Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jau 33 metus vasario 11-oji Lietuvai yra dėkingumo Islandijai diena, simbolizuojanti drąsą. Patvirtinimas, kad tada pasirinkome geriausia, ką galėjome, – laisvę. Ir priminimas, jog istorijos pamokas reikia nuolat kartoti.

„1991 m. vasario 11 d. Islandijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria de jure pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Nedidelė šalis. Pirma tarp užsienio valstybių. Suprasdami tuometį kontekstą ir sąlygas, šį istorinį žingsnį nuo tol vadiname drąsa“, – pranešime sako V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, šią dieną taip pat priimame kaip patvirtinimą, kad drąsus Lietuvos apsisprendimas siekti nepriklausomybės buvo teisingas. O žinojimas, kad esame ne vieni, visada stiprino ir palaikė mus. 

„Minėdami šią džiaugsmingą dieną kartu suprantame, kad istorijos pamokų nepakanka išmokti vieną kartą. Jas reikia nuolat kartoti ir daryti išvadas. Kaip Lietuva tada, taip dabar jau beveik dvejus metus Ukraina ieško tarptautinio palaikymo ir paramos, – teigia V. Čmilytė-Nielsen. – Ir šiuo atveju, nėra mažų ar didelių valstybių. Yra delsiančios arba drąsios valstybės kaip Lietuva“.

„Prieš 33 metus garsiai ir aiškiai paskelbėme, kad mūsų likimas – gyventi nepriklausomai. Pasiryžę patys kurti savo gerovę, pirmieji ištrūkome iš tautų kalėjimo – ir šią teisę apgynėme, kai į ją buvo pasikėsinta“, – sveikinime sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, Lietuva ir jos žmonės tvirtai žengia laisvės keliu, sulig kiekvienu žingsniu skleidžia vis daugiau šviesos ir tiesos, skubėdama į pagalbą kitiems plečia savo galimybes.

„Ir šiandien, kai važiuoju per Lietuvą, kiekviename jos kampelyje matau žmones, kurie daug ir sunkiai dirba, kad mūsų šalis būtų dar šviesesnė, gražesnė bei stipresnė. Todėl šią Kovo 11-ąją kviečiu visus pasitikėti savo jėgomis ir tikėti ateitimi“, – sako G. Nausėda Prezidentūros paskelbtame sveikinime.

Laisvė yra pamatinė vertybė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame sveikinime pažymi, kad Lietuva jau ketvirtą dešimtmetį mini Nepriklausomybės atkūrimo dieną, švenčia išsivadavimą iš okupacijos, demokratijos pergalę.

„Laisvė yra pamatinė vertybė. Tai akivaizdžiai liudija narsi mūsų brolių ir seserų kova Ukrainoje, kur jau antrus metus tebesitęsia žiauri Rusijos nusikaltėlių vykdoma agresija. Šis neįtikėtinai brutalus XXI amžiuje karas Europai ir visam pasauliui įrodo, jog nėra ir negali būti jokių raudonų linijų ginant taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką“, – sakoma premjerės sveikinime.

Anot jos, šiandien ukrainiečiai moka skaudžią kainą ir gina visų laisvę, todėl reikia padaryti daugiau, nei galima, kad pergalė būtų iškovota kuo greičiau, kad „visam laikui palaidotume vienos sergančios šalies imperines užmačias“.

Seimo pirmininkė Vilija Čmilytė-Nielsen sveikinime pažymi, kad per 33-ejus metus subrendo nauja nepriklausomybės sąlygomis susiformavusi karta, tačiau jai itin svarbu surikiuoti vertybinius akcentus.

„Subrendo graži, pajėgi, nepriklausomybės sąlygomis susiformavusi karta, kuriai galimybė rinktis, atvirumas pasauliui, nevaržoma saviraiška yra duotybė. Tačiau šiai kartai, nesusidūrusiai su okupacija, nepatyrusiai kovos už laisvę išbandymų, itin svarbu susirikiuoti vertybinius akcentus“, – šeštadienį sveikindama su Kovo 11-ąja sako Seimo pirmininkė.

Seimo Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime parlamento vadovė taip pat pažymi, kad Kovo 11-osios dokumentas sukūrė esminį visuomenės gyvenimo įvykį, kurio įsisąmoninimas žmogų paverčia laisvu.

„Tą laisvę įgyvendinus pagal viešai deklaruotas demokratiško susitvarkymo taisykles, nutinka stebinanti transformacija – žmonės tampa piliečiais. Piliečiais, turinčiais savo teises, laisves, įsipareigojimus bendruomenei, istorijai ir ateičiai. Piliečiais, įsipareigojusiais laisvei ir pajėgiais kurti valstybę“, – sako parlamento vadovė.

Sveikindama visus su Kovo 11-osios, „mūsų pergalės prieš priešiškas jėgas dienos“ proga ji taip pat pabrėžia: „Mes nugalėjome ir Ukraina nugalės“.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

Kelionė į neseną praeitį

Kad ir kokioje scenoje būtų rodomas, visur šis Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis sulaukia didžiulio susidomėjimo ir palaikymo. Tai ne tik vieno geriausių lietuvių režisierių pirmasis darbas Šiaulių teatre, bet ir rašytojo Rimanto Kmitos dramaturginis debiutas. Spektaklio istorijos pagrindu tapo didžiulio populiarumo sulaukusių jo romanų „Pietinia kronikas“ ir „Remyga“ siužetai.

Spektaklis grąžina į pirmuosius Nepriklausomybės metus – į tą sudėtingą pokyčių laiką, kai kartu su nepriklausomybės idealizmu grūmėsi tamsiosios senųjų struktūrų jėgos. Tarp šių dviejų jėgų blaškosi pagrindinis pjesės herojus – Remyga, chaotiškoje visuomenėje desperatiškai bandantis išlikti sąžiningas sau ir kitiems.

Tai istorija apie vaikiną, kuris iš Afganistano karo traumuotas grįžta į gimtuosius Šiaulius. Jis bando savyje rasti jėgų sąžiningai gyventi sudėtingais permainų laikais, tačiau visuomenėje tuo metu vyksta didžiuliai tektoniniai lūžiai.

Remyga stengiasi laviruoti, bet vienas, be kitų paramos jis nelabai ką gali padaryti: dauguma žmonių bando juo pasinaudoti, o jis, nepaisydamas nieko, nori sužinoti tiesą ir savo gyvenime siekia tikrų dalykų. Į namus vaikinas parsiveža košmarus, gimtajame mieste sutinka meilę, bet ji tik dar labiau sujaukia jo gyvenimą.

Lietuva atkuria nepriklausomybę, bet blogis tarsi Šiaulių karinio aerodromo mazutas lieka įsigėręs žmonėse. Kad išvalytų blogį, Remyga rizikuoja meile, sūnumi ir savo gyvybe. Spektaklis provokuoja apmąstyti kelią, kurį nuėjome nuo Atgimimo ir Kovo 11-osios iki šių dienų.

Jautrus laikotarpis

Prieštaravimų kupini pirmieji nepriklausomybės metai tebėra menkai reflektuoti tiek literatūroje, tiek teatre.

Anot O. Koršunovo, laikotarpis po Dainuojančiosios revoliucijos ir pirmieji metai po nepriklausomybės paskelbimo tiesiog išbraukti kaip nevisaverčiai. „Jie buvo išstumti iš mūsų atminties kaip per daug neįtikėtini, atsidūrę už moralės ribų ir noro suvokti, kas su mumis vyko ir kas tuomet buvome“, – yra sakęs režisierius.

Menas šio laikmečio negalėjo reflektuoti dar ir todėl, kad tuo metu kultūra išgyveno sudėtingus ne tik vertybinius, bet ir finansinius virsmus. Griuvo socialinės hierarchijos, profesoriai turguje pardavinėjo kojines, spekuliantai tapo gerbiamais verslininkais, leidžiančiais sau nieko negerbti, buvę komunistai kūrė patriotines mitologemas ir kartu privatizavo viską, kas tik įmanoma.

„Žmonės pradėjo remtis į antgamtines jėgas. Manau, iš to laikmečio maišaties ir sunkiai suvokiamos realybės gimė magiškojo realizmo poreikis“, – teigia režisierius.

Tikrovė ir pramanas

Spektaklio kūrėjai pateikia fantasmagorišką dešimtojo dešimtmečio istorijos versiją, nuaustą iš tikrų faktų ir fikcijos.

Tiek kritikų, tiek skaitytojų palankaus įvertinimo sulaukusios R. Kmitos knygos pademonstravo autoriaus išskirtinį kūrybiškumą. Rašydamas „Pietinia kronikas“ jis daugiau dėmesio skyrė laikmečiui būdingoms detalėms, dokumentikai. „Remygoje“ jam svarbiau buvo žaisti siužetu ir forma.

Kūrybiškumo nestokota ir kuriant pjesę – joje R. Kmita panaudojo autentiškus radijo įrašus, spaudos tekstus, personažams suteikė Šiauliuose vykusių istorijų veikėjų bruožų. „Taigi, didžioji dalis medžiagos yra dokumentinė, bet ji sujungta taip, kaip tikrovėje nebuvo ir negalėjo būti“, – yra sakęs autorius.

Spektaklis – tarsi viena spalvinga šalies – valstybės, institucijų, visuomenės – virsmo metafora. Šiauliai simbolizuoja Lietuvą, uniformų virsmas – milicininkas tampantis policininku – atspindi ir vadinamojo politinio elito, ir vidutinio statistinio Lietuvos piliečio problemas.

Spektaklyje pinasi tradicinės ir šiuolaikinės režisūros bruožai, siužetinis naratyvas ir improvizaciniai intarpai, simbolika ir realizmas, metaforos ir dokumentika, aktorių vaidyba ir performatyvumas, prieš žiūrovo akis tarsi atveriantys visą pastarojo laiko lietuviškojo teatro kvintesenciją.

Pasak. O. Koršunovo, šioje pjesėje atsiveria visiškai netikėtas Šiaulių vaizdas. „Tvin Pyksas, palyginti su Kmitos „Remygoje“ atsiveriančiomis to meto Šiaulių keistenybėmis, fantazmais ir realybėmis, – atrodytų kaip ramus ir nekeistas miestelis“, – sako režisierius.

Kas? Šiaulių valstybinio dramos teatro spektaklis „Remyga“.

Kur? Girstučio kultūros centre.

Kada? Vasario 17 d. 18 val.

Kūrybinė komanda

Režisierius – Oskaras Koršunovas, režisieriaus asistentas – Jokūbas Brazys, pjesės autorius – Rimantas Kmita, scenografė – Irina Komissarova, kostiumų dailininkės – Justina Ignatavičienė, Greta Milevičiūtė, šviesų dailininkas – Darius Malinauskas, videomenininkas – Ignas Juzokas, muzika – Paulius Ignatavičius, Gintas Gascevičius, Severinas Norgaila, Eligijus Žilinskas, Paulius Trijonis, Lukas Malinauskas.

Vaidina: Anicetas Gendvilas, Aistė Šeštokaitė, Vytautas Kaniušonis, Aidas Matutis, Josifas Baliukevič, Severinas Norgaila, Nomeda Bėčiūtė, Rolandas Dovydaitis, Juozas Bindokas, Juozas Žibūda, Mindaugas Jurevičius, Romanas Dudnikas, Vilija Paleckaitė, Dalius Jančiauskas, Eduardas Pauliukonis, Silvija Povilaitytė, Irena Liutikaitė, Nijolė Mirončikaitė, Lina Bocytė, Jūratė Budriūnaitė, Inga Jarkova, Danguolė Petraitytė.

14 ES valstybių narių europarlamentarai laiške Bendrijos diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui) išreiškė didelį susirūpinimą dėl šios iniciatyvos.

„ES valstybės narės nepriklausomybės kvestionavimas yra nepriimtina grėsmė, kurią reikia vertinti ypač rimtai, atsižvelgiant į vykstantį karą Ukrainoje, kur agresorius naudoja atvirą melą, dezinformaciją ir propagandą, bandydamas pateisinti savo veiksmus“, – sakoma EP narių laiške.

Jame pabrėžiama, kad Rusija savo karine agresija ir priešiškais veiksmais pažeidžia tarptautinę teisę ir bando pakenkti nepriklausomų šalių apsisprendimo teisei.

Bet kokia teisėkūros iniciatyva, kuria siekiama atšaukti ES valstybės narės ar bet kurios kitos nepriklausomos šalies nepriklausomybės pripažinimą, yra žingsnis Rusijos imperijos atkūrimo link, teigiama laiške.

„Valdant prezidentui [Vladimirui] Putinui, Rusijos Federacija užsibrėžė tikslą vykdyti puolimą prieš nepriklausomas šalis, kurios anksčiau buvo okupuotos Sovietų Sąjungos. Jos platesnis tikslas – sugriauti dabartinę Europos saugumo architektūrą pasitelkiant įvairias priemones, pavyzdžiui, dezinformaciją, grasinimus, skaldymą ir net atvirą karą prieš Ukrainą. Europos Sąjungos griūtis yra strateginis Rusijos Federacijos tikslas“, – rašoma europarlamentarų laiške.

„Todėl mes, žemiau pasirašiusieji Europos Parlamento nariai, raginame skubiai ir ryžtingai reaguoti, jei Rusijos Valstybės Dūma priimtų šį įstatymo projektą. Konkrečiau, Europos Sąjunga turėtų nutraukti diplomatinius santykius su Rusijos Federacija ir paskelbti personae non gratae visus Rusijos Federacijos nuolatinės misijos prie Europos Sąjungos diplomatus“, – sakoma jame.

Pranešime spaudai R. Terras teigė, kad ES negali sėdėti rankas sudėjusi ir stebėti, kaip Rusija kelia grėsmę Bendrijos narių nepriklausomybei.

„Smegenų plovimui šalies viduje kaip priemonė pasitelkiamas kadaise Sovietų Sąjungos okupuotų šalių valstybingumo legitimumo trypimas. Tarptautinės teisės ignoravimas ir melas yra esminė imperialistinės Rusijos propagandos dalis“, – pridūrė jis.

Valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausantis deputatas Jevgenijus Fiodorovas Rusijos Valstybės Dūmoje praėjusią savaitę registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais.

Pasak J. Fiodorovo, panašus pasiūlymas gali būti inicijuotas ir dėl Estijos bei Latvijos.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1990 metų kovo 11 dieną priėmė nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis J. Fiodorovo iniciatyvą yra pavadinęs tiesiogine grėsme Lietuvai.

R. Terras inicijuotą kreipimąsi iš viso pasirašė 57 EP nariai iš 14 šalių: Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Vengrijos, Slovakijos, Liuksemburgo, Bulgarijos, Belgijos ir Ispanijos.

Pas mus, kaip jau įprasta, iškart pasipylė politikos namudininkų plepalai. Esą nieko čia rimto. Vis dėlto atsirado ir radikalesnių pabarškinimų: "jie negali atšaukti", "tegul dar paprašo grąžinti Aliaską", "jie gali paskelbti, kad Mėnulis yra Rusija".

Solidžių kontrargumentų – nulis. Niekas net neakcentavo, kad, priešingai nei teigia tas J.Fiodorovas, referendumas dėl Lietuvos nepriklausomybės pas mus buvo. Ir įvyko jis 1991 m. vasario 9 d.

Etnografinė tradicija – kai tik dar kartą susiduriame su pasekmėmis, imamės ne konkrečių veiksmų, o tuščio pezėjimo. Arba galvos kaišiojimo į smėlį.

Labai abejotina, kad siūlymas atšaukti LR pripažinimą – privati to J.Fiodorovo iniciatyva.

Į šitą pasiūlymą Dūmai pirmiausia derėtų žvelgti rimtai. Juk kvestionuojama LR nepriklausomybė. Labai abejotina, kad siūlymas atšaukti LR pripažinimą – privati to J.Fiodorovo iniciatyva. Jis yra ne tik vienas SSRS atkūrimo iniciatorių, bet ir atsargos pulkininkas, buvęs Gynybos tarybos prie RF prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, paties V.Putino skirtas dar ir į kitus postus. Autokratinėje valstybėje tokia geopolitinė iniciacija be vado žinios neįmanoma.

Veikiausiai Maskvoje užgimė kėslai įtvirtinti status quo, buvusį iki Kovo 11-osios, o paskui pareikšti teritorines pretenzijas, nes Rusija, kaip pats deputatas vis primena, yra SSRS teisių perėmėja. Dar vienas dalykas, kurį J.Fiodorovas akcentuoja, – NATO įstatų 6-asis straipsnis. Pagal jį ginčijami subjektai negali būti aljanso nariai. Vadinasi, atšaukus nepriklausomybės pripažinimą, Lietuva esą tampa ginčytina valstybė, kuri teisiškai negali būti NATO sudėtyje, ir turėtų atitekti SSRS teisių paveldėtojai. Kuo ne dar vienas Ukrainos scenarijus?

P.S. J.Fiodorovas – ne koks Vasia Trubačiovas. Jis ten tikrai nusipelnęs gyventi geriau: turi 2 namus, 4 butus, 3 žemės sklypus, 126 kv. metrų garažą, milijonus rublių bankuose. Sako, daug ką paveldėjo iš tėvo...

„Mano manymu, į tai tikrai nereikėtų reaguoti rimtai, apie tai neverta eskaluoti ir netgi neverta didelių diskusijų. Jeigu į kiekvieno Rusijos Dūmos, kuri net nėra tikras parlamentas, turint omenyje, kad ten nėra nei opozicijos, nei pozicijos, tokius įvairiausius pareiškimus... tiesiog jiems per daug garbės, kurios jie tikrai neverti“, – aiškino J. Žilinskas.

Jei visgi Rusija priimtų sprendimą atšaukti Lietuvos nepriklausomybę, tai mums neturėtų reikšmės.

„Ne, jis visiškai nieko nereikštų pirmiausia dėl to, kad Lietuvos sienos yra aptartos tarptautinėmis sutartimis. Tą sprendimą dėl nepriklausomybės pripažinimo aš dar spėju, kad Sovietų Sąjunga yra padariusi, o Rusija visą laiką tvirtina, kad jie nėra Sovietų Sąjunga. Kai tik įmanoma, jie bando išvengti to ryšio ten, kur jiems nenaudinga. Jie gali tvirtinti, ką tik nori ir tai tarptautine prasme nieko nereikš“, – tvirtino J. Žilinskas.

Jie gali sugalvoti tą nutarimą priimti, mes galime piktintis, bet tikroji kova vyksta ne čia.

Anot profesoriaus, savo pareiškimais Rusija bando nukreipti dėmesį nuo to, kad iš tikrųjų svarbu – karo Ukrainoje. 

„Kad Rusija yra pavojinga, aš manau, nei vienas mąstantis žmogus neabejoja. Bet duoti viešumą kiekvienam besikartojančiam dalykui... Rusijos tikrasis agresyvumas dabar yra Ukrainoje – ten metamos visos pajėgos. Tokie visokie dėmesio atitraukimai į kažkokio Dūmos nario registruotą nutarimą, tai yra dėmesio nutraukimas nuo svarbių reikalų. Jie gali sugalvoti tą nutarimą priimti, mes galime piktintis, bet tikroji kova vyksta ne čia“, – teigė teisės profesorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nepriklausomybės pripažinimo atšaukimas – nieko nereiškia. Yra tarptautinės sutartys, tai reiškia, kad Rusija turi denonsuoti tarptautines sutartis. Lietuva yra ES ir NATO narė (...) Tai yra informacinis žaidimas, švelniai pavadinant, arba tiesiog dėmesio atitraukimo manevras. Kad ir ką jie (Rusija – red. past.) sugalvotų, viskas sprendžiasi per faktus, per tai, kas iš tiesų vyksta, o ne per panašius pareiškimus. Vladimiras Žirinovskis, kiek pamenu, kalbėjo ir apie radioaktyvias Pabaltijo dykumas, mums reikia ruoštis, kad tokių dykumų neatsirastų, o ne kreipti dėmesį, kas ką rėkauja“, – sakė J. Žilinskas.

Rusija pasaulyje turi keletą „draugų“ – Baltarusiją, Siriją, Šiaurės Korėją. Šios šalys, paveiktos Rusijos, galėtų taip pat nepripažinti Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, tačiau mums tai įtakos taip pat neturėtų.

„Tai teisiškai neturėtų didesnės svarbos. Be abejo, valstybės teisė yra pripažinti kitą valstybę ar atšaukti kitos valstybės pripažinimą, bet bet kuriuo atveju aš nežinau, kas pasikeistų Lietuvoje, jei Šiaurės Korėja nuspręstų, kad ji nepripažįsta. Na ir kas? Tegul nepripažįsta. Mums nuo to nei šilta, nei šalta“, – komentavo J. Žilinskas.

Kuo daugiau dėmesio skirsime šiai istorijai, tuo didesnė tikimybė, kad ji rutuliosis Rusijoje.

Jeigu šiai istorijai skirsime daug dėmesio, tai atsiras kelias toliau ją plėtoti, toliau mus erzinti.

„Tai yra teisės akto projektas, įregistruotas vieno Dūmos nario. Dūma dar jo nė nesvarstė. Jeigu Dūma pradėtų svarstyti, jeigu ta istorija tęstųsi, gal tada turėtų prasmės kokia nors akcija. Įsivaizduokime, kad Lietuvos Seime atsiranda koks nors politikas ir įregistruoja projektą, kad pripažinti, kad mėnulis yra Lietuvos nuosavybė. Kas iš to? Situacija tokia: jeigu šiai istorijai skirsime daug dėmesio, jeigu rodysime, kad nervinamės, tai atsiras kelias toliau ją plėtoti, toliau mus erzinti, toliau atkreipinėti mūsų dėmesį, nukreipinėti mus nuo svarbesnių dalykų. Tada galbūt Dūma apsvarstys kokiame nors komitete, bet mes puikiai žinome, kad ne Dūmos sprendimai Rusijoje turi lemiančią galią. Vat jeigu Vladimiras Putinas kažką nuspręs, tada jau bus kitas klausimas“, – aiškino J. Žilinskas.

Teigiama, kad šis dokumentas neteisėtas, nes jį priėmė ne konstitucinis organas ir juo buvo pažeisti kai kurių SSRS konstitucijos straipsnių reikalavimai. Esą, buvo pažeistas SSRS įstatymas dėl sąjunginės respublikos išstojimo iš SSRS klausimų sprendimo tvarkos, nes Lietuvos Respublika nesurengė referendumo dėl išstojimo iš SSRS ir nenustatė pereinamojo laikotarpio visiems ginčytiniems klausimams apsvarstyti. 

Lietuvos ekspertai sako, kad tai rodo Rusijos politikų impotenciją, bet profesorius Vytautas Landsbergis portalui 15min teigė, kad tai gali būti signalas, jog Rusija planuoja Lietuvos užpuolimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Net jei jis ir būtų priimtas, neturėtų jokios galios tarptautinės teisės požiūriu, kadangi valstybės pripažinimas yra neatšaukiamas.

„Matot, net jei jis ir būtų priimtas, neturėtų jokios galios tarptautinės teisės požiūriu, kadangi valstybės pripažinimas kaip toks yra neatšaukiamas. Kalbant apie motyvus, kuriuos jis nurodo, tai vėlgi, tarptautiniam teisės aktui tai yra nesvarbu, ką apie tai sako nebegaliojanti Sovietų Sąjungos konstitucija. Pabrėžčiau dar tokį vieną dalyką – Rusija yra Lietuvą pripažinusi netgi ne šito Sovietų Sąjungos valstybės tarybos nutarimo pagrindu, bet 1991-ųjų liepos 29-os dienos sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindu. Pirmasis straipsnis yra neriboto galiojimo, neatšaukiamas. Net jeigu sutartis būtų nutraukta Rusijos iniciatyva, kas techniškai įmanoma, tai tas pirmasis straipsnis liktų galioti“, – tvirtino buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Ramina ir buvusio užsienio reikalų ministro pozicija.

„Čia yra visiška depresija politiniam elitui, kuris dar įsivaizduoja, kad diktuoja kažkokias sąlygas. Komentuoti tokių išpuolių nėra prasmės. Yra politikų, kurių vieta – zoologijos sode, o ne rimtoje politinėje scenoje, todėl apie juos kalbėti rimtai nematau prasmės“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.