM tarifas ten yra didesnis nei Lietuvoje ir siekia 23 proc. Todėl, N. Mačiulio manymu, Lietuvoje įvedant mažesnį tarifą maistui, bendrą PVM tarifą taip pat reikėtų didinti.

„Kalbant apie sisteminę mokesčių reformą, galima būtų daryti tai, ką padariusi yra ir Lenkija. Yra lengvatinis tarifas maisto produktams, bet bazinis PVM tarifas Lenkijoje yra didesnis“, – tikino jis.

Ekonomistas taip pat atmeta kritiką, kad, pritaikius PVM lengvatą maistui, galutinės mažesnių kainų naudos vartotojas taip ir nepajaustų. Pasak jo, kitų ES šalių patirtis rodo priešingai.

„Deja, Lietuvos praktika šiame fronte visada buvo labai bloga. Kiek čia buvo bandymų mažinti PVM, tai dažniausiai ir komunikuojama, kad tai yra parama verslui, bet ES mastu daryti tyrimai rodo, kad dažnai bent 70–80 proc. sumažinto PVM tarifo maisto produktams naudos pasiima galutiniai vartotojai. Norvegijoje, pavyzdžiui, 100 proc. pasiėmė“, – aiškino N. Mačiulis, kartu pažymėdamas, kad Lietuvoje konkurencinė aplinka taip pat yra pakankama, todėl, sumažinus PVM maistui, galutinė kaina vartotojui taip pat sumažėtų.

„Tai priklauso nuo konkurencijos, ir aš manau, kad konkurencija dabar tikrai nemaža tarp mažmeninės prekybos tinklų ir didelę dalį PVM lengvatos pasiimtų galutiniai vartotojai“, – įsitikinęs „Swedbank“ ekonomistas.

ELTA primena, kad Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai sustabdė PVM taikymą maisto produktams ir sumažino PVM tarifą degalams. Šis sprendimas, kuriuo siekiama sumažinti infliaciją vartotojams, galios šešis mėnesius.

Daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, Lenkijoje galioja 5 proc. PVM tarifas. Jis šešiems mėnesiams panaikintas, PVM benzinui ir dyzelinui sumažėjo nuo 23 iki 8 proc.

„Vėlgi, ta pozicija, kurią Vyriausybė užėmė pradžioje kalbant ir apie energetinius resursus, kad „čia yra rinka ir Vyriausybė negali kištis“, nesutinku, gali kištis. Aišku, su maisto produktų kainom, tai yra sunkiau, tačiau prisiminkime ir mūsų Vyriausybės metu buvo tam tikros problemos. Mes ieškojome sprendimų su prekybos centrais. Jie atliepė ir buvo įvesta vadinama monitoringo sistema, kur buvo galima pasilyginti ir skatinti tokiu būdu, kad nebūtų susitarimų tarp skirtingų didžiųjų prekybos centrų“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.

Seimo narys mano, kad dabartinė situacija leidžia Vyriausybei peržiūrėti biudžetą ir apsvarstyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) politikos keitimą, nes fiskalinės drausmės reikalavimas iš Europos Komisijos duotuoju momentu nėra toks griežtas, koks buvo anksčiau.

„Kalbant apie PVM situaciją, kokia dabar yra, skirtingai nuo to laikmečio, kada valstybė dabar tikrai gali perteklines sumas surinktas į biudžetą, ne taip, kaip buvo mūsų atveju, kai buvo griežtas fiskalinės drausmės reikalavimas iš Europos Komisijos. Dabar, kadangi biudžetas irgi matosi renkamas perteklinis, nežinau, ar čia yra blogo planavimo, ar kažkokios kitos priežastys, tačiau tą perteklinį surinktą biudžetą bei PVM politiką reikėtų peržiūrėti“, – tikino parlamentaras.

Dabar, kadangi biudžetas irgi matosi renkamas perteklinis, nežinau, ar čia yra blogo planavimo, ar kažkokios kitos priežastys, tačiau tą perteklinį surinktą biudžetą bei PVM politiką reikėtų peržiūrėti.

Ekspremjeras ragina pradėti svarstyti laikiną lengvatinio PVM tarifo įvedimą pagrindiniams maisto produktams, siekiant palengvinti žmonėms žiemos, infliacijos ir kainų pasiutpolkės laikotarpį.

„Pirmiausia kalbėti reiktų apie energetinius resursus, nes vėlgi žmonės yra skirtingose situacijose. Vieni turi 9 procentų lengvatinį tarifą, kurie naudoja centrinį šildymą, kiti žmonės to neturi, be tų, kurie dar malkomis šildosi, tai lygiai tas pats su maisto produktais. Reikėtų priimti sprendimą, kuriems produktams laikinai, žiemos, infliacijos ir kainų pasiutpolkės išgyvenimui, būtų galima svarstyti apie laikiną lengvatinio PVM tarifo įvedimą pagrindiniams maisto produktams", – tvirtino S. Skvernelis.

ELTA primena, kad Lenkijos Vyriausybė planuoja nuo vasario trims mėnesiams PVM maisto produktams nuo 5 proc. sumažinti iki 0 proc. Tuo metu namų ūkiuose vartojamoms dujoms ir elektrai PVM nuo 23 proc. sumažinti atitinkamai iki 8 ir 5 proc. Taip pat planuojama pristabdyti akcizų ir PVM taikymą benzinui.

Parlamentarai ketvirtadienį nepriėmė svarstyti tokios Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, kurią siūlė trys socialdemokratės – Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė ir Raminta Popovienė.

„Kai tik atsidarys sienos, daug jaunų žmonių išvažiuos, nes čia jie dėl mažų pajamų negali kurti šeimų ir auginti vaikų“, – Seime teigė R. Budbergytė. 

Tuo tarpu Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas abejojo, ar sumažinus tarifą, pirkėjas tai pajus. Jis mano, kad daugiausia naudos gaus gamintojai ir prekybininkai.

Konservatorius Sergejus Jovaiša priekaištavo, kad mažinti PVM tarifą siūloma tik kūdikių sauskelnėms, o ne ir suaugusiųjų: „Jų reikia ir neįgaliesiems, suaugusiems.“. 

Šiuo metu šioms prekėms galioja standartinis 21 proc. PVM.  

Šią išvadą Vyriausybė svarstys trečiadienio posėdyje.

Finansų ministerijos teigimu, Seimo nario siūlomos nuostatos neatitiktų Tarybos direktyvos nuostatų.

„Tarybos direktyvoje numatyta galimybė taikyti lengvatinį PVM tarifą tik fiziniu pavidalu ar elektroniniu būdu arba abiem būdais teikiamų laikraščių ir periodinių leidinių tiekimui, tačiau ne jų spausdinimui“, – teigia Finansų ministerija.

R. Šaknickas siūlo laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių spausdinimui, išskyrus erotinio ar smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto, lygiai taip pat, kaip ir šių leidinių pardavimui, taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.

Jo teigimu, dėl šiuo metu Lietuvoje taikomo standartinio PVM tarifo periodinių leidinių spausdinimui leidėjai renkasi užsienio spaustuves, Lietuva praranda tiek apyvartines lėšas, tiek įplaukas į biudžetą.

„Be kita ko, negaunant užsakymų, mažėja ir spaustuvių bei jų darbuotojų Lietuvoje užimtumas“, – nurodo Seimo narys.

Šiuo metu lengvatinis 9 proc. PVM tarifas galioja knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, 5 proc. PVM tarifas – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.

Anksčiau Seimo nariai teigė, kad lengvatinis PVM leis sumažinti „šešėlį“, palengvins situaciją gyventojams regionuose, kurie negali prisijungti prie centrinės šildymo sistemos. Tuo metu PVM tarifo sumažinimas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, pasak Seimo narių, padidins leidinių prieinamumą, taip pat bus paskatintas leidybos verslas.

Tuo metu Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisomis tantjemos, kitas atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio gaunami autoriniai atlyginimai bei mažųjų bendrijų vadovų pagal civilines sutartis gaunamos pajamos apmokestinamos taikant tokius pat gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kaip ir pajamas iš darbo santykių.

GPM tarifas šioms pajamoms didinamas nuo 15 iki 20 proc. Šiuo siūlymu panaikinama anksčiau atsiradusi apmokestinimo spraga, lyginant su kitų pajamų apmokestinimu, nes nuo 2019-ųjų įsigalios mažesni socialinio ir sveikatos draudimo įmokų tarifai.

Jeigu malkos bus perkamos iš urėdijos ar įmonių bei fizinių asmenų – PVM mokėtojų, mažesnis tarifas bus pritaikomas iškart. Tačiau kai jos bus perkamos iš prekybininkų, dirbančių su verslo liudijimais ir nesančių PVM mokėtojais, tuomet nauja tvarka dar nėra nustatyta.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė BNS teigė, kad lengvata bus taikoma tik tada, kai pardavėjas bus PVM mokėtojas.

„Kai įmonė, PVM mokėtoja, parduoda malkas gyventojui, o pastarasis jas naudoja savo reikmėms (ne verslo tikslais), tuomet įmonė parduodama malkas gyventojui, turi taikyti lengvatinį PVM mokesčio tarifą“, – sakė VMI atstovė.

PVM mokėtoju privalu registruotis, kai per metus gautos pajamos iš veiklos viršija 45 tūkst. eurų.

Vienas lengvatos malkoms iniciatorių, „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad siekiant ardyti nelegalią prekybos malkomis rinką, ketinama pirkėjams iš privačių asmenų irgi numatyti kompensaciją, taikant pajamų mokesčio lengvatą.

„Tariamės, kad bus parengta kitais metais tvarka. Gal užteks deklaruoti, kiek išleidai malkoms, pridėsi sąskaitas faktūras, ir VMI lengvatą kompensuos per gyventojų pajamų mokesčių lengvatą. Bus analogiška tvarka, kuri taikyta įsigyjant kompiuterius“, – BNS teigė parlamentaras.

Pasak jo, tokia kompensacija skatintų žmones pirkti malkas legaliai, iš pardavėjų reikalauti pirkimą įrodančių dokumentų. 

Nenorėjęs pavardės viešinti verslo liudijimą turintis malkų prekybininkas, jas superkantis iš privačių miškų savininkų, teigė, kad mažesnis PVM tarifas jo veiklai įtakos neturės.

„Mes iš privatininkų perkame mišką ir mokame sutartinę kainą, išrašomas važtaraštis, rodantis, kad ta malkinė mediena nepavogta. Joks PVM neskaičiuojamas. Kai medieną parduodu žmogui, taip pat PVM nėra“, – aiškino jis.

R. Žemaitaitis teigė, kad malkų pardavimai menksta, daugiau parduodama granulių, briketų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl sumažinto PVM malkoms kitąmet biudžetas neteks apie 7 mln. eurų pajamų.

Seimas antradienį nusiteikęs priimti dvi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) malkoms ir spaudos leidiniams. Parlamentarai pirmadienį pakeitimams po svarstymo pritarė.

„Tvarkiečiai“ siūlo malkas ir medienos atliekas, naudojamas kaip kurą, nuo 2019 metų sausio apmokestinti 9 proc. PVM – tokiu pat, koks taikomas centriniam šildymui.

Naująjį tarifą siūloma nustatyto ne tik malkoms, bet skiedroms, traiškytai medienai, žievei, pjuvenoms, drožlėms ir iš medienos biomasės pagamintiems briketams bei granulėms, kai šios prekės perkamos gyventojų savo poreikiams, nesusijusiems su komercine ar profesine veikla.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi, kad 21 amžiuje, užuot priėmus sprendimus taikyti lengvatas hibridiniams automobiliams, vadovėliams ar knygoms, pasirenkamos  malkos. Jis abejojo, ar lengvata paskatins trauktis iš šešėlio tą visuomenės dalį, kurie ieško kaip kuo pigiau šildytis.

„Nesu tikras, nes jeigu žmogus nuvažiuoja į mišką, prisikerta malkų iš dėdės ar draugo, nusiperka grynais pinigais, tai lengvata iš tikrųjų tokių santykių ir tokio principo tikrai nepakeis. Turiu labai rimtų abejonių, ar galutinis vartotojas gaus naudą. (...) Didžioji dalis tos naudos atiteks prekeiviams, tarpininkams, bet galutinis vartotojas naudą pajaus minimaliai“, – prognozavo M. Majauskas.

Tačiau socialdemokratas Juozas Olekas teigė tikintis, kad prekybininkams „9 proc. tarifas labiau sumažins norą rizikuoti, nei 21 procentas“.

„Valstiečiai“ siekia nuo sausio 4 procentiniais punktais iki 5 proc. sumažinti PVM spaudos leidiniams. 

„Valstietis“ Stasys Tumėnas mano, kad tarifo mažinimas būtų „socialinės tiesos atstatymas“. Pasak jo, šiuo metu daug regioninių leidinių gyvena ties išnykimo riba ir tai yra mokesčių didinimo 2009 metais pasekmė. 

„Nemažai leidinių tada rajonuose atsidūrė verslininkų ir politikos įtakos zonose, nes akcijas įsigydavo rajonų politikų šeimos, ėmė kurtis viešosios įstaigos, kurios tapo politinių interesų priedangomis. Tada ir buvo smogtas smūgis viešumui, skaidrumui, nuomonių įvairovei, demokratijai“, – kalbėjo S. Tumėnas.

M. Majauskas apgailestavo, kad valdantieji prieš rinkimus pasiūlę mažinti PVM spaudai, siekia savanaudiškų tikslų dėl artėjančių kelių rinkimų.

„Man atrodo, kad tai yra elementarus saldainis prieš rinkimus spaudai, siekiant, kad apie valdančiuosius parašytų šiek tiek gražiau. (...) Kviesčiau priimti tokį sprendimą po rinkimų, tai būtų objektyvesnis, skaidresnis ir nuoširdesnis sprendimas“, – siūlė jis.

Tačiau M. Majauskas taip pat tikino, kad tarifo mažinimas reikalingas, nes prie spaudos menkimo prisideda brangstantis spausdinimas ir popierius.

„Tai mažina žiniasklaidos priemonių pelną. Taip pat reikia prisiminti, jog buvo įvesta eilė reklamos draudimų, tai yra alkoholio, lošimų, greitųjų kreditų ir tai taip pat reikšmingai sumažina žiniasklaidos priemonių pajamas“, –  kalbėjo parlamentaras.   

Pasak jo, didelė žiniasklaidos priemonių dalis spausdinama Lenkijoje, kur yra ne tik geresnė infrastruktūra, bet ir spausdinimui taikomas nulinis PVM tarifas

M. Majausko teigimu, spaudos išgyvenimui įtakos turėjo joje dirbančių žmonių apmokestinimo reforma, vykusi prieš kelerius metus: „Jeigu anksčiau dominavo autorinis apmokestinimas, dabar didžiąją dalimi darbo santykiais, tai vėlgi padidintas apmokestinimas ir mažesnis pelnas“.

Finansų ministerijos skaičiavimais, kitais metais dėl sumažinto PVM spaudai biudžetas netektų apie 2 mln. eurų, o dėl malkoms – 7 mln. eurų pajamų.

Socialdemokratai siūlo tokį patį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti gyventojams, besišildantiems ne tik malkomis, medienos pjuvenomis, bet ir kitomis smulkintomis biomedžiagomis.

Socialdemokrato Juozo Oleko nuomone, PVM lengvata turėtų būti taikoma ne vien daugiabučiuose gyvenantiems ir centralizuotai besišildantiems gyventojams, bet ir tiems, kas šilumą gamina savarankiškai. Juolab kad jau kurį laiką malkų kainos auga ir yra didesnės nei, pavyzdžiui, Latvijoje.

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį įvairių rūšių malkinės medienos kaina augo 15–25 proc.

Jeigu Seimas tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą priimtų, ji įsigaliotų jau nuo 2019 metų.

Pataisų iniciatoriai sako, kad jos padėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką, siekti Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl klimato kontrolės, augintų visuomenės sąmoningumą renkantis kuro rūšis.

Šiuo metu malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams yra taikomas 21 proc. PVM tarifas.

Seimas „tvarkiečių“ ir socialdemokratų pataisų dėl lengvatinio tarifo šildantis malkomis praėjusiais metais net nepriėmė svarstyti. 

„Tvarkiečiai“ šių metų rugpjūčio pabaigoje žada pasirašyti susitarimą su valdančiaisiais „valstiečiais“ ir socialdemokratais darbiečiais dėl bendradarbiavimo parlamente ir   valdantiesiems yra įteikę 15 pasiūlymų punktų, ką reikia nuveikti dar šią Seimo kadenciją.  

„Tvarkiečiai“ norėtų į bendradarbiavimo susitarimą įtraukti ir įsipareigojimą, kad būtų nustatytas lengvatinis 9 proc. tarifas gaminant šilumą naudojamam kurui.

Dabar PVM lengvata taikoma tik centralizuotai tiekiamai šilumai, todėl ja daugiausia naudojasi daugiabučių namų gyventojai.

Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau yra teigęs, kad PVM lengvata  šildymui nėra socialiai teisinga, nes taikoma ir tiems, kurie turi didelės vertės nekilnojamojo turto, erdvius ir prabangius butus, tačiau ja nesinaudoja gyvenantieji privačiuose namuose ir šildantys juos dujomis ar malkomis.

Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsavo 86 Seimo nariai , o susilaikė 6 parlamentarai.

Baigiantis kadenciją Seimas lengvatinį PVM tarifą taikyti leido tik tiems nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kurių išorinės pakuotės apmokestinamoji vertė yra didesnė negu 300 eurų. 

Pasak Biudžeto ir finansų komiteto nario konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, ši pataisa biudžetui kainuos apie 20 mln. eurų.

Liberalas Eugenijus Gentvilas priekaištavo, kad tokia pataisa „primetama naujai valdžiai biudžetinė skylė“.

„Dabartiniai valdantieji apsimeta, kad krizė tebesitęsia ir per PVM lengvatas sprendžia vieną ar kitą, galbūt suinteresuotų interesų grupių reikaliuką“, - teigė liberalų frakcijos vadovas.

Tuo tarpu pataisų autorė „darbietė“ Vilija Filipovičienė sakė, kad šie pakeitimai - „pradžia į kitą projektą, kada būtų įvedamas 5 proc. PVM visiems nekompensuojamiesiems vaistams“.

Konservatorė Irena Degutienė prognozavo, kad pataisa vaistus atpigins sunkiomis, o ypač retomis onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

„Kaip gyvena sunkiai sergantys žmonės, kuriuos išrašius iš ligoninės nekompensuojamus vaistus reikia pirkti už pilką kainą . Tai nepaprastai dideli pinigai“, - teigė I.Degutienė.

Dabar 5 proc. PVM tarifas taikomas kompensuojamiems vaistams ir medicinos priemonėms, o nekompensuojamiems vaistams skaičiuojamas 21 proc. PVM.