Iškilo trukdžių

„Esame gerokai pajudėję į priekį, bet problemos slypi detalėse. Praeitą mėnesį buvo atvykę projektuotojai, atvyko ir savivaldybės darbuotojų komanda, dirbanti su šiuo projektu, nes „išlindo“ detaliojo plano korekcijų klausimai, kurie, anot projektuotojų, gali stabdyti tolesnius bažnyčios bokšto atstatymo veiksmus“, – kalbėjo Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorė Lilija Petraitienė.

Išryškėjo keli nauji niuansai. Pirmiausia, teritorija bažnyčiai reikalinga kiek platesnė (užimtų dalį Turgaus gatvės šaligatvio), nei numatyta detaliajame plane.

Antra, kinta bokšto aukštingumas – su kryžiumi jis turėtų būti 80 m (planuotas aukštis – 70 m).

Konservavo pamatus

Senosios bažnyčios pamatai šiuo metu užkasti, nes jų esą negalima palikti atvirų, kad nesuirtų.

Klaipėdos liuteronų evangelikų parapija tam išleido beveik 15 tūkst. eurų.

„Vežėme, užpylėme pamatus smėliu, o viršutinę dalį – žemėmis. Kol bus rengiamas projektas, tai truks maždaug pusantrų metų, negalėjome jų taip palikti. Kitų metų rudenį, jei viskas bus sėkmingai, turėtume baigti projektavimą ir galėtume pradėti statybas“, – patikslino L. Petraitienė.

Kitų metų rudenį, jei viskas bus sėkmingai, turėtume baigti projektavimą ir galėtume pradėti statybas.

Jau yra atlikti geologiniai tyrimai, nustatytas pamatų vertingumas, patikrintas grunto tvirtumas, kiek galima kasti gilyn.

Artimiausiu metu laukiama atvykstant kultūros ministro.

Bažnyčios atstatymo iniciatyvinė darbo grupė bandys su juo susitikti, kad padėtų išspręsti iškilusius formalumus.

Darbo grupė labai norėtų suspėti atlikti darbus pagal grafiką, mąstydami ir apie neišvengiamą infliaciją.

Tiesa, pagal sutartį su projektuotojais, iki rudens kainų peržiūrėti negalima.

Reikės didelės sumos

Šv. Jono bažnyčios projektavimas vyks keturiais etapais: pradžioje bus projektuojamas bažnyčios bokštas, paskui – pati bažnyčia, tada – jos interjeras ir galiausiai – aplinka.

Bažnyčią atkurti bus siekiama pagal senus autentiškus šios šventyklos autoriaus Friedricho Augusto Stülerio brėžinius, tokią, kokia šventykla buvo iki sunaikinimo.

Prieš kelerius metus bažnyčia Vyriausybės buvo pripažinta nacionalinės svarbos objektu, taip buvo atvertas kelias šventovei atstatyti.

Bažnyčios bokšto projektavimas turėtų kainuoti apie 200 tūkst. eurų, jo atstatymas atsieitų apie 3 mln., o likusi bažnyčios dalis – apie 15 mln. eurų.

Pinigų tam bus ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje.

Svarbi miesto dominantė

Senoji Šv. Jono bažnyčia netoli Dangės buvo statyta dešimtmetį ir užbaigta 1706 m.

Tuomečio pastato bokštas siekė 39 m. 1854 m. Klaipėdą nusiaubus gaisrui, nukentėjo ir bažnyčia.

Prabėgus porai metų, miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta, bažnyčios bokštas paaukštintas iki 75 m.

Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta bažnyčia netrukus visai subyrėjo.

Ilgus metus jos vietą žymėjo gyvatvorė.

2012 m., švenčiant 760-ąjį uostamiesčio gimtadienį, buvusios Šv. Jono bažnyčios vietoje pašventintas kertinis akmuo.

Savivaldybės užsakymu 2015 m. parengta bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija.

Prieš dvejus metus, skilus Socialdemokratų partijai, klaipėdietė L. Petraitienė neteko Seimo nario sekretorės-padėjėjos darbo pas I. Šiaulienę.

Klaipėdietė liko senojoje "socdemų" gvardijoje, o I. Šiaulienė su kitais kolegomis įkūrė naują politinį darinį.

Taip po daugiau nei 20 metų bendradarbiavimo politikių keliai išsiskyrė.

Tačiau L. Petraitienė dar kurį laiką vadovavo Klaipėdos socialdemokratams ir dirbo uostamiesčio taryboje.

Vis dėlto per pastaruosius savivaldybių tarybų rinkimus šį pavasarį L.Petraitienė nepateko į tarybą.

Apskritai socialdemokratų partija Klaipėdoje liko aštuntoje vietoje ir pirmąkart per ilgus metus negavo nė vieno mandato.

Nors už L. Petraitienę tąkart balsavo 497 klaipėdiečiai ir ji sąraše pakilo iš antros į pirmą vietą, tarybos nario mandatui gauti to nepakako.

Kurį laiką ji, kaip pati teigė, buvo pasinėrusi į evangelikų liuteronų parapijos reikalus, rūpinosi Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimais.

Dalyvavo seniūnaičių rinkimuose ir buvo išrinkta. Partinėje veikloje liko skyriaus tarybos prezidiumo nare, tačiau partijos veikloje esą dalyvauja tik simboliškai.

Bet visai neseniai buvusi ilgametė politikė laimėjo konkursą į Klaipėdos socialinės paramos centro direktoriaus pavaduotojo postą.

"Šiame konkurse, mano žiniomis, dalyvavo trys kandidatai. Man pavyko laimėti. Esu atsakinga už viešuosius pirkimus įstaigoje. Darbo labai daug, jis atsakingas", – nedaugžodžiavo L. Petraitienė.

Mohikanas rašo knygas

Bene ryškiausiam uostamiesčio politikui, vienam Klaipėdos Sąjūdžio steigėjų, buvusiam parlamentarui, pirmajam miesto tarybos pirmininkui ir ilgamečiui savivaldybės tarybos nariui Vytautui Čepui pastarieji savivaldybių rinkimai turbūt buvo vieni nesėkmingiausių.

Visuomeninis rinkimų komitetas "Už pokyčius Klaipėdoje", su kuriuo V.Čepas dalyvavo rinkimuose, liko tik vienuoliktas, tad V.Čepas, už kurį balsavo 265 klaipėdiečiai, nepateko į miesto tarybą.

"Ką dabar veikiu? Žolę pjaunu ir knygas rašau – darbo pakanka. Lapkričio pradžioje Vilniuje M.Mažvydo bibliotekoje bus mano naujos knygos pristatymas. Rašau dar vieną knygą. Rašymas yra pagrindinė mano veikla. Politikos nepasiilgstu. Ko ten pasiilgti? Politika labai suvaržo žmogaus laisvę, o aš to nemėgstu. Todėl mane ir išmetė iš Sąjūdžio ir iš trijų partijų. Kai kas sako, kad aš partijas keičiu, aš jų nekeičiu. Partijos mane keičia", – šmaikštumo nestokojo V.Čepas.

Žolę pjaunu ir knygas rašau – darbo pakanka.

Jis neslėpė, kad politika – jaunų žmonių reikalas. Vis dėlto pridūrė, kad bent keli vyresni žmonės politinėse organizacijose arba partijose yra būtini, kad jaunimas "nepaleistų žirgų į lankas".

"Patirtis vis dėlto yra labai svarbus dalykas. O pas mus partijose ir apskritai politikoje trūksta normalių konstruktyvių diskusijų. Iš esmės pas mus politika yra bjauri. Be to, ir politikų reikšmė žymiai sumažėjo, žmonės juos nelabai vertina", – kalbėjo V.Čepas, pridūręs, kad į politiką grįžti neketina.

Įsiliejo į stebėtojų tarybą

Dar vienas žinomas miesto politikas, mediko išsilavinimą turintis Valdemaras Anužis į Klaipėdos tarybą buvo išrinktas keturis kartus, tačiau politikos atsižadėjo.

Pastaruosiuose rinkimuose nebedalyvavęs buvęs miesto tarybos narys atsiribojo nuo partinės veiklos.

Buvęs ilgametis Klaipėdos "Sodros" vadovas ir iš šių pareigų dėl amžiaus cenzo pasitraukė dar pavasarį.

Kaip pats teigė, nusprendė eiti į pensiją.

"Ką ketinu veikti? Veiklos man netrūksta. Tačiau iš politikos pasitraukiau, su partijomis nebenoriu turėti jokių reikalų. Noriu pagaliau pabūti laisvas ir nepriklausomas", – gegužę dienraščiui kalbėjo V.Anužis.

Vis dėlto V.Anužis netrukus po to tapo savivaldybės įmonės "Klaipėdos vanduo" stebėtojų tarybos pirmininku ir kol kas tai yra pagrindinė jo veikla.

"Skaitau, gilinuosi į "Klaipėdos vandens" reikalus, domiuosi biologinio valymo procesais, mane labai domina, kas vyksta šioje įmonėje, nes tai labai glaudžiai susiję su tuo, ką dariau ir anksčiau, – su žmonių sveikata. Manau, kad šį tą dar galiu pasiūlyti savo gimtajam miestui", – teigė V.Anužis.

Ieško darbo ir nekomentuoja

Ne toks optimistiškas buvo kitas politikas, buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Olegas Mariničius, šį pavasarį tikėjęsis patekti į miesto tarybą.

Rinkėjai nebuvo palankūs jo partijai "Rusų aljansas".

Ši politinė jėga rinkimuose liko septinta ir mandatų negavo, nors už O.Mariničių ir balsavo net 693 klaipėdiečiai.

Vytauto Petriko nuotr.

Nepaisant šios nesėkmės, O.Mariničius kurį laiką buvo įvardijamas vienu potencialiausių kandidatų tapti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Buvęs karo jūrininkas O.Mariničius dar praėjusios tarybos kadencijoje pakeitė iš Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo posto pasitraukusį savo partijos kolegą Aleksandrą Michailovą.

O likus kelioms dienoms iki kadencijos pabaigos laikinai pakeitė ir nuo pareigų nušalintą buvusį tuometį administracijos direktorių Saulių Budiną.

O.Mariničius savivaldybės administracijai vadovavo iki šių metų gegužės 23 d.

Vis dėlto nauju savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju jis netapo, nes gerokai užsitęsė jo tinkamumo šioms pareigoms tikrinimas.

Prieš mėnesį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą užėmė "Gintaro" sporto centro direktorė Asta Dirgėlienė.

Dienraščio vakar kalbintas O.Mariničius buvo itin nekalbus: "Aš nelabai noriu kalbėti, kol kas ieškau darbo. Daugiau nieko nesakysiu."

Rūpinasi bažnyčios reikalais

Dar viena ilgametė tarybos narė, socialdemokratė Lilija Petraitienė šįkart taip pat nepateko į tarybą.

Po pastarųjų rinkimų socialdemokratų partija liko aštuntoje vietoje.

Nors už L.Petraitienę balsavo 497 klaipėdiečiai ir ji sąraše pakilo iš antros į pirmą vietą, tarybos nario mandatui to nepakako.

"Kaip laikausi? Sudėtingai, bet gyva. Dabar pasinėrusi į evangelikų liuteronų parapijos reikalus, rūpinuosi Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimais. Savaitgalį turėjome labai gražų projektą su Romos katalikais Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Daugiausia užsiimu visuomenine veikla, dalyvavau seniūnaičių rinkimuose. Partinėje veikloje esu tik skyriaus tarybos prezidiumo narė ir faktiškai veikloje dalyvauju tik simboliškai", – kalbėjo L.Petraitienė.

Dabar pasinėrusi į evangelikų liuteronų parapijos reikalus, rūpinuosi Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimais.

Seimo rinkimuose L.Petraitienė teigė nedalyvausianti, nebent – savivaldybių rinkimuose, jei "nepraeis noras".

Nuo politikos neatitoko

Buvęs Klaipėdos tarybos narys, buvęs liberalas, po Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo partijoje suspendavęs savo veiklą, vėliau ją visai palikęs Algirdas Grublys irgi nepateko į naująją miesto tarybą.

A.Grublys rinkimuose dalyvavo su visuomeniniu rinkimų komitetu "Už pokyčius Klaipėdoje". Už jį balsavo 254 rinkėjai – triskart mažiau, nei reikėjo gauti mandatui.

A.Grublio pasiteiravus, kuo šiuo metu užsiima, buvo lakoniškas: "Gyvenu."

Vis dėlto jis nuo politikos neatitoko ir yra komiteto "Už pokyčius Klaipėdoje" atsakingasis sekretorius.

"Užsiimu visuomenine veikla, turiu individualios veiklos pažymą, konsultuoju verslininkus. Kol kas į didžiąją politiką eiti neplanuoju. O į mažąją? Kol kas irgi neplanuoju, sprendimą priimsiu kitų metų rudenį, nors jau turbūt nereikėtų to daryti", – teigė A.Grublys.

Be mandato likęs dar vienas politikas liberalas Audrius Vaišvila per šių metų savivaldybių rinkimus taip pat nesurinko pakankamai balsų (už jį balsavo 525 rinkėjai), bet tikisi į politiką dar sugrįžti.

"Dabar nuo politikos esu toliau, tačiau turiu savo verslą, dirbu, bet domiuosi ir miesto gyvenimu. Po nesėkmingų rinkimų vakuumo nebuvo, kad atitokęs nuo politikos neturėčiau ką veikti. Dabar tik tiesiog turiu daugiau laiko. Esu Liberalų sąjūdžio narys, bet ta aktyvumo stadija kita", – tvirtino A.Vaišvila.

Ketina dar sugrįžti

Dar viena žinoma politikė, autoritetinga "Rusų aljanso" partijos narė Tamara Lochankina pastaruosiuose savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvavo ir mano, kad tai buvo klaida.

Tąkart jos partija pirmąkart po ilgų metų negavo mandatų miesto taryboje.

Dienraščiui pasiteiravus, ar viena įtakingiausių "Rusų aljanso" partijos narių neketina grįžti į aktyvią politiką, T.Lochankina atviravo: "Nuo politikos neatsitraukiau. Pastarąjį kartą asmeniškai rinkimuose nedalyvavau, mano pavardės sąrašuose nebuvo. Ir manau, kad tai buvo klaida. Galvojau, kad esu jau solidaus amžiaus, todėl turėčiau atsitraukti ir vietą užleisti jaunesniems. Tačiau mums pritrūko bent 85 balsų, kad gautume mažiausiai dvi vietas miesto taryboje. Net neabejoju: jei būčiau dalyvavusi rinkimuose, mes tuos balsus būtume gavę", – įsitikinusi T.Lochankina.

Tiesa, ankstesniuose rinkimuose ji, laimėjusi mandatą, ne kartą perleisdavo jį kitam partijos kolegai, tačiau esą tik dėl to, kad suteiktų šansą politikoje dalyvauti jaunesniems politikams.

T.Lochankina tvirtina, kad būsimuose rinkimuose būtinai dalyvaus.

Ir tikisi, kad "Rusų aljansas" vėl laimės mažiausiai du mandatus miesto taryboje.

Beje, pastaruosiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavęs T.Lochankinos partijos kolega, buvęs tarybos narys garbaus amžiaus Vladimiras Vlasovas tikino, kad kituose rinkimuose tikrai nebedalyvaus, esą jam jau pakaks.

"Ką dabar veikiu? Esu pensininkas ir rašau knygą, tiesa, kol kas "į stalčių". Tai bus romanas. Idėjų semiuosi iš savo jaunystės laikų. Dabar darau tą, ką visada norėjau daryti jaunystėje", – pasakojo buvęs politikas, pagal profesiją inžinierius V.Vlasovas.

Dabar darau tą, ką visada norėjau daryti jaunystėje.

A.Šulcas mėgaujasi laisve

Dar vienas buvęs politikas, kuris tikina, kad tikrai negrįš "į tą pačią upę", yra liberalas Artūras Šulcas.

Gerokai prieš metus iki pastarųjų savivaldybių tarybų rinkimų jis garsiai deklaravo, jog rinkimuose nebedalyvaus.

"Ką veikiu? Ogi dirbu, nors visi mano, kad iš politikos pasitraukęs žmogus turėtų mirti badu ir sėdėti ranką ištiesęs, kad į ją kas nors ką nors įdėtų, nes jis daugiau nieko nesugeba. Taigi aš verčiuosi visai neblogai. Dirbu IT ir rinkodaros srityje, mano misija – į Lietuvos rinką įvesti vieną naują prekės ženklą", – teigė A.Šulcas.

Jis juokavo: jei nevogei, nesukčiavai dirbdamas valdišką darbą, tai turtų nesukrovei ir turi dirbti toliau.

"Išlaikiau "nekaltybę" per šiuos rinkimus ir tikrai politikoje nedalyvavau, tikiuosi, kad taip bus ir ateityje. Tiems, kurie nepateko į tarybą, galiu pasakyti, kad gyvenimas tik prasideda. Spyris į užpakalį taip pat yra postūmis gyventi ir ieškoti naujų dalykų. Juk nesibaigia visas gyvenimas tik politika ir viešuoju sektoriumi", – įsitikinęs A.Šulcas.

LRI meluoja?

Trečiadienio rytą vos kvorumą surinkusi Klaipėdos miesto tarybos Etikos komisija narpliojo trijų piketais pagarsėjusių visuomenininkų skundą.

Virginija Jurgelevičienė, Marija Kalendė ir Egidijus Stupuras yra įsitikinę, kad V.Vareikis pažeidė politiko elgesio kodeksą viešais ir neetiškais palyginimais.

Praėjusių metų gruodžio 20-ąją tarybos posėdžio metu, svarstant penktąjį klausimų "dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo", Nina Puteikienė mestelėjo, kad "Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenys yra daugiau nei subjektyvūs ir pritaikyti tik liberaliajai ideologijai".

Į šią repliką sureagavęs V.Vareikis tąkart žodžių į vatą nevyniojo.

"Jeigu mes teigiame, kad Laisvosios rinkos institutas skleidžia melą, dezinformaciją, nesiremia objektyviais duomenimis, tai pakvieskime tuos, kurie čia (klaipėdiečių tribūnoje – I.L.) kalbėjo iš šnipų, iš tribūnos, ypač V.Jurgelevičienė ir panašūs. Jie tai teisybę pasakys", – ironizavo politikas.

"Visai ne šnipai"

Tądien klaipėdiečių tribūnoje aktyviai reiškęsi visuomenininkai, kaip įprastai, kritikavo dabartinę miesto valdžią, piktinosi, kad valdininkai ir konkrečiai administracijos direktorius esą dirba blogai.

"Nesame jokie šnipai, tik reikalaujame, kad valdžia dirbtų dėl Klaipėdos miesto gerovės", – sakė įsižeidę aktyvistai.

Jų žodžiais, V.Vareikio pravardžiavimo tikslas buvo parodyti nepagarbą klaipėdiečiams, kalbėjusiems iš tribūnos.

Esą politikas išreiškė neapykantą kitaip mąstantiems žmonėms.

Etikos komisijos posėdyje dalyvavusi V.Jurgelevičienė įsiskaudino, nes daug metų esą neatlygintinai atlieka visuomeninį darbą, o vietoje įvertinimo buvo išvadinta šnipe.

"Politikai negali taip elgtis su piliečiais. Neįsivaizduoju, kaip dar galima sugalvoti tokį palyginimą", – įrodinėjo moteris.

"Liberastai" – nieko tokio

V.Jurgelevičienės supratimu, politikams turėtų galioti kur kas aukštesni standartai nei paprastiems žmonėms, o tarybos nariams ir valdininkams žeriami priekaištai nesuteikia galimybės atsakyti tuo pačiu.

"Tam politikams ir yra parašytas Etikos kodeksas, man tokio – piliečio – kodekso nėra. Mes galime pasisakyti ir pavadinti "liberastais", – liejo tulžį moteris.

Skundo autoriai pageidavo viešo V.Vareikio atsiprašymo.

Tik apsimeta visuomenininkais?

V.Vareikis savo neapgalvotai ištartų žodžių nesigynė ir viešai atsiprašė tų klaipėdiečių, kurie galėjo priimti jo pasisakymą asmeniškai.

"Noriu atsiprašyti žmonių, kalbėjusių iš klaipėdiečių tribūnos, dalies jų visiškai neturėjau omenyje. Tikrai sutinku su E.Stupuro pareiškimu apie Nemuno gatvę, dėl geležinkelio ir uosto spaudimo. Taip pat atsiprašau gerbiamos M.Kalendės, kurios irgi visai neturėjau omenyje", – prisipažino tarybos narys.

Vis dėlto, V.Jurgelevičienės atžvilgiu V.Vareikis nebuvo toks santūrus.

Esą be Politikų elgesio kodekso, esti dar ir žmogiškosios vertybės, kuriomis visuomenininkų vardu prisidengiantys žmonės irgi turėtų vadovautis.

"Savo dažnose kalbose vartojate frazes, "savivaldybė dirba blogai", "gąsdina", "meluoja", "apgaudinėja", bet ar remiamasi kokiais nors faktais? Ne. Tai yra saviapgaulės forma ir žodžių srautai. Vartojate terminus "piliečiai", "bendruomenė", o kur dingo visuomenininkai? Pasivadina visuomenininkais ir jau dešimt metų eina vienintele linija, priešai yra aiškūs, argumentai – neegzistuoja", – kalbėjo V.Vareikis.

Jis taip pat prisiminė 2008-ųjų savivaldos rinkimus.

"Tada buvau Liberalų sąjungoje. Priešininkas buvo stiprus – konservatoriai, vadovaujami Naglio Puteikio. Jautėme iš jų rimtą spaudimą. Kai mes pristatydavome savo programą mokyklose, ten sėdėdavo pasiruošę provokatoriai, kurie atiminėdavo mikrofonus, kad įneštų sumaišties. Jau seniai esate tam tikros politinės grupuotės atstovai. Neapsimetinėkite klaipėdiečiams. O tikrų visuomenininkų atsiprašau", – komentavo politikas.

Tyrimą nutraukė

Etikos komisijos narys Mindaugas Gylys kolegos pasisakyme įžeidimo neįžvelgė ir ragino susitaikyti. Esą ne tik politikams, bet ir visuomenės atstovams privalu atsakingai rinkti žodžius.

"Galbūt tokiam nepakantumui įtakos turi artėjantys rinkimai, bet, patikėkite, gyvenime yra daug baisesnių problemų", – sakė jis.

Komisijos narė Lilija Petraitienė akcentavo, kad politikams vis dėlto privalu sau kelti aukštesnę kartelę.

"Dabar yra tokia mada – jei tik nori žmogų sumenkinti ir parodyti, kad jis nemyli tėvynės, pavadini šnipu. Visuomenininkai, patinka mums jie ar ne, pasako labai daug tiesos, kurią išgirsti būna nemalonu", – įsitikinusi L.Petraitienė.

Dabar yra tokia mada – jei tik nori žmogų sumenkinti ir parodyti, kad jis nemyli tėvynės, pavadini šnipu.

Dienraštis primena, kad tie patys aktyvistai tarybos nario Vytauto Čepo anksčiau buvo pavadinti "darmojedais".

Tąkart politikas nepripažino savo kaltės, tačiau viešai atsiprašė įsižeidusiųjų, ir tyrimas buvo nutrauktas.

"Jūsų klausantis susidaro įspūdis, kad mums išvis geriau nekalbėti. Nes ta kalba bus iškastruota, reikės tik mykti ir galvą linksėti. Tada dings visas lietuvių kalbos grožis", – ironizavo V.Čepas.

Jo manymu, neteisinga kiekvieną politiko žodį nagrinėti Etikos komisijoje.

V.Vareikiui atsiprašius, bendru Etikos komisijos narių sutarimu tyrimas buvo nutrauktas.

Piketuoja dėl visko

V.Jurgelevičienę, M.Kalendę ir E.Stupurą politiko atsiprašymas pamalonino.

Tuo metu komisijos posėdį stebėjęs kitas Klaipėdoje pasižymėjęs visuomenininkas Virginijus Partaukas pareiškė, kad V.Vareikiui derėtų atsiprašyti stebint daugiau žmonių, o ne keliems komisijos nariams.

Į V.Partauko pasiūlymą komisija rimtai nepažiūrėjo.

Tiek V.Partaukas, tiek V.Jurgelevičienė piketus Klaipėdoje rengia faktiškai visais gyvenimo klausimais. Praeiviams dažnai kyla susidomėjimas, kas už nuolatines protesto akcijas jiems moka.

Patys piketuotojai aiškina, kad viską daro neatlygintinai, miesto ir jame gyvenančių žmonių labui.

Dažniausiai šiuos aktyvistus galima išvysti prie miesto savivaldybės arba rotušės. Jie netgi turi laiko lankytis visuose tarybos komitetuose, posėdžiuose, kituose viešuose svarstymuose.

Piketus vienija du dalykai – protesto akcijose dalyvaujantys tie patys veidai ir plakatų turinys – aršiai kritikuojama miesto valdžia.

Popierinės gerovės kūrimas

Valdžia nori po dvejų metų valstybėje panaikinti kūdikių ir vaikų globos namus. Mažieji šalies piliečiai turi augti šeimoje.

Taip turėtų būti, bet tai kol kas tai tik popierinė biurokratų svajonė, kurią, nepaisant realios situacijos, jie uoliai įgyvendina.

2020 m. ir Klaipėdoje turėtų nebelikti 71 metus gyvavusių sutrikusio vystymosi kūdikių namų.

Juose turėtų atsirasti Vaikų užimtumo dienos centras, kuris teiktų kompleksines paslaugas vaikams, turintiems vystymosi raidos sutrikimų.

Tam per pastarąjį posėdį pritarė ir Klaipėdos taryba.

"Šalyje siekiama sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje aplinkoje", – toks yra technokratinis burtažodis, kurį kartojant, Lietuvoje veikiausiai turėtų nebelikti našlaičių, nes jie esą patektų į šeimas ar pas profesionalius globėjus.

Tačiau realybė kitokia.

Liko tik 25 vietos

Dar prieš aštuonerius metus, kai Klaipėdos miestas iš apskrities pavaldumo perėmė Giruliuose veikiančius kūdikių namus, čia buvo 110 mažylių.

Pernai jų liko jau tik 50, nuo šių metų įstaigoje paliktos 25 vietos.

"Yra vykdomas pertvarkos procesas. Siekiama, kad vaikai augtų šeimose. Vaikų skaičius yra mažinamas, tačiau tai nereiškia, jog neatsiranda naujų be globos likusių kūdikių. Kur juos reikės priglausti, gyvenimas parodys", – taip trumpai pakomentavo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovė Aušra Nikolajevienė.

Realybė neatitinka lūkesčių

Lietuva, deja, ne Armėnija, kurioje nėra vaikų globos namų, nes ten našlaičius priglaudžia giminaičiai.

Pas mus visos viltys dedamos į profesionalius arba socialinius globėjus, kurie turėtų pradėti globoti kūdikių namų augintinius.

Pas tokį globėją vaikas gali gyventi iki 12 mėnesių.

Tačiau, kas bus, kai tas globėjas pavargs nuo šio darbo anksčiau ir norės atsisakyti vaiko globos, atsakymo nėra.

Socialinių globėjų kursus rengia Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centras.

Pabaigęs kursus, už vaiko globą toks globėjas, atskaičius mokesčius, gautų 219 eurų, dar 150 eurų yra vadinamieji vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaiko gyvenamosios vietos įrengimui, drabužiams, kitiems daiktams – 400 eurų.

Ir tai visa parama.

"Šiuo metu mes turime tik vieną socialinį globėją, su kuriuo esame sudarę sutartį. Nuo pernai liepos tam darbui buvome parengę 4 žmones, bet kiti apsigalvojo dėl asmeninių priežasčių ar dėl to, kad netenkina darbo užmokestis. Dabar mūsų paruošiamojoje grupėje yra trys būsimieji socialiniai globėjai, bet irgi neaišku, ar jie sutiks dirbti tą darbą", – teigė Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė Laura Lukauskienė.

Globojant neįgalų vaiką, išmokos per mėnesį globėjams yra maždaug 100 eurų didesnės ir šiek tiek viršija 300 eurų.

Teigiama, kad socialinės globos tikslas yra vaiką grąžinti į biologinę šeimą.

Esą, jei nėra jokios galimybės grąžinti vaiko į šeimą, ieškoma nuolatinių globėjų.

Neįgalūs mažyliai – nereikalingi

A.Nikolajevienė prisiminė, kad yra buvęs ne vienas atvejis ir kai biologinė šeima atsisakė rūpintis savo neįgaliu naujagimiu, todėl jie patekdavo į kūdikių namus.

Taigi tikimybė, jog toks vaikas paklius pas įtėvius, dar mažesnė.

Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė L.Lukauskienė pripažino, kad mažai kas nori globoti neįgalų vaiką, nes jam reikia specialios priežiūros, įrangos ir kitų dalykų, o atlygis – labai kuklus.

Be to, norint globoti tokį vaiką, faktiškai kito darbo dirbti ir papildomai uždirbti neįmanoma.

Kūdikių namuose tokio vaiko priežiūrai skiriama per tūkstantis eurų.

"Turiu pripažinti, kad mūsų visuomenė nėra pasirengusi rūpintis neįgaliu našlaičiu. Dirbti mama ir tėčiu 24 valandas yra labai sunkus darbas, ką jau kalbėti, kai tenka auginti ligotą vaiką. Todėl mes ne kartą svarstėme, ar nėra paskubėta naikinti kūdikių namus. Popieriuje viskas atrodo gražiai, tačiau realiame gyvenime daug klausimų kyla. Per 10 metų mano darbo praktiką nė viena lietuvių šeima neįsivaikino sunkią fizinę negalią turinčio mažylio", – pastebėjo L.Lukauskienė.

"Suprantu, kad vaikų su negalią niekas nesiryžta globoti, bet, kai panaikins kūdikių namus, juos bus galima perkelti į globos namus "Rytas", "Smiltelė" arba "Danė". Tokiuose globos namuose vaikai gali gyventi nuo gimimo. Nors mes ir patys neįsivaizduojame, kaip viskas bus po 2020-ųjų", – suabejojo Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė.

Ketinimai liks utopija?

Klaipėdos miesto tarybos narė Lilija Petraitienė – viena šios vaikų ir kūdikių namų naikinimo idėjos priešininkė.

Politikė teigė, kad šeimos savų vaikų atsisako, o kas ims auginti svetimus ir dar nesveikus.

"Mano supratimu, tai yra utopinis projektas. Apie tai kalbėjau dar su buvusia socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, išsakiau jai savo poziciją, pamenu, sulaukiau priekaištų, kad neturiu socialinės atjautos, pasakiau jai tik, jog esu realistė", – teigė L.Petraitienė.

Tarybos narės įsitikinimu, neretai vaikai, gyvenantys globos namuose, gauna žymiai daugiau finansinių ugdymo galimybių nei varganose asocialiose šeimose.

"Nežinau, ar valstybė pajėgi įveikti šį rebusą taip greitai. Ne tuos dalykus jie sprendžia. Tai, ką dabar daro, tik parodomieji veiksmai. Turiu pavyzdį, kur šeimoje augo psichiškai nesveikas globotinis. Žinau, kad šeimai tai kainavo didelę emocinę įtampą ir sveikatą, galiausiai jie buvo priversti vaiką grąžinti į globos namus, nes jį auginti buvo ne jų jėgoms. Todėl kalbėjimas, kad tuoj visus našlaičius apgyvendinsime globėjų šeimose, yra kol kas nepasiekiama svajonė", – įsitikinusi L.Petraitienė.

Laimė – kol kas ne Lietuvoje

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams 20 metų vadovavusi gydytoja Irena Genytė irgi stebisi valdžios siekiu naikinti kūdikių namus.

Gydytojos įsitikinimu, naujagimiai neturi augti bet kur, juolab – neįgalūs, kurių čia globoti niekas neskuba.

"Tai daro tik užsieniečiai. Jie anksčiau iš Lietuvos išvežė labai daug neįgalių vaikučių, kurie čia būtų buvę našta visuomenei ir našta patys sau. Mūsų mentalitetas kol kas kitoks, tai pasikeis nebent labai negreitai. Ir kol Lietuvoje yra tokių vaikų, turi būti ir tokie kūdikių namai", – mano I.Genytė.

Dabartinė kūdikių namų vadovė A.Nikolajevienė kaip tik vakar sulaukė buvusio globotinio ir jo įtėvių vizito. Vaikas, kuriam šiandien 10 metų, gyvena Italijoje.

"Tas berniukas įvaikintas prieš penkerius metus. Vaikas turėjo negalią, tačiau tai neatbaidė šeimos iš Italijos. Ir štai jis apsilankė pas mus labai pagražėjęs, ūgtelėjęs, tiesa, lietuviškai nebemoka, gražiai kalba itališkai. Jo įtėviai sakė, kad jį labai traukia aplankyti kūdikių namus. Jis sakė, kad prisimena savo draugus, darbuotojus, Kalėdų eglutės šventimą, gera širdyje pasidarė jį pamačius. Bet jis auga ne Lietuvoje", – teigė A.Nikolajevienė.

Įsitikinimai kainavo etatą

Uostamiesčio tarybos narė, Klaipėdos socialdemokratų lyderė L.Petraitienė Seimo nario sekretorės-padėjėjos karjerą pradėjo dar dirbdama klaipėdiečio parlamentaro Romualdo Igno Bloškio (1936–2013) komandoje 1992-aisiais.

Po ketverių metų, pasibaigus kadencijai, L.Petraitienė tapo Seimo narės Irenos Šiaulienės sekretore-padėjėja. Ir ja buvo iki šio pirmadienio.

Daugiau nei po 20 metų bendradarbiavimo politikių keliai staiga išsiskyrė.

Viskas prasidėjo, kai I.Šiaulienė kartu su partijos kolegomis Gediminu Kirkilu, Juozu Bernatoniu, Rimante Šalaševičiūte, Andriumi Palioniu, Artūru Skardžiumi, Rimantu Sinkevičiumi ir kitais pasitraukė iš socialdemokratų partijos ir nusprendė kurti naują politinį darinį.

"Iki šiol dirbau pas Seimo pirmininko pavaduotoją I.Šiaulienę, kuri pasitraukė iš socialdemokratų gretų ir deklaruoja, kad kurs naują partiją. Aš likau socialdemokratų partijoje. Man buvo tam tikrų priekaištų, nes aš, kaip partijos skyriaus pirmininkė, negaliu sėdėti ant dviejų kėdžių. Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas paragino, kad turiu apsispręsti, kur ir su kuo esu", – teigė L.Petraitienė.

Ji neslėpė, kad sulaukė delikataus kvietimo jungtis prie "atskilėlių", tačiau liko senojoje partijoje, ir šis apsisprendimas jai kainavo Seimo nario sekretorės-padėjėjos vietą.

Išsiskirta "šalių susitarimu".

Darbo pas I.Šiaulienę neteko ir dar viena klaipėdietė – Žaneta Skersytė.

Klaipėdos skyrius – stabilus

Klaipėdos skyriuje šiuo metu yra 405 nariai.

Po skilimo partiją paliko apie 20 narių.

L.Petraitienės teigimu, nė vienas jų neprisijungė prie "atskilėlių", tačiau dalis iš partijos veiklos pasitraukė baimindamiesi dėl tolimesnės karjeros.

"Pavyzdžiui, vienas partijos bičiulis iš bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" paliko partiją dėl labai pragmatiškų priežasčių. Ne paslaptis, šiuo metu iš šios bendrovės šalinami darbuotojai, susiję su LSDP. Tokių, kurie pasitraukė iš partijos, baimindamiesi dėl karjeros perspektyvų, per visą Lietuvą buvo nemažai", – neslėpė L.Petraitienė.

Dalis išėjusiųjų iš partijos pasitraukė dėl nesutarimų šios politinės jėgos viduje, prasidėjus skilimui ir viešiems santykių aiškinimams.

Šiuo metu socialdemokratams priklauso apie 19 tūkst. narių.

Esą buvo tokių, kurie pasitraukė iš partijos, bet jų skaičius nėra reikšmingas.

Be to, per pastaruosius kelis mėnesius prisijungė 150 naujų narių.

"Valymai" pagal politinę liniją

Esą šiuo metu valstybės tarnautojui, biudžetinės ar viešosios įstaigos darbuotojui priklausyti bet kokiai partijai, o ypač socialdemokratų, yra netgi nepalanku.

"Šiandien tokia situacija, kai priklausymas partijai traktuojamas kaip didžiulė nuodėmė, nubraukianti bet kokias kompetencijas, žinias, gebėjimus. Tokia situacija tikrai nėra normali. Tačiau turiu pripažinti, kad partijose yra ir protekcionizmo bei nepotizmo, kai neverti žmonės užima tam tikras pareigas. Dėl šios priežasties viskas sumaišoma į vieną katilą, ir šiandien narystė partijoje karjeros siekiantiems profesionalams kai kada ir trukdo", – pastebėjo G.Paluckas.

Ne taip seniai "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad šiandien kai kurios valstybinės įstaigos ir bendrovės yra užvaldytos tam tikrų partinių veikėjų, ypač "Registrų centras", "Lietuvos geležinkeliai" ir kitos.

Ne paslaptis, kad pastaraisiais mėnesiais ten prasidėjo didelis "kadrų valymas".

Šiandien esą pastebima, kad partiniai žmonės dažniausiai yra paprašomi išeiti iš darbo arba palikti partiją, jei norima užimti kurias nors pareigas. Nors dar visai neseniai buvo priešingai.

"Čia buvo kita blogybė, kuri išprovokavo dabartinę situaciją. Tai kompromitavo politines partijas visuomenės akyse, ir šiandien, kai įstaigose ir įmonėse vyksta politinis valymas, žmonės čia nemato nieko blogo. Tačiau toli gražu ne visi partijai priklausantys žmonės yra korumpuoti ir neverti užimti pareigų, o šiandien formuojamas toks įvaizdis", – teigė G.Paluckas.

Ekspremjeras – nebe partinis

Kiek tiksliai Seimo narių padėjėjų-sekretorių turės trauktis iš pareigų dėl politinio nesuderinamumo, nėra aišku.

Parlamentaras R.Sinkevičius patvirtino, jog viena iš penkių jo sekretorių-padėjėjų Stanislava Neverdauskienė, reziduojanti Raseiniuose, turės palikti postą, nes ji lieka senojoje LSDP.

Jos vietą esą užims kitas asmuo.

Iš socialdemokratų partijos dar rugsėjo pabaigoje tyliai pasitraukęs buvęs premjeras ir partijos lyderis Algirdas Butkevičius prie naujai kuriamos politinės jėgos prisidėti neketina.

Tad visi trys jo sekretoriai-padėjėjai Seime esą savo vietose išliks, nepaisant to, kad jie priklauso socdemų partijai.

"Visi mano padėjėjai išliks, nors jie yra socialdemokratų partijos nariai, nes aš vertinu žmonių kompetenciją. Aš juk esu nepartinis ir nedalyvausiu naujos partijos kūrime. Iš LSDP pasitraukiau pats pirmas. Parašiau pareiškimą dar rugsėjo 23 d. Tik niekur apie tai viešai neskelbiau. Visi kiti mano kolegos iš partijos išėjo vėliau", – patikino A.Butkevičius.

Kils nauja politinė jėga?

Atskilę LSDP senbuviai esą jau rodo pastangas kurti naujus skyrius savivaldybėse.

Klaipėda kol kas nepasiduoda, tačiau, anot naujojo socdemų lyderio Gintauto Palucko, prie naujos politinės jėgos veikiausiai prisidės Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas, kuris kol kas vienintelis iš visų skyrių vadovų Lietuvoje pasitraukė iš LSDP.

"V.Dačkauskas yra vienintelis skyriaus pirmininkas, kuris pareiškė, kad traukiasi iš partijos. Bet džiugu, kad Klaipėdos rajone "užaugo" ir Vaclovui konkurenciją sudaro Ligita Liutikienė. O kol kas tos naujos partijos nėra. Ir aš labai abejoju, ar ji atsiras. Tai itin sudėtingas uždavinys. Apskritai partijų populiarumas nėra didelis visuomenėje. Todėl sukurti naują reikės ne tik fizinių-psichologinių pastangų", – pabrėžė G.Paluckas.

Anot jo, socialdemokratų partija – viena didžiausių ir, jo manymu, viena įtakingiausių politinių jėgų Lietuvoje.

"Rinkimams ruošiamės intensyviai, puikiai suprasdami, kad bus nuožmi kova ne tik tarp politinių partijų, nes matome ir Viktoro Uspaskicho "grasinimus" sugrįžti, ir "valstiečių" siekį įsitvirtinti ne tik parlamente, bet ir savivaldoje, neturėtume nuvertinti ir visuomeninių judėjimų. Todėl savivaldos rinkimai bus sudėtingi, bet mes jiems tikrai pasiruošime", – entuziazmu tryško G.Paluckas.

Tikisi išlaikyti stabilumą

Iki savivaldos rinkimų likus mažiau nei pusantrų metų, socialdemokratai tikisi, kad aistros, suskaldžiusios partiją, aprims. Ir galbūt pavyks išlaikyti status quo.

"Klaipėdos rinkėjas – specifinis. Kairiosios jėgos čia savivaldos rinkimuose paprastai gauna tik apie 9 proc. balsų. Kadangi dabar Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėja, visos partijos surinks mažiau balsų ir politinio pyrago dalybos bus menkesnės. Sieksiu, kad pavyktų išlaikyti tris mandatus, būtume laimingi, jei pasiseks gauti keturis", – teigė L.Petraitienė.

Esą Lietuvos mastu panašią egzistencinę krizę išgyvena ir Liberalų sąjūdis.

Tačiau, pasak L.Petraitienės, liberalų rinkėjas Klaipėdoje yra jaunas, inovatyvus, veržlus, todėl liberalai, šiuo metu turintys 13 vietų uostamiesčio taryboje, spėjama, per artimiausius savivaldos rinkimus turėtų laimėti bent 8–9 mandatus.

"Esu tikra, kad atsiras įvairių visuomeninių komitetų, kurie sieks patekti į savivaldybės tarybą. Tai yra vieša paslaptis, kuluaruose kova jau prasidėjo, todėl tiek liberalams, tiek mums tai bus nemenkas iššūkis", – mano L.Petraitienė.

"Sekretorius mane "išprievartavo", – prieš pasisakymą šmaikštavo politikė.

Tarybos nariams L.Petraitienė pranešė, kad dirbs pozicijoje, tačiau pati savo valia, vadovaudamasi sąžine rinksis, kuriems sprendimų projektams pritarti, dirbs klaipėdiečių gerovei.

"Ir tepadeda man Dievas", – savo pranešimą užbaigė politikė.

Kad traukiasi iš valdančiosios koalicijos, L.Petraitienė paskelbė sausį. Tada socialdemokratė aiškino, jog sprendimą nutraukti koalicijos sutartį priėmė, nes esą iniciatyvos teisė yra palikta tik Liberalų sąjūdžio nariams, o jos pačios veikla laikoma tik simboline.

Esmine L.Petraitienės pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos priežastimi tapo tai, kad gruodį miesto taryba nepritarė jos siūlymui taikyti didesnę lengvatą pradinukų autobusų bilietams. Ji nusivylė, kad nesulaukė palaikymo iš koalicijos narių.

Nors politikė pasitraukė iš koalicijos, bet nusprendė likti pozicinėje Lietuvos socialdemokratų partijos ir rinkimų komiteto "Klaipėda" jungtinėje frakcijoje. L.Petraitienė išliko jos pirmininkė.

Be jos šioje frakcijoje yra rinkimų komiteto "Klaipėda" nariai Vytautas Čepas ir Rimantas Taraškevičius. Jei L.Petraitienė pasitrauktų, frakcijos nebeliktų, nes trūktų narių.

Miesto tarybos ir mero sekretorius Modestas Vitkus tvirtino, kad ši situacija neeilinė.

"L.Petraitienė išėjo iš valdančiosios koalicijos, tačiau liko frakcijoje, kuri yra šios dalis", – tvirtino sekretorius.

M.Vitkus pabrėžė, kad įstatymas įpareigoja tarybos narius aiškiai paskelbti, ar dirba pozicijoje, ar opozicijoje. L.Petraitienė to nebuvo padariusi, nors paskelbė, kad iš valdančiosios koalicijos pasitraukė.

"Frakcijos savo atstovus deleguoja į įvairias komisijas. Dalis komitetų, komisijų sudaromi laikantis proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Tad reikia žinoti, pozicijoje ar opozicijoje dirba tarybos narys. Jei L.Petraitienė nebūtų to paskelbusi, būtų reikėję peržiūrėti komisijų, komitetų sudėtis", – aiškino sekretorius.

Apie sprendimą trauktis iš valdančiosios daugumos L.Petraitienė paskelbė ketvirtadienį vykusio miesto tarybos posėdžio pradžioje.

Socialdemokratė tokį sprendimą nutraukti koalicijos sutartį teigė priėmusi todėl, kad esą iniciatyvos teisė yra palikta tik liberalų sąjūdžio nariams, o jos pačios veikla laikoma tik simboline.

Vos politikei paskelbus apie pasitraukimą iš koalicijos, kai kurie tarybos nariai šią žinią palydėjo plojimais.

Esmine L.Petraitienės pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos priežastimi tapo tai, kad gruodį miesto taryba nepritarė jos siūlymui taikyti didesnę lengvatą pradinukų autobusų bilietams. Politikė nusivylė, kad nesulaukė palaikymo iš koalicijos narių.

Nors L.Petraitienė ir pasitraukė iš koalicijos, tačiau nusprendė likti pozicinėje Lietuvos socialdemokratų partijos ir rinkimų komiteto „Klaipėda“ jungtinėje frakcijoje.

Išeina iš koalicijos, bet lieka frakcijoje, kuri yra koalicijoje.

„Situacija – impozantiška. Išeina iš koalicijos, bet lieka frakcijoje, kuri yra koalicijoje“, – apibendrino tarybos narys Vytautas Čepas.

Jis taip pat pridūrė, kad rinkimų komiteto „Klaipėda“ nariai V.Čepas ir Rimantas Taraškevičius koalicijoje išlieka.

"Istorinis įvykis – Klaipėdos miesto taryboje nebeliko socialdemokratų koalicijos", – po pranešimo tvirtino miesto meras Vytautas Grubliauskas.

L.Petraitienė liko viena Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė, nors buvo trys. Iš partijos pirmasis pasitraukė Valdemaras Anužis ir Jonas Sąlyga.

Praėjusio posėdžio metu J.Sąlyga kartu su kolegomis Artūru Razbadausku ir Aldona Staponkienė įkūrė Nepriklausomų tarybos narių frakciją. Jie nepriklauso jokiai partijai.

Populistinis sprendimas

Talinas – vienintelė Europos sostinė, kurioje viešasis transportas miestiečiams yra nemokamas. Jis nekainuoja gyventojams, kurie ten oficialiai registravo savo gyvenamąją vietą. Tai tarsi Talino prekės ženklas.

Beje, Estijoje gyvenamosios vietos deklaravimas yra gerokai griežtesnis negu Lietuvoje. O pagal deklaruotą gyvenamąją vietą į miesto biudžetą patenka gyventojų pajamų mokestis.

Pas mus situacija kitokia.

Pasak Klaipėdos savivaldybės vicemero Artūro Šulco, jau iki nemokamos paslaugos atsiradimo Talinas subsidijavo 80 proc. savo viešojo transporto – autobusų, tramvajų, troleibusų veiklos.

Prieš kažkuriuos rinkimus politikams esą atliko pinigų iš vieno europinio projekto ir jie juos skyrė nemokamo viešojo transporto miestiečiams idėjai įgyvendinti.

"Kai kalbuosi su Talino savivaldybės politikais, o mes bendraujame gana dažnai, jie tikina, kad viskas puiku, visi tikslai pasiekti, viskas vyksta sklandžiai. Kai kalbuosi su jų transporto specialistais, jie purto galvas, kad ne viskas taip gerai, kaip sakoma", – dienraščiui pasakojo A.Šulcas.

Tramvajus okupavo benamiai

Nuo šio sprendimo priėmimo praėjo jau treji metai.

Pasak oficialiosios statistikos, keleivių Talino viešajame transporte padaugėjo tik 1,5 proc. Bet ir lengvųjų automobilių skaičius Estijos sostinėje išaugo 6 proc.

O Talino valdžios tikslas buvo iš privačių automobilių žmones persodinti į viešąjį transportą.

Tačiau taip neatsitiko. Netgi atvirkščiai, į autobusus, troleibusus, tramvajus persėdo dviratininkai.

Šaltuoju metu į autobusus ir tramvajus susikrausto benamiai.

"Tad klausimas, tikslai pasiekti ar nepasiekti, išlieka retorinis. Maža to, specialistai tikina, jog per tą laiką krito viešojo transporto prestižas, nes šaltuoju metu į autobusus ir tramvajus susikrausto benamiai, įsigiję taliniečio korteles. Jie ten šildosi, važinėjasi po miestą, žiūri pro langą, bendrauja su piliečiais. Ir natūralu, kad tie, kuriems tokia kelionės kompanija nepatinka, vengia sėsti į viešąjį transportą", – teigė A.Šulcas.

Klaipėdoje – pigiausi bilietai

A.Šulco teigimu, Klaipėda ir Talinas, kalbant apie viešojo transporto valdymą, yra kardinaliai priešingose pusėse.

Mat Klaipėdoje, skirtingai nei Taline, viešasis transportas nesubsidijuojamas, tačiau, nepaisant šių skirtumų, minėta sistema ir viename, ir kitame mieste gerai išvystyta ir puikiai veikia.

"Vien tai, kad Talino transporto specialistai atvažiuoja susipažinti su mūsų sistema, jau rodo mūsų pripažinimą šioje srityje. Visų Europos šalių transporto specialistai labai pozityviai vertina mūsų miesto viešojo transporto sistemą. Tą pripažįsta visi. Lietuvoje ji yra vienareikšmiai geriausia ir bilieto kaina pati mažiausia. Tad klausimas, ar reikia pas mus daryti dideles intervencijas šioje srityje", – svarstė A.Šulcas.

"Beje, Taline tik sostinės gyventojai važinėja nemokamai, o atvykėliai ir turistai turi susimokėti už šią paslaugą, ir tikrai nepigiai. Prieš keletą metų vienkartinis bilietas, pirktas autobuse, kainavo 2 eurus. Buvome labai nustebę dėl kainų", – prisiminė viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas Gintaras Neniškis.

Visi puolė į sostinę

Teigiama, kad nemokamos viešojo transporto paslaugos atsiradimas Taline per metus Estijos sostinei davė materialinės naudos.

Daugybė žmonių deklaravo savo gyvenamąją vietą Taline, kad gautų taliniečio kortelę, taigi ir gyventojų pajamų mokestis sukrito į miesto biudžetą.

Tokiu būdu pirmaisiais metais po nemokamos paslaugos įvedimo Talinas esą surinko 20 mln. eurų papildomų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.

"Kiek tame tiesos, sunku pasakyti. Keliant klausimą, ar tokia praktika įmanoma Klaipėdoje, manyčiau, tai būtų nemenka rizika. Nes Estijoje savivalda turi normalias teises, Lietuvoje gi tokios teisės – minimalios. Ir kone kiekvienas Seimo narys per savo kadenciją vis stengiasi kažką užkrauti savivaldybėms, uždrausti, atimti ir panašiai. Net neabejoju, jei mes sumanytume klaipėdiečius vežti dykai, o kiti turėtų mokėti, tuoj pat atsirastų Vyriausybės atstovo reikalavimas, kad mes to daryti negalime. Tokiu būdu turėtume sumokėti ir už Radviliškį, ir už Palangą bei kitus", – įsitikinęs A.Šulcas.

Vicemero manymu, kadangi "pas mus valdžia išplerusi, savivalda teisių neturi", todėl tokius sprendimus įvesti būtų rizikinga.

Esą neretai pasitaiko, kad visokios gražios iniciatyvos išsigimsta.

Siekia privilegijų pradinukams

Prieš Seimo rinkimus ir Klaipėdoje pasirodė graži iniciatyva – pradinukams, važinėjantiems miesto viešuoju transportu, suteikti dar didesnes privilegijas.

Tai yra metams pradinukui vienkartinio bilieto kaina būtų 13,5 euro ir su šiuo bilietu moksleivis Klaipėdos autobusais galėtų važinėti kur nori ir kiek nori visus 12 mėnesių.

Idėjos iniciatorė Klaipėdos miesto tarybos narė Lilija Petraitienė teigė, kad jos siūlymas laikinai sustabdytas, kol ieškoma finansavimo šaltinio, kuris veikiausiai bus rinkliava iš vadinamųjų parkomatų.

"Lapkričio mėnesį vėl iš naujo šį siūlymą registruosiu. Pritars man ar ne koalicijos partneriai, aš šį sprendimo projektą teiksiu tarybai. Kalbėjau su Finansų departamentu, sąnaudos būtų apie 100 tūkst. eurų per metus. Pradinukų Klaipėdoje – 7 315, tačiau paprastai ne visi jie naudojasi autobusais. Daugiausia tokių važinėjančių turėtų būti iki 2 tūkst. Tikiuosi, kad politikai tam pritars ir sprendimas įsigalios nuo kitų metų, – teigė L.Petraitienė.

Esą tokią praktiką naudoja Vilniaus savivaldybė. Teigiama, jog tai yra ir šviečiamoji funkcija, kad pratintų jaunuosius miestiečius naudotis viešuoju transportu savarankiškai.

"Yra žmonių, kurie mano, kad pirmokas iš Tauralaukio į miesto centrą gali savarankiškai atvažiuoti autobusu. Aš taip nemanau. Nors gali pasitaikyti koks narsus pirmokas, tačiau dar narsesni turėtų būti jo tėvai, kurie išleistų jį į tokią kelionę vieną, ypač jei reikia važiuoti persėdant", – L.Petraitienės iniciatyva suabejojo A.Šulcas.

Nemokamo kumpio spąstai

Pasak A.Šulco, lengvatas kas nors vis tiek turės apmokėti. Tad mero pavaduotojas klausia, iš kokių pinigų tai tikimasi įgyvendinti.

"Jei iš švietimo ar socialinės dalies finansavimo, tai kodėl gi ne. Nemanau, kad tai reikėtų užkrauti dirbantiems ir mokesčius mokantiems žmonėms. Kai kurie jų ir taip galą su galu vos suduria. Manytume, kad turėtų būti nurodytas dotacijų šaltinis. Jei jau norime vaikučius vežti nemokamai, turime rasti ir iš ko tai padaryti, juk vien noro nepakanka", – pabrėžė A.Šulcas.

Esą gruodžio pradžioje turėtų prasidėti tokios diskusijos, nes viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" atstovai ateis tvirtinti kainų į miesto tarybą.

Tuo pat metu bus tikslinamos ir visos lengvatos.

"Dar prieš ankstesnius rinkimus kai kam buvo kilęs noras ir senjorus vežti nemokamai. Bet mes irgi suteikiame 80 procentų lengvatas tam tikro amžiaus žmonėms. Kituose didmiesčiuose, sakote, veža nemokamai? Nemokamas būna tik kumpis spąstuose. Kas nors vis tiek už tai sumoka. Šiame pasaulyje nieko nemokamo nėra. Ar dėl to reikės didinti bilieto kainas visiems likusiems?" – klausė A.Šulcas.

Autobusu važinėti – madinga?

Vis dėlto, pasak vicemero, dabar Klaipėdoje kasmet viešojo transporto autoritetas didėja.

Pas mus esą nėra gėda važiuoti miesto autobusais ir netgi po truputėlį darosi madinga.

Ta mada ateina ir į Europos miestus. Juolab ateityje, manoma, taip bus ir pas mus, o tuomet mūsų autobusai taps dar labiau modernesni, jaukesni.

"Mes dar nepametėme vilčių tiesti ir šiuolaikiško tramvajaus liniją. Kitais metais planuojame atlikti galimybių studiją. Kodėl gi ne? Juk patogu turėti greitąjį tramvajų, kuris per miestą pervežtų keleivius per ketvirtį valandos. Tačiau štai klausimas, ar tikrai tai turėtų būti nemokama?" – svarstė A.Šulcas.

Apie pasikeitimus ketvirtadienį ji informavo kolegas.

L.Petraitienė tvirtino, kad nuo šiol frakcija vadinsis Lietuvos socialdemokratų partijos ir rinkimų komiteto „Klaipėda“ jungtine frakcija. Ją dabar sudaro keturi nariai.

Be socialdemokratų Lilijos Petraitienės ir Jono Sąlygos šiai frakcijai priklauso „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto nariai Vytautas Čepas ir Rimantas Taraškevičius.

Pokyčiai buvo neišvengiami, kai iš socialdemokratų partijos ir frakcijos pasitraukė Valdemaras Anužis. Tarybos narys užėmė ir frakcijos pirmininko pareigas.

V.Anužis Lietuvos socialdemokratų partijos nariu buvo 14 metų.