„Pagrindinė mano vizija – tarnybos veiklos efektyvumo didinimas, teikiamų paslaugų kokybės bei tikslinių duomenų naudotojų plėtra, ypač skatinant naujų technologijų vystymą ir taikymą hidrometeorologijos srityje. Tam būtini gerai valdomi pokyčiai, užtikrinantys įstaigos tikslų, procesų ir išteklių sustygavimą“, – pranešime sakė R. Valančiauskas.

Jis yra baigęs viešojo administravimo bakalauro ir teisės magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete, įgijęs inovacijų vadybos magistro laipsnį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

Pastaruosius ketverius metus R. Valančiauskas dirbo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Prieš tai darbo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje, Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamente. Jam teko atstovauti Lietuvai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), Europos Komisijoje, Europos kosmoso agentūroje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO). 2018 metais. jis pirmininkavo Europos inovacijų agentūrų tinklui TAFTIE.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vadovas skiriamas penkerių  metų kadencijai su galimybe ją pratęsti dar tiek pat. 

Šiandien sniego nenumatoma. Vėjas šiaurės rytų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 11–16, kai kur 17–19 laipsnių šalčio.

Pirmadienį sniego tikimybė maža. Vėjas naktį šiaurės rytų, dieną besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 15–20, Šiaurės Rytų Lietuvoje vietomis 21–26 laipsniai šalčio, dieną 11–16, vakariniuose rajonuose kai kur 7–10 laipsnių šalčio.

Antradienį kai kur numatomi nedideli krituliai, silpna lijundra. Vėjas daugiausia vakarų, naktį 4–9 m/s, dieną 6–11 m/s. Temperatūra naktį 12–17, Rytų Lietuvoje kai kur 18–21, vakariniame šalies pakraštyje 8–11 laipsnių šalčio, dieną 0–5 laipsniai šalčio, pajūryje 1–3 laipsniai šilumos.

Stichinė sausra taip pat vyrauja beveik visose Kretingos, Neringos, Mažeikių, Šiaulių rajono, Biržų, Radviliškio, Kėdainių bei kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio rajono savivaldybių seniūnijose.

Anot meteorologų, pavojinga sausra fiksuojama tik nedidelėse šalies teritorijos dalyse.

Daugelyje vietovių taip pat stebimas vidutinis gaisrų pavojus. Labai didelė gaisrų pavojaus tikimybė išlieka šiaurės rytiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose.

Visoje Lietuvoje stebimas žymus upių vandeningumo sumažėjimas, vandens lygiai upėse yra mažesni nei žemiausias daugiametis vidutinis vandens lygis.

Hidrologinė sausra fiksuojama 18 vandens matavimo stočių, 15-oje iš jų vandens lygiai artimi sausrai.

Nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama, kai sausra stebima 25 stotyse.

Pasak meteorologų, artimiausiomis dienomis Lietuvoje daug kur trumpai palis. Prognozuojamas nedidelis vandens lygio kilimas, tačiau žymesni upių vandeningumo pokyčiai nenumatomi.

Birželio 27 dieną, antradienį, vyraus antros ir trečios, vietomis išsilaikys ketvirtos ir penktos klasės miškų gaisringumas.

Birželio 28 dieną, trečiadienį, pietvakarinėje šalies pusėje vyraus pirmos ir antros klasės miškų gaisringumas, šiaurės rytinėje – antros ir trečios, vietomis laikysis ketvirtos ir penktos klasės miškų gaisringumas.

Situacija dėl sausros augalų vegetacijos laikotarpiu turėtų išlikti panaši.

Per šalį slenka šaltasis atmosferos frontas, kuris stumia pastarųjų dienų vasariškus orus, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Ji informavo, kad neramesnių orų laikotarpiu kas tris valandas pateiks labai trumpos trukmės prognozę artimiausioms valandoms.

15:30 val. aktyviausių debesų zona buvo nusidriekusi Šiaulių, Marijampolės ir Lazdijų apskrityse. Nauji židiniai formuojasi ir kituose rajonuose. Vietomis stipriai lyja, griaudėja perkūnija. 

Artimiausiu metu aktyvūs debesys sparčiai plis į centrinius bei rytinius šalies rajonus. Daugelyje rajonų prognozuojamos trumpos liūtys su perkūnija.

Žmonės socialiniuose tinkluose pranešė, kad Marijampolės rajone buvo stipri kruša

Pasak tarnybos, oro temperatūra beveik visoje šalyje pakilo iki 20–23 laipsnių. Nidoje ir Ventėje buvo vėsiau – atitinkamai 16 ir 19 laipsnių. 

Hidrometeorologai taip pat pažymi, jog pirmadienio naktis buvo šiltesnė už praėjusias. Žemiausia oro temperatūra daug kur siekė nuo šešių iki 11 laipsnių, Kybartuose – 12 laipsnių.

Šalčiausia buvo Šalčininkuose ir Druskininkuose, atitinkamai keturi ir penki laipsniai.

Tarnybos duomenimis, pirmadienį vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, numatomas trumpas lietus, kai kur su perkūnija, pūs pietryčių, pietų, 7–12 m/s vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 18–23 laipsnius šilumos.

Gruodžio 21 d. daugelyje rajonų lietus. Vietomis rūkas. Kai kur, daugiausia rytiniuose rajonuose, plikledis. Vėjas pietvakarių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 0–5, dieną 1–6 laipsniai šilumos.

Gruodžio 22-os naktį daug kur, dieną vietomis trumpi krituliai, vyraus lietus. Vėjas pietvakarių, 6–11 m/s, pajūryje iki 14 m/s. Temperatūra naktį 0–5 °C, dieną 1–6 laipsniai šilumos.

Gruodžio 23 d. krituliai (lietus, šlapdriba). Vėjas naktį pietinių krypčių, dieną pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s, pajūryje gūsiai 15 m/s. Temperatūra naktį 0–4, dieną 1–6 laipsniai šilumos.

Gruodžio 24-os naktį daug kur, dieną vietomis nedideli krituliai. Kai kur plikledis. Vėjas naktį pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s, dieną besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, dieną 0–5 laipsniai šilumos.

Gruodžio 25-os naktį vietomis, dieną daug kur krituliai, vyraus šlapdriba ir sniegas. Plikledis. Vėjas naktį silpnas, dieną pietinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šalčio, dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 3, pajūryje iki 5 laipsnių šilumos.  

„Pagerintas net 75 metų senumo rekordas. Remiantis preliminariais 15 val. duomenimis, Kretingos automatinėje meteorologijos stotyje oras įkaito net iki 32,6 laipsnių karščio. Ankstesnis šios paros rekordas buvo užfiksuotas 1947 metų birželio 27 d. Vilniuje, kuomet sušilo iki 31,2 laipsnių. Tad buvęs rekordas pagerintas daugiau nei 1 laipsniu“, – pranešė tarnyba.

Anot jos, oro temperatūrai vis kylant galutinė rekordo reikšmė gali būti ir dar aukštesnė.

Tarnyba primena visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijas karštą dieną stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, dažniau gerti skysčių, vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.

Einant į lauką būtina užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru, naudoti apsauginius kremus nuo saulės.

Rekomenduojama dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos.

Kaip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT), šią žiemą įšalusio dirvožemio storis yra toks pats nestabilus, kaip ir dažnai svyruojanti oro temperatūra – ne itin šalti orai nulemia, kad dirvožemiai įšąla negiliai, tad atšilus orams greit ir atitirpsta, o tada situacija vėl kartojasi. Palankiausi orai dirvožemio įšalui formuotis – besniegės (arba su plona sniego danga), sausos ir šaltos naktys – būtent tokios buvo pastarosios dvi (sausio 11 ir 12 d.). Remiantis trečiadienio ryto duomenimis, dirvožemiai daug kur įšalo iki 7–17 cm, o Vilniaus ir Biržų apylinkėse – atitinkamai iki 23 ir 30 cm.

Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis, pasak LHMT specialistų, išmatuotas Dusetose 1966 m. ir siekė 146 cm.

Dirvožemio įšalimo gylio matavimai, kaip pažymima LHMT pranešime, yra vieni tų, kurie Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių iki šiol atliekami žmogaus (stebėtojo), o ne automatinių prietaisų.

Dirvožemio įšalimo gylio matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu. Šį darbo įrankį sudaro distiliuoto vandens pripildyta giluminė žarnelė, kuri specialiame apsauginiame vamzdelyje yra įleidžiama į dirvožemį iki 160 cm gylio. Guminė žarnelė iš abiejų galų gerai užkemšama, į jos vidų per visą ilgį įleidžiamas ir ištempiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė. Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Iš skalės ant guminės žarnelės 1 cm tikslumu nustatomas įšalimo gylis. Matavimai, kaip teigia LHMT specialistai, atliekami vieną kartą per parą, 8 val. ryto Lietuvos laiku.

Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje, pabrėžia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Šiuolaikines technologijas naudojantis statybos sektorius kartais ir toliau išlieka priklausomas nuo orų sąlygų – įšalęs dirvožemis trukdo inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos – oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis – itin svarbios žieminėms kultūroms – stiprus ir gilus įšalas esant plonai sniego dangai gali nulemti pasėlių iššalimą, o stora sniego danga, susidariusi dar nespėjus įšalti dirvožemiui, dažniausiai yra iššuntančių pasėlių priežastis. Idealiausios sąlygos žieminėms kultūroms yra palengva šąlantys orai, leidžiantys „užmigti“ pasėliams ir formuotis dirvožemio įšalui, bei tolygiai storėjanti sniego danga, žiemos metu miegančius augalus sauganti nuo staigių šalčio įsiveržimų. Dirvožemio įšalimo gylio duomenys taip pat svarbūs prognozuojant pavasario potvynius.

Visa sukaupta informacija saugoma LHMT archyvuose, naudojama klimato tyrimams, o trumpa kiekvieno dešimtadienio dirvožemio įšalimo gylio analizė šaltuoju sezonu skelbiama dešimtadienio hidrometeorologinių sąlygų apžvalgose.

Anot tarnybos, iki spalio 8 dienos dėl būsimo įrangos pirkimo konkurso bus konsultuojamasi su rinka norint geriau išsiaiškinti galimų tiekėjų susidomėjimą bei poreikius.

Pasak tarnybos direktorius Kęstučio Šetkaus, dabartinės stebėjimų įrangos naudojimo terminas yra daugiau nei 10 metų: Kauno oro uoste ji buvo pastatyta 2006 metais, Vilniuje – 2011-tais, Palangoje – 2012 metais.

„Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose naudojama įranga yra morališkai pasenusi, be to, ji neturi sąsajų su šiuolaikinėmis technologijomis, tai iš esmės siekiame ją atnaujinti, bet prieš tai norime įsitikinti, ar yra mūsų poreikius išpildančios įrangos, nes per kelerius metus ir kainos, ir kibernetiniai saugumo reikalavimai jai labai pasikeitė“, – BNS sakė K. Šetkus.

Pasak jo, tokios įrangos tiekėjų Europoje nėra daug.

„Šįkart norime pirkti visą įrangos paketą – nuo daviklių iki informacinių sistemų, ne dalimis, kaip anksčiau, nes turime patirčių, kai nusipirkus dalimis ne viskas koreliuoja vienas su kitu, todėl dalis įrangos neveikia. Kita vertus, kai kurie kibernetinio saugumo reikalavimai taip pat gali šiek tiek apriboti pirkėjų ratą“, – aiškino K. Šetkus.

Pasak jo, jeigu dabar susidomės bent keli tiekėjai ir jie neturės didesnių pastabų, įrangos pirkimo konkursas bus paskelbtas per kelias savaites.

„Jei atsiras bent keli tiekėjai, tai galime per savaitę ar dvi paskelbti preliminarios 1,3 mln. eurų vertės įrangos konkursą“, – sakė D. Šetkus.

Jo teigimu, jei konkursas būtų sėkmingas, trys oro uostai bus aprūpinti modernia, identiška meteorologinių stebėjimų įranga. 

Šis Lietuvoje nedažnas reiškinys, kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 laipsnių, liepos 8-osios naktį registruotas didžiojoje šalies dalyje.

Pasak tarnybos, trečiadienį oras įkaito iki 28–32 laipsnių, o naktį atvėso iki 17–22, tačiau didelėje šalies dalyje termometrų stulpelis nenukrito žemiau 20 laipsnių padalos.

Meteorologų duomenimis, ketvirtadienį daugiausia vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose trumpas lietus, vietomis smarkus, su perkūnija, jos metu pūs gūsingas 15–20 metrų per sekundę vėjas.

Aukščiausia temperatūra sieks 28–33 laipsnius, pajūryje – 25–27 laipsniai.

Tropinės naktys Lietuvoje registruotos ir birželio 21-ąją bei 23-iąją. Tarnybos teigimu, iki 1990-ųjų šis reiškinys Lietuvoje pasitaikydavo labai retai, o kai kuriose meteorologijos stotyse apskritai nebuvo fiksuotas. Reiškinys siejamas su klimato kaita.