„Pardavimų statistika rodo, kad iš 20-ies mūsų siūlomų atostogų krypčių, poilsį Turkijoje renkasi kas antras mūsų keliautojas. Tokį šios šalies populiarumą galima paaiškinti keliais aspektais: visų pirma – Turkija gali pasiūlyti konkurencingą kainos ir kokybės santykį. Tai pat ji yra visapusiška „viskas įskaičiuota“ šalis. Šis terminas apibūdina ne tik populiariausią viešbučių maitinimo tipą, kurį renkasi apie 98 proc. turistų, bet ir šalies siūlomas paslaugas“, – sakė Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Tai, kad Turkija yra itin patraukli lietuvių atostogų kryptis, patvirtina ir Antalijos oro uosto statistika. 2023 m. duomenimis, šis oro uostas aptarnavo beveik 225 tūkst. lietuvių, o Lietuva pagal atvykstančių poilsiautojų kiekį lenkia Latviją bei Estiją, taip pat ir gerokai daugiau gyventojų turinčias šalis, pavyzdžiui, Prancūziją, Austriją, Švediją, Vengriją.

„Praėjusiais metais vien tik į Antaliją „Tez Tour“ išskraidino daugiau nei 70 tūkst. lietuvių, daugiausiai iš visų Lietuvos kelionių organizatorių. Be Antalijos oro uosto, taip pat keliautojams siūlome skrydžius į kitus Turkijos kurortus – Alaniją ir Bodrumą, taip kiekvienas klientas gali pasirinkti geriausiai jo norus ir poreikius atliepiantį pasiūlymą“, – pristatė I. Aukštuolytė.

„Tez Tour“ archyvo nuotr.

Ruošiasi naujam sezonui

Turkijos viešbučių atstovai džiaugiasi, kad jau dabar turistų rezervacijų skaičius gerokai viršija lūkesčius.

„Aktyviai išankstinius užsakymus atlieka Baltijos šalys, Balkanų keliautojai, taip pat Vokietijos, Lenkijos, Austrijos turistai. Pirminiai duomenys leidžia prognozuoti, kad šis sezonas bus geresnis nei praėjusiais metais“, – kalbėjo Aykut Erdem, Turkijos viešbučių „Quattro Beach Spa & Resort” atstovas.

Pasak jo, Lietuvos poilsiautojai yra itin svarbūs Turkijos turizmui – jie sudaro didelę dalį visų klientų.

„Lietuvos turistų kultūra yra labai aukšta, jie puikiai žino, kur ir kaip elgtis, yra malonūs ir draugiški. Džiaugiamės tokiu jūsų šalies keliautojų aktyvumu“, – Lietuvos keliautojams negailėjo gražių žodžių A. Erdem.

Kelionių organizatoriaus atstovė atkreipia dėmesį į sparčiai mažėjančias laisvas vietas Turkijos viešbučiuose.

„Pasibaigus pirmajam išankstinių kelionių pardavimų etapui, jau fiksuojame aukštą viešbučių užpildymą. Ir toliau nemažėjant poilsio šioje šalyje paklausai, nematome signalų, kad būtų verta laukti geresnių paskutinės minutės kainų. Priešingai, jų laukiantys keliautojai gali nusivilti, nes visos vietos trokštamiausiuose Turkijos viešbučiuose jau bus užimtos“, – pabrėžė I. Aukštuolytė.

„Tez Tour“ archyvo nuotr.

Prioritetas – netrikdomas poilsis

Augantys poilsiautojų Turkijoje srautai dar kartą patvirtina ir keliautojų tyrimo rezultatus, kad lietuviams atostogų metu svarbiausia atsipūsti nuo rutinos, pakeisti aplinką ir iš lėto mėgautis poilsiu.

„Apklausos rezultatai rodo, kad lietuviams atostogų metu norisi mažiau tempo – jiems ne tiek svarbios naujos patirtys, linksmybės ir pramogos. Beveik pusė respondentų pagrindiniu kelionės tikslu įvardijo poilsį nuo darbo ir įtampos“, – statistiką pristatė I. Aukštuolytė.

37 proc. lietuvių per atostogas nori susipažinti su šalies kultūra, vienas iš trijų – pasimaudyti jūroje, 11 proc. – gražiai įdegti.

„Žvelgiant į tokią statistiką, tampa aišku, kodėl vis dar Turkijos populiarumas neblėsta. Ši šalis turi viską, ko reikia: šiltą jūrą, smėlio paplūdimius, itin didelį viešbučių pasirinkimą, išvystytą infrastruktūrą, gražią gamtą, kokybišką aptarnavimą, gerą maistą, – vardijo „Tez Tour atstovė. – Ši šalis turi ką pasiūlyti įvairaus amžiaus ir poreikių keliautojams, todėl nenuostabu, kad čia ilsisi tiek jaunimas ar draugų kompanijos, tiek poros, senjorai, šeimos su vaikais ar darbo kolektyvai“.

Kaimyninėje Latvijoje tokių gyventojų dalis siekė 32,8 proc., Estijoje – 26,9 proc.

Vidutiniškai ES atostogų ne namuose 2018 metais sau negalėjo leisti 28,3 proc. vyresnių nei 16 metų amžiaus gyventojų. Didžiausia – 58,9 proc. – tokių gyventojų dalis buvo Rumunijoje, Kroatijoje (51,3 proc.) ir Graikijoje (51 proc.).

Mažiausia tokių gyventojų dalis užfiksuota Švedijoje (9,7 proc.), Liuksemburge (10,9 proc.) ir Danijoje (12,2 proc.).

Lietuviai mėgsta vandens pramogas

Dažniausiai lietuviai pageidauja viešbučio ant jūros kranto, turinčio savo privatų paplūdimį. Jiems netinka viešbutis, kurį nuo paplūdimio skiria kelias ar kitas viešbutis. Tačiau dalies tautiečių pasirinkimą lemia ne atstumas iki jūros, o baseinų kiekis viešbučio teritorijoje.

„Šie poilsiautojai daugiau laiko planuoja leisti prie baseinų, o ne kaskart saulės voniomis eiti mėgautis prie jūros, – pastebi vienos kelionių agentūros vadovė Kristina Graužinienė. – Jiems taip pat svarbu, kad prie baseinų netrūktų gultų, o jei vyksta į šiltuosius kraštus pavasarį ar rudenį, pasidomi, ar baseino vanduo bus šildomas“.

Vykstantys atostogauti su vaikais, ieško viešbučio su vandens parku. O neabejingi nardymo pramogoms, renkasi Egipto viešbučius, esančius šalia geriausiomis pasaulyje nardymo vietomis garsėjančios Raudonosios jūros.

Neretai jaunosios kartos atstovai domisi, ar viešbučio baseine plaukioja pripučiami flamingai.

Nori sportuoti ir per atostogas

Vis labiau Lietuvoje populiarėjantis aktyvus gyvenimo būdas ir per atostogas verčia nepamiršti sporto. Kaip pasakoja vadovė, prieš pasirinkdami viešbutį, lietuviai pasidomi, ar jame yra sporto salė, lauko žaidimų aikštelės, teniso kortai, jojimo klubas ar golfo aikštynas.

„Ne visiems lietuviams per atostogas svarbi tik saulė ir jūra. Aktyvūs tautiečiai ir per atostogas negali nustygti vienoje vietoje, todėl papildomos pramogos viešbutyje lemia jų pasirinkimą renkantis atostogų vietą”, – kalba K. Graužinienė.

Maistas ne mažiau svarbus už poilsį

Poilsiautojai ir atostogų metu laikosi savo valgymo įpročių. Dievinantys jūros gėrybes tikisi jų ir per atostogas, nevalgantys mėsos visada pasidomi, ar viešbučio restorane ras veganišką meniu, netoleruojantys gliuteno visada paklaus, ar bus patiekiamas begliutenis maistas.

„Aukštesnio komforto viešbučiai be galo daug dėmesio skiria patenkinti kiekvieno poilsiautojo įnorius. Tad net jei pagal meniu tą dieną restorane nenumatyti tam tikri patiekalai, klientų pageidavimu, jie gali būti patiekiami. Tai liečia ne tik veganišką ar begliutenį maistą, tačiau ir vaikiškas košes ar tyreles”, – vardija kelionių ekspertė.

Netikėti „Instagram’o kartos” pageidavimai

Kasmet vis daugiau Lietuvos vartotojų pritraukiantis socialinis tinklas „Instagram” nelieka pamirštas ir atostogų metu. Kai „Instagram’o karta” kiekvieną akimirką matuoja „patiktukais”, jau nebestebina jaunųjų keliautojų klausimai apie fotogeniškus viešbučio objektus.

„Neretai jaunosios kartos atstovai domisi, ar viešbučio baseine plaukioja pripučiami flamingai, ar baras patiekia gražius kokteilius, kuris viešbutis turi „Infinity“ baseiną. Iš pradžių tokie klausimai stebino, tačiau pamačius klientų socialinių tinklų turinį, viskas tapdavo aišku“, – apie Z kartos savybes pasakoja ekspertė bei priduria, kad yra tekę iš jaunųjų poilsiautojų išgirsti pageidavimą, kad viešbutis turėtų savo soliariumą, kirpyklą ar SPA saloną.

Ranka pasiekiami patogumai

O kartais lietuviams norisi visais atostogų malonumais mėgautis beveik neiškėlus kojos iš viešbučio kambario. Tokiu atveju pageidaujama kambario, turinčio išėjimą tiesiai į baseinų erdvę, maisto pristatymo į kambarį arba sūkurinės vonios savuose apartamentuose.

Kaip tvirtina moteris, prabangai ribų nėra bei ieškantiems karališko poilsio rekomenduoja rinktis viešbučių tinklus „Regnum“ arba „Maxx Royal“.

Turistų iš Latvijos per tą patį laikotarpį Turkijoje viešėjo 62,5 tūkst., Estijos – 58,8 tūkst., arba atitinkamai 43 proc. ir 27 proc. daugiau nei per dešimt 2017 metų mėnesių.

Trijų Baltijos šalių turistai kartu sudėjus sudaro mažiau nei 1 proc. nuo viso Turkiją aplankiusių turistų – 35,56 mln. arba 22,4 proc. daugiau nei pernai sausį–spalį.

Tyrimo duomenys rodo, kad didžiausia apklaustųjų dalis (23 proc.) atostogas rudenį paskyrė laisvam laikui namuose. Kiek daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų per atostogas ilsėjosi sodybose, o 7 proc. rudens metu atostogavo Lietuvoje prie jūros ar kitame šalies kurorte.

Ilsėtis į užsienio kurortus buvo išvykę 11 proc., o 4 proc. respondentų keliavo į užsienį pas gimines ar pažįstamus.

Dauguma – net trys iš keturių – apklaustų Lietuvos gyventojų šiais metais jau išnaudojo visas atostogas, tad rudenį pasitiko be poilsio, o kita dalis apklaustųjų pažymėjo, kad nors ir turi neišnaudotų poilsio dienų, ilsėtis šaltuoju laikotarpiu neketina.

Apklausa taip pat atskleidė, kad šiais metais neatostogavo ir neketina atostogauti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, taip pat respondentai, neturintys vidurinio išsilavinimo, mažiausias šeimos pajamas per mėnesį (iki 600 eurų) gaunantys asmenys, pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės. Atostogų planus šį rudenį į šalį turėjo atidėti ir jaunimas iki 30 metų.

Tuo tarpu uždirbantys didesnes pajamas poilsiauti rinkosi svetur. Užsienį, kaip geriausią vietą atostogoms, pasirinko jaunesni nei 50 metų, miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei viduriniu išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1000 eurų), dirbantys respondentai.

Rudens poilsį Lietuvoje prie jūros ar kitose šalies vietose – jei turėtų pakankamai pinigų – pasirinktų vyresni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 600 eurų), taip pat ir pensininkai.