Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė R. Tamašunienė teigė, kad sudarant Vilniaus pietinę, Riešės, Šalčininkų-Vilniaus bei Nemenčinės apygardas buvo pažeistos lenkų tautinės mažumos rinkimų teisės, nes įprastos apygardos išskaidytos.

Ji prašė teismo įvertinti, ar minėtų apygardų sudarymas neprieštarauja Rinkimų kodekso nuostatai, jog VRK apygardas sudaro atsižvelgdama į teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį suskirstymą.

Skunde nurodyta, kad pagal naują suskirstymą 17 Vilniaus rajono apylinkių perkeliama į kitų savivaldybių apygardas – septynios Vilniaus rajono apylinkės priskiriamos Vilniaus miesto apygardai, o dešimt Vilniaus rajono apylinkių priskiriamos Šalčininkų rajono savivaldybės apygardai.

R. Tamašunienės teigimu, sukuriama tokia teisinė situacija, kai Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose renka nevienodas skaičius lenkų tautinės mažumos rinkėjų, kandidatai skirtingose rinkimų apygardose konkuruoja nevienodomis sąlygomis, neatspindima daugumos lenkų tautinės mažumos rinkėjų valia. Tokiu būdu pažeidžiamas lygios rinkimų teisės principas.

Anot jos, Konstituciją atitiktų toks teisinis reguliavimas, kad lenkų tautinės mažumos rinkėjų skaičius vienmandatėje apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio tautinės mažumos rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, tai yra būtų įtvirtintas didesnis nei 10 proc. nuokrypis.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad nei Konstitucijoje, nei Rinkimų kodekse teisėkūros subjektams nėra įtvirtinta pareiga užtikrinti vienodą tautinių mažumų, įskaitant ir lenkų tautinės mažumos, rinkėjų skaičių vienmandatėse rinkimų apygardose.

„Įvertinus tai, kad ginčijamų VRK sprendimo dalių priėmimo procese VRK atsižvelgė į gyventojų sudėtį, inter alia lenkų tautinių mažumos interesus, ir užtikrino tolygų rinkėjų skaičiaus pasiskirstymą, taip pat dėl duomenų dėl lenkų tautinei mažumai sukeltos žalos stokos pagal byloje esančius duomenis yra pagrindas pripažinti, kad kvestionuojamos sprendimo dalys neprieštarauja Konstitucijai“, – teigiama LVAT sprendime.

Rinkimų apygardų ribos peržiūrimos prieš kiekvienus Seimo rinkimus, siekiant užtikrinti daugmaž vienodą rinkėjų skaičių apygardose. 2023 metų spalio mėnesio duomenimis, vienoje apygardoje turėjo būti maždaug 34,2 tūkst. rinkėjų. Rinkimų kodeksas leidžia nedidelį – iki 10 proc. – nuokrypį į didesnę ar mažesnę pusę.

Tokiu būdu pernai spalį iš 70 Lietuvoje esančių rinkimų apygardų septynios buvo per didelės ir septynios – per mažos.

Tvirtinant naujas Seimo rinkimų apygardų ribas VRK pirmininkė Lina Petronienė teigė, jog stengtasi, kad jos kuo labiau sutaptų su savivaldybių ribomis. Tačiau to pasiekti pavyko tik keturiose savivaldybėse – Jonavos, Šilutės, Telšių ir Utenos savivaldybėse.

Daugiau kaip pusė – 35 – savivaldybių teritorijos liko neišskaidytos, tai yra rinkimų apygardą sudaro visa savivaldybė ir prie jos prijungiama kita savivaldybė ar jos dalis.

22 vienmandates apygardas sudaro dalis arba visa vienos savivaldybės teritorija, 24 apygardas – dviejų savivaldybių teritorijos ir dešimt apygardų susideda iš trims savivaldybėms priklausančių vietovių.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 dieną.

„Tai patriotinių partijų, kurie pasisako už Europą kaip tautų Europą, o ne federaciją, susitikimas“, – Eltai teigė politikas.

„Tai bus jau antrasis partijų lyderių susitikimas. Aš atstovausiu savo partijai. Tam tikra prasme ir Lietuvai atstovausiu“, – pažymėjo V. Tomaševskis.  

Kraštutinei dešinei priskiriamos partijos su panašia iniciatyva jau buvo susirinkusios praėjusių metų gruodį Varšuvoje.  

Įvairių šalių nacionalistų ir ultradešiniųjų lyderių susitikimas prasidės penktadienį Madride. Renginį organizuoja trečia pagal dydį partija Ispanijos parlamente – ultradešinioji „Vox“.

Pasak partijos lyderio Santiago Abascalio, susitikimo tikslas – „apginti Europą nuo išorinių ir vidinių grėsmių, propaguojant alternatyvą globalistinėms tendencijoms, kurios, kėsindamosi į valstybių suverenitetą, kelia grėsmę visai Europos Sąjungai“.

Pranešama, kad susitikime, be kita ko, dalyvaus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, jo kolega iš Lenkijos Mateuszas Morawieckis, kandidatė į Prancūzijos prezidentus ultradešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen bei atstovai iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Estijos, Rumunijos, Nyderlandų ir Lietuvos.

Nutarimas „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ priimtas už balsavus 62 Seimo nariams, prieš buvus 23 ir susilaikius 10 parlamentarų.

Nutarime KT prašoma išvados, ar per rinkimus nebuvo pažeistas įstatymas dėl Andriaus Tapino ir „Laisvės TV“ kampanijos prieš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovą Valdemarą Tomaševskį.

Kreipimosi į Konstitucinį Teismą siekė LLRA-KŠS, neperkopusi 5 proc. kartelės į parlamentą. Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus rezultatus, partija kreipėsi į prezidentą bei Seimą, kad šie kreiptųsi į KT dėl įstatymo pažeidimo.

LLRA-KŠS prašė naikinti daugiamandatės apygardos rezultatus dėl laidų vedėjo ir visuomenininko A. Tapino vykdytos kampanijos, kuria siekta, kad minėta partija nepatektų į Seimą, taip pat vienmandatės Panerių-Grigiškių apygardos rezultatus dėl nustatytų neatitikimų. 

Pagal įstatymą, Seimo rinkimų dalyviai per 24 valandas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų gali juos apskųsti Seimui arba prezidentui, o Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Projektą vertinęs Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad nustatyti terminai kreiptis į KT su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo baigėsi  lapkričio 3 dieną. Tačiau kreipimąsi inicijavę kadenciją baigiantys valdantieji teigia, kad taip nutiko ne dėl Seimo, o dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kaltės.

Parlamento vadovo atstovas spaudai Paulius Žeimys BNS  yra informavęs, kad pirmasis LLRA-KŠS skundas gautas spalio 26 dieną, t. y. dar iki oficialių rezultatų patvirtinimo, ir buvo persiųstas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Anot jo, antrą V. Tomaševskio pasirašytą prašymą kreiptis į KT parlamento vadovas asmeniškai gavo jau praėjus įstatyme nurodytam 24 val. laikotarpiui, skirtam apskųsti rinkimų rezultatus.

Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.

A. Tapinas laikosi pozicijos, kad jis jokių teisės aktų nepažeidė.

Savo kreipimąsi partija atnaujino, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį atmetė jų skundą dėl šiurkščių Seimo rinkimų tvarkos pažeidimų ir patvirtino galutinius parlamento rinkimų rezultatus.

LLRA-KŠS prašo Seimo ir prezidento kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šiurkščių pažeidimų per Seimo rinkimus.

„Vakar įteikėme savo skundą“, – sekmadienį BNS sakė LLRA-KŠS pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Partija prašo, kad KT išaiškintų, ar laidų vedėjo Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdyta kampanija „Viso gero, Voldemortai“, siekiant, jog LLRA-KŠS nepatektų į parlamentą, nepažeidė įstatymo normų, reglamentuojančių politinės reklamos ir agitacijos žymėjimą, finansavimo tvarką.

A. Tapinas nurodė, kad buvo atidaręs specialią sąskaitą šiai kampanijai vykdyti ir surinko apie 15 tūkst. eurų.

„Iki šiol neaišku, kas skyrė tuos pinigus. (...) Negali taip būti, kad partijos laikosi taisyklių, o kitas renka pinigus ir nenurodo šaltinių. Gal čia užsienio pinigai, gal kažkokie nusikalstamos veiklos pinigai?“ – BNS sakė V. Tomaševskis.

Partija taip pat klausia, ar nebuvo pažeistas įstatymas, draudžiantis skelbti kandidatus kompromituojančią medžiagą iki rinkimų likus penkioms ir mažiau dienų.

Pasak V. Tomaševskio, internete rodytas prieš LLRA-KŠS ir jos kandidatus nukreiptas vaizdo klipas. Politiko teigimu, šio klipo VRK net nevertino.

Partija prašo pasidomėti ir pirmuoju Seimo rinkimų turu vienmandatėje Panerių-Grigiškių apygardoje. Anot jos, ten nustatyta daugybė balsų skaičiavimo ir rinkimų agitacijos taisyklių pažeidimų, todėl teiraujamasi, ar nebuvo pažeistos demokratinės rinkimų procedūros.

„Ar šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti kandidatus, patekusius į antrąjį Seimo rinkimų turą“, – klausia LLRA-KŠS.

Anot jos, plataus masto kampanijoje A.Tapinas kvietė Seimo rinkimuose imtis veiksmų, nukreiptų prieš LLRA-KŠS: platintas antireklaminis vaizdo įrašas, į gyventojų pašto dėžutes buvo metamas specialiai išleistas laikraštis „Viso gero, Valdemarai“, jo tiražas – 300 tūkst. egzempliorių, sukurtas šmeižikiškas profilis socialiniuose tinkluose.

„A. Tapinas organizuotai atkalbinėjo balsuoti už LLRA-KŠS, kad tik pastaroji nepatektų į Seimą“, – nurodo partija.

Pasak V. Tomaševskio, padaryti šiurkštūs Seimo rinkimų tvarkos pažeidimai ir jie galėjo turėti esminės įtakos rezultatams.

Dar vieną kreipimąsi į prezidentą dėl Seimo rinkimų parašė Seimo narys Justas Džiugelis. Jis skundžia pažeidimus, padarytus Nemenčinės vienmandatėje apygardoje.

„Pagal galiojančius teisės aktus per 24 val. nusprendžiau kreiptis į prezidentą, prašydamas, kad šis kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar nebuvo pažeistos piliečių teisės, kuomet dideliam Nemenčinės apygardos gyventojų kiekiui nebuvo leista balsuoti už savo gyvenamosios vietos kandidatą“, – teigė šioje apygardoje kandidatavęs politikas.

„Noriu pabrėžti, kad tai nėra kova dėl mandato – kaip žinia, į Seimą patekau daugiamandatėje. Tai kova už sąžiningą politiką ir piliečių Konstitucines teises“, – pabrėžė J. Džiugelis.

VRK šeštadienį patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus. Ji pripažino, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.

Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų galutiniai rezultatai, galima apskųsti Seimui ar prezidentui.

Tokiais atvejais jie, gavę skundą, per 48 val. kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Šis įvertina, ar pažeidimai padaryti. Jeigu nustatoma, kad pažeidimai buvo šiurkštūs ir jie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, sprendimą dėl rezultatų panaikinimo ar tikrų galutinių rezultatų nustatymo priima Seimas.

Partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis paprašė prezidento ir Seimo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl rinkimų įstatymo pažeidimų.

„Kreipimąsi mes ką tik gavome, pavedžiau savo teisės grupei įvertinti jo argumentus ir tik tada mes priimsime sprendimą dėl kreipimosi“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

LLRA-KŠS teigia, kad Seimo rinkimų įstatymą pažeidė visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino vykdytą kampaniją, kuria siekta, jog partija nepatektų į Seimą.

Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad prezidentas ir Seimas, gavę skundą, gali per 48 valandas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Šis įvertina, ar pažeidimai padaryti. Jeigu nustatoma, kad pažeidimai buvo šiurkštūs ir jie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, sprendimą dėl rezultatų panaikinimo ar tikrų galutinių rezultatų nustatymo priima Seimas.

LLRA-KŠS prašo naikinti daugiamandatės apygardos rezultatus dėl laidų vedėjo ir visuomenininko Andriaus Tapino vykdytos kampanijos, kuria siekta, kad minėta partija nepatektų į Seimą, taip pat vienmandatės Panerių-Grigiškių apygardos rezultatus dėl nustatytų neatitikimų. 

„Lietuvoje rinkimų kampanijos yra kontroliuojamos, pinigų srautai yra labai kontroliuojami ir staiga atsiranda kampanija, kuri finansuojama neaišku kokiais pinigais, ji aiškiai nukreipta į rinkimus ir partija, prieš kurią ji nukreipta, pralaimi rinkimus nulis kablelis kažkiek procento. Tai aš suprantu Lenkų rinkimų akcijos pasipiktinimą ir man kyla klausimas – kaip taip galima“, – Žinių radijui trečiadienį kalbėjo R. Karbauskis.

„Manau, kad Seimas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą savo nutarimu ir gauti atsakymą, kaip teismas vertina tokią akciją, nes klausimų kyla labai daug (...) Konstitucinis Teismas yra ta institucija, kuri turėtų atsakyti, dėl to aš palaikau kreipimąsi“, – sakė jis.

LLRA-KŠS po pirmojo rinkimų turo spalio viduryje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad dėl šiurkščių pažeidimų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje būtų pripažinti negaliojančiais. Taip pat partija prašė pripažinti rinkimus negaliojančiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo – teismas nurodė skųsti rezultatus kita tvarka.

Partija A. Tapino iniciatyvą vadina šiurkščiu rinkimų tvarkos pažeidimu. Jis feisbuke prieš Seimo rinkimus paskelbė akciją „Viso gero, Voldemortai“, ja raginta aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose, kad mažėtų procentinė LLRA-KŠS balsų dalis. Į A. Tapino nurodytą sąskaitą, jo teigimu, surinkta 15 tūkst. eurų, už juos išleista 300 tūkst. vienetų leidinio „Viso gero, Valdemarai?“.

Juos partijų atstovai laimėjo vienmandatėse apygardose. Abi politinės jėgos pirmajame rinkimų ture neperžengė 5 proc. slenksčio ir į parlamentą nepateko.

Vienmandatėse apygardose mandatus antrame ture iškovojo Socialdemokratų darbo partijos atstovai Andrius Palionis, Jonas Pinskus ir Zigmantas Balčytis. 

LLRA vienmandatėse apygardose pirmame ture laimėjo Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič, o antrame – Rita Tamašunienė.

Su 4,8 proc. rinkėjų balsų Lenkų rinkimų akcija partijų rikiuotėje liko septinta, o socialdarbiečiai su 3,17 proc., – aštunti.

Pirmieji rinkimai socialdarbiečių mandatais neapdalino

Antrajame ture vienmandatėse apygardose dėl patekimo į parlamentą varžėsi keturi socialdarbiečiai, o konkurentus pavyko įveikti trims.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius (35,19 proc.) Jonavos apygardoje pralaimėjo socialdemokratui Eugenijui Sabučiui (64,81 proc.).

Dainavos apygardoje žemės ūkio ministras A. Palionis (60,45 proc.) antrame ture įveikė socialdemokratę Jūratę Zailskienę (39,55 proc.).

J. Pinskus, gavęs apie 60,1 proc. rinkėjų balsų, laimėjo prieš konservatorių Valentiną Stundį (39,8 proc.)

Su socialdarbiečiais Seimo nario mandato Šilutės apygardoje siekė partijai nepriklausantis Z.  Balčytis. Jis laimėjo (62,40 proc.) prieš konservatorę Sandrą Tamašauskienę (37,60 proc.) ir pateko į Seimą.

Su „valstiečiais“ į Seimo rinkimus nuėjo dar du buvę socialdarbiečių frakcijos nariai Antanas Vinkus, Kuršo apygardoje įveikęs (61,1 proc.) konservatorių Juozą Mažeiką (38,9 proc.), bei iš partijos pasitraukusi Rimantė Šalaševičiūtė. Ji vienamandatėje apygardoje į antrą turą nepateko, bet į Seimą pateko „valstiečių“ sąraše. 

Valdantieji „valstiečiai“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba  liepos 10-ąją paskelbė nutraukią susitarimą su socialdarbiečiais dėl bendrų kandidatų per Seimo rinkimus kėlimo.

Socialdarbiečiai Seimo vienmandatėse apygardose buvo iškėlę 50 kandidatų. Dėl mandato varžėsi du ministrai. Užsienio reikalų ministras nepartinis Linas Linkevičius Pasaulio lietuvių apygardoje liko trečias.

Socialdarbiečiai susiformavo, kai 2017 metų rugsėjį Lietuvos socialdemokratų partijos taryba nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“ ir frakcija suskilo.

Nuo 2017-ųjų  spalio vidurio parlamentinė grupė pavadinta Socialdemokratų darbo frakcija, netrukus sukurta to paties pavadinimo partija.

Į Seimą nepatekęs ir Fabijoniškių apygardoje per pirmą turą šeštas likęs G. Kirkilas žadėjo, kad socialdarbiečiai kaip partija išliks ir dalyvaus 2024  metų rinkimuose į Seimą. Jo skaičiavimais, dabar partijoje yra apie 4 tūkst.  narių.

Dabar frakcijoje dirba 11 narių.

Lenkų rinkimų akcija mandatų gavo mažiausiai per pastaruosius 8 metus

Seime dirbs trys LLRA-KŠS atstovai: per pirmąjį turą parlamentarų mandatus užsitikrino Č.  Olševskis ir B. Petkevič.

Į antrąjį turą patekusioms dviem šios partijos kandidatėms teko susidurti su konservatorių atstovais ir joms sekėsi skirtingai. Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė (57 proc.) varžovą Justą Džiugelį (43 proc.) įveikė, o Romualda Poševeckaja (36,39 proc.) nusileido Monikai Navickienei (63,61 proc.). 

Po rinkimų pirmojo turo partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis sakė prisiimantis atsakomybę dėl nesėkmingo pasirodymo rinkimuose, bet abejojo, ar partija priims jo atsistatydinimą.

Jie yra kreipęsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją su skundu, kuriuo prašoma negaliojančiais pripažinti Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje. Partija teigia, kad dėl „Laisvės TV“ kampanijos prieš partijos lyderį ir partiją buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime 1990–1992 metais Lenkų frakciją sudarė 8 parlamentarai. Po tiek pat Seimo narių LLRA-KŠS frakcijoje buvo 2012-2016 bei 2016-2020 metų kadencijose. 1992-1996 metais Lietuvos lenkų sąjungos frakcijoje dirbo keturi parlamentarai, 2008-2012 metais ši politinė jėga turėjo tris mandatus, 2000-2008 metais – po du, o 1996-2000 metais – vieną.

Per 1996-2012 metų kadencijas partija frakcijos subūrusi nebuvo.

Dabar frakcijoje dirba aštuoni nariai.

V. Tomaševskis Seimo nariu buvo išrinktas dvi kadencijas, 2000-2008 metais, nuo 2009 metų iki dabar yra europarlamentaras.

LLRA-KŠS vadovu yra nuo 1999 metų.

Net 91 proc. parėmusių Lietuvos lenkų rinkimų akciją tai padarė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikę popierinę deklaraciją. Partijai iš biudžeto bus pervesta 154 tūkst. eurų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos Seime seniūnė Vanda Kravčionok sako nežinanti, kodėl tiek daug žmonių partiją remia popieriniu būdu.

„Reikia sąžiningai dirbti ir nebus klastojimo. Suklastoti, provokuoti visada galima“, – „Panoramai“ sakė V. Kravčionok.

Ji teigia prieštaraujanti siūlymui atsisakyti popierinių deklaracijų.

„Ne visi gal turi bankininkystę. Čia tiesiog yra užpildymas, išsiuntimas tradiciniu paštu palengvina tą misiją“, – sakė lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė.

Seimo konservatorių frakcijos narė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad popierinės deklaracijos, jei nepateikiamos tiesiogiai VMI, sukelia riziką, kad žmogus galbūt yra spaudžiamas skirti paramą.

„Elektroninės deklaracijos tokios rizikos turi gerokai mažiau. Bet kada galima tą valią pakeisti ir visada bus skaičiuojama ta valia, kuri buvo paskutinė“, – teigė I. Šimonytė.

VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė sako, kad 59 žmonės inspekcijai pranešė neteikę jokios popierinės deklaracijos.

„Tai vadinasi, kad už juos kažkas kitas tai padarė“, – sakė S. Aliukonytė-Šnirienė.

„Iš tų 59 atvejų jau 40 yra atiduota teisėsaugos organams tolesniam tyrimui. Čia jau piktnaudžiavimas“, – pridūrė ji.

Didžiausia suma iš partijų šiemet paremta Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – jiems iš biudžeto bus pervesta 350 tūkst. eurų. Konservatorius parėmė 10,5 tūkst. gyventojų, iš jų – 81 proc. elektroniniu būdu.

Trečioje vietoje – socialdemokratai, kuriuos 165 tūkst. eurų suma parėmė 9,5 tūkst. gyventojų (63 proc. elektroninėmis deklaracijomis).

Liberalų sąjūdžiui skirta 153 tūkst. eurų pajamos, „valstiečiams“ – 65 tūkst. eurų.

Popierinių deklaracijų buvo planuojama atsisakyti nuo Naujųjų metų, tačiau šis sprendimas buvo atidėtas dvejiems metams.

Tuo metu Seimo valdantieji „valstiečiai“ įregistravo pataisas, pagal kurias į įstatymą būtų įrašytas reikalavimas palikti popierines deklaracijas.

Antradienį meras ir jo komanda susitiko su dabartiniais koalicijos partneriais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) ir Rusų aljanso atstovais, iškovojusiais šešis mandatus. Taip pat – su opozicijoje pastaruoju metu buvusiais konservatoriais, turėsiančiais devynis tarybos narius.

Be to, kalbėtasi su naujai į tarybą patekusiais „valstiečių“ ir Darbo partijos atstovais, atitinkamai turėsiančiais penkis ir tris politikus taryboje. Derybose nedalyvauja antra po 18 mandatų turinčios R. Šimašiaus komandos likusi Artūro Zuoko koalicija „Laimingas Vilnius“, kuriai sostinėje atstovaus dešimt politikų.

Konservatoriams svarbi energetika, sveikata, LLRA – švietimas

Konservatorių sąrašo Vilniuje lyderis Valdas Benkunskas sako, kad antradienį su mero komanda kalbėta bendresnėmis temomis ir gilesnių derybų tikimasi kitą savaitę. Anot jo, frakcijai „nėra nesvarbių sričių“, tačiau prioritetai galėtų būti energetika, sveikatos ir sveikos gyvensenos sritys.

„Bet jų tikrai dar šiandien neapibrėžėme taip, kad galėtumėme sakyti, jog pateikėme savo norus koalicijoje. Labiausiai rinkimuose akcentavome energetikos sritį, kurią kuravau asmeniškai pats, ir sveiko miesto koncepciją, ją apima sportavimas, sveikos gyvensenos švietimas, gydomoji dalis, parkai, dviračių takai“, – kalbėjo jis.

Konservatoriai iš valdančiosios koalicijos sostinėje po nesutarimų pasitraukė prieš pusantrų metų, V. Benkunskas iki tol buvo vicemeras, atsakingas už sostinės švietimą, energetiką. Aplinkos ir energetikos komitetas taip pat priklausė konservatoriams.

„Pakalbėjome bendrai. Yra dar visas mėnuo, reikia dėliotis, kol kas – jokių aiškumų. Šiandien nebuvo kalbos apie postus. Aišku tai turi vykti lygiagrečiai – tiek su darbais, tiek su politine atsakomybe. Tai bus kitą savaitę“, – BNS sakė Vilniaus vicemerė, LLRA atstovė Edita Tamošiūnaitė.

Ji patvirtino, kad frakcija tikisi ir toliau tęsti darbus švietimo srityje.

„Manau, kad mums šią sritį kuruoti sekėsi tikrai gerai, per tuos pusantrų metų pokyčiai švietime yra gana aiškūs, ryškūs geryn“, – sakė ji.

E. Tamošiūnaitė šiuo metu eina vicemerės, atsakingos už švietimą, pareigas, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pavaduotojas yra frakcijos narys Zbignievas Maciejevskis,  LLRA–KŠS atstovė Alina Kovalevskaja vadovauja Švietimo Švietimo, kultūros ir sporto departamentui administracijoje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vilniaus skyriaus pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad pirmajame pokalbyje antradienį pakartoti partijos prioritetai – dėmesys sostinės gyvenamiesiems rajonams, sodininkų bendrijoms, vaikų užimtumui, taip pat susisiekimui.

„Tai – keturi kertiniai dalykai, apie kuriuos mes kalbame. O (dėl postų –  BNS) reikia kalbėtis, kas iš ko klijuojasi. Darbai eina priekyje“, – tikino jis.

V. Sinkevičius sako, kad Vilniaus „valstiečiai“ atviri pokalbiams dėl plačios koalicijos su centrinės partijos valdžios kritikuojamais konservatoriais ir apsispręsti dėl galutinės koalicijos sudėties palieka merui R. Šimašiui.

V. Uspaskichas svarbių postų nesitiki

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas taip pat sako, kad konkrečias konsultacijas pradės kitą savaitę.

„Pats dabar esu ne Lietuvoje, grįšiu savaitgalį, tada gal susitiksime. Pagal tai, kiek turime žmonių, per daug į kažką pretenduoti negalime, bet mums apskritai neverta lįsti prie kažkokių sisteminių dalykų valdymo“, – svarstė jis.

R. Šimašius apie derybų dėl koalicijos eigą žada pasisakyti trečiadienį, BNS sakė jo atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.

Mero rinkimus laimėjęs ir didžiausią frakciją sostinės taryboje turėsiantis R. Šimašius derybas žada vykdyti su visomis politinėmis jėgomis, išskyrus A. Zuoko komanda. Jei susitarti pavyktų, valdančiąją koaliciją sudarytų 41 iš 51 tarybos narių.

R. Šimašius rinkimuose dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“. Iš Liberalų sąjūdžio jis pasitraukė 2018-ųjų pabaigoje.