Tokią išvadą Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba patvirtino vasario pabaigoje įvertinusi Seime opozicinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų įregistruotas pataisas, kurios dokumentuose pavardžių rašybą leistų su lotyniško pagrindo abėcėlės diakritiniais rašmenimis.

„Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba nepritaria, kad ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės Lietuvos išduodamuose oficialiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis su tais diakritiniais ženklais, kurių nėra bendrinės lietuvių kalbos abėcėlėje“, – sakoma išvadoje, kurią penktadienį išplatino institutas.

Institutas teigia, kad svetimais diakritiniais rašmenimis būtų destabilizuojamos rašybos, tarties ir kirčiavimo normos, tai „sukeltų pavojų bendrinės lietuvių kalbos sistemai bei vartosenai ir trikdytų sklandžią visų Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų komunikaciją“.

Konstitucinis Teismas gruodžio pabaigoje paskelbė, kad įstatyme numatyta galimybė asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai, o diakritiniai ženklai būtų galimi, jeigu tokią išvadą pateiktų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Dabar galiojantis Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas nustato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardai ir pavardės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Kaip nurodė KT, diakritinius ženklus būtų galima įteisinti, jeigu VLKK konstatuotų, jog juos rašant nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, tai derėtų su lietuvių kalbos tradicija.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad VLKK nėra pateikusi aiškios pozicijos dėl asmenvardžių rašymo su diakritiniais ženklais.

Galimybę dokumentuose pavardes rašyti su diakritiniais ženklais KT vertino gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimąsi. Jis nagrinėjo civilinę bylą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą taip, kad tam tikro ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio vardas ir pavardė būtų parašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu.

Įteisinti diakritinius ženklus asmenvardžiuose siekia daugiausia Lietuvoje gyvenantys lenkų tautybės asmenys. Jų teigimu, Seimui leidus varduose ir pavardėse naudoti raides „w“, „q“, „x“, dalis Lietuvos gyventojų vis tiek negali susigrąžinti originalios protėvių pavardės, nes jose yra diakritinių ženklų.

„Visų pirma šis žodynas yra vertingas savo moksline reikšme, nes jame pateikta informacija apie ukrainiečių ir lietuvių kalbų pagrindinę leksinę bazę, taip pat pažintine, nes žodynas – viena iš priemonių, populiarinanti negiminingas ukrainiečių ir lietuvių kalbas, skatinanti domėtis šių šalių kultūra, istorija ir ryšiais, ir, be abejonės, mokomoji jo vertė yra didžiulė, nes žodynas padės Lietuvoje ir Ukrainoje gyvenantiems ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos“, – pranešime teigia Lietuvių kalbos instituto mokslininkė, žodyno bendraautorė Aurelija Gritėnienė.

Žodyne pateikta per 20 tūkst. antraštinių žodžių, jie iliustruojami žodžių junginiais, trumpais sakiniais.

Žodynas padės Lietuvoje ir Ukrainoje gyvenantiems ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos.

Kalbų žodyne dominuoja bendrinės ukrainiečių kalbos leksika, mokslo ir technikos terminiai.

Vienos iš žodyno autorių, profesorės Zinaidos Pacholok teigimu, idėja žodynui kilo lankant lietuvių kalbos kursus Vilniaus universitete.

„Tuomet jokioje bibliotekoje negalėjau rasti lietuvių–ukrainiečių kalbų žodyno. Ir viena bibliotekininkė man parodė pokalbių knygeles – Lucke 2004 metais išleistą „З України до Литви“ ir 2006 metais – „Lietuvių–ukrainiečių pokalbių knygelę“. Jos tapo ženklu, kad žodynas turėtų išvysti šviesą tame pačiame mieste“, – pranešime cituojama ji.

Žodynas buvo parengtas 2021 metų pabaigoje, tačiau jo leidybą sutrukdė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

Į Lietuvą nuo Rusijos invazijos pradžios, Statistikos departamento duomenimis, atvyko beveik 60 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių.

Teismas panaikino tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismų sprendimus ir perdavė ją iš naujo nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.

LAT nusprendė, jog teismai netinkamai aiškino Darbo kodekso nuostatas dėl tokio paties darbo pareigų pažeidimo ir laiko, per kurį jis turi būti padarytas, kad darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį.

„Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Atsakovo ieškovei pateiktame įspėjime nurodoma darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį, jeigu per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat pažeidimai. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, kada buvo padaryti pažeidimai, už kuriuos ieškovė atleista iš darbo, ir ar jų padarymo laikas atitinka darbo sutarties nutraukimą leidžiančią įstatymo sąlygą“, – teigia LAT.

Teismas mano, kad tinkamai neišsiaiškinus šių aplinkybių, byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai.

E. J. Zabarskaitė prašė teismų panaikinti ministro įsakymą dėl jos atleidimo ir grąžinti į eitas pareigas bei priteisti 11 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Neturtinę žalą ji grindė sutrikdyta sveikata ir teismui pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Siekiant apsaugoti informaciją apie ieškovės sveikatos būklę, byla buvo nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose.

LAT mano, jog tokių priemonių reikalingumą pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti iš naujo.

„Šios darbo bylos esmė nėra susijusi su ieškovės sveikata, neturtinės žalos atlyginimo klausimas tik vienas iš keleto byloje spręstinų reikalavimų, aktualus tik tokiu atveju, jei bus tenkinamas pagrindinis reikalavimas“, – teigia LAT.

Nuo 2003 metų įstaigai vadovavusi E. J. Zabarskaitė atleista 2018 metų gegužės 31 dieną, įvertinus Lietuvių kalbos instituto 2015-2018 metų veiklą – per auditą nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, taip pat neištaisytų po ankstesnių patikrinimų.

Kaip skelbė Švietimo ir mokslo ministerija, konstatuota, kad E. J. Zabarskaitė „ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams“, taip pat neužtikrino tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės.

E. J. Zabarskaitė teigia atleista buvusi neteisėtai, dėl politinių motyvų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai jos argumentus atmetė.

Ministerija skelbė nustačiusi, kad institutas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas (47,7 tūkst. eurų), direktorė, nesuderinusi su darbdaviu, buvo papildomai įdarbinta instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte.

Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas einantiems darbuotojams buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.

J. Zabarskaitė Vilniaus apygardos teismui apskundė rugpjūtį priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą atmesti jos ieškinį.

„Prašome panaikinti pirmosios ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinį, – BNS sakė J. Zabarskaitės advokatas Jonas Platelis.

Jis mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus.

„Netgi tokiose vietose, kur net sunku įsivaizduoti: abi šalys neginčija, bet teismas konstatuoja priešingai“, – sakė advokatas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad J. Zabarskaitės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

„Švietimo ir mokslo ministerija viską atliko pagrįstai, o ieškinys nepagrįstas“, – sakė sprendimą paskelbusi teisėja Ieva Stanislovaitienė.

Iš darbo ginčo bylą pralaimėjusios J. Zabarskaitės teismas priteisė 2,8 tūkst. eurų sumokėti Lietuvių kalbos institutui. Ši suma yra proceso išlaidos.

Išsamesni motyvai neskelbiami, nes byla nagrinėta uždarame posėdyje. Į bylą buvo pateikta medicininių dokumentų, jie tapo pagrindu skelbti uždarą posėdį.

Buvusi instituto vadovė siekė darbo sutarčių nutraukimą su ja pripažinti neteisėtu, grąžinti į pareigas, prašė priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais.

„Prašau grąžinti į darbą. Kaip ir sakiau, kai buvo organizuojami auditai vienas po kito, kad turbūt tegu atleidžia ir tada aiškinsimės teisme. Manau, kad nepagrįstai atleido, dėl to ir skundžiuosi. Klaidų daro visi, tačiau atleidimui pagrindo nebuvo“, – BNS yra sakiusi J. Zabarskaitė.

Atsakovai šioje byloje yra Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvių kalbos institutas. Jos su ieškiniu nesutiko.

Nuo 2003 metų įstaigai vadovavusi J. Zabarskaitė atleista gegužės 31 dieną, įvertinus Lietuvių kalbos instituto 2015–2018 metų veiklą – per auditą nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, taip pat neištaisytų po ankstesnių patikrinimų.

Institutui šiuo metu vadovauja Albina Auksoriūtė.

Kaip skelbė Švietimo ir mokslo ministerija, konstatuota, kad J. Zabarskaitė „ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams“, taip pat neužtikrino tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės.

Šių metų pradžioje atliktas auditas nustatė, kad institutas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas (47,7 tūkst. eurų), direktorė, nesuderinusi su darbdaviu, buvo papildomai įdarbinta instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte. Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas einantiems darbuotojams buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.

Balandį baigtas pakartotinis auditas, anot ministerijos, vėl nustatė to paties tipo ir naujų direktorės veiklos pažeidimų: institutas pirko paslaugų iš individualią veiklą vykdančių instituto darbuotojų, nors tokio paties pobūdžio darbams atlikti jame buvo įsteigti valstybės finansuojami etatai. Nustatyta, kad paslaugos pirktos iš instituto darbuotojų artimųjų ar giminaičių, taip nesilaikant skaidrumo reikalavimų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužės pabaigoje taip pat konstatavo, kad J. Zabarskaitė pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančius teisės aktus, nes priėmė sprendimus dėl kartu su bendraautoriais rengtos monografijos, pasirašė sutartį su sūnaus darboviete, pažeidė reikalavimą tinkamai ir laiku deklaruoti interesus.

J. Zabarskaitė yra sakiusi, kad nemano, jog abejonės dėl instituto sutarties su jos sūnaus darboviete galėjo padaryti reikšmingos žalos.

Ji pabrėžė, kad dalis pažeidimų buvo ištaisyti.

VTEK trečiadienį paskelbė, kad buvusiai Lietuvių kalbos instituto vadovei nereikėjo deklaruoti pareigų instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte, tad to nepadariusi ji nepažeidė įstatymų.

VTEK taip pat nenustatė, kad J. Zabarskaitė būtų sprendusi dėl savo pačios priėmimo į pareigas minėtame projekte, nerado „tiesioginių ir akivaizdžių duomenų“, kad ji, kaip instituto vadovė, būtų priiminėjusi ir kitus su savo veikla projekte susijusius sprendimus.

VTEK trečiadienį konstatavo, kad J. Zabarskaitei pakako nurodyti LKI vadovės ir instituto  Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigas, o pareigų instituto projekte „ETranslation TermBank“ deklaravimas, VTEK nuomone, būtų perteklinis.

VTEK taip pat nenustatė, kad J. Zabarskaitė būtų sprendusi dėl savo pačios priėmimo į pareigas minėtame projekte, nerado „tiesioginių ir akivaizdžių duomenų“, kad ji, kaip instituto vadovė, būtų priiminėjusi ir kitus su savo veikla projekte susijusius sprendimus.

VTEK gegužės pabaigoje buvo pripažinusi J. Zabarskaitę pažeidus įstatymus dėl kitų aplinkybių – tuomet konstatuota, kad ji priėmė sprendimus dėl kartu su bendraautoriais rengtos monografijos, pasirašė sutartį su sūnaus darboviete – bendrove „Proit“, pažeidė reikalavimą tinkamai ir laiku deklaruoti interesus.

J. Zabarskaitė yra sakiusi, kad nemano, jog abejonės dėl instituto sutarties su jos sūnaus darboviete galėjo padaryti reikšmingos žalos.

Ji pabrėžė, kad dalis pažeidimų buvo ištaisyti.

Nuo 2003 metų įstaigai vadovavusi J. Zabarskaitė atleista gegužės 31 dieną, įvertinus Lietuvių kalbos instituto 2015-2018 metų veiklą – per auditą nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, taip pat neištaisytų po ankstesnių patikrinimų.

Ji teisme siekė grįžti vadovauti institutui, Vilniaus apylinkės teismas rugpjūtį atmetė jos ieškinį.

Renginyje, į kurį atvyko daugiausia lietuvių kalbos mokytojai, buvo pristatyta LKI parengta studija „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“.  Knygoje pateikti lietuvių kalbos tarmių žemėlapiai ir jų komentarai.

LKI Geolingvistikos centro darbuotojos keliavo po Lietuvą, bendravo su žmonėmis, įrašinėjo jų kalbas, kaupė ir sistemino surinktą medžiagą. Dabar mokslininkės lankosi Kauno rajone, kur vyrauja vakarų aukštaičių patarmė. Šios patarmės pagrindu XX a. pradžioje  formavosi norminė lietuvių kalba.

Seminare dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas džiaugėsi, kad tyrimas padės labiau išryškinti pakaunės miestelių ir kaimų savitumą.

Geolingvistikos centro vadovė, prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė pastebėjo, kad vietos gyventojai gerai žino savo krašto istoriją ir mielai kalba tarmiškai. Profesorė ragino saugoti išnykusių kaimų pavadinimus, kitus vietovardžius, juos įamžinti gatvių, įmonių pavadinimuose. „Buvo smagu sužinoti, kad Zapyškyje veikia „Zapynės“ kepykla, ir keista matyti Kačerginėje įsikūrusį prekybos centrą „Bostonas“, - šypsojosi D. Mikulėnienė.

Dr. Rima Bakšienė kalbėjo apie tarminę įvairovę Kauno rajone. Didžiojoje teritorijos dalyje vyrauja vakarų aukštaičių kauniškių patarmė ir tik Vandžiogalos seniūnijoje, dalyje Babtų, Lapių ir Domeikavos seniūnijų kalbama vakarų aukštaičių šiauliškių patarme. Šios patarmės skiriasi kirčiavimo ypatumais, galūnių trumpinimu, junginių le ir lė kietinimu.

D. Mikulėnienė mano, kad šiuos skirtumus galėjo nulemti lenkų kalbos vartojimas Vandžiogalos – Babtų krašte. Beje, mokslininkės tvirtinimu, pakaunės lenkų kalba labiau gramatiška nei Vilnijos lenkų kalba, kuri yra gudiška.

Dr. Laura Geržotaitė nagrinėjo Lietuvos gimnazistų tarmiškumą. Ji tvirtino, kad jaunuolių tarminė kompetencija pakankama, o tarmiškumas silpnėja, einant iš rytų į vakarus. Bene labiausiai savo tarme didžiuojasi Varėnos dzūkai, o štai alytiškiai mano, kad jų tarmė nepakankamai graži.

Geolingvistikos centro darbuotojos pakvietė į talką mokytojus ir mokinius. „Mums norėtųsi pakalbinti vyresnio amžiaus žmones, įrašyti kuo daugiau tarmių, patarmių ir šnektų“, - sakė D. Mikulėnienė. Mokslininkė tiki, kad tarmės yra kultūros vertybė, kurią, nors ir kintančią, mes privalome perduoti savo vaikaičiams.

„Švietimo ir mokslo ministerija viską atliko pagrįstai, o ieškinys nepagrįstas“, – sakė teisėja Ieva Stanislovaitienė.

Iš darbo ginčo bylą pralaimėjusios J. Zabarskaitės teismas priteisė 2,8 tūkst. eurų sumokėti Lietuvių kalbos institutui. Ši suma yra proceso išlaidos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra negalutinis ir per mėnesį dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. 

Išsamesnių motyvų teismas neskelbia, nes byla nagrinėta uždarame posėdyje. Į bylą buvo pateikta medicininių dokumentų, tai pagrindas skelbti uždarą posėdį.

Buvusi instituto vadovė siekė darbo sutarčių nutraukimą su ja pripažinti neteisėtu, grąžinti į pareigas, prašė priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais.

„Prašau grąžinti į darbą. Kaip ir sakiau, kai buvo organizuojami auditai vienas po kito, kad turbūt tegu atleidžia ir tada aiškinsimės teisme. Manau, kad nepagrįstai atleido, dėl to ir skundžiuosi. Klaidų daro visi, tačiau atleidimui pagrindo nebuvo. Teismas nuspręs, palaukime teismo“, – BNS po posėdžio yra sakiusi J. Zabarskaitė.

Atsakovai šioje byloje yra Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvių kalbos institutas. Jos su ieškiniu nesutinka.

Nuo 2003 metų įstaigai vadovavusi J. Zabarskaitė atleista gegužės 31 dieną, įvertinus Lietuvių kalbos instituto 2015-2018 metų veiklą – per auditą nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, taip pat neištaisytų po ankstesnių patikrinimų.

Atleidus direktorę, institutui šiuo metu vadovauja Albina Auksoriūtė.

Kaip skelbė Švietimo ir mokslo ministerija, konstatuota, kad J. Zabarskaitė „ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams“, taip pat neužtikrino tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės.

Šių metų pradžioje atliktas auditas nustatė, kad institutas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas (47,7 tūkst. eurų), direktorė, nesuderinusi su darbdaviu, buvo papildomai įdarbinta instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte. Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas einantiems darbuotojams buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.

Balandį baigtas pakartotinis auditas, anot ministerijos, vėl nustatė to paties tipo ir naujų direktorės veiklos pažeidimų: institutas pirko paslaugų iš individualią veiklą vykdančių instituto darbuotojų, nors tokio paties pobūdžio darbams atlikti jame buvo įsteigti valstybės finansuojami etatai. Nustatyta, kad paslaugos pirktos iš instituto darbuotojų artimųjų ar giminaičių, taip nesilaikant skaidrumo reikalavimų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužės pabaigoje taip pat konstatavo, kad J. Zabarskaitė pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančius teisės aktus, nes priėmė sprendimus dėl kartu su bendraautoriais rengtos monografijos, pasirašė sutartį su sūnaus darboviete, pažeidė reikalavimą tinkamai ir laiku deklaruoti interesus.

J. Zabarskaitė yra sakiusi, kad nemano, jog abejonės dėl instituto sutarties su jos sūnaus darboviete galėjo padaryti reikšmingos žalos.

Ji pabrėžė, kad dalis pažeidimų buvo ištaisyti.

„Byloje pateikta medicininių dokumentų, o tai yra pagrindas skelbti uždarą posėdį“, – BNS sakė J. Zabarskaitės advokatas Jonas Platelis.

Sprendimą šioje byloje teismas skelbs penktadienį.

Buvusi instituto vadovė siekia darbo sutarčių nutraukimą su ja pripažinti neteisėtu, grąžinti į pareigas, prašo priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais.

„Prašau grąžinti į darbą. Kaip ir sakiau, kai buvo organizuojami auditai vienas po kito, kad turbūt tegu atleidžia ir tada aiškinsimės teisme. Manau, kad nepagrįstai atleido, dėl to ir skundžiuosi. Klaidų daro visi, tačiau atleidimui pagrindo nebuvo. Teismas nuspręs, palaukime teismo“, – BNS po posėdžio yra sakiusi J. Zabarskaitė.

Atsakovai šioje byloje yra Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvių kalbos institutas. Jos su ieškiniu nesutinka.

Nuo 2003 metų įstaigai vadovavusi J. Zabarskaitė atleista gegužės 31 dieną, įvertinus Lietuvių kalbos instituto 2015-2018 metų veiklą – per auditą nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, taip pat neištaisytų po ankstesnių patikrinimų.

Atleidus direktorę, institutui šiuo metu vadovauja Albina Auksoriūtė.

Kaip skelbė Švietimo ir mokslo ministerija, konstatuota, kad J. Zabarskaitė „ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams“, taip pat neužtikrino tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės.

Šių metų pradžioje atliktas auditas nustatė, kad institutas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas (47,7 tūkst. eurų), direktorė, nesuderinusi su darbdaviu, buvo papildomai įdarbinta instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte. Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas einantiems darbuotojams buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.

Balandį baigtas pakartotinis auditas, anot ministerijos, vėl nustatė to paties tipo ir naujų direktorės veiklos pažeidimų: institutas pirko paslaugų iš individualią veiklą vykdančių instituto darbuotojų, nors tokio paties pobūdžio darbams atlikti jame buvo įsteigti valstybės finansuojami etatai. Nustatyta, kad paslaugos pirktos iš instituto darbuotojų artimųjų ar giminaičių, taip nesilaikant skaidrumo reikalavimų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužės pabaigoje taip pat konstatavo, kad J. Zabarskaitė pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančius teisės aktus, nes priėmė sprendimus dėl kartu su bendraautoriais rengtos monografijos, pasirašė sutartį su sūnaus darboviete, pažeidė reikalavimą tinkamai ir laiku deklaruoti interesus.

J. Zabarskaitė yra sakiusi, kad nemano, jog abejonės dėl instituto sutarties su jos sūnaus darboviete galėjo padaryti reikšmingos žalos.

Ji pabrėžė, kad dalis pažeidimų buvo ištaisyti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį pradėjo nagrinėti J. Zabarskaitės ieškinį dėl darbo ginčo. Buvusi instituto vadovė siekia darbo sutarčių nutraukimą su ja pripažinti neteisėtu, grąžinti į pareigas, prašo priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais.

Ieškovei teisme atstovauja buvusio Švietimo ir mokslo ministro, poeto Kornelijaus Platelio sūnus, advokatas Jonas Platelis.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė per parengiamąjį posėdį išklausė šalių pageidavimus.

J. Zabarskaitės advokatas paprašė išreikalauti dokumentus iš Lietuvių kalbos instituto dėl viešųjų pirkimų, taip pat surengti uždarą teismo posėdį, nes į bylą yra pateikta duomenų apie ieškovės sveikatą.

Teisėja prašymą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo patenkino, o dėl uždaro bylos nagrinėjimo nutartį paskelbs vėliau.

Iš esmės byla bus nagrinėjama rugpjūčio 13 dieną.

„Prašau grąžinti į darbą. Kaip ir sakiau, kai buvo organizuojami auditai vienas po kito, kad turbūt tegu atleidžia ir tada aiškinsimės teisme. Manau, kad nepagrįstai atleido, dėl to ir skundžiuosi. Klaidų daro visi, tačiau atleidimui pagrindo nebuvo. Teismas nuspręs, palaukime teismo“, – BNS po posėdžio sakė J. Zabarskaitė.

Atsakovai šioje byloje yra Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvių kalbos institutas. Jų atstovės su ieškiniu nesutinka.

Nuo 2003 metų įstaigai vadovavusi J. Zabarskaitė atleista gegužės 31 dieną, įvertinus Lietuvių kalbos instituto 2015-2018 metų veiklą – audito metu nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, taip pat ir neištaisytų po ankstesnių patikrinimų.

Atleidus direktorę, institutui šiuo metu vadovauja Albina Auksoriūtė.

Kaip skelbė Švietimo ir mokslo ministerija, konstatuota, kad J. Zabarskaitė „ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams“, taip pat neužtikrino tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės.

Šių metų pradžioje atliktas auditas nustatė, kad institutas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas (47,7 tūkst. eurų), direktorė, nesuderinus su darbdaviu, buvo papildomai įdarbinta instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte. Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas užimantiems darbuotojams buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.

Balandį baigtas pakartotinis auditas, anot ministerijos, vėl nustatė to paties tipo ir naujų direktorės veiklos pažeidimų: institutas pirko paslaugas iš individualią veiklą vykdančių instituto darbuotojų, nors tokio paties pobūdžio darbams atlikti jame buvo įsteigti valstybės finansuojami etatai. Nustatyta, kad paslaugos buvo perkamos iš instituto darbuotojų artimųjų ar giminaičių, taip nesilaikant skaidrumo reikalavimų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužės pabaigoje taip pat konstatavo, kad J. Zabarskaitė pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančius teisės aktus, nes priėmė sprendimus dėl kartu su bendraautoriais rengtos monografijos, pasirašė sutartį su sūnaus darboviete, pažeidė reikalavimą tinkamai ir laiku deklaruoti interesus.

J. Zabarskaitė yra sakiusi, kad nemano, jog abejonės dėl instituto sutarties su jos sūnaus darboviete galėjo padaryti reikšmingos žalos.

Ji pabrėžė, kad dalis pažeidimų buvo ištaisyti.

Pati J. Zabarskaitė mano, kad nenusipelnė atleidimo ir žada bylinėtis su ministerija.

J. Zabarskaitė atleista nuo gegužės 31-osios, įvertinus LKI 2015-2018 metų veiklą – audito metu nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, taip pat ir neištaisytų po ankstesnių patikrinimų, nurodo ministerija.

J. Zabarskaitė įstaigai vadovavo nuo 2003 metų.

Atleidus direktorę, institutui laikinai vadovauja Albina Auksoriūtė. Artimiausiu metu bus skelbiamas naujo LKI vadovo konkursas.

Anot ŠMM, konstatuota, kad LKI direktorė „ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams“, taip pat neužtikrino tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pažymi, kad įstatymai numato, jog instituto direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, todėl „pasikartojantys aplaidumo atvejai negali būti toleruojami“.

„Atnaujinant mūsų šalies švietimo ir mokslo sistemą, ypatingai svarbu, kad švietimo ir mokslo įstaigoms vadovautų kompetentingi ir skaidrūs vadovai, nemetantys šešėlio ant savo vadovaujamų kolektyvų ir visos šalies švietimo bei mokslo sistemos veiklos“, – tvirtina J. Petrauskienė.

Šių metų pradžioje atliktas auditas nustatė, kad institutas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas (47,7 tūkst. eurų), LKI direktorė, nesuderinus su darbdaviu, buvo papildomai įdarbinta instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte. Taip pat konstatuota, kad darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.

Balandį baigtas pakartotinis auditas, anot ŠMM, vėl nustatė to paties tipo ir naujų direktorės veiklos pažeidimų: institutas pirko paslaugas iš individualią veiklą vykdančių LKI darbuotojų, nors tokio paties pobūdžio darbams atlikti jame buvo įsteigti valstybės finansuojami etatai. Nustatyta, kad paslaugos buvo perkamos iš LKI darbuotojų artimųjų ar giminaičių, taip nesilaikant skaidrumo reikalavimų.

„Užsakant lietuvių kalbos tyrimus ir ekspertizes, nebuvo sudaromos sutartys, o mokslininkams už atliktas ekspertizes buvo apmokama neskaidriai ir nevienodai“, – nurodo ŠMM.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužės pabaigoje taip pat konstatavo, kad J. Zabarskaitė pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančius teisės aktus, nes priėmė sprendimus dėl kartu su bendraautoriais rengtos monografijos, pasirašė sutartį su sūnaus darboviete – bendrove „Proit“, pažeidė reikalavimą tinkamai ir laiku deklaruoti interesus.

J. Zabarskaitė: kreipsiuosi į teismą

Atleista instituto direktorė BNS ketvirtadienį sakė, kad nesutinka su atleidimu.

„Aš skųsiu šitą sprendimą. Galėčiau pakomentuoti, kad aš šito tikėjausi, nes spaudimas man buvo daromas labai didelis iš ministerijos pusės“, – teigė ji.

Anot J. Zabarskaitės, jos pažeidimai įvertinti per griežtai, be to, keli auditai tikrino tą patį jos veiklos laikotarpį. Ji aiškino, kad institute buvo tinkamai vykdomi viešieji pirkimai.

„Ką reiškia pirkti iš pažįstamų? Institutas pagal viešųjų pirkimų taisykles pirko paslaugas iš labai įvairių šaltinių atsižvelgdamas į jų kvalifikaciją, tokio dalyko mums niekas nėra draudęs. Čia kalbam apie mažos vertės pirkimus“, – dėstė J. Zabarskaitė.

Ji taip pat nemano, kad abejonės dėl instituto sutarties su jos sūnaus darboviete galėjo padaryti reikšmingos žalos.

„Aš nesakau, kad tai negali sukelti abejonių, toks buvo VTEK sprendimas, aš pripažinau, kad tą deklaraciją pateikiau per vėlai (...), aš neneigiu, kad aš galėjau sukelti abejonių, bet žalos institutui, projektui – aš nemanau, ar abejonė būtų tokia kaltė, dėl kurios reikia atleisti, ypač, kad tai įvyko 2015 metais“, – sakė ji.

J. Zabarskaitė, be kita ko, pabrėžė, kad dalis pažeidimų, už kuriuos ji atleidžiama – jau ištaisyti, taip pat apgailestavo, kad ministerija neatsižvelgė į instituto paaiškinimus.