Dar būdamas teisingumo ministru R. Šimašius itin stengėsi dėl lenkiškų pavardžių įstatymo. Tada tuometis premjeras Andrius Kubilius Lenkijos prezidento Lech Kačinskio išvakarėse norėjo padovanoti jam dovaną: apsisprendimą Seime rašyti lenkiškas pavardes ne tik lietuviškais rašmenimis.

„Bet net jo paties partijoje, man atrodo, tik du buvo, kurie sugebėjo palaikyti tą projektą“, – juokėsi R. Šimašius.

Vėliau tai kartojo į valdžią patekę lenkai.

Prabėgo beveik dešimt metų ir Seimas vėl ėmėsi šio klausimo.

„Todėl, kad Lietuvoje yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie šiuo metu yra neatstovaujami ir mes jiems pasiryžę atstovauti“, – teigė Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Galiausiai Seimą įtikinti pavyko. Teisingumo ministrė E. Dobrowolska pavardę pasikeitė iškart įteisinus įstatymą.

Tai yra mano tapatybės dalis, mano kultūros dalis ir man tai yra be galo svarbu.

„Vienintelis dalykas, kuris yra reikalingas, tai tautybės įrašas. Tai yra būtent tas pagrindas asmenvardžių keitimui“, – kalbėjo teisingumo ministrė.

33-eji metai, virš 130 laimėtų teisminių bylų, dveji metai politikoje – taip E. Dobrowolska apibūdino nueitą kelią, kad, kaip pati sako, susigrąžintų savo tapatybę.

„Man asmeniškai tai yra mano tapatybės dalis, mano kultūros dalis ir man tai yra be galo svarbu“, – tvirtino ministrė.

Tačiau, nors įstatymas priimtas, ne visi parlamentarai supranta tokį ministrės sprendimą.

„Seime ir daugiau įdomių klausimų yra: dėl narkotikų dekriminalizavimo, kai kas nevengia pasigirti patys tuos narkotikus vartojantys, tai ir čia gali vertinti kaip sutapimą“, – kalbėjo Seimo narys Aurelijus Veryga.

Kyla įtarimas, kad E. Dobrowolska įstatymą bruko vien dėl savęs.

„Kažin, ar čia sutapimas, jeigu žmogus, kuris labai aktyviai šitą poziciją atstovavo, o tada pats ir pasinaudojo ta proga“, – savo nuomonę sakė A. Veryga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į politiką E. Dobrowolską atvedęs R. Šimašius aiškina kitaip. Neva žmogaus teisių klausimai jai buvo aktualūs dar dirbant savivaldoje.

„Turbūt labai keista būtų, jeigu ji atėjusi į ministres mestų tą darbotvarkę ir staiga pradėtų užsiiminėti kažkuo kitu, o tų dalykų, apie kuriuos visada kalbėjo, nedarytų“, – šypsojosi Vilniaus meras.

„Mokyklos laikais, kadangi baigiau lenkišką gimnaziją Lietuvoje, identifikavau save taip, kaip buvo lenkiškoje mokykloje. Kituose oficialiuose dokumentuose, be abejo, lietuviška forma“, – sakė E. Dobrowolska.

Tačiau A. Veryga ragina nepamiršti ir kitų Lietuvoje gyvenančių žmonių.

„Rusai, baltarusiai, irakiečiai, iraniečiai... kiek visokių kalbų yra Lietuvoje“, – vardino Seimo narys.

„Čia tiesiog ne į temą dalykai. Aišku, galima pradėti šnekėti apie arabiškus, kiniškus rašmenis. Kokių tik durnų argumentų, atsiprašau labai, mes neišgirdome šitoje temoje“, – kalbėjo R. Šimašius.

E. Dobrowolska sako, kad ties lenkiškomis pavardėmis sustoti neketinama.

„Neišskirčiau vien tik pagal tautybę. Jeigu žiūrėtume procentaliai, kur Lietuvoje yra daugiausiai teisminių bylų patirties, tai virš 90 proc. yra mišrios šeimos ir jų vaikai. Taip, mažą dalį sudaro ir tautinės mažumos, kurios tos galimybės neturėjo. Nuo dabar įsigaliojusio įstatymo – turi“, – tvirtino teisingumo ministrė.

Dalį žmonių erzina, kad pasaulis sukasi ne aplink jų bambą ir, kad kiti gali būti savimi.

„Kiek aš žinau, iš tos pačios Lenkijos nei didelio noro, nei reikalo niekas ten nematė. Mes turėjom puikius santykius ir neįteisinę“, – sakė A. Veryga.

Taip pat A. Veryga nesupranta, kodėl yra menkinami nepritariantys lietuviškų pavardžių keitimui.

„Kalba yra tautinio identiteto, sveiko nacionalizmo apsisprendimo galimybė, nes nacionalizmas ne būtinai yra blogai“, – pabrėžė A. Veryga.

„Dalį žmonių erzina, kad pasaulis sukasi ne aplink jų bambą ir, kad kiti gali būti savimi“, – sakė R. Šimašius.

Registrų centro duomenimis, per gegužę, nuo įstatymo įsigaliojimo, pavardę dėl rašmenų pasikeitė vienuolika asmenų. 

„Keliausiu į nuostabią bendrą eilę laukti paso užsakymo“, – džiaugėsi E. Dobrowolska.

Kaip žurnalistams antradienį Seime sakė savarankiškai atlikto lenkų tautybės gyventojų surašymo koordinatorius, Seimo nario Česlavo Olševskio patarėjas Valdemaras Urbanas, „kai kuriose vietovėse tie skaičiai turi nemažų skirtumų“.

„Kodėl yra tokie skirtumai? Galimai dėl to, kad (Statistikos departamento – BNS) duomenys, surinkti iš registrų, neatspindi realios situacijos“, – kalbėjo jis.

Pernai oficialų gyventojų surašymą atlikęs Statistikos departamentas tautybės duomenis ėmė iš valstybės registrų, taip pat vykdė specialų tautybės statistinį tyrimą.

Tačiau, pasak V. Urbano, pastarasis procesas „nebuvo sėkmingas, patyrė fiasko“, nes jame dalyvauti galima buvo tik internetiniu būdu.

Duomenys tikrai džiugina ir daug kur lenkia Statistikos departamento skelbiamus skaičius lenkų tautybės aspektu.

Lietuvos lenkų sąjungos duomenimis, Vilniaus rajone gyvena 46 tūkst. 231, tuo metu Statistikos departamento duomenimis – 45 tūkst. 18 lenkų tautybės žmonių. Tuo metu Šalčininkuose – atitinkamai 23 tūkst. 477 ir 22 tūkst. 933 lenkų tautybės žmonių.

Lietuvos lenkų sąjunga teigia surašymą vykdžiusi „tradiciniu būdu“, tai yra lankant žmones ir pasiūlant užpildyti tautybės deklaraciją.

„Duomenys tikrai džiugina ir daug kur lenkia Statistikos departamento skelbiamus skaičius lenkų tautybės aspektu. Gavę galutinius skaičius iš visų Vilniaus krašto vietų, kur vyko surašymas, matyt, kreipsimės Statistikos departamentą, siekiant kartu palyginti skaičius ir išgryninti realią situaciją atskirose vietovėse“, – sakė V. Urbanas.

Pasak Lenkų sąjungos vykdyto surašymo koordinatoriaus, kai kuriose vietose skirtumai yra „nuo kelių iki keliolikos procentų“.

„Tai šitose vietose mes turime kelti klausimus, sėsti kartu ir žiūrėti, kodėl neatitikimai tokie ženklūs“, – teigė V. Urbanas.

Jis pabrėžė, kad neįmanoma visose vietovėse apklausti žmonių, todėl „tenka pasikliauti ir Statistikos departamento skaičiais“.

Departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena 6,5 proc. lenkų tautybės žmonių, tačiau, pasak V. Urbano, šis skaičius „nėra iki galo tikslus“.

„Lenkų tautybės žmonių, kurie nėra įtraukti į registrus, tikrai yra. (...) Sudėtinga pasakyti tikslų skaičių“, – kalbėjo jis.

Pasak koordinatoriaus, nors, remiantis oficialiais duomenimis, per dešimtmetį lenkų tautybės žmonių sumažėjo 0,1 proc. punkto, Lietuvos lenkų sąjungos atliktas surašymas rodo priešingą tendenciją.

Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Rita Tamašunienė teigė, kad lenkų gyventojų Lietuvoje „tendencijos yra gerėjančios“.

Lietuvos lenkų sąjunga organizavo eitynes nuo Nepriklausomybės aikštės iki Aušros vartų, kur buvo aukojamos mišios.

Eitynių dalyviai susirinko pasipuošę Lenkijos vėliavos spalvomis.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta ATR Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska jau parašė prašymą, kurį patenkinus vadinsis Ewelina Dobrowolska. Juos pateikti ketina ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis, parlamentarė Beata Petkevič.

Originalią rašybą leidžia Seimo sausį po dešimtmečius trukusių diskusijų priimtas įstatymas. Jame numatyta, jog tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikės deklaruoti tautybę bei įrodyti, kad tokią pavardę turėjo jų tėvai, seneliai ar protėviai.

Dėl asmenvardžių pakeitimo bus galima kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą, per elektroninę sistemą ar prašymą pateikti registruotu paštu ar per kurjerį.

Formalumai – porą mėnesių

Vienas pirmųjų Lietuvoje dėl pavardės keitimo kreipėsi televizijos žurnalistas Ryšardas Rotkėvičius. Baigus formalumus, jo vardas ir pavardė asmens dokumentuose bus rašoma Ryszard Rotkiewicz.

„Mano vardas ir pavardė lietuviškais rašmenimis yra iškreipti (...) Aš esu lenkų tautybės, norėčiau, kad mano vardas ir pavardė būtų rašomi taip, kaip rašoma lenkų kalba“, – BNS sakė „TVP Wilno“ žurnalistas.

Jis teigė buvęs pirmas Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriuje atėjęs gyvai su prašymu pasikeiti pavardės.

„Man sakė, kad esu pirmas atėjęs gyvai, bet keli žmonės padavė paraiškas internetu dar sekmadienį – gegužės 1-ąją. Ten buvo keli žmonės – du, trys ar keturi, kaip supratau“, – pasakojo žurnalistas.

Jo teigimu, formalumai truks porą mėnesių.

„Metrikacijoje man sakė, kad jie davė sau truputį laiko, nes bijo, kad bus antplūdis, tai formaliai jie sau pasiliko 20 dienų, po to dar 20 dienų žiūrės Teisingumo ministerija ir tada – beveik po dviejų mėnesių gausiu atsakymą“, – teigė R. Rotkėvičius.

„Tada galėsiu eiti į Migracijos departamentą, o po to dar laukia (vairuotojo – BNS) teisių keitimas, banko kortelių keitimas“, – pridūrė jis.

Įsigaliojus naujai tvarkai, Civilinės metrikacijos skyrių prašymai keisti pavardes kol kas neužplūdo. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste sulaukta devynių prašymų, BNS sakė savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas.

Tuo tarpu Vilniaus rajone metrikacijos skyrius prašymų kol kas nesulaukė.

„Tik skambina žmonės ir domisi“, – BNS sakė Vilniaus rajono merė Marija Rekst.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Pavardes keis ir politikai

Visuomenėje žinomų politikų vardus ir pavardes artimiausiu metu taip pat gali tekti rašyti kitaip.

Teisingumo ministrė E. Dobrovolska BNS patvirtino, kad jau pateikė prašymą. Jį ketina tekti ir LLRA-KŠS lyderis V. Tomaševskis, kurio vardas ir pavardė po pakeitimo bus Waldemar Tomaszewski.

„Grįšiu po išeiginių ir kitą savaitę padarysiu tai“, – sakė politikas.

Pasak jo, dėl pakeitimo jam teks iš naujo gamintis prieš mėnesį užsakytą diplomatinį pasą.

Pasikeisti pavardę ketina ir Seimo narė, Regionų frakcijoje dirbanti Beata Petkevič. Ji keis tik pavardę – į Pietkiewicz.

„Planuoju šitą padaryti, man tai yra svarbu. Mūsų bendruomenė to siekė ne vienerius metus, tai tikrai pasinaudosiu“, – BNS sakė parlamentarė.

Įstatymu pasinaudos ne visi

Pasikeisti pavardę į originalią kol kas galės ne visi lenkai. Teisės aktuose kol kas nėra numatyta galimybė į asmens dokumentus rašyti diakritinius ženklus.

Prieš priimant įstatymą sausį, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska pareiškė palaikančios siūlymą leisti diakritinius ženklus asmens dokumentuose, tačiau sakė, jog diskusijas apie tai bus galima pratęsti vėliau.

Jos tada sakė, kad leidus asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus reikės modernizuoti šalies registrus, o tai trukdytų sprendimo leisti pasuose rašyti q, w ir x raides greitesniam įgyvendinimui.

Dabar E. Dobrovolska teigė, kad priimant sprendimus dėl diakritinių ženklų reikia sulaukti ir aiškios teismų praktikos.

„Šiandien teismų praktikos, kuri vienareikšmiškai atsakytų dėl diakritinių ženklų, ir, pavyzdžiui, tautinių mažumų, Lietuvoje mes neturime“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu egzistuoja tik keletas teismų sprendimų, tačiau jie susiję su diakritiniais ženklais ne tautinių mažumų atstovų, o mišrių šeimų pavardėse.

Nemanau, kad tai kažkaip trukdo lietuvių kalbai.

B. Petkevič teigė, kad sprendimas leisti pasuose rašyti diakritinius ženklus būtų „didelis žingsnis į priekį“, bet valstybė pokyčiui dar nepribrendo.

„Nemanau, kad tai kažkaip trukdo lietuvių kalbai“, – kalbėjo parlamentarė.

V. Tomaševskis teigė, kad užsirašyti pavardės originaliais rašmenimis negalės du jo sūnūs Pavelas ir Vladislavas, kurių originaliuose varduose yra raidės su nelietuviškais diakritiniais ženklais – „ł“.

„Kol kas ne, bet jeigu mes siekiame, kad būtų kaip visose Europos šalyse, tai laikui bėgant, taip bus. Pirmas žingsnis yra ir tai yra gerai“, – sakė LLRA-KŠS pirmininkas.

Pavardės į originalią negalės pasikeisti ir Vilniaus rajono merė M. Rekst. Jos pavardė, užrašius originalia rašyba, būtų Rekść.

„Įstatymas man nepadėjo (...) Daug žmonių tokių, mes lauksime. Tikiuosi, kad ne 30 metų reikės laukt“, – BNS sakė savivaldybės vadovė.

Premjeras Saulius Skvernelis, Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska) bei lenkiškų televizijų kanalų atstovai trečiadienį Vilniuje, Televizijos bokšte simboliškai įjungė penkis priedėlius, taip pažymėdami transliacijų pradžią.

„Informaciniai karai, propaganda, melagingos naujienos yra šių dienų iššūkis daugeliui demokratinių valstybių, dėl to kiekvienos  valstybės garbės reikalas yra padaryti kuo platesnį tikros, objektyvios informacijos lauką. Džiaugiuosi, kad Lietuva pasirinko teisingą kryptį“, – pažymėjo premjeras.

Anot premjero, Pietryčių Lietuvos gyventojai ilgą laiką turėjo geresnes galimybes stebėti „ne visiškai mums draugiškų televizijų kanalus, o ne Lietuvos, Lenkijos valstybių kanalus“.

Antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais šiame daugiausia lenkų tautybės žmonių gyvenamame Lietuvos regione valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pradeda retransliuoti penkis nekoduotus Lenkijos TV kanalus: informacinį – pramoginį kanalą „TVP Polonia“, informacinį „TVP Info“, pažintinį, istorijai skirtą „TVP Historia“, bei du pramoginius muzikinius kanalus – „NUTA.TV„ ir „Power TV“.

„Net neabejoju, kad mūsų piliečiai, gyvenantys Pietryčių Lietuvoje, naudodami televizijos pultą, pasirinks penkis naujus kanalus prie lietuviškų, kurie transliuojami, o ne žiūrės tuos, kuriais skleidžiama antilietuviška, antilenkiška, antivalstybinė propaganda“, – sakė jis.

Telecentro vadovas Remigijus Šeris sako, kad siųstuvai sumontuoti Vilniuje, Švenčionyse ir Šalčininkuose, tad visuose regiono miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse bus galima matyti šias penkias programas.

U. Doroszewska pažymėjo, kad ši iniciatyva parodo, kad lietuviai ir lenkai gali veikti išvien.

„Tai turės įtakos geresniam tarpusavio supratimui ir geresnei mūsų šalių sąveikai nelengvame, sudėtingame dabartiniame pasaulyje. Ypatingai džiaugiuosi, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai turės prieigą prie informacijos, prie kultūros savo gimtąja kalba“, – sakė ambasadorė.

Apie iniciatyvą nemokamai transliuoti penkis lenkiškus kanalus Vyriausybė pranešė kovą.

Lenkiškos televizijos programos bus transliuojamos nekoduotu būdu – tai reiškia, kad programas Lietuvos pietryčiuose gyventojai nuo šiol galės žiūrėti nemokamai. Tam Vyriausybė žada per metus skirti apie 350 tūkst. eurų.

Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų tautybės žmonių. Iki šiol Lietuvoje nemokamai galima matyti tik „TV Polonia“ programą.

Jie inicijavo tai numatančias Švietimo įstatymo pataisoms. Seimas joms jau pritarė po pateikimo.

Už projektą balsavo 46 Seimo nariai, du buvo prieš ir 17 susilaikė, jį toliau svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Taip pat dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sako, kad tai – pradžia diskusijai, kaip suvienodinti moksleivių pasiekimus, o ne pritarimas skirtingiems egzaminams.

Šiuo metu įstatymas numato, kad mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo.

Lietuvos lenkų politikai siūlo pridėti, kad egzaminai vyktų ir atsižvelgiant į Lietuvos bei tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius tautinių mažumų švietimą.

Įstatymas šiuo metu numato ir tai, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją programą.

LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymas – kad programos būtų skirtingos, „atsižvelgiant į nevienodas lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas“.

Projektą pristatęs LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius teigė, kad iki 2013 metų iki 6 proc. tautinių mažumų mokyklų auklėtinių neišlaikydavo valstybinės lietuvių kalbos egzamino.

„Tai šiai dienai beveik trigubai padidėjo neišlaikiusiųjų lietuvių kalbos egzamino rezultatai“, – tvirtino jis.

Egzaminų centro duomenimis, pernai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikė 89,5 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir 80,74 proc. besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Užpernai tautinių mažumų moksleiviams sekėsi geriau – išlaikė 87,87 procento.

Projektą komentuodamas BNS politikas teigė, kad jis savaime nenumato skirtingų baigiamųjų lietuvių kalbos egzaminų lietuvių ir tautinių mažumų mokykloms.

„Mes siūlome įstatymiškai sudaryti galimybę dviem–trims skirtingoms programos“, – sakė J. Narkevičius.

Klausiamas, ar tai reikštų ir skirtingus žinių patikrinimus, jis atsakė: „Nebūtinai“.

„Aš specialiai to (egzaminų – BNS) klausimo nekėliau, nes tai, koks skirtumas bus tų programų, lems Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai palikta teisė ir prievolė rengti tas programas, ir atsižvelgus į rezultatus, visą procesą“, – kalbėjo parlamentaras.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas E. Jovaiša savo ruožtu tvirtino, kad skirtingų reikalavimų tos pačios valstybės piliečiams negali būti.

„Yra kitas dalykas, kad mes susiduriame su problema, kad vaikai, kurie nėra  tiek daug girdėję lietuvių kalbos, išauga tautinių mažumų aplinkoje, turi mokymosi problemų. Reikėtų kalbėti, kaip padaryti, kad tie vaikai, mūsų piliečiai, nepatirtų tokio streso ir sėkmingai galėtų pasiekti valstybinei kalbai dvyliktoje klasėje keliamus reikalavimus“, – BNS sakė E. Jovaiša.

Pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte teigia, kad gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai skiriasi.

„Gimtakalbiai kalbą įsisavina natūraliu biologiniu procesu, o negimtakalbiai kalbą „įgyja“ formaliame procese, t. y. išmokstant mokykloje. Dėl menkesnio žodyno negimtakalbiams yra mažiau suprantamos tiek gramatikos žinios, tiek įvairios tematikos tekstai ir literatūros kūriniai“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Lietuvių kalbos egzaminai lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams suvienodinti jau keleri metai, tačiau tautinių mažumų mokyklų atstovai dar gali padaryti daugiau klaidų. Suvienodinti visų abiturientų darbų vertinimą numatoma 2020 metais.

Frakcijos seniūne Rita Tamašunienė trečiadienį po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu sakė matanti teigiama linkme besikeičiantį požiūrį šiuo klausimu.

„Aš galvoju, kad vis dėl to yra ta linkme einama, kad jeigu ne šią sesiją, tai kada nors iš tikrųjų. Žmonės vis labiau supranta, kodėl žmogus nori turėti savo pavardę, užrašytą originaliai, tai susiję su žmogaus teisėmis pirmiausia, ir iš tikrųjų tai taip pat juda teigiama linkme, manau, su laiku išsispręs ir šita problema“,  - žurnalistams teigė politikė.

Premjeras savo ruožtu pabrėžė, kad svarbu priimti su pavardžių rašyba susijusius sprendimus, tačiau pažymėjo, kad tai priklauso nuo Seimo valios.

„Esminis dalykas, kas ne kartą irgi buvo paminėta, kad mes bet kokiu atveju turime priimti sprendimus. Kokie tie sprendimai bus, priklausys nuo Seimo apsisprendimo, nes šiandien turime tris skirtingus apie tą patį kalbančius įstatymų projektus. Tai tikrai detaliai nekalbėjome, kad vieną ar kitą reikia paremti, bet manau, kad žingsniai ir kryptys sutampa. Aš savo poziciją galiu pakartoti - manau, kad tai yra logiška, kad mes turime sudaryti galimybes tas tris raides, kurios yra lotyniškos abėcėlės, naudoti rašant asmenvardžius“, - sakė S.Skvernelis.

R.Tamašūnienė, be kita ko, sakė, kad Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus ir kitų metų biudžetą jos vadovaujama frakcija vertins juos išanalizavusi. Ji aiškino, kad frakcija parems visus klausimus, susijusius „su socialiniu teisingumu, atskirties, skurdo mažinimu“, iš mokesčių pertvarkos lenkų paramos sulauks sprendimai, kurie „gerins mūsų piliečių elementariai materialinę ir ekonominę padėtį“. Ji taip pat sakė iš premjero išgirdusi, kad visuotinių vaiko pinigų idėja bus įgyvendinta palaipsniui ir 120 eurų pasieks per kelerius metus pradedant nuo 2018 metų. 

Nuo vasario mėnesio Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių miestų ir rajonų gyventojus turėtų pasiekti „TVP Info“, „Kino Polska International“, „Kino Polska Muzyka International“ transliacijos.

Susisiekimo ministerija penktadienį paskelbė retransliavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu paslaugos konkurso techninę specifikaciją. Patį pirkimą ketinama skelbti rugsėjo pabaigoje, o sutartį su laimėtoju sudaryti gruodį.

Politologas Marijus Antonovič šį sprendimą pavadino žingsniu teisinga kryptimi, didinant alternatyvą Kremliaus žiniasklaidai, bet išsakė abejonių, kad iš informacinių kanalų bus transliuojama tik tvirtai Lenkijos valdančiuosius remianti televizija.

„Lenkiškų televizijų retransliavimas yra reikalingas, nes daliai žmonių padeda palaikyti lenkų kultūrą ir yra alternatyva rusiškai Kremliaus produkcijai, kuri populiari tarp Lietuvos lenkų. Tačiau, manau, kad reikėtų didesnės įvairovės, nes „TVP Info“ dabar labai palaiko valdžią ir Lenkijos valdančiąją partiją“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Lenkų diskusijų klubo narys.

Televizijos programą „TVP Info“ transliuoja Lenkijos visuomeninis transliuotojas. Lenkijos valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ partija buvo sulaukusi kritikos dėl per didelės transliuotojo kontrolės.

Sutartį su konkurso laimėtoju numatoma pasirašyti 12 mėnesių su galimybę ją pratęsti dar du kartus po 12 mėnesių. Programų retransliavimui ministerija numatė skirti 350 tūkst. eurų.

„Kino Polska International“ ir „Kino Polska Muzyka International“ programas transliuoja Didžiosios Britanijos „Filmbox International“.

Ministerijos paskelbtame konkurse potencialiai gali dalyvauti didžiausi televizijos programų retransliuotojai - valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) bei bendrovė „Telia Lietuva“.

Ši žinia paskelbta artėjant premjero Sauliaus Skvernelio vizitui į Lenkiją. Ministras pirmininkas Varšuvoje lankysis pirmadienį ir antradienį. Diplomatai neabejoja, kad susitikime su Lenkijos valdžios atstovais iškils klausimas ir dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje padėties.

Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų tautybės žmonių. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai galima matyti tik „TV Polonia“ televizijos programą. 

Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą registravęs valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Mindaugas Puidokas aiškinamajame rašte jį vadina kompromisiniu. Anot iniciatoriaus, projektas sujungia Seime šiuo metu svarstomus alternatyvius asmenvardžių rašybos variantus ir „neperžengia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų rėmų“.

Projektas originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis leistų trimis atvejais: kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudarius santuoką su užsieniečiu ir paėmus jo pavardę, vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis ir gavęs jo pavardę.

Kitais atvejais Lietuvos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose būtų rašomas, jeigu jis tokią rašybą pagrįstų dokumento šaltiniu ar kito rašytinio šaltinio įrašu. Tačiau ir tuomet toks įrašas būtų galimas tik kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje arba papildomame paso lape.

Kartu būtų įtvirtinama, kad „kitų kalbų asmens vardo ir pavardės įrašas asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje nelietuviškais rašmenimis nėra prilyginamas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.

Seime šiuo metu svarstomi alternatyvūs projektai dėl originalios pavardžių rašybos: pagal vieną projektą, asmenvardžius lotyniško pagrindo rašmenimis siūloma rašyti pagrindiniame paso puslapyje, kitu – papildomame. Vyriausybė yra pritarusi projektui, pagal kurį asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis būtų galima rašyti pagrindiniame paso puslapyje.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu tai asmenys, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai. Pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su „w“ ar „x“, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, iš projekte pateiktų formuluočių neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.

Lietuvos lenkai jau ne vieną dešimtmetį siekia, kad dokumentuose jų pavardės būtų rašomos pagal lenkų kalbos taisykles.

Seimo Užsienio reikalų komitetas šią savaitę pritarė projektui, kad, remiantis protėvių pavarde, įrašas lenkiškais rašmenimis galėtų būti rašomas tik papildomame paso puslapyje.

Už tokią išvadą balsavo komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, projekto rengėjai sako, kad šią poziciją remia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau jis neatitinka premjero Sauliaus Skvernelio viešai išsakyto pažado Lenkijos ministrei pirmininkei.

Remia prezidentė?

Pagal Seimo Užsienio reikalų komiteto siūlymą, w, x ir q pagrindiniame įraše būtų leidžiamas trimis atvejais: perėmus užsieniečio sutuoktinio pavardę, mišriose šeimose gimusiems vaikams ir Lietuvos pilietybę priėmusiems užsieniečiams.

Komiteto nariai pabrėžia, kad būtent šiuos tris variantus kaip galimas išimtis yra nurodžiusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Pagal šią versiją, Lietuvos lenkams jų prašymu vardas ir pavardė su visais diakritiniais ženklais galėtų būti įrašomi paso kitų įrašų skirsnyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju pavardę Mickiewicz galėtų turėti už Lenkijos piliečio ištekėjusi lietuvė, bet senelę tokia pavarde turėjusi Lietuvos lenkė pase turėtų ir toliau rašyti Mickevič.

BNS paklaustas, ar tokia situacija būtų normali, vienas iš projektų rengėjų Seimo narys „valstietis“ Mindaugas Puidokas, atsakė: „Visą laiką geriau padaryti žingsnelį į priekį negu nedaryti jokio žingsnelio ar žengti žingsnelį atgal. Įstatymų leidėjų pareiga yra laikytis Konstitucijos kolonų, pagal dabartinius išaiškinimus kitų sprendimų priimti negalėtume.“

Jo teigimu, komiteto pozicija yra kompromisinė, ją palaiko prezidentė ir parems dauguma „valstiečių“.

„Akivaizdu, kad ir Respublikos Prezidentė remia tokį sprendinį, nes jis pagrįstas įstatymais. Lygiai taip pat manau, kad mūsų didžiausioje frakcijoje šiuo kompromisiniu variantu bus didelis susiklausymas“, – BNS sakė M.Puidokas.

Paklaustas, ar šis variantas suderintas su Prezidentūra, jis atsakė: „Su Prezidentūra nuolat vyksta diskusijos, visą laiką stengiamės vieni kitus girdėti. Natūralu, kad šiuo aktualiu klausimu taip pat stengiamės įsiklausyti ir išgirsti ir Prezidentūros nuomonę.“

Tačiau šis variantas neatitinka premjero S.Skvernelio viešai išsakyto pažado. Vyriausybės vadovas praeitą mėnesį sakė patikinęs Lenkijos premjerę Beatą Szydlo (Beatą Šydlo), kad Lietuvos lenkams bus taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir piliečiams iš mišrių šeimų.

„Dėl dokumentų aš tiesiog paminėjau, kad yra mūsų sprendimas, kuris susijęs ne vien tik su lenkų  tautine mažuma, mes kalbame pirmiausia apie mūsų piliečius, kurie yra sudarę mišrias santuokas, kurie turi teisę įgyti sutuoktinio pavardę – tokią, kokia ji yra, negali būti diskriminacijos, tai lygiai tie patys principai bus taikomi ir Lenkijos tautinei mažumai“, – po susitikimo su B.Szydlo BNS yra sakęs S.Skvernelis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė yra sakiusi, kad komisijai trūksta duomenų paskelbti išvadą, ar w gali būti leidžiama Lietuvos lenkams pagrindiniame paso puslapyje. Jos teigimu, šiuo metu neįmanoma įvertinti, kaip tai paveiktų lietuvišką vardyną.

Diskusijų taip pat kelia siūlymas leisti antrajame paso puslapyje naudoti diakritinius ženklus, pavyzdžiui, raidę Ł. Kritikai sako, kad tai gali apsunkinti registrų darbą.

Taisyklės galioja nuo 1991 metų

Nuo 1991 metų galiojančios taisyklės numato, kad piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis.

Konstitucinis Teismas ilgus metus laikėsi pozicijos, kad pagrindinis įrašas pase turi būti lietuviškais rašmenimis, o papildomas įrašas originalo kalba galimas paso kitų įrašų skyriuje. 2014 metais reguliavimo galimybes teismas kiek praplėtė, išaiškinęs, kad asmenvardžių rašymo taisyklės gali būti keičiamos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymu.

Situaciją prieš kelerius metus ėmė keisti ir bendrosios kompetencijos teismai. Jie kelis kartus kartus įpareigojo Lietuvos piliečių iš mišrių šeimų dokumentuose įrašyti asmenvardžius su nelietuviškomis raidėmis w, q bei x.

Šiuo metu skirtingų įstatymų projektai yra svarstomi parlamentiniuose komitetuose. Žmogaus teisių komitetas užėmė kitą poziciją – jis siūlo leisti Lietuvos lenkams pavardę lenkiškai užrašyti ir pagrindiniame paso puslapyje.

Seimo Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai turi patariamąjį balsą. Svarbesnis vaidmuo teks pagrindiniu paskirtam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, jis savo išvados dar nepaskelbė.

Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų, daugiausia – Šalčininkų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse.