Tiek pelno jie uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą, kurio bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų, ir kitus mokesčius.

Centrinis bankas prognozuoja, kad solidarumo įnašo šiemet gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų. 

Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį.

Grynosios bankų palūkanų pajamos pernai siekė daugiau nei 2 mlrd. eurų – 2,5 karto daugiau nei 2022-aisiais. Bendros palūkanų pajamos siekė 2,5 mlrd. eurų  – beveik tris kartus daugiau, išlaidos išaugo beveik 5 kartus iki 464 mln. eurų.

Bendras bankų turtas pernai augo 10,9 proc. iki 61,7 mlrd. eurų. Daugiausia jo turėjo „Swedbank“ – per metus augo 30 proc. (18,5 mlrd. eurų), SEB bankas – 22,5 proc. (13,89 mlrd. eurų), „Revolut Holdings Europe“ – 19,6 proc. (12,11 mlrd. eurų), o Šiaulių bankas – 7,5 proc. (4,63 mlrd. eurų).

Šiuo metu šalyje veikia 18 bankų, iš jų 5 – užsienio banko filialai.

 

Bankų paskolų portfelis per metus išaugo 6 proc. iki 27,5 mlrd. eurų. Didžiausią jo dalį (55 proc.) sudariusios paskolos gyventojams per metus beveik augo 10 proc. iki 15 mlrd. eurų, būsto paskolų portfelis padidėjo 6,1 proc. iki 11,7 mlrd. eurų, vartojimo paskolų – 41 proc. iki 2,1 mlrd. eurų. Šį pokytį nulėmė skolinimas ir Lietuvos, ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojams.

Paskolos verslui sudarė trečdalį bankų paskolų portfelio, jos augo 4,3 proc. iki 11,2 mlrd. eurų. 

Pasak LB, neveiksnių (blogų) paskolų dalis visame paskolų portfelyje pernai išaugo vos 0,09 proc. iki 1 proc. Verslo paskolų portfelyje jų dalis augo 1,85 proc. iki 149 mln. eurų, gyventojų – 60,3 proc. iki 184 mln. eurų.

„Visi bankai gerokai viršijo jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus ir likvidumo rodiklius, tai rodo, kad jie yra tinkamai pasirengę įveikti galimus iššūkius. Nors ekonomika lėtėjo, o skolinimas reikšmingai spartėjo, paskolų kokybės rodikliai ir toliau buvo geri“, – skelbia LB.

Indėlių bankuose pernai padidėjo 9,4 proc. iki 50,8 mlrd. eurų (pašalinus „Revolut“ grupės įtaką – 4,4 proc.). Terminuotųjų indėlių padidėjo 1,8 karto iki 6,6 mlrd. eurų, jų dalis tarp visų indėlių – 13 proc. punktų iki 26 proc., tuo metu einamųjų sumažėjo 6,9 proc. iki 16 mlrd. eurų.

Pasak LB, indėlių augimą skatino augusios jų palūkanų normos – nuo 1,05 proc. metų pradžioje iki 3,53 proc. metų pabaigoje.

Pasak LB, pernai sumažėjo bankus paveikusių kibernetinių incidentų skaičius, dažniausiai jie turėjo trumpalaikį poveikį bankų paslaugų pasiekiamumui internetu.

„Vis dėlto rizikos lygis tebėra aukštas, todėl bankai ir toliau turi skirti šiai sričiai tinkamą dėmesį“, – teigia LB.

Tačiau didėjo finansinio sukčiavimo mastas – bankai fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – 33 proc. daugiau nei 2022 metais, daugiausia fiksuota duomenų viliojimo ir investicinio sukčiavimo.

Įtartinų mokėjimo operacijų vertė pernai siekė daugiau nei 7 mln. eurų.

Šiuo metu šalyje veikia 18 bankų, iš jų 5 – užsienio banko filialai.

Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad žmonės rečiau naudojasi „gyvomis“ paslaugomis, todėl bankai uždaro vis daugiau fizinių klientų aptarnavimo skyrių.

„Pagrindinis veiksnys yra ekonomikos skaitmenizacija ir dėl to besikeičiantys visuomenės įpročiai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje pristatydama bankų klientų įpročių tendencijas kalbėjo ji.

Visgi, LB valdybos pirmininko pavaduotojos Astos Kuniyoshi teigimu, šalyje vis dar išlieka didelis skaičius gyventojų, kuriems reikia „gyvų“ bankų paslaugų. Tačiau, pasak LB atstovės, finansinės įstaigos tokius klientus nepakankamai informuoja apie alternatyvas.

Dėl to LB skatina bankus aktyviau teikti informaciją savivaldybėms.

„Galima atvažiuoti į namus, į tam tikras savivaldybes. Tas paslaugas suteikti mobiliu būdu ir būtent kontaktines. Atsiranda naujų paslaugų teikimo būdų, apie tai trūksta didesnio komunikavimo ir žinojimo“, – posėdyje akcentavo A. Kuniyoshi.

Jos teigimu, LB neturi prievolės reguliuoti fizinių bankų skyrių skaičiaus.

LBA apklausos duomenimis, praėjusiais metais 62 proc. gyventojų teigė nė karto nesilankę fiziniuose bankų aptarnavimo skyriuose. Taip pat, anot LBA, per penkerius metus ypač išaugo internetinės bankininkystės vartotojų skaičius, 2023 metais jis siekė 90 proc.

Atsiranda naujų paslaugų teikimo būdų, apie tai trūksta didesnio komunikavimo ir žinojimo.

 

Lietuvoje šiuo metu yra 380 fizinių bankų skyrių, į kuriuos įeina kredito įstaigų ir unijų padaliniai. Kreditų unijų yra apie 200, daugiausia jų – regionuose.

Anot E. Čipkutės, fizinių banko skyrių skaičius mažėja visoje Europos Sąjungoje (ES), nuo 2008 iki 2022 metų jų sumažėjo apie 40 proc. Pasak LBA vadovės, dėl lėtesnės skaitmenizacijos daugiau fizinių banko skyrių vis dar yra Pietų Europoje, o Lietuvos ir Skandinavijos šalių gyventojai labiau linkę naudotis elektronine bankininkyste.

E. Čipkutė taip pat pabrėžė, kad tuos gyventojus, kuriems sunkiau naudotis elektroninėmis paslaugomis, bankų atstovai konsultuoja tiek nuotoliu, tiek gyvai atvykdami į savivaldybes.

„Visos bankinės paslaugos yra perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau didžiąją dalį paslaugų galima suteikti telefonu. Galima paskambinti ir banko darbuotojai (...) atsakys į klausimus“, – posėdyje akcentavo ji.

Tiesa, anot E. Čipkutės, kredito unijų skyriai regionuose dirba trumpiau.

2022 metų rudenį įgyvendintas Memorandumas dėl grynųjų pinigų prieinamumo užtikrinimo (MoU), kurį pasirašė šešios kredito įstaigos, LBA ir LB. Memorandumu siekta išlaikyti bankomatų prieinamumą ir plėsti jų tinklą kaimo vietovėse.

Pasak LB Grynųjų pinigų departamento atstovės Editos Lisinskaitės, šiuo metu Lietuvoje veikia 1146 bankomatai.

Savo ruožtu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius komitete kėlė klausimą, kodėl LB nereguliuoja komercinių bankų įkainių už grynųjų pinigų išėmimą.

A. Kuniyoshi nurodė, kad šiuo metu komerciniai bankai siūlo krepšelius, kuriuos žmonės gali rinktis pagal tai, ar daugiau moka grynaisiais pinigais, ar labiau linkę atsiskaityti kortele. Anot jos, bazinius poreikius patenkinantis krepšelis kainuoja apie 1 eurą.

Be to, A. Kuniyoshi teigimu, LB Seimui teiks siūlymus tikslinant „lubas“ pinigų išsigryninimui bankomatuose.

BFK pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, konkretūs siūlymai dėl grynųjų pinigų prieinamumo reguliavimo ateityje galėtų būti pateikiami Seime.

Tačiau kol kas komitetas nusprendė susipažinti su LB pateikta informacija.

Plačiau kalbėjo LB Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Vanskevičė.

– Ar lietuviai dar neša išsikeisti litus?

–  Taip, kiekvieną dieną, ypač monetų. Labai apgadintų pinigų ekspertizei gauname rečiau, kartą į mėnesį, kartą į du.

– Kur žmonės atranda litus?

– Istorijų būna įvairių. Randa senose knygose, paveldi nekilnojamąjį turtą iš senelių ar tėvų, pradeda remontą ir randą durų staktose, balduose, karnizuose, krosnyse. 

– LB duomenimis, kiek dar likę litų rinkoje? Ar tie pinigai kada nors grįš keitimui pas jus, ar jūs juos jau nurašėte kaip beviltiškus?

– Mūsų duomenimis, yra apie 120 mln. eurų. Čia pavertus litus į eurus. Tiek apyvartoje liko neiškeistų. Šiek tiek mažiau nei pusė milijardo litų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek dar laiko LB priims litus?

– Laikas – neribotas. Tikriausiai žmonės nežino, kad vis dar gali juos atnešti į banką ir pasikeisti.

– Ką daryti, jeigu 500 eurų kupiūra suplyšo ar apliejau ją kava? Ir ar LB priima tokius pinigus?

– Taip. LB priima visus pinigus. Tinka ir įplyšę, sulieti. Reikia ateiti į LB kasą, jeigu viskas aišku, kad tai – tikras banknotas, tada žmogus pateikia prašymą ir ekspertai nustato, kiek ir kokių banknotų ten yra. Taip pat skatiname, kad jeigu atsitiko kokia nelaimė, pavyzdžiui, užsidegė pinigai, sulipo, sušlapo vienoje krūvoje, tai patys neatskirkit jų. Jeigu jie sudegė stiklainyje, tai stiklainyje ir atneškite mums, kad kuo mažiau liestumėte ir gadintumėte tuos pinigus patys. Ekspertai turi daugiau priemonių, kaip juos atpažinti.

– Bet jeigu atnešė mažą skiautelę, kurioje net nesimato serijos numerio, ar jūs ją priimsit ir grąžinsit naują 500 eurų kupiūrą? Kur yra riba, kada jūs jau nebekeičiat į originalią kupiūrą?

– Yra taisyklė, kad daugiau nei 50 proc. turi būti išlikę banknoto. Jeigu banknotų atnešama daugiau, tai tikėtina, kad banknoto dalis yra kažkur tarp tų kitų banknotų, tai atneškite visą tą krūvelę su suplyšusiomis dalimis, nes jeigu likus jau tik viena skiltelė, tai nepakeisime. 

Tačiau jų išlaidoms išaugus 8,1 karto iki 454,3 mln. eurų (55,8 mln. eurų), grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 41,3 proc. iki 110,5 mln. eurų (188,4 mln. eurų), skelbiama praėjusių metų LB ataskaitoje.

Pasak centrinio banko, grynosios palūkanų pajamos mažėjo daugiausia dėl padidėjusių palūkanų išlaidų už indėlių galimybę ir sąskaitų likučius LB.

Grynosios šalies centrinio banko pajamos pernai augo 49 proc. iki 80,4 mln. eurų (53,9 mln. eurų).

„Pagrindinių Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normų didinimas kovojant su infliacija ir didelis finansų rinkų kintamumas 2023 metais neigiamai paveikė daugelio euro zonos centrinių bankų finansinius rezultatus. Tačiau, nepaisant nepalankių aplinkybių, sėkmingai valdydamas savo finansinį turtą Lietuvos bankas 2023 metais uždirbo pelną ir į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. eurų“, – ataskaitoje teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

2022 metais centrinis bankas neuždirbo pelno, todėl pirmą kartą nuo 1993 metų pernai nepervedė pelno įmokos į  valstybės biudžetą.

Daugiausia neatitikimų nustatyta sutarčių nuostatose, susijusiose su įstaigų atsakomybe už neautorizuotas mokėjimo operacijas, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas.

„Mokėjimo paslaugų teikėjai turi užtikrinti, kad sutartys atitiktų galiojančius teisės aktų reikalavimus. Jas reikia nuolat peržiūrėti ir atnaujinti. Be to, sutartys turi būti aiškios ir suprantamos vartotojui“, – pranešime sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Pasak centrinio banko, ketvirtadalyje vertintų sutarčių nurodomi trumpesni nei nustatyta įstatyme terminai, iki kada mokėtojas turi pranešti apie neautorizuotą, netinkamai inicijuotą arba įvykdytą mokėjimo operaciją. Taip pat ketvirtadalis įstaigų nepagrįstai iš dalies vartotojams perkelia atsakomybę už neautorizuotas ar netinkamai autorizuotas mokėjimo operacijas.

Daugiau nei pusėje LB vertintų sutarčių pateikiama tik bendra nuostata apie įstaigos atsakomybę už įsipareigojimų vykdymą arba tiesioginių nuostolių atlyginimą, neišskiriant, kad įstaiga yra atsakinga už tinkamą mokėjimo operacijų inicijavimą arba įvykdymą.

Pasak LB, vertintose sutartyse taip pat dažnai nedetalizuojamos arba visiškai nenurodomos gavėjo ar per gavėją inicijuotų mokėjimo operacijų sumų grąžinimo mokėtojui sąlygos.

Teigiama, kad dalis įstaigų nurodo įstatymo neatitinkančius sutarties pakeitimo ir nutraukimo terminus, numato galimybę didinti komisinį atlyginimą nesilaikant sutarties keitimo tvarkos. Sutarties nutraukimo atvejais vartotojo iniciatyva numatomi sąskaitos uždarymo mokesčiai arba papildomos sąlygos, kurių neturėtų būti.

Taip pat vertintose sutartyse įstaigos numato teisę blokuoti mokėjimo priemonę, tačiau dažnu atveju neprisiima pareigos informuoti vartotoją apie mokėjimo priemonės blokavimą ir jo priežastis prieš mokėjimo priemonės blokavimą ar iškart po to, kai ji yra užblokuojama.

LB pastebėjo, kad įstaigų sutartys dažnai yra pakankamai ilgos, naudojama vartotojams nedraugiška kalba, be to, dalyje sutarčių nėra numeracijos arba ji pernelyg paini. Sudarydamos sutartis su vartotojais anglų kalba, įstaigos neretai vartoja Lietuvos teisei nebūdingas sąvokas, kurios apsunkina vartotojų galimybes suprasti sutarties sąlygas.

V. Cibo teigimu, LB kreipėsi į įstaigas, kurių bendrosios mokėjimo paslaugų sutarčių nuostatos neatitinka įstatymo, kad šios nedelsdamos pašalintų neatitikimus.

„Formuojasi pakankamai aiškios prielaidos, kad užtikrinti infliacijos grįžimą į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu pakanka mažiau ribojančios pinigų politikos. O tai reiškia ne ką kita, kaip palūkanų normų sumažinimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Gediminas Šimkus.

„Mano akimis, ne“, – teigė LB vadovas, paklaustas, ar nesikeičia ankstesni jo vertinimai dėl palūkanų mažinimo birželį.

Jo teigimu, palūkanų normos birželį turėtų būti mažinamos 25 baziniais punktais, o tokių mažinimų šiemet ECB galėtų atlikti daugiau nei tris – taip pat ir liepą.

„Aš sakyčiau, kad palūkanų normos mažės ir šiais metais, ir kitais“, – teigė G. Šimkus.

LB vadovas teigė nemanantis, kad iki birželio „ekonominėje trajektorijoje galėtų paaiškėti labai svarbaus ir netikėto“.

„Mano akimis, yra visos prielaidos galvoti, manyti ir net sakyti, kad to reikia – palūkanų normų sumažinimo birželio mėnesį ir dar bent kelių metų eigoje“, – teigė G. Šimkus.

Precedento neturinčią palūkanų kėlimo kampaniją ECB pradėjo 2022-ųjų liepą, kai siekiant mažinti infliaciją 10 kartų iš eilės didino palūkanų normas.

„Asmuo galės gauti didesnes paskolas. Taip pat tai reiškia, kad tam tikrais atvejais neturės (pasiimti –  BNS) kredito kartu su sutuoktiniu“, – BNS teigė LB Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus teisininkė Jovita Krakauskienė.

„Tai yra nors ir techninis, bet labai geras pakeitimas ir gyventojai tai pajaus“, – BNS sakė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.

Kovo pabaigoje LB valdyba palengvino skolinimosi sąlygas sutuoktiniams, kurie savo reikmėms nori gauti vartojimo kreditą.

Nuo šiol kredito įstaigos nebeturės tikrinti informacijos apie vartojimo paskolos gavėjo sutuoktinio pajamas, išlaidas ir įsiskolinimus, jei asmens vidutinė mėnesinė įmoka už vartojimo, būsto, lizingo ir kitus kreditus nesudarys daugiau nei 40 proc. nuolatinių – bent keturis mėnesius iš eilės gaunamų – pajamų.

„Kredito sutartyse paliktas reikalavimas, kad būtų labai aiškiai įtvirtinta, jog paskola yra asmeniniams poreikiams tenkinti, kad būtų būtent to sutuoktinio (paskolos gavėjo – BNS) atsakomybė“, – pabrėžė J. Krakauskienė.

Anot E. Čipkutės, sutuoktiniams bus lengviau gauti ir atsinaujinti kredito korteles.

„Nuo šiol nereikės vertinti sutuoktinio kreditingumo, jei žmogaus pajamos leidžia pasiimti kredito kortelę. Iš tikrųjų bus patogiau“, – kalbėjo LBA vadovė.

Nuo šiol nereikės vertinti sutuoktinio kreditingumo, jei žmogaus pajamos leidžia pasiimti kredito kortelę. Iš tikrųjų bus patogiau.

Nuo 2017 metų iki dabar asmeninį vartojimo kreditą, nevertinant sutuoktinio finansinės padėties, buvo leidžiama pasiimti tik jei kredito įmokos suma sudaro ne daugiau penktadalio mėnesinių tvarių asmens pajamų.

J. Krauskienės teigimu, senasis reguliavimas tapo pertekliniu sustiprėjus vartojimo kredito rinkai bei vartotojams rečiau vėluojant sumokėti įmokas.

„Pati rinka tikrai yra kokybiškai brandesnė, vartojimo kredito portfelis tendencingai auga, tačiau (...) ilgalaikių pradelsimų, pavyzdžiui, pernai, matėme mažėjimą“, – kalbėjo LB atstovė.

Jos teigimu, galiojant griežtesnėms skolinimo taisyklėms, vartotojo kreditai dažniau būdavo imami ne asmens, o kartu su sutuoktiniu: „Būdavo sukuriami bendri šeimos įsipareigojimai, o atsakomybė kildavo visai šeimai.“

LB duomenimis, 2023 metais vartojimo kredito portfelis padidėjo, o pirmąjį metų pusmetį sudarė 2,4 mlrd. eurų. Daugiau kaip 90 dienų iš eilės pradelstų mokėjimų dalis pernai siekė 7,4 proc., o per metus sumažėjo 0,29 proc. punkto. 

„Išnagrinėję gautus skundus matome, kad finansų rinkos dalyviai ne visada tinkamai įsigilina į klientų problemas – neretai skundus išnagrinėja paviršutiniškai ir formaliai“, – pranešime teigė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas. 

Skundų dėl mokėjimo paslaugų sulaukta 1,4 tūkst. (5 proc. mažiau), dėl kreditavimo – 103 (21 proc. daugiau), dėl draudimo – 98 (nepakito), skelbia LB.

Skundų mažėjimo tendencija labiausiai ryškėjo antrąjį metų pusmetį, kai gauti 824 skundai – 14 proc. mažiau nei 2022 metų tuo pat laiku.

„Nusiskundimų dėl mokėjimo paslaugų (667 skundai), palyginti su praėjusių (2022 – BNS) metų antruoju pusmečiu, sumažėjo kone šeštadaliu. Tą lėmė ir gerėjusi mokėjimo paslaugų kokybė, ir operatyviau tikrinami mokėjimai dėl sankcijų, taip pat ir dėl tam tikrų dalyvių pasitraukimo iš rinkos“, – teigiama pranešime.

Po iniciatyvų tobulinti investicinį gyvybės draudimą padaugėjo su tuo susijusių skundų: „Vartotojai dažniausiai skundėsi dėl per mažų išmokų, draudikų nenoro nutraukti sutartį, tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir ją nutraukus pritaikytų mokesčių, dėl prognozuotos didesnės grąžos, nei realiai gauta“.

LB valdyba patvirtino 2023 metų finansines ataskaitas, pranešė LB.

LB 2022 metais neuždirbo pelno, todėl pirmą kartą nuo 1993 metų nepervedė pelno įmokos į valstybės biudžetą.

2021 metais centrinis bankas buvo uždirbęs 37,99 mln. eurų pelno ir į valstybės biudžetą pervedė 20,38 mln. eurų. Tai buvo didžiausia suma nuo 2012-ųjų. 

Iš 2020-ųjų pelno į valstybės biudžetą buvo pervesta 16,6 mln. eurų, iš 2019 metų – 13,8 mln., iš 2018 metų – 12,7 mln. eurų. Ankstesniais metais LB visada mokėjo pelno įmokas valstybei.

Pagal Lietuvos banko įstatymą įmoka į biudžetą paskirsčius pelną atsargos kapitalui neturi viršyti 70 proc. paskutinių trejų finansinių metų pelno vidurkio. Įmoka mokama vieną kartą per metus, įprastai iki gegužės.

„Lietuvos bankas aktyviai vykdys išsamią informavimo kampaniją apie galutinio prekių ar paslaugų krepšelio sumų apvalinimą atsiskaitant grynaisiais pinigais. Svarbiausias kampanijos tikslas – paprastu ir lengvai suprantamu būdu išaiškinti plačiajai visuomenei ir visoms suinteresuotoms grupėms, kaip apvalinimas vykdomas“, – komentare BNS teigė LB.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė ketvirtadienį teigė, kad didžiausias iššūkis bus pokyčius paaiškinti gyventojams. Anot jos, kitų problemų prekybininkams iškilti neturėtų – naujų kasos aparatų nereikės, pokyčiai įsigalios tada, kai prašė asociacija.

Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą nuo 2025 metų gegužės galutinė pirkinio suma bus apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio. Monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.

Sumos nebus apvalinamos atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui.