„Savo valstybę giname ne tik Lietuvoje. Tarptautinių įsipareigojimų vykdymas yra neatsiejama kolektyvinės gynybos dalis. Prisidėdami prie NATO misijų už Aljanso ribų, mes grėsmės atveju galime tikėtis tokio pačio palaikymo iš savo sąjungininkų. Taip pat reiškiu padėką Jūsų šeimoms ir artimiesiems už supratimą, kantrybę ir rūpestį. Toli nuo atliekant tarnybą artimųjų palaikymas kariui yra ypač svarbus“, – sveikindamas sugrįžusius karius sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Lietuvos kariai Danijos mobilios apsaugos kuopos sudėtyje vykdė nekovinę operaciją, kurios tikslas – sustiprinti Irako kariuomenę ir saugumo institucijas, įgalinti jas kovoti su terorizmu, užkirsti kelią grupuotės „Islamo valstybė“ veiklai Irake ir stabilizuoti šalį.

Lietuvos karių būrys vykdė Irako karius rengiančio NATO personalo apsaugą nuo pavienių „Islamo valstybės“ būrių išpuolių. Iš misijos grįžusiems apsaugos būrio kariams įteikti medaliai už pavyzdingą tarnybą, pasiaukojimą ir asmeninį indėlį vykdant tarptautinių operacijų užduotis.

„Lietuvos karinis indėlis Irake yra indėlis į kovą prieš terorizmą. Esame įsipareigoję stiprinti Irako pajėgas ir užtikrinti, kad „Islamo valstybė“ negalėtų sugrįžti. Dalyvaudami tarptautinėse operacijose siekiame prisidėti prie saugumo ir stabilumo regione stiprinimo“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pradėti šią misiją nutarta 2018 metų liepos mėnesį per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje, gavus Irako vyriausybės prašymą.

„Apie tai turi diskutuoti kariuomenė, bet jei tai įvyktų, aš pritarčiau“, – interviu Švedijos dienraščiui „Svenska Dagbladet“ sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad antradienį Turkijos parlamentas ratifikavo Švedijos narystę NATO. Švedijai šiuo metu laukia, kol tai padarys ir paskutinė Aljanso narė Vengrija.

Rusijai 2014 m. aneksavus Krymo pusiasalį, šalis pakeitė kursą ir ėmė stiprinti gynybą. Du šimtmečius nekariavusi Švedija 2017 m. vėl įvedė privalomąją karinę tarnybą, o 2018 metų sausį vėl atidarė savo garnizoną Gotlande, susirūpinusi dėl Rusijos kėslų Europoje.

Kaip BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, toks sprendimas priimtas, nes strateginiai Lietuvos partneriai šiam regionui skiria ir skirs vis daugiau dėmesio.

Jis priminė, kad dar liepą Vyriausybė patvirtino Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategines gaires, kurios numato „stiprinti visapusišką Lietuvos bendradarbiavimą su minėtu regionu, prisidėti prie tarptautinės tvarkos išsaugojimo, didinti krašto apsaugos sistemos matomumą regione, prisidėti plėtojant regioninius pajėgumus ir kovojant su grėsmėmis“.

„Šiems tikslams įgyvendinti Valstybės gynimo taryba ir sutarė dėl Lietuvos dalyvavimo sąjungininkų operacijose regione, siunčiant iki 10 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų“, – sakė G. Landsbergis, jo komentarą BNS perdavė jo atstovė Paulina Levickytė.

„Turint tokį mandatą, Lietuva bus pasiruošusi prisidėti prie jau vykdomų tarptautinės bendruomenės veiksmų ar prie galimų naujų operacijų regione“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Be kita ko, Lietuva nuo 2024-ųjų didina maksimalų leistiną Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičių karinėje mokymo operacijoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais nuo 60 iki 100.

Seimo patvirtintame nutarime iš viso minima trylika tarptautinių operacijų, iš kurių dvylikoje galimybė dalyvauti buvo suteikta ir ankstesniu mandatu.

Iš mandato išbrauktos dvi misijos Malyje: Jungtinių Tautų vadovaujama operacija MINUSMA, bei Prancūzijos vadovaujama operacija „Takuba“.

Į misiją MINUSMA Lietuvos kariai vyko nuo 2017 metų spalio, tačiau Vokietijai nusprendus 2024 metais išvesti savo karius iš Malio, tokį patį sprendimą priėmė ir Lietuva. Per šešerius metus MINUSMA sudalyvavo daugiau nei 500 karių, kurie rotacijos būdu keitėsi kas šešis mėnesius.

Lietuva 2021 metų pabaigoje pritarė, kad į misiją „Takuba“ galėtų būti siunčiama iki 30 karių ir civilių kovoti su tarptautiniu terorizmu, tačiau į ją kariai taip ir neišvyko, nes Prancūzija nusprendė atitraukti karius.

Šios valstybės nurodomos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

KAM gruodžio pradžioje buvo paskelbusi pirminį tokių valstybių sąrašą. Jame buvo Rusija ir jos okupuotas Krymas, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kinija, Kirgizija, Moldovos Padniestrės regionas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionai.

Dabar siūloma šiame sąraše palikti tris valstybes.

Seimas praėjusią savaitę priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus, kad profesinės karo tarnybos kariai negalės ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes.

Įstatyme numatyta, jog jų sąrašą turi patvirtinti Vyriausybė.

Šiuo nutarimu taip pat bus nustatyti atvejai ir išimtys, kai kariui būtų leidžiama keliauti į Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją. Tai būtų šeimos narių sunkios ligos arba mirtys, tėvų arba globėjų teisių vykdymas bei turtinių reikalų sprendimas, kai jų neįmanoma išspręsti nevykstant į nurodytas valstybes ar teritorijas.

Minėtas draudimas turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios.

Lietuvos kariuomenės instruktoriai per šįmet parengė apie 2,3 tūkst. Ukrainos ginkluotojų pajėgų karių, apie 500 šioje operacijoje.

Šios misijos tikslas – suteikti bazinių karinių žinių ir įgūdžių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, didžiausią dėmesį skiriant taktiniams veiksmams apgyvendintoje vietovėje ir tranšėjose, taip pat vedami taktinės medicinos ir inžinerijos užsiėmimai, o žinias ir įgūdžius reikalaujama pritaikyti ir panaudoti kontekstinio rengimo ir taktinių pratybų metu.

Prieš šešis mėnesius į karių mokymo misiją išvykusi grupė buvo suformuota iš dešimties Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, penkių – Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro, dviejų – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko karių ir Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos kario.

Tarptautinės operacijos laikotarpiu Lietuvos kariai vykdė ukrainiečių mokymą, dalyvavo susitikimuose, susijusiuose su rengimo kokybės tobulinimu, taip pat ir organizavo bei dalyvavo įvairiuose kituose renginiuose, kurių metu stiprino ryšius su partneriais iš Kanados, JK bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.

Rotacijos metu instruktoriai iš Lietuvos ir Ukrainos kariai buvo supažindinti su „4 GD Training Systems“ sistemų kompleksu, jis padeda kariams efektyviau ir realistiškiau treniruotis mūšiui, o po treniruotės – apžvelgti padarytas klaidas ir iš jų pasimokyti.

Mokymo grupės vadas majoras Kęstutis Čekavičius ir būrio vadas vyresnysis leitenantas Paulius Rakauskas dalyvavo „Interflex“ mokymo simpoziume, kuriame pasidalinta patirtimi ir ekspertiniu vertinimu padėsiančiu tobulinti ir efektyviau vykdyti Ukrainos ginkluotojų pajėgų karių bazinį karinį rengimą Jungtinėje Karalystėje bei išmoktas pamokas pritaikyti Lietuvos kariuomenėje.

Lietuvos kariuomenė planuoja ir toliau dalyvauti tarptautinėje misijoje „Interfex“ bei Europos Sąjungos karinės pagalbos misijoje „EUMAM Ukraine“, prisidėti prie Ukrainos ginkluotojų pajėgų karių bazinio karinio rengimo. Lietuvos kariuomenės instruktoriai Ukrainos karius moko pagal maždaug 50 skirtingų mokymo programų.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybė patvirtintų užsienio valstybių ar teritorijų, į kurias profesinės karo tarnybos kariams draudžiama vykti ne tarnybos tikslais, sąrašą. Siūloma, kad jis įsigaliotų nuo sausio.

Į draudžiamų vykti šalių sąrašą būtų įtrauktos Rusija ir jos okupuotas Krymas, Baltarusija, taip pat Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kinija, Kirgizija, Moldovos Padniestrės regionas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionai.

Taip pat profesinės karo tarnybos kariai negalėtų vykti į užsienio valstybes ar jų teritorijas, į kurias Užsienio reikalų ministerija šalies piliečiams rekomenduoja nevykti arba iš kurių rekomenduoja nedelsiant išvykti.

Registruotame nutarimo projekte įrašyta Moldova, tačiau KAM paaiškino, jog institucijoms derinimui pateiktame nedraugiškų šalių sąraše, į kurias Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos kariams būtų uždrausta vykti, įsivėlė techninio pobūdžio klaida.

Pasak ministerijos, teisės akto projekte turėtų būti nurodyta ne „Moldovos Respublika, įskaitant Padnestrės regioną“, bet „Moldovos Respublikos Padnestrės regionas“.

Nutarimo projektu taip pat siūloma nustatyti atvejus ir tvarką, pagal kurią profesinės karo tarnybos karių vykimas į minėtame sąraše esančias užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą.

Seimas šiuo metu svarsto Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisą, kuria profesinės karo tarnybos kariams ketinama uždrausti ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes.

Pagal projektą, valstybes ar teritorijas, į kurias būtų draudžiama keliauti kariams, turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Taip pat numatyta, kad Vyriausybė galėtų nustatyti atvejus, įskaitant išimtis dėl asmeninių aplinkybių, ir tvarką, pagal kurią profesinės karo tarnybos karių vykimas į sąraše esančias užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, minėtas draudimas susijęs su nacionalinio saugumo interesais.

Rugsėjo pabaigoje Nacionalinio krizių valdymo centras paskelbė, kad vykti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas Lietuvai grėsmę keliančias šalis negalės su įslaptinta informacija dirbantys žmonės.

Centro duomenimis, šie ribojimai palies apie 56 tūkst. žmonių.

Riboti kai kurių Lietuvos piliečių išvykas į nedraugiškas valstybes nutarta, atsižvelgus į tai, kad jau kurį laiką Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suaktyvinusios veiklą pasienyje.

Lietuvos žvalgybos teigimu, Lietuvos piliečiai apklausiami pasienio punktuose, pasitelkiant šantažą ir psichologinį spaudimą verčiami bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.

Pratybos prasidėjo pirmadienį ir truks iki lapkričio 29 dienos.

Mokymuose „Geležinio Vilko“ brigados kariai kartu su daugiau nei 2 tūkst. karių iš 14 NATO ir partnerių valstybių treniruosis planuoti gynybos ir puolimo operacijas. „Schneller Degen 2023“ yra svarbiausios šių metų štabų pratybos „Geležinio Vilko“ brigadai.

„Pratybas vertinu kaip puikią galimybę štabui treniruotis Divizijos sudėtyje, gilinti sąveiką su Lietuvos strateginiais sąjungininkais – Vokietijos kariais, bei gerą progą tobulinti vadovavimo, valdymo ir koordinavimo įgūdžius” – sako brigados vadas Aurelijus Motiejūnas.

Tarptautines vadovavimo elementų pratybas „Schneller Degen“ kasmet organizuoja Vokietijos kariuomenė.

Nuo 2018-ųjų pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ mokymų tikslais yra priskirta prie 10-osios Vokietijos tankų divizijos, todėl kasmet dalyvauja šiuose Vokietijos kariuomenės organizuojamuose mokymuose.

„Lenkija kuria didelę taip vadinamą akademiją, kur bus mokomi specialistai, valdantys šias sistemas. Lietuva pakviesta prie to jungtis, tai aš manau, kad tas galimybes, kurias turės mūsų kaimynai sąjungininkai, išnaudosime“, – BNS telefonu sakė ministras.

Jis teigė šį klausimą aptaręs su Lenkijos kolega Mariuszu Blaszczaku (Mariušu Blaščaku). Ministrai trečiadienį susitiko Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienių sankirtoje.

Lietuva sutartį dėl HIMARS įsigijimo pasirašė pernai gruodį, sistemos bus pradėtos pristatyti 2025 metais.

„Iki tol, per tuos kelis metus, mes turime sukurti bazę apmokyti karius, turime pasiruošti to pajėgumo priėmimui ir įsisavinimui savo ginkluotosiose pajėgose“, – sakė A. Anušauskas.

Pasak jo, Lenkija turi geresnių galimybių vykdyti pratybas su toliašaude artilerija.

„Jie ruošia ir turės galimybes rengti pratybas savo didesniuose poligonuose. Lietuvoje tokių galimybių daug nėra, nes, kaip žinia, mūsų artilerijos poligonas iš esmės yra Baltijos jūra“, – teigė krašto apsaugos ministras.

Jis taip pat sakė, kad su Lenkijos kolega sutarė dėl tolesnio bendrų pratybų rengimo, ir kalbėjo apie pozityvius poslinkius dvišaliame kariniame bendraadarbiavime.

„Galiu pasakyti, kad kadangi yra nauji gynybos planai, ruošiame dar detalesni gynybos planai, tai šalių sąveikai, pasirengimui gynybai yra bendrų taškų, kur mes esame pajudėję, lyginant su kažkada ankstesniais metais“, – kalbėjo A. Anušauskas.

M. Blazczakas Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienių sankirtoje sakė, kad Varšuva yra atvira įvairiems pasiūlymams iš Lietuvos dėl dar glaudesnio kariuomenių bendradarbiavimo.

Jis paskelbė, kad Lenkijos kariuomenė nuo gruodžio vykdys Baltijos šalių oro policijos misiją.

„Rusijos imperija, ar buvo balta, ar raudona, ar dabar yra putiniška, kelia grėsmę valstybėms, kurios yra kaimynystėje. Tačiau kartu esame stipresni“, – sakė Lenkijos gynybos ministras.

Pastaruoju metu dėl grėsmių iš Baltarusijos regiono šalys dar labiau sunerimo į šią valstybę po nesėkmingo maišto Rusijoje persikėlus „Wagner“ samdiniams.

Rugpjūčio pradžioje Lenkijos ir Lietuvos vadovai skelbė, jog Baltarusijoje yra 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, tačiau abiejų šalių pareigūnai po grupės vadovo Jevgenijaus Prigožino žūties pranešė, jog jų skaičius mažėja.

„Jų skaičius yra ženkliai sumažėjęs, (...) tačiau jie vis dar yra Baltarusijoje“, – sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuvos ministras taip pat padėkojo Lenkijos kolegai už lyderystę teikiant paramą Ukrainai ir pakvietė Lenkiją jungtis prie Lietuvos buriamos išminavimo koalicijos Ukrainoje.

Pagrindinis šių situacinių pratybų tikslas – vykdyti jungtines inžinerinių kliūčių pralaužimo operacijas, pasižyminčias savo sudėtingumu ir reikiama detalia koordinacija tarp artilerijos, pėstininkų inžinerijos bei tankų padalinių.  Be inžinerinių kliūčių pralaužimo operacijų, pratybos taip pat buvo skirtos puolamųjų užduočių vykdymui šviesiu ir tamsiu paros metu. Tai parodo vienetų gebėjimą veikti ir koordinuoti veiksmus net ir sudėtingomis oro sąlygomis, kai matomumas gali būti ribotas, taip pat treniruoti vadų gebėjimą sąveikauti su sąjungininkų vienetais.

Nuo 2019 m. JAV Lietuvoje yra dislokavusi nuolatines rotacines pajėgas, kurias sudaro du batalionai aprūpinti tankais M1A2 „Abrams“, pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“, bei “Paladin” savaeigėmis haubicomis. JAV kariuomenės 8-ojo kavalerijos pulko 1-ojo bataliono ir juos remiančio 16-ojo lauko artilerijos pulko 3-ojo bataliono kariai atvyko iš Teksaso valstijoje esančio Fort Hood, būdami Lietuvoje jie nuolat dalyvauja pratybose ir taip didina sąjungininkų kariuomenių sąveiką.

Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, mokymo grupė sudaryta iš dešimties Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos (LKM) karių, penkių Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro karių, dviejų Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko karių ir vieno Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos kario.

„Mokymo grupės tikslas bazinių karinių mokymų metu perteikti žinias ir įgūdžius Ukrainos kariams, kurie reikalingi išgyventi ir sėkmingai kovoti mūšio lauke. Kariams bus organizuojami ginklų valdymo, šaudybos, technikos atpažinimo, medicinos ir inžineriniai mokymai, vyks pratybos, susijusios su taktiniais veiksmais apgyvendintoje ir miškingoje vietovėje“, – pranešime cituojamas LKM Brigados generolo Kazio Veverskio poligono viršininkas majoras Kęstutis Čekavičius, vadovaujantis Lietuvos karinio mokymo grupei misijoje.

Mokymo grupės tikslas bazinių karinių mokymų metu perteikti žinias ir įgūdžius Ukrainos kariams, kurie reikalingi išgyventi ir sėkmingai kovoti mūšio lauke.

Į misiją išvykstantiems kariams buvo įteikta Lietuvos vėliava.

„Interflex“ yra JK vadovaujama tarptautinė karinio mokymo misija, ruošianti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Ji pakeitė nuo 2015-ųjų iki 2022 metų birželio tik JK pajėgomis vykdytą Ukrainos karių rengimo operaciją „Orbital“.

Prie operacijos prisijungus septynių JK vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių bei Vokietijos, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos instruktoriams, išplėstos rengimo apimtys ir per pernai metus apmokyta iki 10 tūkst. Ukrainos karių.