-
Gydytoja I. Pivoriūnienė: po 20 metų televizijoje – tikslas vis dar tas pats
Prieš beveik 40 metų darbą Lietuvos televizijoje pradėjusi gydytoja I. Pivoriūnienė pirmąsias dienas prisimena kaip streso ir baimės metą. Būtent apie tokią būseną vėliau medikės laidose daug kalbėta – visos ligos kyla dėl nervų. Žinomos moters karjera televizijoje prasidėjo nuo pašnekovės kėdės.
„Laikas nuo laiko ateidavau į televiziją pas Stasį Vitkų, kuris iki šiol dirba, ir mes su juo bendromis jėgomis kūrėme laidas jaunimui tam, kad apsaugotume nuo šitų ligų. Kokius metus vaikščiojau [į tas laidas]. Paskui buvęs komiteto pirmininkas šviesios atminties Jonas Janutis paskambino Sveikatos apsaugos ministrui ir pasakė, kad nori, kad būčiau čia nuolatos. Ligų daug, apie jas reikia kalbėti vien tik tam, kad mažiau sirgtume“, – sako gyd. I. Pivoriūnienė, laidų apie sveikatą vedėja.
Vilniaus universiteto medicinos fakultetą baigusi I. Pivoriūnienė į televiziją atėjo, kai vadovybė, remdamasi Australijos televizijų pavyzdžiu, laidas nusprendė patikėti konkrečių sričių – ekonomikos, medicinos, veterinarijos – specialistams. Iki šiol įvairiuose televizijos kanaluose laidas apie sveikatą vedanti gydytoja sako, kad pagrindinis tikslas nepasikeitė – dar ir dabar lietuvius reikia skatinti profilaktiškai tikrintis sveikatą.
„Nesu tokia naivi, kad galėčiau pasakyti, kad televizija gydo, jei po laidos bent vienas žmogus laiku nuėjo pas gydytoją pasitikrinti, aš jau laiminga. Einu per onkologijos institutą, pribėga moteris, apsikabina mane: „Ačiū, daktare, jūs išgelbėjote man gyvybę.“ Galvoju, gal ji sumaišė. Sakau jai, kad labai atsiprašau, bet čia nedirbu, atėjau laidos daryti. Moteris sako: „Bet po jūsų laidos aš atėjau [pasitikrinti], gydytojai man nustatė pirmą krūties vėžio stadiją, aš jau išoperuota“, – pasakoja I. Pivoriūnienė.
Kurį laiką laida „Sveikata“ Lietuvos televizijoje buvo rodoma ir tiesiogiai – žiūrovai galėdavo skambinti ir užduoti klausimus. Per vieną tiesioginę laidą, kurioje dalyvavo garsūs pramoginių šokių treneriai, pagal išsilavinimą, medikai Jūratė ir Česlovas Norvaišos, būta ir juokingų atsitikimų.
„Sėdime su profesoriumi, staiga pakeliu akis, o ten – Č. Norvaiša man duoda ranką ir pakviečia šokti. Man kojos buvo paralyžuotos, nes aš tikrai ne tokia šokėja, kad galėčiau šokti su Č. Norvaiša, o J. Norvaišienė pakvietė profesorių Sadauską, jis irgi jautėsi taip pat. Režisierė apžaidė, nes, pasirodo, buvo sutarusi: nerodė mūsų kojų, tokių nelabai šokėjiškų“, – su šypsena prisimena I. Pivoriūnienė.
Kuriant laidą buvo ir sunkių akimirkų. 1991 m., Radijo ir Televizijos rūmus užėmus okupantams, darbas persikėlė į Kauną. Ten mėginta redakciją apnuodyti cheminėmis medžiagomis.
„Ateinu vakare į studiją, žiūriu – visi operatoriai vaikšto raudonomis akimis ir trina jas, kosėja, čiaudėja. Paskambinau į Kauno medicinos institutą profesoriui Viliui Grabauskui. Sakau: Viliau, kažką daryk, kažkas vyksta, kažkokia toksinė medžiaga yra redakcijoje. Greitai visus išvežė ir rado chlorpikriną – medžiagą, kuri nepaprastai kenksminga. Vadinasi, buvo paberta prie įėjimo, o visi su batais ją išnešiojo po visą redakciją“, – prisimena gydytoja.
Du dešimtmečiai praleisti Lietuvos televizijoje, anot I. Pivoriūnienės, buvo patys įsimintiniausi ir šauniausi. Čia sutikti žmonės draugais tapo visam gyvenimui.
Daugiau – vaizdo įraše.
-
Televizijos Lietuvoje pradžia: alpstantys darbuotojai ir didelis populiarumas
Po kelių transliacijų mėnesių atsirado žinių laidos, daug dėmesio pradėta skirta kultūros laidoms. 1958 metais parodyta pirmoji tiesioginė transliacija iš Valstybinės filharmonijos naudojant kilnojamąją stotį. Daugėjo filmuotų reportažų ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų Lietuvos miestų ir rajonų.
1957-ųjų vasarą režisierius Anupras Lauciūnas, kartu su operatoriumi Jurgiu Čepuliu Šiauliuose parengė pirmąją visą laidą ne iš sostinės.
„Pradžioje tik du kartus per savaitę transliuodavo televizijos laidas, o paskui būdavo transliuojama kasdieną ir reikia pasakyti, kad televizija naudojosi dideliu populiarumu, nes tais laikas, pavyzdžiui, kaime, regioniniuose miesteliuose, koks laisvalaikis galėjo būti? Kultūros namai, kokia nors agitatoriaus paskaita ir tada šokiai – tai buvo visas kultūrinis gyvenimas, todėl, aišku, televizija vaidino labai didelį vaidmenį“, – tikino buvęs vyriausiasis LRT inžinierius Henrikas Juškevičius.
Televizija stipriai veikė ir ten dirbusių žmonių sveikatą. Mažytė studija, griozdiškos kameros, nuolatinė spinduliuotė iš kieme stovinčio bokšto, 40 laipsnių karštis dėl apšvietimo lempų – tokia buvo žmonių, sukūrusių televiziją Lietuvoje, kasdienybė. Neįpratę prie prožektorių svečiai kartais nualpdavo.
Reportaže sužinosite, kada pradėtos naudoti kilnojamosios televizijos stotys ir kokių vadinamųjų televizinių „kliurkų“ nepavyko išvengti.
-
LRT pristato naują rubriką – italų kino magijai ir kokybiškiems filmams
„Pradėsime filmu „Pato dingimas“. Tai – tragikomiška istorija su satyros elementais apie vieną vyruką, kuris dingo vaidindamas Judą prieš Velykas“, – pasakoja kino ekspertas Rolandas Maskoliūnas.
Tačiau LRT eteryje netrūks ir kitokio kokybiško kino. Trečiadienį prie ekranų žiūrovus pakvies amerikiečių filmas pagal to paties pavadinimo knygą „Enderio žaidimas“.
„Šis filmas yra skirtas fantastikos mėgėjams, bet ne tik. Filmo personažas yra vaikas, bet filmas yra skirtas įvairaus amžiaus žmonėms, nes čia kalba eina apie charakterio formavimąsi, apie lyderio gimimą, apie manipuliavimą žmonėmis, psichologinius aspektus“, – pasakoja R. Maskoliūnas.
Orsono Scotto Cardo knyga, pagal kurią pastatytas šis filmas, sukėlė furorą ir laimėjo visus pagrindinius prizus. Įdomu ir tai, kad autorius 1991 m. net perrašė knygą atsižvelgdamas į politines aktualijas.
Šeštadienį LRT žiūrovai galės mėgautis „Oskarą“ pelniusiu miuziklu pagal legendinės grupės „The Beatles“ dainas „Anapus visatos“.
Sekmadienį LRT ekrane – „Amelija iš Monmartro“.
Plačiau apie kino naujienas LRT eteryje – laidos „Labas rytas, Lietuva“ pokalbyje.