Užsienietis į Lietuvą bandė patekti antradienį iš Baltarusijos per Medininkų pasienio kontrolės punktą.

Antradienio popietę VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai, tikrinantys iš Baltarusijos atvykstančias transporto priemones, užfiksavo, kad Jungtinėje Karalystėje registruotas automobilis „Volkswagen Passat“ su priekaba „Debon“ skleidžia padidintą jonizuojančios spinduliuotės kiekį.

Užsienietis gabeno krovinį su įvairiomis prietaisų dalimis, tarp kurių galėjo būti ir detalių, naudojamų orlaiviuose, pranešė VSAT.

Patikrinę šią transporto priemonę specialia įranga, pasieniečiai identifikavo radionuklidą RA-226 (ilgiausiai gyvuojantį radžio izotopą) ir radioaktyvų iridžio izotopą IR-192 bei nustatė didžiausią dozės galią krovinio paviršiuje – 2,250 µSv/h (mikrosivertų per valandą). 

Apie įvykį VSAT pareigūnai informavo Radiacinės saugos centrą.

Jungtinės Karalystės pilietis su kroviniu į Lietuvą įleistas nebuvo, jam teko grįžti atgal į Baltarusiją.

Tikrindami asmenis, transporto priemones, kertančias valstybės sieną, VSAT pareigūnai taip pat atlieka ir radiacinę kontrolę.

Pasieniečiai yra parengti aptikti, reaguoti ir užkirsti kelią neteisėtam branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų gabenimui per Lietuvos valstybės sieną.

Vykdant masinio naikinimo ginklų ir jų komponentų platinimo, terorizmo grėsmių užkardymo prevenciją, bendradarbiaujant su JAV Energetikos departamentu, pasienio kontrolės punktuose yra įdiegtos modernios radiacijos aptikimo sistemos.

Branduolinio terorizmo aktas gali turėti ypač stiprų neigiamą poveikį aplinkai, visuomenei ir daugelį metų išliekančius padarinius. Todėl VSAT atliekama pasienio radiacinė kontrolė yra svarbus branduolinio saugumo režimo elementas ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonių dalis.

„Antradienį Medininkų PKP fiksuotas įvykis – tik vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kad pasienio kontrolės punktuose preciziškai vykdoma radiacinė kontrolė užkerta kelią bet kokiam radioaktyviųjų medžiagų gabenimui ar patekimui į Lietuvą“, – teigia VSAT.

„Vakar buvo didžiulė grupė, 450 asmenų grupė, kuri agresyviomis priemonėmis bandė patekti į Lenkijos teritoriją. Panašu, kad tai nėra pats savaime vykstantis procesas. Tokia didelė grupė iš Azijos ir Afrikos šalių negalėjo pati susiburti. Panašu, kad tai yra Baltarusijos režimo ir pareigūnų organizuota ataka. Stebime šią situaciją. Vyksta nuolatinis komunikavimas su mūsų kolegomis Lenkijoje“, – ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijos žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrės teigimu, Lietuvos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu pastebimi tik pavieniai bandymai neteisėtai kirsti sieną. Tuo metu Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje iš Baltarusijos pusės bandymų neteisėtai pereiti sieną vidurkis per parą siekia 250 bandymų.

„Norime patikinti, kad Lietuva valdo ir kontroliuoja situaciją, yra aukščiausias budrumo lygis“, – sakė A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, šiuo metu nėra informacijos apie tai, kad į Lenkiją neįleista minėta didžiulė migrantų grupė galėtų mėginti veržtis į Lietuvą, tačiau kartu, anot A. Bilotaitės, tokio scenarijaus nereikėtų atmesti.

„Tokių dalykų gali atsitikti priklausomai nuo to, kaip (Baltarusijos – ELTA) režimas nuspręs daryti“, – sakė ministrė.

Norime patikinti, kad Lietuva valdo ir kontroliuoja situaciją, yra aukščiausias budrumo lygis.

Kaip teigė spaudos konferencijoje dalyvavęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas, didžiulė migrantų grupė į Lenkijos teritoriją bandė pereiti Beloviežos regione, kuris nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos nutolęs apie 100-150 kilometrų atstumu.

„Šitas sienos ruožas šiuo metu dar įrenginėjamas, ten ne iki galo sukurta visa infrastruktūra. Dėl to neteisėti migrantai jėga bandė prasiveržti pro koncertiną, ten nėra kol kas fizinio barjero, tačiau Lenkijos sienos apsaugos tarnybos, Lenkijos kariuomenės pareigūnų dėka pavyko (veržimasi – ELTA) atremti ir neteisėtų migrantų grupė buvo neįleista. Migrantai mėtė į pareigūnus akmenis, kitus daiktus, taip pat buvo apginkluoti savadarbiais įrankiais su vinimis, skirtais panaudoti puolimui prieš Lenkijos pareigūnus, tačiau, ačiū Dievui, pavyko išvengti aukų tarp Lenkijos Respublikos pareigūnų, taip pat ir tarp migrantų“, – apie incidentą pasakojo R. Liubajevas.

Anot jo, po migrantų grupės susidūrimo su Lenkijos pareigūnais migrantai atsitraukė į Baltarusijos gilumą.

Pasak R. Liubajevo, Lietuvos ir Lenkijos pasieniečiai ir kitos institucijos nuolat komunikuoja, keičiasi informacija apie neteisėtų migrantų srautų dinamiką.

Esant reikalui, gali būti pasitelkta ir kariuomenė

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė tvirtino, kad situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra stebima, analizuojama. Anot ministrės, siekiant įvertinti galimas grėsmes, stebimi ir socialiniai tinklai.

„Stebime situaciją, stebime socialinius tinklus, nes, kaip matome iš Lenkijos situacijos, tokia informacija (apie mėginimus neteisėtai kirsti sieną – ELTA) pirmiausia pasirodo socialiniuose tinkluose“, – dėstė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, iškilus papildomoms grėsmės Lietuvos ir Baltarusijos dėl galimo migrantų srautų padidėjimo, pasieniečiams į pagalbą gali būti pasitelkta ir kariuomenė, kitų tarnybų pagalba. Tiesa, kaip akcentavo A. Bilotaitė, neteisėtų migrantų srautai į Lietuvą iš Baltarusijos pastaruoju metu nedidėja.

VSAT vadas R. Liubajevas antrino ministrei, pažymėdamas, kad Lenkijoje jau šiuo metu kariuomenė padeda pasieniečiams saugoti valstybės sieną. Esant reikalui, anot jo, kariškiai sienos apsaugai gali būti pasitelkti ir Lietuvoje.

„Egzistuoja planai pasitelkimo ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir kitų institucijų – policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos“, – dėstė R. Liubajevas.

„Situacija prie mūsų išorinių sienų šiai dienai yra stabili, neteisėtos migracijos srautai ženkliai arba reikšmingai sumažėjo“, – pridūrė VSAT vadas.

Pernai VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 2 643 asmenims, šiemet – 160.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista 22,1 tūkst. neteisėtų migrantų.

„Bendras transporto srautas nebus blokuojamas, atvykstant iš Lietuvos visos transporto priemonės judės įprasta eismo juosta. Visos sunkiasvorės/krovininės transporto priemonės bus nukreipiamos į dešinėje pusėje esančią aikštelę/rankovę bei tikrinami minėtų transporto priemonių vežamų krovinių dokumentai“, – Eltai perduotame komentare teigė ŽŪM.

„Protestas planuojamas penktadienį 11 val. Lietuvos laiku. 12 val. organizatoriai darys spaudos konferenciją. Kaltinimai, kad per Lietuvą patekę ukrainietiški grūdai būtų išvežami į Lenkiją kaip lietuviški, nėra pagrįsti“, – pažymėjo ministerija.

Remiantis ŽŪM pateiktais Valstybės duomenų agentūros išankstiniais 2023 m. duomenimis, iš Lenkijos grūdų importuota 39,2 proc. mažiau palyginti su 2022 m. Importuoti grūdai iš Lenkijos 2023 m. sudarė po 0,2 proc. visame Lietuvos grūdų importo kiekyje ir vertėje. Ši dalis 2022 m. siekė po – 2,2 proc.

Eksportuoti grūdai į Lenkiją 2023 m. sudarė 0,8 proc. viso Lietuvos eksportuoto kiekio ir 1,5 proc. visos eksporto vertės. Ši dalis 2022 m. buvo – 0,9 proc. viso kiekio ir 1,4 proc. vertės. Grūdų importe iš Lenkijos dominuoja kukurūzai, kurie 2023 m. sudarė 82,5 proc. viso iš Lenkijos importuoto grūdų kiekio ir 69,5 proc. importo vertės.

Bendras transporto srautas nebus blokuojamas, atvykstant iš Lietuvos visos transporto priemonės judės įprasta eismo juosta.

 

Kukurūzų importas iš Lenkijos 2022 m. siekė 81,8 proc. viso grūdų kiekio ir 74,6 proc. importo vertės. Grūdų eksporte į Lenkiją 2023 m. dominavo avižos, kurių išvežta 9,5 tūkst. t arba 29,5 proc. viso eksportuoto į Lenkiją kiekio. Tačiau 2022 m. eksporte dominavo miežiai, kurie sudarė 25 proc. viso eksportuoto kiekio.

2023 m. Ukraina į Europos Sąjungą eksportavo 19,77 mln. tonų grūdų, arba 24 proc. daugiau, negu 2022 m. (15,96 mln. t). Visame ES javų importe tai sudarė – 5,2 proc., o 2022 m. – 8,6 proc. Kviečių iš Ukrainos į ES šalis kiekis 2023 m. buvo beveik dvigubai didesnis, palyginti su 2022 m.

Bendras Ukrainos grūdų importas iš Ukrainos į Lietuvą 2023 m., palyginti su 2022 m. padidėjo 1,5 proc., nuo 114 iki 115,7 tūkst. t. Kviečių importas išaugo 45 proc., nuo 25,9 iki 37,7 tūkst. t, miežių – nuo 23 iki 335 tonų, kukurūzų – sumažėjo 12 proc., nuo 87,8 iki 77,6 tūkst.t. 2023 m. Ukrainos grūdų importe į Lietuvą kviečiai sudarė 33 proc., kukurūzai – 67 proc.

Bendras Ukrainos grūdų importas į Lenkiją 2023 m., palyginti su 2022 m. sumažėjo 59 proc., nuo 2 449 iki 1 015 tūkst. t. Kviečių importas sumažėjo 34 proc., nuo 522,9 iki 347,2 tūkst. t, kukurūzų – sumažėjo 72 proc., nuo 444,3 iki 125,1 tūkst. t. 2023 m. Ukrainos grūdų importe į Lenkiją kviečiai sudarė 34 proc., kukurūzai – 59 proc.

ELTA primena, kad Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio ketina blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu norima tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.

Praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.

Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.

„Vertindami rimtai mes vakar sutarėme du dalykus su Lenkijos ministru – mes turime dabar tiesioginį kanalą apsikeisti, kas vyksta, ir kitas dalykas – mes papildomai pasiprašėm pagalbos iš Ukrainos–Lenkijos pasienio skaičių, kiek yra deklaruoto krovinio į Lietuvą ir sutikrinsim su mūsų duomenimis“, – antradienį LRT radijui sakė K. Navickas.

Vis dėl to, anot jo, įtarimai, jog iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija, atrodo nepagrįsti.

„Siaurinant visą temą iki grūdų karuselės, kuo Lietuva yra kaltinama – tarp kitko, šitas kaltinimas yra teikiamas taip pat ir Vokietijai, ir tada jau truputį kyla klausimas, – tai iš vienos pusės, jeigu tai yra ar būtų kontrabandos dalis, bet kokiu atveju, tai yra nelegalus veiksmas, tai būtų požymiai ir tų požymių nei mes, nei Lenkijos pusė nematome“, – sakė ministras.

K. Navickas pridūrė, kad kontrabanda – tai yra klastojant dokumentus – grūdų vežti neapsimoka: rizika didelė, o tūrio ir kainos santykis mažas.

„Reikia įjungti blaivų protą ir kontrabanda krovinio, kuris yra sąlyginiai pigus tūrio santykiu, nes, palyginkim su cigaretėm, rizika yra neproporcingai didelė, nes sankcijos už kontrabandos organizavimą yra milžiniškos ir vežėjas, jeigu jau rizikuoja, tai, matyt, turi žinoti, kuo rizikuoja“, – kalbėjo ministras.

Anksčiau veždavo pašarus geležinkeliais ir veždavo juos iš Baltarusijos, Rusijos arba iš tos pačios Ukrainos per Baltarusiją, dabar šitas koridorius yra uždarytas, nefunkcionuojantis, tai alternatyva yra keliai.

 

„Ekonominės logikos tame nereikėtų ieškoti, emocinis laukas nėra palankus“, – pridūrė jis.

K. Navickas taip pat pabrėžė, jog nuo karo Ukrainoje pradžios dalį Rusijos žemės ūkio produkcijos pakeitė ukrainietiška, todėl nesunku pastebėti, kad per šalį važiuoja daugiau Ukrainos vežėjų.

„Faktas, kad yra ukrainietiškas vežėjas, nereiškia, kad jis čia nelegaliai, nereikia dėti čia tos dedamosios. Aišku, kad pas mus yra padidėjęs srautas, prasidėjus invazijai ukrainietiškų krovinių ir tų pačių grūdų, nes pasikeitė pirmiausiai sąlygos“, – teigė K. Navickas.

„Anksčiau veždavo pašarus geležinkeliais ir veždavo juos iš Baltarusijos, Rusijos arba iš tos pačios Ukrainos per Baltarusiją, dabar šitas koridorius yra uždarytas, nefunkcionuojantis, tai alternatyva yra keliai“, – aiškino jis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sakė, kad padidėjo importas iš Ukrainos, bet sumažėjo iš Rusijos: „Kausimas, ar mes norim kukurūzų iš Rusijos, ar mes norim kukurūzų iš Ukrainos“.

T. Povilausko teigimu, į Lietuvą gabenami Ukrainos grūdai sudaro tik mažiau nei 1 proc. Lietuvos kviečių derliaus.

„Galime paskaičiuoti – bent keturi vežantys kviečius grūdovežiai kerta Lietuvą, aštuoni – kukurūzų, tai normalu, kad yra ir matoma, bet tai 30 tūkst. tonų kviečių nuo Lietuvos derliaus, suvartojimo ir eksporto – tai yra mažiau negu procentas viso kiekio, maži skaičiai“, – LRT radijui antradienį sakė ekonomistas.

Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos–Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.

„Suprantame Lietuvos saugumo tarnybų susirūpinimą, tačiau sienos kirtimo punktų uždarymas keleiviams yra simptomų gydymas, o ne problemos priežasčių šalinimas. Sienos kirtimo punktų uždarymas pirmiausia turės poveikį baltarusiams, dauguma kurių nusiteikę prieš A. Lukašenką ir remia Ukrainą. Nereikia statyti geležinės uždangos“, – komentare BNS teigė S. Cichanouskaja.

Anot jos, dėl sienos kirtimo punktų uždarymo ir baltarusių izoliacijos naudos turės tik autoritariniai prezidentai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas.

„Daugeliui baltarusių siena su Lietuva yra vienintelė grandis į laisvąjį pasaulį. O kai kuriems tai vienintelė galimybė pabėgti nuo represijų. Žinoma, tarp atvykstančiųjų gali būti ir režimo šalininkų. Atpažinkime juos. Ir daugelis Baltarusijos iniciatyvų tai jau daro pačios, kaip A. Macijevičiaus atveju, ir dalijasi duomenimis su Lietuva“, – tvirtino S. Cichanouskaja.

Jos teigimu, patikrinimo sistemą galima peržiūrėti, o baltarusių atstovai Lietuvoje yra pasirengę padėti.

Opozicijos lyderė pabrėžė, kad izoliuoti reikia A. Lukašenką ir jo režimą, o ne baltarusius.

„Būtina apriboti krovinių gabenimą, o pirmiausia – sankcionuotų prekių srautą. Tačiau keleivių srautas turi būti išsaugotas“, – BNS teigė ji.

Daugeliui baltarusių siena su Lietuva yra vienintelė grandis į laisvąjį pasaulį. O kai kuriems tai vienintelė galimybė pabėgti nuo represijų. Žinoma, tarp atvykstančiųjų gali būti ir režimo šalininkų.

 

Nukentės patys lietuviai

Lietuvoje veikiančios baltarusių visuomeninės organizacijos „Dapamoga“ vadovė Natalija Kolegova įsitikinusi, kad iš viso uždarius keturis iš šešių pasienio kontrolės punktų labiau nukentės lietuviai nei čia gyvenantys baltarusiai.

„Tai turės didesnį poveikį ne baltarusiams, o Lietuvos piliečiams, kurie galbūt yra ne visai lietuvių kilmės, bet turi lietuviškus pasus. Daugelis žmonių, kurie laukia kirsti sieną ir dažnai vyksta į Baltarusiją, yra Lietuvos piliečiai, o ne Baltarusijos, kurie blogiausiu atveju atvyksta į „Akropolį“, o geriausiu – atvyksta lankyti čia pabėgusių giminaičių“, – trečiadienį BNS sakė N. Kolegova.

Baltarusiai, kurie lanko Lietuvoje įsikūrusius artimuosius, anot jos, atvyksta dažniausiai autobusais ir jų kelionės ne tokios dažnos.

„Dar neseniai politinių pabėgėlių mamos, kurios dar prieš dvi savaites vykdavo lankyti savo vaikų, dabar po kratų savo šaldytuvuose, gautų baudų ir bausmių dabar pačios priverstos bėgti į Lietuvą“, – teigė ji.

N. Kolegovos tikinimu, nuo A. Lukašenkos režimo pabėgę baltarusiai į gimtinę negrįžta. Anot jos, labiausiai toks sprendimas paveiks tuos, kurie „veža pigų benziną, pigią degtinę, pigius grikius“, taip pat norinčiuosius pigiai gydyti dantis Baltarusijoje.

„Lietuviai vizų baltarusiams neišduoda, tai žmonės, kurie vyksta su kitomis vizomis. Tas srautas iš Baltarusijos seniai nugeso, o tie, kurie angažuoti, pas juos seniai kitokie dokumentai, jie vyksta per Lenkiją, Ispaniją ir kitas šalis. Mūsų draugiška šalis Lenkija lengvai duoda dokumentus baltarusiams, Lietuva su tuo nieko negali padaryti“, – kalbėjo „Dapamoga“ vadovė.

Jos teigimu, baltarusiai dėl tokio sprendimo uždaryti punktus nenukentės, prireikus sės į autobusą ir vyks į Baltarusiją.

„Kas liečia mus – suprantate, kad dauguma baltarusių, kurie yra čia, tai tie žmonės, kurie dėl darbo negali grįžti. Jiems gresia arba tarnyba armijoje, o jie nenori tarnauti Baltarusijos armijoje ir jos stiprinti, o didžioji dalis (...), kurie ėjo į mitingą, kurie bent kartą jame pabuvojo, jie visi pažymėti, jie pateks į represijos gniaužtus“, – pabrėžė organizacijos vadovė.

Stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus antradienį pasiūlė Nacionalinio saugumo komisija. Sprendimą dėl to priimtų Vyriausybė.

Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

 

Uždarius šiuos punktus pasienyje su Baltarusija jų liktų du – Medininkų ir Šalčininkų. Lietuva praėjusių metų rugpjūtį uždarė du iš tuometinių šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.

Antradienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija taip pat pasiūlė ateityje palaipsniui mažinti reguliarų keleivinių autobusų reisų skaičių.

Lietuvos institucijos teigia, kad komisijos paskelbtomis iniciatyvomis siekia spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Vyriausybės duomenimis, pernai per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų – 25,5 proc. daugiau nei 2022 metais. 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) BNS nurodė, kad pernai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirto 390 tūkst. Baltarusijos piliečių – apie 50 proc. daugiau nei 2022 metais.

VSAT teigia, kad dauguma jų turėjo Lenkijos išduotus kelionės į Šengeno erdvę dokumentus.

Lenkija taip pat yra uždariusi visus, išskyrus vieną, pasienio kontrolės punktą su Baltarusija.

Latvijos pasienyje sekmadienį fiksuoti 129 bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį šeštadienį neįleido 59 migrantų.

Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 2056 neteisėtiems migrantams.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista beveik 21,4 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, dėl jo Vakarai kaltina Minsko režimą. Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Latvijos pasienyje šeštadienį užsieniečiai sieną neteisėtai bandė kirsti 101 kartus, Lenkijos pareigūnai į šalį penktadienį neįleido 66 migrantų.

Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1605 neteisėtam migrantui. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista apie 20,9 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Pasak Baltarusijos vadovo A. Lukašenkos, kaimynės – tik kelia isteriją, nors pačios vis labiau ginkluojasi.

„Lenkijos ir Baltijos šalių valdžia kaltina Baltarusiją dėl mitinių agresyvių ketinimų, kurių niekada neturėjome ir negalime turėti. Jos kursto isteriją dėl „Wagner“ buvimo mūsų teritorijoje. Jau pasiekė tokį lygį, kad reikalauja nedelsiant išvesti „Wagner“ iš Baltarusijos, o pačios didina savo karinius biudžetus ir traukia didelius karinius dalinius prie mūsų sienų. Atsakymas paprastas – nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse neturi būti nė vieno užsienio kario! Tada ir galėsite mums reikšti pretenzijas“, – pareiškė jis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Prezidentas aptars tarnybų sąveiką vykdant valstybės sienos apsaugą, reagavimo į galimas grėsmes planus, tarptautinį veiksmų koordinavimą“, – sakoma prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio BNS perduotame komentare.

Praėjusią savaitę viešėdamas Lenkijoje Suvalkų krašte prezidentas G. Nausėda teigė, kad Vilnius, Varšuva ir Ryga turi būti pasiruošusios kartu uždaryti sieną su Baltarusija, jei dėl šioje šalyje esančių „Wagner“ samdinių pablogėtų saugumo situacija.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat nurodė, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų.

Vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę patvirtino, kad reaguojant į „Wagner“ grupuotės samdinių persikėlimą į Baltarusiją Lietuva planuoja uždaryti du iš šešių pasienio kontrolės punktų su šia kaimyne.

Svarstoma uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktus. Sprendimą dėl to turės priimti Vyriausybė.

Latvijos pasienyje antradienį fiksuota 20 bandymų neteisėtai kirsti sieną, o Lenkijos pasieniečiai pirmadienį apgręžė 75 migrantus.

Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 12 tūkstančių. Dalis užsieniečių į šalį patekti bandė ne vieną kartą.

Pernai didžiausias per parą apgręžtų užsieniečių skaičius siekė 342, šiemet – 109.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.