Viena iš šių klaidų P. Kovalas laiko narystės NATO plano nepateikimą Ukrainai ir Sakartvelui 2008-ųjų Bukarešto suvažiavime.

„Kaskart turėtume sugrįžti į Bukarešto suvažiavimą 2008 metais. Didelė Vakarų klaida buvo nesuteikti narystės plano tuometei Gruzijai ir Ukrainai. Kiekvieną kartą ieškosime atsakymo į klausimą – ar mes išprovokavome Rusiją pulti Gruziją 2008 metais? Istorinis klausimas“, – Vilniuje surengtame Kalinausko forume penktadienį kalbėjo P. Kowalas.

Anot jo, politinis klausimas – kaip atitaisyti šią situaciją.

„Žinoma, yra klasikinis būdas Vakarams, Šiaurės Atlanto aljansui. Jeigu turime kliūčių šaliai kelyje į NATO, turėtume paspartinti jos kelią į Europos Sąjungą“, – teigė Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

„Mūsų užduotis šiuo metu – pradėti derybas su Europos Sąjunga. Tai viena iš galimybių atitaisyti daug istorinių klaidų. Klausimas dėl derybų pradžios šiuo momentu, nes pirmininkauja Belgija, toliau pirmininkaus Vengrija. Nesu tikras, kad Vengrija mus palaikys. Sukuriame riziką prarasti vienerius metus. Toliau – Lenkijos pirmininkavimas, tuomet yra šansas pradėti derybas, jeigu ne tuoj pat“, – pridūrė P. Kovalas.

Pasak, taip pat reikia „pasiųsti aiškų ženklą Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai“.

„Turėtume spausti suteikti Ukrainai pakvietimą į NATO viršūnių suvažiavime. Tai įmanoma, tai geras būdas atgrasyti Rusiją, geras ir svarbus ženklas ukrainiečiams, vienintelis tikras mūsų bendros politikos įteisinimas“, – kalbėjo P. Kovalas.

Jo teigimu, derybų dėl Ukrainos pradžia kartu būtų garantija Vakarams, kad Ukraina modernizuosis artėjančiais metais.

R. Stefančukas: Ukraina padarė viską saugant Vakarus nuo karo

Įžanginėse kalbose nuotoliu į Kalinausko forumo narius kreipęsis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas pažymėjo Ukrainos kariuomenę darant viską, kad išstumtų Rusiją iš savo teritorijos ir pažymėjo, kad laukia reikšmingų sprendimų iš Vakarų bendruomenės.

„Per šiuos dvejus metus Ukraina padarė viską, kad jūsų ir kitos šalys nepatirtų karo baisumų. Ir toliau tą darys, kaip NATO ir Europos Sąjungos narė“, – sakė R. Stefančiukas.

Rados pirmininko teigimu, šią vasarą vyksiančiuose Aljanso ir ES aukščiausio lygio susitikimuose Ukraina tikisi drąsių sprendimų.

„Mes visi norime taikos, bet ne bet kokios, o teisingos ir ilgalaikės. Mūsų bendras priešas Ukrainoje turi būti nugalėtas mūšio lauke kartą ir visiems laikams“, – teigė jis.

Pirmasis tarptautinis Kalinausko forumas Vilniuje surengtas 2020 metų rugpjūtį po prezidento rinkimų Baltarusijoje. Jis pavadintas už baltarusių, lietuvių laisvę nuo carinės Rusijos kovojusio Konstantino Kalinausko vardu.

Šis forumas – laisvės kovotojų ir disidentų platforma, skirta išreikšti savo nuomonę, sudaryti bendras kovos su autoritariniais režimais regione strategijas ir atkurti demokratiją tose valstybėse.

Antradienį parlamento pirmininko atstovas spaudai nurodė, kad šiems asmenims leidžiama lankytis Seime, bet ne dalyvauti parlamento posėdžiuose.

Nepaisant to, trečiadienio rytą politikai bandė patekti į Seimo pastatą kartu su grupe kolegų iš buvusios valdančiosios konservatyviosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos.

PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) paprašė įleisti M. Kaminskį ir M. Wasiką. Apsaugos darbuotojai pakvietė juodu į biurą išsiimti leidimų patekti į Seimo patalpas.

Seimo pirmininkas Szymonas Holownia (Šimonas Holovnia) sakė, kad šie du asmenys gali įeiti į Seimo patalpas kaip nuolatiniai lankytojai, tačiau negali sėdėti posėdžių salėje, atsižvelgiant į tai, kad jų parlamentarų mandatai buvo panaikinti po to, kai jie buvo nuteisti baudžiamojoje byloje.

Buvęs vidaus reikalų ministras M. Kaminskis ir jo tuometinis pavaduotojas M. Wasikas 2023 metų gruodį buvo nuteisti kalėti dvejus metus už įgaliojimų viršijimą, kai jie vadovavo Centriniam antikorupcijos biurui (CAB). Tačiau vėliau garsiai nuskambėjusioje byloje prezidentas jiems suteikė malonę ir jie iškart buvo paleisti.

M. Kaminskis ir M. Wasikas ne kartą tvirtino, kad jie tebėra parlamento nariai, rėmėsi jiems palankiu Aukščiausiojo Teismo sprendimu ir teigė, kad bandymai atimti iš jų parlamentarų teises buvo neteisėti.

Pats Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra susiskaldęs, PiS palankiai teisėjų kolegijai patvirtinus M. Kaminskio ir M. Wasiko pretenzijas, o kitai kolegijai nurodžius, kad jie nebėra parlamento nariai.

248 žemųjų parlamento rūmų – Seimo – nariai balsavo „už“, 201 – „prieš“, susilaikiusiųjų nebuvo.

Buvusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko ir buvusio lenkų premjero D. Tusko pasiūlyta vyriausybė pakeis aštuonerius metus valdžioje buvusios dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vadovautą administraciją, dažnai konfliktavusią su Briuseliu.

Tikimasi, kad trečiadienį per oficialią ceremoniją D. Tusko vyriausybę prisaikdins Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Balsavimas dėl pasitikėjimo 460 narių Seime surengtas praėjus daugeliui valandų po to, kai D. Tuskas pristatė savo ministrus ir išdėstė darbo prioritetus.

Balsavimas buvo atidėtas parlamente kilus chaosui, kurį sukėlė vienas kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas, parlamento fojė gesintuvu užgesinęs Chanukos menorą.

D. Tuskas pasmerkė tai, ką pavadino nepriimtinu poelgiu ir gėda. Taip pasielgusiam įstatymų leidėjui Grzegorzui Braunui (Gžegožui Braunui) laikinai uždrausta dalyvauti posėdžiuose ir gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai.

Pažadai dėl ES ir Ukrainos

Anksčiau antradienį pristatydamas savo programą ir vyriausybės sudėtį D. Tuskas pasisakė už stiprią Europos Sąjungą, mat tokia ji stiprintų ir jo šalį, ir patikino, kad jo vyriausybė sutelks jėgas siekdama, kad pasaulis būtų įsipareigojęs toliau padėti Ukrainai, kovojančiai su plataus masto Rusijos invazija.

Be to, jis pažadėjo išspręsti jau ilgiau kaip mėnesį trunkančią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų vykdomą blokadą pasienyje su Ukraina.

D. Tusko kabinetas gali būti prisaikdintas jau trečiadienį, todėl jis, kaip naujasis ministras pirmininkas, galės dalyvauti ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

Jis sakė, kad iš Briuselio keliaus į Taliną, kur planuoja susitikti su Baltijos šalių premjerėmis.

D. Tuskas, kuris anksčiau, 2007–2014 metais, ėjo Lenkijos ministro pirmininko pareigas, o 2014–2019 metais buvo EVT pirmininkas, pažadėjo pasiekti, kad būtų atblokuoti milijardai eurų ES paramos, kuri buvo įšaldyta dėl ilgalaikės įtampos tarp Briuselio ir kadenciją baigiančios lenkų vyriausybės.

D. Tusko vyriausybėje Užsienio reikalų ministerijai vadovaus buvęs diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), Finansų ministerijai – Andrzejus Domanskis (Andžejus Domanskis). Kultūros ir nacionalinio paveldo ministru taps Bartlomiejus Sienkiewiczius (Bartlomejus Senkevičius), o Europos reikalų ministru – Adamas Szlapka (Adamas Šlapka). Marcinas Kierwinskis (Marcinas Kervinskis) taps vidaus reikalų ministru.

Marzena Czarnecka (Mažena Čarnecka) perims Pramonės ministerijos vairą, o Krzysztofas Hetmanas (Kšištofas Hetmanas) – Plėtros ir technologijų ministerijos vairą. Dariuszas Klimczakas (Dariušas Klimčakas) taps infrastruktūros ministru, o Paulina Hennig-Kloska (Paulina Henig Kloska) vadovaus Klimato ir aplinkos ministerijai.

Fondų ir regioninės politikos ministre taps Katarzyna Pelczynska-Nalecz (Katažina Pelčinska Nalenč), o Agnieszka Buczynska (Agneška Bučinska) paskirta pilietinės visuomenės ministre ir Visuomeninės naudos komiteto pirmininke.

Švietimo ministerijai vadovaus Barbara Nowacka (Barbara Novacka), o Sporto ministerijai – Slawomiras Nitrasas (Slavomiras Nitrasas). Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaus Izabela Leszczyna (Izabela Leščina), o vyresnio amžiaus žmonių politikos reikalais rūpinsis Marzena Okla-Drewnowicz (Mažena Okla Drevnovič).

Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerijos vairą perims Agnieszka Dziemianowicz-Bak (Agneška Dzemianovič Bank), o Mokslo ministerijos – Dariuszas Wieczorekas (Dariušas Večorekas). Tuo metu Katarzyna Kotula (Katažina Kotula) paskirta lygybės ministre.

Vyriausybėje taip pat dirbs keli ministrai „be portfelio“: Janas Grabiecas (Janas Grabecas), kuris vadovaus premjero kanceliarijai, Tomaszas Siemoniakas (Tomašas Semoniakas), kuris bus atsakingas už specialiąsias tarnybas, ir Maciejus Berekas (Macejus Berekas), kuris bus atsakingas už teisėkūros reikalus.

Tiek Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per „X“ nusiuntė D. Tuskui savo sveikinimus, kai Seimas pirmadienio vakarą pavedė jam suformuoti vyriausybę.

Balsavimas dėl pasitikėjimo D. Tusko vyriausybe surengtas po to, kai PiS atstovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) nesugebėjo užsitikrinti pakankamos paramos Seime savo vyriausybei.

Spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose konservatoriai laimėjo daugiausia vietų, tačiau nesugebėjo iškovoti daugumos. Vis dėlto PiS ministrui pirmininkui M. Morawieckiui buvo pirmajam suteiktas šansas pamėginti suformuoti naują vyriausybę.

Nors D. Tusko Pilietinė platforma rinkimuose liko antra, ji užsitikrino daugumą susivienijusi su dviem mažesnėmis proeuropietiškomis opozicinėmis politinėmis grupėmis – „Trečiuoju keliu“ ir „Naująja kaire“.

„Norėčiau padėkoti premjerui M. Morawieckiui ir premjerei B. Szydło bei ministrams už aštuonerius bendradarbiavimo metus. Nuo 2015 metų kartu tvarkėme Lenkijos reikalus. Buvo svarbių ir sunkių momentų, sėkmės ir problemų akimirkų. Labai daug pasiekėme, įgyvendindami tai, ką žadėjome lenkams. Ačiū!“ – socialiniame tinkle X parašė prezidentas A. Duda.

Kaip jau buvo pranešta, dabar iniciatyvą dėl ministro pirmininko ir vyriausybės skyrimo perėmė Seimas. Daugumos, kurią Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose turi Piliečių Koalicija, Trečiasis kelias ir Kairieji, kandidatas į premjero postą yra Donaldas Tuskas.

Teisės aktas 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose – Seime – buvo priimtas 228 balsais prieš 216, dešimčiai deputatų susilaikius.

Formaliai šiuo teisės aktu būtų uždrausta neeuropiniams subjektams valdyti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus.

Praktiškai jis priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą. TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų naujienų kanalą TVN24. TVN pagrindinis kanalas taip pat rengia itin populiarią vakaro žinių laidą, kasdien sutraukiančią milijonus žiūrovų.

Valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nuo savo atėjimo į valdžią 2015 metais siekia nacionalizuoti žiniasklaidos sektorių, argumentuodama nacionalinio saugumo priežastimis. Anot jos, priėmusi minėtą teisės aktą Lenkija stos į vieną gretą su kitomis Europos šalimis, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, kuriose yra suvaržytos galimybė užsienio kapitalo dalyvauti žiniasklaidos sektoriaus.

PiS įstatymų leidėjai neseniai tvirtino, kad būtina apsaugoti Lenkijos žiniasklaidą nuo Rusijos, Kinijos ar arabų šalių kapitalo.

Antradienį tūkstančiai žmonių išėjo į Lenkijos miestų gatves protestuoti dėl naujojo įstatymo projekto. Šis teisės aktas taip pat sulaukė griežtos kritikos Vašingtone – Jungtinės Valstijos perspėjo, kad tai galėtų neigiamai paveikti užsienio investicijas Lenkijoje.

Valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pasinaudojo turima dauguma, kad parlamente neįprastai greitai prastumtų pataisų projektą, pateiktą svarstyti Seimui anksčiau trečiadienį.

Teisės aktas 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose buvo priimtas 215 balsų prieš 161; 24 įstatymų leidėjai susilaikė.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) spalį nurodė Lenkijai „nedelsiant sustabdyti“ savo sprendimą paankstinti Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinį amžių nuo 70 iki 65 metų.

Pagal šį kontroversišką įstatymą atsistatydinti turėtų daugiau kaip trečdalis dabartinių Aukščiausiojo Teismo teisėjų, įskaitant jo pirmininkę Malgorzatą Gersdorf (Malgožatą Gersdorf).

Prezidento padėjėjas Andrzejus Dera (Andžejus Dera) trečiadienį sakė lenkų žiniasklaidai, kad neprastai spartus pataisų projekto priėmimas yra „vyriausybės susitarimo su ETT, kad Lenkijai nereikėtų mokėti baudų“ rezultatas.

Liuksemburge veikiantis ETT galėtų Lenkijai skirti baudų už ES teisės pažeidimus. Vis dėlto galutinio sprendimo šioje byloje jis dar nėra priėmęs.

PiS vyriausybė anksčiau gynė balandžio 3-ąją priimtą Aukščiausiojo Teismo reformos įstatymą kaip dalį pastangų kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, kurioje iki šiol išlikę komunistinio laikotarpio atgyvenų.

„Sisteminės grėsmės“

Tačiau PiS deputatas Marekas Astas, trečiadienio rytą pateikęs pataisų projektą parlamentui, sakė, kad jis panaikina nuostatas dėl teisėjų pensinio amžius, kaip įpareigoja ETT nutarimas.

„Kaip ir tikisi ETT... jeigu šis teisės aktas įsigalios, paveikti teisėjai galės grįžti į Aukščiausiąjį Teismą tomis pačiomis (įdarbinimo) sąlygomis, tarsi niekur nebūtų išėję“, – Lenkijos žiniasklaidai sakė M. Astas.

Pagal įstatymą pensinis amžius buvo sumažintas nuo 70 iki 65 metų ir visi, kas norėjo dirbti toliau, turėjo prašyti prezidento sutikimo. Prezidentas turėjo galią atmesti prašymus.

Kad pataisos įsigaliotų, jas dar turi patvirtinti Senatas ir pasirašyti prezidentas – PiS remiamas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).

Vis dėlto buvo keliamas klausimas, ar parlamentui buvo būtina priimti šias pataisas. Teisės ekspertų nuomonė, įstatymui dėl teisėjų pensinio amžiaus atšaukti pakako pačios ETT nutarties.

Praėjus vos kelioms dienoms po ETT sprendimo Aukščiausiojo Teismo pirmininkė M. Gersdorf paprašė 23 teisėjų grįžti į darbą.

Ji PiS inicijuotą įstatymą vadino valymu ir atsisakė atsistatydinti. Pasak M. Gersdorf, Lenkijos konstitucija numato, kad ji turi teisę dirbti visą šešerių metų kadenciją iki 2020-ųjų.

ETT nutarimas dėl Aukščiausiojo Teismo reformos buvo priimtas tvyrant didesnio masto priešpriešai tarp Briuselio ir PiS vyriausybės dėl didelės Lenkijos teismų pertvarkos, pradėtos nuo šios partijos atėjimo į valdžią 2015 metais.

Šios reformos taip pat paskatino ES inicijuoti precedento neturinčią procedūrą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“ teisinei valstybei. Pagal šią procedūrą teoriškai galėtų būti sustabdyta Lenkijos teisė balsuoti priimant ES sprendimus.

Naujajame teisės akte sakoma, kad laipsniai gali būti atimti iš visų asmenų, tarnavusių kariuomenėje 1943–1990 metais ir veikusių. Ši tvarka taikoma tiek tebegyvenantiems, tiek mirusiems asmenims.

„Ar norime gyventi kitoje komunistinėje Lenkijoje, ar nepriklausomoje Lenkijoje?“ – įstatymų leidėjų klausė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).

„Mes norime gyventi laisvoje Lenkijoje. Štai kodėl nesitaikstysime su sovietiniais generolais“, – pridūrė jis. Tuo metu PiS deputatai skandavo „Šalin komunistus!“

Tačiau opozicinės Šiuolaikinės partijos („Nowoczesna“) įstatymų leidėjas Krzysztofas Mieszkowskis (Kšyštofas Meškovskis) sakė, kad šis teisės aktas yra „politinė nekrofilija“.

Opozicija taip pat kaltina PiS, kad konservatoriai nedrįso pateikti šios iniciatyvos, kol tebebuvo gyvas generolas Wojciechas Jaruzelskis (Voicechas Jaruzelskis) – 1981 metais karo padėtį Lenkijoje įvedęs komunistinis lyderis.

Jis mirė 2014-aisiais, būdamas 90 metų. Buvęs W. Jaruzelskio kabineto vidaus reikalų ministras generolas Czeslawas Kiszczakas (Česlavas Kiščakas) mirė 2015-aisiais.

Jiedu buvo 1981 metų karo padėties dekreto pagrindiniai kūrėjai. Šiuo dokumentu siekta nuslopinti laisvosios profesinės sąjungos „Solidarumas“ rengtus streikus ir protestus, kėlusius pavojų režimui.

Iki 1983 metų trukusią karo padėtį temdė tūkstančių žmonių areštai ir persekiojimai, taip pat incidentas, kai per streiką vienoje anglių kasykloje saugumo pajėgos pradėjo šaudyti į darbininkus ir devynis jų nukovė.

Abu generolai 1989 metais galiausiai atsisakė valdžios pagal vadinamąjį Apskritojo stalo susitarimą su „Solidarumu“. Šis žingsnis vėliau padėjo paspartinti komunistinių režimų griūtį kitose Rytų Europos šalyse.

W. Jeruzelskis ir Cz. Kiszczakas pasitraukė iš viešojo gyvenimo. Jie buvo teisiami, bet taip ir nenubausti už režimo nusikaltimus.

Priėmė antisemitizmą smerkiančią rezoliuciją

Lenkijos Seimas antradienį, per 50-ąsias buvusios komunistinės valdžios antisemitinės kampanijos metines, priėmė antisemitizmą smerkiančią rezoliuciją, pranešė visuomeninis transliuotojas.

1968 metų kampanija prasidėjo po grumtynių dėl valdžios komunistų partijoje, kurias iš dalies išprovokavo visoje šalyje vykusios studentų demonstracijos prieš žiniasklaidos cenzūrą ir reikalavimai užtikrinti akademines laisves. Dėl tos kampanijos iki 20 tūkst. Lenkijos žydų buvo priversti emigruoti.

Lenkijos Seimo rezoliucijoje reiškiama pagarba visiems, kas prieš 50 metų kovojo už laisvę ir demokratiją.

Rezoliucijoje taip pat smerkiami komunistai, suorganizavę 1968 metų kovo antisemitinį persekiojimą, ir dėkojama tiems, kas anuomet parodė solidarumą su persekiotais žmonėmis.

Rezoliucijoje sakoma, kad prisimindamas “dramatišką Lenkijos žydų, kuriuos komunistų valdžia 1968 metais privertė emigruoti iš Lenkijos, padėtį“, Seimas „reiškia savo tvirtą nepritarimą visoms anstisemitizmo apraiškoms“.

Žemieji parlamento rūmai taip pat išreiškė savo solidarumą su Lenkijos piliečiais, kuriuos persekiojo komunistų režimas, nepriklausomai nuo jų tautybės, religinių įsitikinimų ir gyvenamosios vietos.

„Stovėdamas prieš jus, Lietuvos parlamente, kaip Lenkijos Seimo pirmininkas, norėčiau prašyti Seimo narių, kad jūs priimdami sprendimą dėl  Lietuvos respublikos piliečių, kurie yra lenkų kilmės, atsižvelgtumėt į jų reikalavimus ir jūsų bendrus interesus, taip pat geopolitinius“, – sakė M.Kuchcinskis.

„Praeities ir ateities vardan kreipiuosi į jus, prašydamas drąsos, kurios turėjo mūsų seneliai, prašydamas geros valios ir palankumo“, – kalbėjo Lenkijos Seimo maršalka.

Toliau kalbėdamas apie didelę abiejų šalių bendradarbiavimo svarbą ir bendrus interesus jis pasiūlė atgaivinti pastaraisiais metais dėl aptemusių santykių įšaldytą tarpparlamentinę asamblėją.

Praeities ir ateities vardan kreipiuosi į jus, prašydamas drąsos, kurios turėjo mūsų seneliai, prašydamas geros valios ir palankumo.

„Mūsų šalių bendradarbiavime svarbų vaidmenį turėtų suvaidinti Lenkijos ir Lietuvos Seimai, pasitelkdami didžią praeitį ir žvelgdami į visos Europos ateitį. Mes turime bendrų uždavinių, kurių negalime atsisakyti, aš kalbu, kad reikia iš naujo atkurti, stiprinti mūsų parlamentinį bendradarbiavimą, sugrįžtant į mūsų susitikimus parlamentinės asamblėjos rėmuose“, – sakė M.Kuchcinskis.

„Tegul saulė Lietuvos tamsumus pašalina, ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi. Tegyvuoja Lietuva, tegyvuoja Lenkija“, – Lietuvos himno eilutėmis savo kalbą Seime baigę Lenkijos atstovas.

Vėliau spaudos konferencijoje po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu Lenkijos Seimo maršalka pakartojo savo siūlymą atgaivinti Lietuvos ir Lenkijos parlamentinę asamblėją.

„Aš pasiūliau ponui pirmininkui, kad mes vėl grįžtumėm prie dažnų, net labai dažnų mūsų bendros parlamentinės asamblėjos susitikimų. Kuo dažnesni bus mūsų susitikimai, tuo geresnis bus bendradarbiavimas. Mes prisimename tuos laikus, kai buvo prezidentas Lechas Kaczynskis, kuris savo prezidentavimo metu į Lietuvą nuvyko 16 kartų su oficialiais vizitais, o man gėda prisipažinti, kad atvykau tik pirmą“, – sakė M.Kuchcinskis.

Atsakydamas į klausimą, kaip vertina dabartinę abiejų šalių santykių padėtį, M.Kuchcinskis pažymėjo, kad „istorija turi mus mokyti ir gerus pavyzdžius turime taikyti ateičiai“.

„Mes turime kuo dažniau susitikinėti ir ieškoti sprendimų, išspręsti pačius sunkiausius klausimus. Manau, kad prie tokių klausimų galima priskaičiuoti ir mano tautiečių klausimus Lietuvoje ir lietuvių klausimus Lenkijoje. Ir manau, kad geresni sprendimai yra susitikinėjimai, kompromisų ieškojimas, o ne mūrų statymas“, – kalbėjo Lenkijos atstovas.

Klausiamas, ar mano, jog Lietuvoje yra pažeidžiamos lenkų tautinės mažumos teisės, maršalka atsakė, jog „tai nėra lengvai išsprendžiami klausimai“.

„Mes norime kalbėtis ir kartu rasti sprendimą, rasti visokeriopos plėtros galimybes tiek lenkų mažumai Lietuvoje, tiek lietuvių Lenkijoje, kad būtų taikomi ne tik Europos Sąjungos standartai.  Manau, kad reikėtų mūsų tautiečius, tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje esančius traktuoti kaip pagrindą, kuris sieja abi tautas. Tai būtų uola, kurios pagrindu galėtume prisiminti mūsų bendrą 500 metų praeitį ir taip ji padėtų lengviau pažvelgti į tai, kas mūsų laukia ateityje“, – sakė Lenkijos Seimo vadovas.

„Mano manymu, Lenkijos parlamentas truputį stipriau turėtų šioje srityje veikti“, – pridūrė M.Kuchcinskis.

Lietuvos lenkai bei Varšuvos politikai siekia, kad Seimas leistų lenkų tautinių mažumų atstovams asmens dokumentuose rašyti originalias pavardes. Šiuo metu Seime svarstomi keli projektai, ar leisti pase naudoti raides w, q ir x, kurių nėra Lietuvos abėcėlėje.

Žemieji parlamento rūmai, Seimas, kontroliuojamas partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), 235 balsais „už“, 192 „prieš“ ir 23 parlamentarams susilaikius, pritarė įstatymui, suteikiančiam teisę teisingumo ministrui spręsti, kas iš dabartinio AT narių toliau eis pareigas, o naujus kandidatus į Aukščiausiąjį Teismą parinks Nacionalinė teismų taryba.

Ši priemonė yra viena iš daugelio prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kurios, PiS teigimu, yra būtinos, kad ši sistema būtų efektyvesnė ir gebėtų kovoti su korupcija.

Vis dėlto Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) trečiadienį pareiškė, kad „tie įstatymai smarkiai didina sistemines grėsmes teisinės valstybės principui Lenkijoje“.

„Kartu paėmus jie gali panaikinti bet kokią likusią teismų nepriklausomybę, o teismų sistema būtų visiškai politiškai kontroliuojama vyriausybės“, – pridūrė jis.

F.Timmermansas perspėjo Lenkiją, kad nenutraukus tų reformų EK gali įšaldyti Varšuvos teises balsuoti ES Taryboje – aukščiausiame sprendimus priimančiame Bendrijos organe. Šio „branduolinio varianto“ 28 nares turinti ES dar niekada nėra inicijavusi.

Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna) iš opozicinės Pilietinės platformos (PO) anksčiau ketvirtadienį pavadino šią Aukščiausiojo Teismo reformą „grėsmingu perversmu“.

Įstatymui dar turi pritarti Lenkijos parlamento aukštieji rūmai, Senatas, taip pat kontroliuojamas PiS, bei šalies prezidentas Andrzejus Duda (Andžėjus Duda).

Teisininko išsilavinimą turintis A.Duda, glaudžiai susijęs su PiS, ketvirtadienį išplatino pranešimą, kad atsisakė susitikti su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, taip pat yra kritikavusiu situaciją Lenkijoje.

PiS į valdžią atėjo 2015-ųjų pabaigoje. Aštuonerius metus opozicijoje išbuvusi partija iškart ėmė reformuoti teismus ir žiniasklaidą, bet kritikai tokius valdančiųjų veiksmus vadina bandymais konsoliduoti valdžią.

Praėjusią savaitę Varšuvoje bei kituose miestuose dešimtys tūkstančių žmonių išėjo protestuoti prieš teismų sistemos reformas, jau priimtas abiejų parlamento rūmų.

Pirmasis teisės aktas numato, kad Nacionalinės teismų tarybos (KRS), turinčios užtikrinti teismų nepriklausomybę, narius nuo šiol rinks parlamentas, dabar kontroliuojamas PiS.

Antrasis įstatymas skelbia, kad teisingumo ministrui suteikiami įgaliojimai skirti Lenkijos bendrųjų teismų pirmininkus.

Toks sprendimas šalyje ir užsienyje sukėlė žmogaus teisių gynėjų nerimą.

Šį pakeitimą priimti pasiūlė konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), atėjusi į valdžią praeitais metais. Jos vadovavimo laikotarpį žymėjo virtinė didelių prieš vyriausybę nukreiptų protestų, kuriuos rengė liberali opozicija ir prodemokratiški aktyvistai.

„Pirmenybė teikiama susirinkimams, organizuojamiems valstybės įstaigų, taip pat – susirinkimams, kurie yra dalis Bažnyčios veiklos“, – sakoma pataisos tekste, kurį priėmė žemieji parlamento rūmai. Jai dar turės pritarti Senatas ir prezidentas.

Šis teisės aktas leis valdžiai uždrausti piliečiams rengti demonstracijas, jei Katalikų Bažnyčia arba valstybė nuspręstų rengti savo mitingus tuo pačiu metu ir laiku.

Pirmenybė taip pat būtų teikiama ne pilietinėms iniciatyvoms, o cikliniams susirinkimams, kurie vyksta keletą kartų per metus arba kasmet per valstybines šventes.

Iki šiol leidimai rengti viešus susirinkimus būdavo išduodami pagal principą „kas pirmesnis, tas gudresnis“.

Vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas) sakė, kad minėta pataisa užkirs kelią „susirėmimams tarp konkuruojančių demonstrantų“, kadangi du mitingai, vykstantys tuo pačiu metu toje pačioje vietoje nebebus leidžiami.

Tačiau kritikai mano, kad tokia pataisa tik apribos pagrindines žmogaus teises.

Tai yra „bandymas nutildyti vyriausybe nepatenkintus lenkus“, sakė neparlamentinės kairiųjų pažiūrų partijos „Kartu“ (Razem) atstovės Dorotos Oko pareiškimą citavo dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Lenkijos žmogaus teisių komisaras Adamas Bodnaras sakė, kad minėta pataisa pažeidžia konstituciją, o Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muizniekas sakė, kad yra „labai sunerimęs“.

„Šios pataisos nereikalingai ir neproporcingu būdu uždraustų didelei daliai gyventojų naudotis savo teise į susirinkimų laisvę“, – sakė N.Muizniekas.

Jis taip pat paragino Lenkijos valdžią „sulėtinti įstatymų leidybos procesą dėl reikalų, susijusių su... žmogaus teisėmis“.

PiS anksčiau priėmė įstatymų, leidžiantį vyriausybei labiau kontroliuoti žiniasklaidą ir kitas institucijas bei susilpnino konstitucinį teismą.